ce01de05-06ba-41ba-b8eb-97625545c192 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-13-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01026-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.2; 2.6.3; 2.6.16.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. R., trečiasis asmuo A. T. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė PlusPlus Capital, AS, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. R., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 035,94 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kas UAB „Mogo LT“ ir UAB ,,Praktima“ sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. LG30072014/0047 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ UAB „Mogo LT“ suteikė UAB „Praktima“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), o UAB ,,Praktima“ priėmė transporto priemonę iÅ¡ UAB „Mogo LT“,jÄ valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise iÅ¡pirkti ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“.

UAB „Mogo LT“ ir R. R. 2014 m. liepos 30 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LAS30072017/0047 (toliau – ir Laidavimo sutartis). Å ios sutarties pagrindu atsakovas laidavo kaip solidarus skolininkas už UAB „Praktima“ prievoles pagal Sutartį. Taigi atsakovas laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sudarantis pagrindÄ atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės. Todėl atsakovas yra atsakingas už prievoles pagal Sutartį.

UAB „Praktima“, A. T. ir UAB „Mogo LT“ 2014 m. lapkričio 4 d. pasirašė susitarimÄ dėl Sutarties teisių ir pareigų perleidimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo visos UAB „Praktima“ teisės ir pareigos pagal Sutartį perleistos A. T. Vadovaujantis Sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų UAB „Praktima“, vėliau trečiajam asmeniui nemokant įmokų Sutartyje numatyta tvarka, Sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 8 d., o Automobilis sugrÄ Å¾intas teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“.

Apie Sutarties nutraukimÄ informuota raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, kuris buvo siunčiamas paskutiniu žinomu adresu. Sutarties nutraukimo dienÄ atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1 923,45 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota praneÅ¡ime dėl Sutarties nutraukimo). UAB „Mogo LT“ 2016 m. rugsėjo 23 d. pardavė transporto priemonę už 1 380 Eur ir Å¡ia suma sumažino atsakovo bendrÄ Ä¯siskolinimÄ , kuris transporto priemonės pardavimo dienÄ 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė 2 520,33 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota praneÅ¡ime po transporto priemonės pardavimo).

Taigi 2016 m. rugsėjo 23 d. (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1 140,33 Eur. Kreditorius UAB „Mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ naujam kreditoriui Risk Management Services, OU. Kreditorius Risk Management Services, OU, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ PlusPlus Capital, AS, kuriai Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic, OU, Lietuvos filialas. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo dienÄ bendra skolos suma sudarė 1 178,23 Eur, iÅ¡ jų – 1 136,74 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo suma.

Apie reikalavimo teisės perleidimÄ (cesijÄ ) atsakovas buvo informuotas laiÅ¡ku. IeÅ¡kovė siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimÄ sumokėti iÅ¡ karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolÄ , nebendradarbiauja su ieÅ¡kove. Atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, ieÅ¡kovei nepavyko atgauti skolos taikiais bÅ«dais, buvo nuspręsta pažeistas teises ginti teisminiu keliu.

3. IeÅ¡kinyje teigiama, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iÅ¡ jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. Automobilis parduotas už 1 380 Eur sumÄ , kuri buvo paskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsniu ir Sutarties 6.11 punktu. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iÅ¡ jų – 1 140,33 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrÄ Å¾inta finansavimo suma.

IeÅ¡kovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmokÄ , kuri padengė dalį negrÄ Å¾intos finansavimo sumos. Todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nurodytÄ 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutartyje nustatytos palÅ«kanos yra už naudojimÄ si bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvienÄ mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos).

Pagrindinėse Sutarties sÄ lygose Å¡alys susitarė dėl 33,37 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, nurodė, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrÄ Å¾intos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visÄ jam suteiktÄ kredito sumÄ grÄ Å¾inti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi iki pat Å¡ios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra ieÅ¡kovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrÄ Å¾into kredito (finansavimo sumos) bei nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies (finansavimo sumos) apskaičiuotas mokėjimo palÅ«kanas, nurodytas Å¡alių sudarytoje Sutartyje.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ faktinių situacijos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrÄ Å¾ino jam suteikto kredito (finansavimo sumos) ir nesumokėjo sutartinių palÅ«kanų už naudojimÄ si kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl to Sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iÅ¡ anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į Å¡alių sulygtÄ palÅ«kanų dydį bei paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ .

Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 304,21 Eur (4 503,20 Lt) palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

Negautos pajamos yra apskaičiuotos neperžengiant Sutarties mokėjimo grafiko ribų, vadovaujantis mokėjimo grafiko ketvirtajame stulpelyje „PalÅ«kanos“ nurodyta informacija (t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po Sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palÅ«kanas iki ieÅ¡kinio rengimo dienos). IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų palÅ«kanas pagal įstatymÄ už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

Pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktÄ kredito gavėjas sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal Sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimÄ Ä¯vykdyti sutartines prievoles atsakovo ieÅ¡kovei mokėtini delspinigiai sudaro 93,23 Eur (1 035,94 Eur x 0,05 proc. x 180 d., nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio 28 d.).

Neegzistuoja joks teisinis pagrindas, dėl kurio praÅ¡omų priteisti delspinigių suma galėtų bÅ«ti mažinama, praÅ¡omų priteisti netesybų suma laikytina protinga, sÄ Å¾ininga ir pagrįsta. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ bendra atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 2 433,38 Eur (1 035,94 Eur negrÄ Å¾into finansavimo sumos + 1 304,21 Eur negautų pajamų + 93,23 Eur delspinigių). IeÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų palÅ«kanas pagal įstatymÄ už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal CK 6.87 straipsnio 5 dalį laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintÄ prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naujÄ jį skolininkÄ . Atsakovas kaip laiduotojas, pasikeitus skolininkui prievolėje pagal Sutartį, nedavė atskiro raÅ¡ytinio sutikimo dėl Å¡io fizinio asmens A. T. laidavimo. Taip pat svarbu tai, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai.

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui.

Nagrinėjamu atveju nei pradinis kreditorius, nei naujasis kreditorius iki 2016 m. lapkričio 4 d. (2014 m. lapkričio 4 d. buvo perimti įsipareigojimai) nepareiÅ¡kė reikalavimo atsakovui, dėl to laikytina, kad laidavimas ir atsakovo prievolė pagal tai jau yra pasibaigusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį, nes jis turi bÅ«ti atmestas kaip neįrodytas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas.

5. Trečiojo asmens atstovas pagal įstatymÄ atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir sutiko su ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 035,94 Eur skolos 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 2 433,38 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 433,38 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų – žyminio mokesčio. Be to, priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 43,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, o tai patvirtina ir bylos medžiaga, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iÅ¡ jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. Automobilis buvo parduotas už 1 380 Eur sumÄ , kuri buvo paskirstyta vadovaujantis CK 6.54 straipsnio ir Sutarties 6.11 punkto reikalavimais. Todėl 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iÅ¡ kurių 1 140,33 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrÄ Å¾inta finansavimo suma. 2017 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovė gavo 100,80 Eur įmokÄ , kuri padengė dalį negrÄ Å¾intos finansavimo sumos, todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), kuri sudaro negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ .

Atsakovas laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui A. T. sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sudarantis pagrindÄ atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra atsakingas už prievoles pagal Sutartį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas kaip laiduotojas teiravosi ieÅ¡kovės dėl sutarties vykdymo eigos.

Tuo tarpu atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį siejantys laidavimo teisiniai santykiai patvirtina, kad atsakovas ne tik turėjo (objektyvusis kriterijus – kaip normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir suvokė (subjektyvusis kriterijus – žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį) sudaromos laidavimo sutarties esmę. Laidavimo prievolės pobÅ«dis ir esmė – prisiimama rizika, atsakovui neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantama. Tai patvirtina ir Laidavimo sutarties nuostatos.

8. Teismas sutiko su patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl iÅ¡ atsakovo priteistinų negautų pajamų bei delspinigių ir jų neatkartojo (juolab, kad atsakovas Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų argumentų neginčijo). Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai kaip pagrįstas ir įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai) ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 433,38 Eur (1 035,94 Eur negrÄ Å¾into finansavimo sumos + 1 304,21 Eur negautų pajamų + 93,23 Eur delspinigių), viso 2 433,38 Eur.

Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos ir 5 procentų palÅ«kanos pagal įstatymÄ už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 55 Eur žyminio mokesčio bei paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei – 43,86 Eur (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl 1 304,21 Eur negautų pajamų priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes, ar ieÅ¡kovės reikalavimas dėl negautų pajamų yra teisėtas ir pagrįstas. Pradinės kreditorės UAB „Mogo Lt“ reikalavimo teisė į atsakovÄ buvo 1 140,33 Eur, tai tokiÄ pačiÄ reikalavimo teisę turi ir naujasis kreditorius, t. y. ieÅ¡kovė. Pradinis kreditorius negali perleisti daugiau reikalavimo teisės į skolininkÄ , negu pats turi. 2016 m. birželio 8 d. pirminis kreditorius UAB „Mogo LT“ nurodė, jog reikalavimo teisę į skolininkÄ turi tik 1 923,45 Eur apimtyje.

Jokių papildomų mokėtinų sumų (negautų pajamų) pradinis kreditorius nenurodė jau tuo metu nutraukiant sutartį. Byloje pateikta 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartis, kuria UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimÄ Risk Management Services, OU, kuri susideda iÅ¡ 85 8178,96 Eur principinės sumos, 30 276,01 Eur palÅ«kanų, 739,19 Eur kitų mokesčių, 84 544,91 Eur papildomų iÅ¡laidų. Taip pat pateikta 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 2017/03/01-1, kuria Risk Management Service, OU, perleido ieÅ¡kovei PlusPlus Capital, AS, reikalavimų portfelį, priklausantį perdavėjui, kurį sudarė 275 reikalavimų bylos.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ reikalavimo teisė į skolininkÄ iÅ¡ viso buvo tik 1 923,45 Eur. Sutarties nutraukimo metu pradinis kreditorius papildomų reikalavimų, kuriuos dabar nepagrįstai bando kelti ieÅ¡kovė, nenurodė nei sutarties nutraukimo metu, nei, tikėtina, vėliau. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į byloje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl negautų pajamų, neįvertino reikalavimo perleidimo eiliÅ¡kumo. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo skolų perleidimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta skolos sumos, palÅ«kanos, kiti mokesčiai, papildomos iÅ¡laidos – kurių detalizacija, susijusi su reikalavimo teise į atsakovÄ , nėra pateikta.

Todėl teismas, neįsigilinęs į reikalavimo perleidimo apimtį, nepagrįstai vadovavosi vien tik ieÅ¡kovės pateiktomis teisės normomis, be tikslių apskaičiavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius į atsakovÄ turėjo reikalavimo teisę tik 1 923,45 Eur, labiau tikėtina, kad tokiÄ reikalavimo teisę perleido ir Risk Management Services, OU, o pastarasis perleido PlusPlus Capital, AS. IeÅ¡kovė nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl negautų pajamų, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti reikalavimo apimties perleidimÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jo reikalavimo teisė į atsakovÄ yra pagrįstai didesnė nei pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesigilino į byloje pateiktus įrodymus, o vadovavosi vien ieškovės pateiktais argumentais, bet ir ieškovės byloje pateikta 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis yra nepasirašyta nė vienos iš sutarties šalių. Todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė neįrodė visų kriterijų visumos dėl negautų pajamų, reikalavimo perleidimo apimties, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio ieškovės reikalavimo aiškinimo bei taikymo, todėl atsakovui yra sunku atsikirsti į teismo argumentus, kai jų tiesiog nėra.

Tokiu bÅ«dų atsakovui užkertama teisė į tinkamÄ teisminę gynybÄ , į sÄ Å¾iningÄ bylos nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs byloje esamų įrodymų viseto, nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė daugiau, nei ieÅ¡kovė gali reikalauti pagal jai perleistÄ reikalavimo teisę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ dalies atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl negautų pajamų.

12. IeÅ¡kovė PlusPlus Capital, AS, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad į bylÄ yra pateiktos iÅ¡rašų iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų tarp pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ ir Risk Management Services, OU, bei pastarojo kreditoriaus ir ieÅ¡kovės kopijos. Visi dokumentai į bylÄ yra pateikti patvirtinus asmens tapatybę įstatyme nustatytu bÅ«du ir atitinka visus jiems keliamus teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pats pripažįsta įsiskolinimo faktÄ ieÅ¡kovei ir neginčija negrÄ Å¾intos finansavimo sumos dydžio, todėl atsakovo iÅ¡reikÅ¡tos abejones dėl reikalavimo perleidimÄ patvirtinančių dokumentų pagrįstumo skamba nelogiÅ¡kai ir prieÅ¡tarauja jo paties pozicijai.

Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos iš Sutarties (su vėlesniais jos pakeitimais) bei Laidavimo sutarties kylančios teisės, įskaitant ir teises tikėtis atgauti ir Sutartyje sulygtas mokėjimo palūkanas, delspinigius bei kitus reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikti išrašai iš reikalavimo perleidimo sutarčių bei jų priedų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovo argumentas, jog ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo iš atsakovo, yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

PasiraÅ¡ydamas Laidavimo sutartį atsakovas laidavo už UAB „Praktima“ (vėliau už trečiojo asmens) visų prievolių pagal Sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įskaitant ir prievolę mokėti 33,37 proc. dydžio mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos finansavimo sumos, kurias privaloma vykdyti. Faktas, kad Sutartis buvo nutraukta, nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visÄ suteiktÄ finansavimo sumÄ grÄ Å¾inti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi iki pat Å¡ios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį finansavimo sumos bei nuo finansavimo sumos dalies apskaičiuotas mokėjimo palÅ«kanas, nurodytas Sutartyje, už kurios tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo atsakovas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrÄ Å¾ino finansavimo sumos ir nesumokėjo sutartinių palÅ«kanų, dėl to Sutartis buvo nutraukta.

Sudarydamas Sutartį, kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad suteikto finansavimo suma bus visiÅ¡kai grÄ Å¾inta, gautos Sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanos, todėl Å¡i suma priteistina kreditoriui kaip nuostoliai, pasireiÅ¡kiantys negautų pajamų forma. Visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ioje byloje yra įrodytos, tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris 2021 m. liepos 20 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo 1 304,21 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 8 d., iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos.

Atsakovas neneigia, jog nėra grÄ Å¾inęs finansavimo sumos, taip pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų kreditorius negavo to, ko pagristai tikėjosi ir planavo gauti pagal Sutarti – Sutartyje nustatytų palÅ«kanų, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 304,21 Eur negautų pajamų priteisimo, priėmė teisėtÄ , pagristÄ ir atitinkantį kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sprendimÄ . Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylÄ nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. 2 K?-80-658/2021, atsižvelgiant į apygardų teismų civilinių bylų skyrių teisėjų darbo krÅ«vį ir civilinių bylų nagrinėjimo tendencijas apygardų teismuose, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2751-XX/2021 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-1240-524/2021.

Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 11 punkte atkreiptas dėmesys, kad Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apygardų teismų teisėjų paskyrimas nagrinėti Kauno ir Vilniaus apygardų teismų kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Kauno ar Vilniaus apygardų teismų priskirtas bylas, veiks atitinkamai Kauno ar Vilniaus apygardų teismų vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nutartis priimtina Vilniaus apygardos teismo vardu.

Apeliacinis skundas tenkintinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimas, kuriuo visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS, patikslintas ieÅ¡kinys atsakovui R. R., trečiasis asmuo A. T. dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 035,94 Eur skolos 1 304,21 Eur negautų pajamų, 93,23 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 2 433,38 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 433,38 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų – žyminio mokesčio.

Be to, priteisė iš atsakovo valstybei 43,86 Eur pašto išlaidų.

18. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 1 304,21 Eur negautų pajamų. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl teisės reikalauti negautų pajamų pagrįstumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl negautų pajamų, nesigilino į faktines bylos aplinkybes, į byloje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutartis, į reikalavimo perleidimo apimtį, neįvertino reikalavimo perleidimo eiliÅ¡kumo, nepagrįstai vadovavosi vien tik ieÅ¡kovo pateiktomis teisės normomis, be tikslių skaičiavimų, be to, ieÅ¡kovė neturėjo teisės į negautas pajamas.

Teigiama, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimo teisė į atsakovÄ yra pagrįstai didesnė nei pradinio kreditoriaus, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio ieÅ¡kovės reikalavimo aiÅ¡kinimo bei taikymo, todėl atsakovui yra sunku atsikirsti į teismo argumentus, kai jų tiesiog nėra. Nurodoma, kad tokiu bÅ«du atsakovui užkertama teisė į tinkamÄ teisminę gynybÄ , į sÄ Å¾iningÄ bylos nagrinėjimÄ . Teigiama, kad 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartis nepasiraÅ¡yta nė vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių, todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs byloje esančiųįrodymų viseto, nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė daugiau, nei ieÅ¡kovas gali reikalauti pagal jam perleistÄ reikalavimo teisę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ dalies atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl negautų pajamų. Faktinės bylos aplinkybės 19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Mogo LT“ ir UAB „Praktima“, kurios vadovas R. R., 2014 m. liepos 30 d. sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. LG30072014/0047, pagal kuriÄ UAB „Mogo LT“ suteikė UAB „Praktima“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti Jeep Grand Cherokee, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB ,,Praktima“ priėmė Automobilį iš UAB „Mogo LT“, jį valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“.

20. UAB „Mogo LT“ ir R. R. 2014 m. liepos 30 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LAS30072017/0047. Å ios Laidavimo sutarties pagrindu atsakovas laidavo kaip solidarus skolininkas už UAB „Praktima“ prievoles pagal Laidavimo sutartį: ,,2.1. Tuo atveju, jei Skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas <...> sutartyje, Laiduotojas ir Skolininkas atsako Kreditoriui kaip solidariÄ prievolę turintys skolininkai. <...> 2.2. Laiduotojas atsako Kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir Skolininkas pagal <...> sutartį, t. y.

įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimÄ , palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ â€œ. Laidavimo sutarties 5.2 punktas nustatė, kad „laiduotojas sutinka ir neprieÅ¡tarauja tam, kad Atgalinio lizingo sutartis bÅ«tų pakeista ar papildyta be laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo ar papildymo pasekmėje Atgalinio lizingo sutartis iÅ¡ esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios laiduotojui nepalankios pasekmės, Å¡i sutartis nepasibaigs ir galio toliau; laiduotojas tai supranta ir dėl to nereikÅ¡ jokių prieÅ¡taravimų“.

Laidavimo sutarties 5.3 punktas nustatė, jog „tuo atveju, jei skola pagal laidavimu užtikrintÄ prievolę perkeliama kitam asmeniui, laiduotojas įsipareigoja laiduoti ir už naujÄ jį skolininkÄ â€œ. Laidavimo sutarties 6.1, 6.2 punktuose buvo įtvirtinti laiduotojo pareiÅ¡kimai ir patvirtinimai, iÅ¡ jų, kad laiduotojui yra žinomos bei suprantamos visos Atgalinio lizingo sutarties sÄ lygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamÄ vykdymÄ nustatančias sÄ lygas.

21. UAB „Praktima“, A. T.ir UAB „Mogo LT“ 2014 m. lapkričio 4 d. pasirašė susitarimÄ dėl lizingo sutarties teisių ir pareigų perleidimo prie Lizingo sutarties Nr. LG30072014/0047. Visos UAB „Praktima“ teisės ir pareigos pagal Sutartį perleistos A. T., atsakovas su tuo sutiko.

22. Atsakovui nemokant įmokų Sutartyje numatyta tvarka, Sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 8 d., o Automobilis grÄ Å¾intas teisėtam Automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“.

23. Apie sutarties nutraukimÄ 2016 m. gegužės 28 d. informuota raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, kuris buvo siunčiamas paskutiniu žinomu UAB „Praktima“ adresu. Sutarties nutraukimo dienÄ 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iÅ¡ jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur.

24. UAB „Mogo LT“ 2016 m. rugsėjo 23 d. pardavė Automobilį už 1 380 Eur ir Å¡ia suma, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio ir Sutarties 6.11 punkto reikalavimais, sumažino atsakovo bendrÄ Ä¯siskolinimÄ , kuris Automobilio pardavimo dienÄ (2016 m. rugsėjo 23 d.) sudarė 2 520,33 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota praneÅ¡ime po transporto priemonės pardavimo). Taigi 2016 m. rugsėjo 23 d. (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1 140,33 Eur.

25. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 28 d. apie transporto priemonės pardavimÄ buvo informuotas.

26. Kreditorė UAB „Mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ naujam kreditoriui Risk Management Services, OU. Kreditorius Risk Management Services, OU, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei PlusPlus Capita,l AS, kuriai Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic, OU, Lietuvos filialas. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo dienÄ bendra atsakovo skolos suma sudarė 1 178,23 Eur, iÅ¡ jų – 1 136,74 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo suma.

Konkrečios sumos nurodytos 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sÄ raÅ¡e, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palÅ«kanų suma. Apie reikalavimo teisės perleidimÄ (cesijÄ ) atsakovas buvo informuotas laiÅ¡ku. 27. 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iÅ¡ kurių – 1 140,33 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrÄ Å¾inta finansavimo suma.

28. IeÅ¡kovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmokÄ , kuri padengė dalį negrÄ Å¾intos finansavimo sumos, todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), kuri sudaro negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ .

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1006-647/2020 A. T. buvo pripažintas neveiksniu turtinių, asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-138-647/2021 A. T. buvo nustatyta institucinė globa ir jo globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo šalių sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos 30. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. birželio 8 d. atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 923,45 Eur, iš jų – nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 1 728,68 Eur (2016 m. rugsėjo 23 d.).

31. Lizinguojamas automobilis buvo parduotas už 1 380 Eur sumÄ , kuri buvo paskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsniu ir Sutarties 6.11 punktu. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 140,33 Eur, iÅ¡ jų – 1 140,33 Eur sudaro negrÄ Å¾inta finansavimo dalis, o reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 1 136,74 Eur negrÄ Å¾inta finansavimo suma. IeÅ¡kovė 2017 m. spalio 12 d. gavo 100,80 Eur įmokÄ , kuri padengė dalį negrÄ Å¾intos finansavimo sumos. Todėl po gautos įmokos paskirstymo liko nepadengta 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur).

32. Å alių sutarties bendrųjų sÄ lygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutartyje nustatytos palÅ«kanos yra už naudojimÄ si bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvienÄ mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos). Pagrindinėse Sutarties sÄ lygose Å¡alys susitarė dėl 33,37 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrÄ Å¾intos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visÄ jam suteiktÄ kredito sumÄ grÄ Å¾inti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. IeÅ¡kovė nurodo, kad iki pat Å¡ios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrÄ Å¾into kredito (finansavimo sumos) bei nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies (finansavimo sumos) apskaičiuotas mokėjimo palÅ«kanas, nurodytas Å¡alių sudarytoje Sutartyje.

33. IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iÅ¡ anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovei priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į Å¡alių sulygtÄ palÅ«kanų dydį bei paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ . Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

34. IeÅ¡kovė nurodo, kad jei sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, nebÅ«tų nutraukta ir bÅ«tų vykdoma tinkamai, atsakovas bÅ«tų sumokėjęs pradiniam kreditoriui papildomai dar 1 304,21 Eur (4 503,20 Lt) palÅ«kanų, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu nesutinka, nes apeliantas pagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovė yra perėmusi reikalavimÄ pagal Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytas sutartis ir, perėmusi atsakovo pagrindinę skolÄ , neturėjo teisinio pagrindo tikėtis gauti jos nurodomų negautų pajamų.

35.  Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytÄ nuostolių sumÄ .

Å iuo atveju iÅ¡imtinai tik lizingo sutarties Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų mokėjimo, kurių pagrindinė paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais, pradinė kreditorė palÅ«kanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas palÅ«kanų ji patiria netiesioginius nuostolius. Negautos pajamos yra nauda, kuriÄ lizingo bendrovė bÅ«tų gavusi, jei skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus. Tačiau Å¡ioje byloje reikalavimÄ dėl negautų pajamų reiÅ¡kia ne lizingo bendrovė, o ieÅ¡kovė, įgijusi Å¡iÄ teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sÄ raÅ¡e, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palÅ«kanų suma.

Å iame sÄ raÅ¡e nurodyta bendra skolos suma – 1 178,23 Eur, kuriÄ sudaro pagrindinė skola – 1 136,74 Eur – ir kitos iÅ¡laidos – 41,49 Eur – bei nurodomos nulinės palÅ«kanos.

36. Ä®vertinus ieÅ¡kinyje nurodomÄ ginčo negautų pajamų skaičiavimÄ darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal Å¡alių sutarties bendrose sÄ lygose nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl iš atsakovo priteistinų negautų pajamų bei delspinigių ir jų neatkartojo nurodydamas, kad atsakovas šių ieškovės nurodytų argumentų neginčijo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo ir sutinka su apeliacinio skundo motyvais, nes: 37.1.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali bÅ«ti grindžiamos Å¡alių sudaryta (ir nutraukta) sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis bÅ«tų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2016 m. birželio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). 37.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmė nutartį, kuria pakeitė esamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, kurioje kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s nagrinėjamam ginčui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktikÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ Â paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų. 37.3.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog ginčo suma susidarė už laikotarpį nuo pradinės kreditorės ir atsakovo sutarties nutraukimo dienos (2016-06-08) iki 2019-09-30 (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 304,21 EUR (4 503,20 Lt) palūkanų. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. 37.4.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentus ir pažymi, kad, nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimÄ iÅ¡ pradinės kreditorės pagal Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis į pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų. IeÅ¡kovė reikalavimo teisę į atsakovÄ Ä¯gijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota 2017 m. kovo 1 d. perleidžiamų reikalavimų portfelio sÄ raÅ¡e, kuriame nurodyta 0 perleidžiamų palÅ«kanų suma.

Å iame sÄ raÅ¡e nurodyta bendra skolos suma – 1 178,23 Eur, kuriÄ sudaro pagrindinė skola – 1 136,74 Eur – ir kitos iÅ¡laidos – 41,49 Eur – bei nurodomos nulinės palÅ«kanos. 37.5. IeÅ¡kovė neįrodė, kad ji turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iÅ¡ anksto sutartimi suplanuotas pajamas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡ pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovÄ , turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius.

Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė, negavusi atitinkamų įmokų iÅ¡ atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius sandorius ir dėl to negavo pajamų. 37.6. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grÄ Å¾inus visÄ likusiÄ negrÄ Å¾intos finansuojamos sumos dalį, ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡ karto panaudojusi kitos sutarties finansavimui su 33,37 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis. 37.7.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodomus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). 37.8. Taigi šioje byloje turėjo būti įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.

Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). 37.9. IeÅ¡kovė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrÄ Å¾intos atsakovo 1 035,94 Eur negrÄ Å¾intos finansavimo sumos (1 136,74 Eur – 100,80 Eur), pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams finansuoti trÅ«kumo ir kt.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iÅ¡ atsakovo jos negrÄ Å¾intos finansavimo sumos dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovo įsipareigojimas mokėti ginčo palÅ«kanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). 37.10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadinasi, ieÅ¡kovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. 37.11. Teisėjų kolegija, vertindami nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė savo nurodomų negautų pajamų realumo ir pagrindo jas priteisti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl negautų pajamų bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina atsakovės apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

40. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų konkrečioje teismo instancijoje.

41. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra iš dalies patenkintas ieškinys, t. y. priteisti 1 129,17 Eur, t. y. 46 procentai ieškinio reikalavimų.

42. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ ir pridėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – mokėjimo nurodymÄ 55 Eur sumai, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistini 25,30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 43,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, kurios paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistini 23,69 Eur, o iÅ¡ atsakovo priteistini 20,17 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ nuspręstina dėl apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pagal CPK 93 str. nustatytas proporcijas.

45. Atsakovas, teikdama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 29,34 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį suformuluoti taip: ,,IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1 035,94 Eur skolos, 93,23 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 1 129,17 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 129,17 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-04-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 25,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 20,17 Eur , o iÅ¡ ieÅ¡kovo PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 23,69 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui R. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo PlusPlus Capital, AS, 29,34 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundÄ .“ Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė