2023-06-07 Nr. AB-11708-4-52-3-00066-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1941-815/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00066-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant H. E.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A., jo atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. N. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime Centras nurodė, kad užsienietis 2021 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo šeimos nariais (žmona ir vaikais). Minėtas užsienietis kartu su savimi turėjo asmens tapatybę, bei pilietybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Asmuo, kartu su savo šeimos nariais pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio motyvus, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36095 nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį (sprendimas buvo apskųstas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino Migracijos departamento priimtą sprendimą ir įpareigojo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo. Užsienietis su šeima 2022 m. kovo 25 d. buvo apgyvendintas Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, iš kurio 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasišalino.

3. 2023 m. gegužės 2 d. užsienietis grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą ir perduotas Centrui. Migracijos departamentas 2023m. gegužės 4 d. nusprendė atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei atstatyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo bei apgyvendino užsienietį VSAT, suteikiant laisvo judėjimo teisę. 2023 m. gegužės 18 d. užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. 2023 m. gegužės 19 d. užsienietis buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu Teikimą tenkino, skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

5. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 14019 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis.

6. Teismas konstatavo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas; sulaikytas 2021 m. liepos 28 d., tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasišalimo iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro; 2023 m. gegužės 2 d. Pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką; 2023 m. gegužės 18 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Taigi, teismas padarė išvadą, kad užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, šiuo metu galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas. Teismas sprendė, kad užsieniečio atžvilgiu taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 7. Užsienietis 2023 m. gegužės 26 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Centro Teikimą atmesti ir pritaikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Užsienietis 2023 m. gegužės 26 d. apeliaciniame skunde nurodo:

8.1. Pirmosios instancijos eismas, spręsdamas užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies ir 14019 straipsnio nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrindė, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio nesulaikius; 2) teismo sprendime nėra jokių duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, užsieniečio tapatybė yra žinoma; 3) užsienietis neturėjo tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, o Lenkijos Respublikoje atsidūrė per klaidą, kadangi buvo neblaivus; užsienietis nurodė norintis gyventi ir dirbti Lietuvoje; 4) užsieniečio grąžinimas į Lietuvos Respubliką bei teismo procesas pirmosios instancijos teisme dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo buvo pakankama bausmė, leidusi suprasti atlikto veiksmo teisines pasekmes.

8.2. Sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, todėl byloje nenustačius užsieniečio piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė yra nustatyta, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, nagrinėjamu atveju Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiui taikyti sulaikymą.

9. Užsieniečio atstovė advokatė I. A. 2023 m. birželio 1 d. pateikė antrą apeliacinį skundą, kuris laikytinas papildomais paaiškinimais, kuriuose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo. Užsienietis nurodo, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 19 d. spendimą administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023), taip pat aktualia naujausia tarptautinių teismų praktika (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimas prieš Lietuvą, byla Nr. C 72/22 PPU, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21).

10. Užsienietis pažymi, kad tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą užsieniečio atžvilgiu. Pagal ESTT praktiką grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

11. Centras pateiktame atsiliepime nesutinka su užsieniečio apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

11.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad užsienietis yra linkės pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

11.3. Užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas grįžti. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymas nebuvo galutinai išnagrinėtas, kai buvo sulaikytas ir grąžintas valstybei atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tuo pačiu pakarotinai buvo sulaikytas ir (duomenys neskelbtini), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietis piktybiškai pažeidinėja alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tenkino VSAT teikimą ir skyrė užsieniečiui jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to teismo skirta priemonė pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog užsienietį sugrąžinus į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas 2023m. gegužės 4 d. nusprendė atnaujinti užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei atstatyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą. Taigi, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; ir kt.).

20. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, prieglobsčio suteikimo motyvai nėra nustatyti. Nors byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. gegužės 2 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas VSAT. Suteikiant laisvo judėjimo teisę užsienietis 2023 m. gegužės 18 d. vėl pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2023 m. gegužės 19 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui bei įvykdymui, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. ir 5 d.).

21. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio B. N. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskyte-Markovienė

Ernestas Spruogis