cdffd95e-cee7-4271-9daf-1d3a0aa385b0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-2244-1047/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3;

55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V.K.K. (V.K.K.) ir pareiškėjo advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovo atstovei E.K.,

vertėjai I.K.,

uždarame nuotoliniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.K.K. (V.K.K.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V.K.K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ Nr. (15/6-11)12PR-11 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Skunde nurodo, kad nesutinka su Sprendimu, laiko jį nepagrįstu ir praÅ¡o naikinti. Savo prieglobsčio praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjui atsiradę kÅ«no sužalojimai buvo sukelti jį kankinant ir kitaip žiauriai elgiantis su juo. Å ias aplinkybes patvirtina ir jo paties pasakojimai bei pateikta medicininė informacija.

Atsakovas SprendimÄ grindžia iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo nepatikimumu. Nors pareiÅ¡kėjas buvo anksčiau prašęs prieglobsčio, kuris buvo nesuteiktas, tačiau tai neturėtų bÅ«ti vertinama kaip jo nepatikimumas. PareiÅ¡kėjo nuomone, neturėtų bÅ«ti painiojama asmens depresija bei siekis gyventi saugioje aplinkoje, taip apsisaugant nuo grėsmių kilmės valstybėje. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jo paskesnis praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai, savarankiÅ¡kai ir iÅ¡samiai patikrinant jo pateiktas aplinkybes.

Teigia, kad atsakovo Sprendime surinkta informacija ir daromos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Nors atsakovas tvirtina, kad mitinguojantys asmenys nesusidÅ«rė su Baltarusijos pareigÅ«nais, tačiau po to tai paneigiama duomenimis apie mitingÄ , kad visgi Baltarusijos pareigÅ«nai patruliavo. Mano, kad nėra pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo pasakojimu. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kÅ«no sužalojimus, t. y. įvairios žymės, randai, rodo, kad jis galėjo bÅ«ti sužalotas mitingo metu ar jį suimant, nepaisant to, kad masinio mitinguotojų sulaikymo, susirėmimo su jais nebuvo. Akcentuoja, kad pateikti medicininiai dokumentai yra tos pačios datos, kada ir vyko mitingas, kas turėtų bÅ«ti laikoma patikimesniu įrodymu nei atsakovo samprotavimai apie mitingo eigÄ tik iÅ¡ internetinio Å¡altinio. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas iÅ¡ aktyvistų pasakoti apie mitingÄ gali savaip, kadangi ne visi iÅ¡ jų susiduria su milicininkais, todėl ir istorijos galis bÅ«ti skirtingos. Be to, atsakovo surinkta informacija nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti suimtas ir sužalotas Baltarusijos pareigÅ«nų jiems naudojant gumines kulkas.

Pažymi, kad atsakovas prieglobsčio nesuteikimÄ motyvuoja tuo, kad 2020 m. gruodžio 17 d. vykusios apklausos metu, pareiÅ¡kėjas pasakodamas savo individualius iÅ¡gyvenimus siejo su vieÅ¡ojoje erdvėje perskaityta informacija apie buvusius „Berkut“ narius. ReiÅ¡kinys apie „Berkut“ narių veiklÄ Baltarusijoje pradėtas vieÅ¡inti ne 2020 m., o dar 2017 m., tačiau 2020 m. paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, informacija apie narių veiklÄ tapo iÅ¡samesnė. Taigi pareiÅ¡kėjo 2020 m. gruodžio 17 d. apklausos metu pateikta informacija neturėtų bÅ«ti iÅ¡kreipta ir klaidingai interpretuojama. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasakojimo matyti, kad Å¡i situacija jam tapo jautri po to, kai jis sužinojo apie Baltarusijoje žuvusius asmenis. Be to, pareiÅ¡kėjas galėjo piktintis, pradėti raÅ¡yti įvairius komentarus apie minėtus įvykius, todėl Å¡i informacija galėjo iÅ¡plisti ir tapti prieinama platesniam žmonių ratui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Baltarusijos valdžia galėjo tai interpretuoti kaip pareiÅ¡kėjo įžeidimus pareigÅ«nams.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio nurodė, jog bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jam gresia įkalinimas, kankinimai. IÅ¡ motinos yra gavęs žiniÄ , kad Baltarusijoje jam yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 369 ir 367 straipsnius, t. y. už Baltarusijos Respublikos prezidento ir valdžios atstovų Å¡meižtÄ . Todėl tai reiÅ¡kia, kad bet koks paskleistas komentaras internete gali bÅ«ti laikomas Å¡meižtu prieÅ¡ Baltarusijos prezidentÄ ar valdžios atstovus ir asmuo už tai pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti teisiamas, t. y. numatoma baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas nuo 3 iki 4 metų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas nesurinko duomenų apie Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų taikymÄ Å¡iuo metu. Dėl esančios politinės krizės Baltarusijos Respublikoje net už paprasto komentaro ar nuomonės pateikimÄ internete asmuo gali bÅ«ti nubaustas griežčiausia bausme. PareiÅ¡kėjas naudojosi socialiniais tinklais, todėl Baltarusijos pareigÅ«nai galėjo jo ieÅ¡koti motinos namuose, norėdami praneÅ¡ti, kad jam yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Mano, kad dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje, jam grįžus kiltų grėsmė patirti kankinimus, neteisėtÄ suėmimÄ be rungtyniÅ¡ko teismo proceso. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas privalėjo surinkti ir iÅ¡tirti medžiagÄ apie grėsmę pareiÅ¡kėjui grįžus į kilmės valstybę bÅ«ti įkalintam.

Pažymi, kad už analogiÅ¡kas veikas Lietuvoje taikoma tik administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ papildoma apsauga asmeniui gali bÅ«ti suteikiama, jei jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas. Mano, kad neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė, gresiantys kankinimai ir žiaurus elgesys Baltarusijos kalėjime gali bÅ«ti prilyginamas tokiam elgesiui. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, atsakovas nesurinko ir neįvertino Å¡ios informacijos, todėl nepagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį bei papildomÄ apsaugÄ .

Be to, atsakovas skundžiamu Sprendimu taip pat pareiÅ¡kėjui uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, todėl mano, jog Å¡is sprendimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ Sprendimo nesuteikti prieglobsčio. PareiÅ¡kėjo nuomone, panaikinus skundžiamÄ SprendimÄ , turėtų bÅ«tų panaikintas ir Å¡is draudimas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, leisti jam likti Lietuvoje, kur jam patinka. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad po mitingo iki iÅ¡vyko iÅ¡ Baltarusijos niekas jo nepersekiojo. Nurodė, kad visus duomenis pateikė advokatui, kuris nieko neteikia. Nurodė, kad alimentų nemokėjimo negali grįžti. Alimentų negali mokėti, nes yra uždarame korpuse. Prašė suteikti jam apsaugÄ dėl alimentų nemokėjimo. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad rašė Å¡ių asmenų puslapiuose: (duomenys neskelbtini), kitų įvardinti negali. Pažymėjo, kad jo praÅ¡ymu draugai sukÅ«rė jam naujas paskyras socialiniuose tinkluose, jomis dabar jie jo vardu ir naudojasi po to, kai buvo užblokuotos anos. Komentarus rašė 2020 m. rugpjÅ«tį. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad jau viskÄ pasakė, praÅ¡o negrÄ Å¾inti į BaltarusijÄ .

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo jo skundo netenkinti.

Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad 2019 m. kovo 22 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-35 pareiÅ¡kėjui jau buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas apskundė minėtÄ sprendimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2019 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė skundÄ kaip nepagrįstÄ bei paliko galioti Migracijos departamento sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikęs su sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko galioti VAAT sprendimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms 2019 m. rugpjūčio mėnesį pareiÅ¡kėjas, vengdamas grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę, pasiÅ¡alino iÅ¡ Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Visgi 2020 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kėjas buvo antrÄ kartÄ perduotas Lietuvos Respublikai iÅ¡ Austrijos Respublikos ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė paskesnį praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį pareiÅ¡kėjas grindė tuo, jog Baltarusijoje kyla grėsmė jo gyvybei, kadangi valdžioje yra prezidentas Aleksandras LukaÅ¡enka. Be to, po 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų situacija Å¡alyje yra pablogėjusi. Po policijos smurto ir dviejų žmonių mirčių pareiÅ¡kėjas pradėjo raÅ¡yti socialiniuose tinkluose ir visa tai komentuoti ir kritikuoti. 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo užblokuotas jo puslapis. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas praeityje bÅ«tų patyręs persekiojamÄ ar aplinkybių, kurios sÄ lygotų realiÄ persekiojimo rizikÄ jam grįžus į kilmės Å¡alį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo baimė laikytina visiÅ¡kai nepagrįsta.

Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidÄ , kad kilmės valstybėje prieglobsčio praÅ¡ytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Be to, Å¡iuo metu nevyksta Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, kad 2011 m. ir 2017 m. Baltarusijoje yra dalyvavęs demonstracijose ir, kad 2017 m. buvo sužeistas gumine kulka, sulaikytas ir nubaustas 14 parų areÅ¡to bei pinigine bauda, tačiau pareiÅ¡kėjo pasakojimas nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija. Pagal rastÄ informacijÄ 2017 m. kovo 15 vykusių protestų metu (Minske, Gardine, Mogiliove) mitingavę asmenys nesusidÅ«rė su Baltarusijos pareigÅ«nais ar su kitokiu pasiprieÅ¡inimu, mitingas vyko taikiai ir 19:35 mitingavę asmenys buvo beveik iÅ¡siskirstę. Atsakovas nerado informacijos, kad 2017 m. kovo 15 d. Gardine vykusio mitingo metu vyko sulaikymai ar mitingavusiųjų susirėmimai su milicija bei buvo naudojamos guminės kulkos. Nustatė, kad sulaikymai vyko Minske, Gardine buvo praneÅ¡ama apie asmenis, sulaikytus pasibaigus mitingui: sulaikyta aktyvistė I.D., kuri po trijų valandų areÅ¡tinėje buvo iÅ¡leista, bei užpulti ir sulaikyti aktyvistai, kurie nešė iÅ¡kabas su neseniai mirusių opozicijos lyderių nuotraukomis. Kitų praneÅ¡imų nerasta. PrieÅ¡ingai negu pareiÅ¡kėjas nurodo, Gardine vykusi demonstracija buvo detaliai apraÅ¡yta. Migracijos departamentas rado net visos vykusios demonstracijos vaizdo įraÅ¡Ä , o aktyvistai labai detaliai aprašė įvykius, vykusius prieÅ¡ demonstracijÄ , jos metu bei jai pasibaigus. Todėl pareiÅ¡kėjo pasakojimas nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo pasakojimas apie sulaikymÄ 2017 m. buvo įvertintas kritiÅ¡kai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Tariamas 2017 m. įvykis neturėjo nei reikÅ¡mingo poveikio prieglobsčio praÅ¡ytojui (iki 2018 m. pradžios gyveno Baltarusijoje, 2019 m. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvoje, kurį motyvavo visiÅ¡kai kitais motyvais), nei tęstinumo laike. Vertinant tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, atsakovas atsižvelgia į kylančiÄ grėsmę asmeniui nukentėti ateityje, o ne apie praeityje patirtus persekiojimus. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrindė prielaidos, jog Å¡iuo metu Baltarusijos teisėsaugos pareigÅ«nai turi motyvÄ ir tikslÄ persekioti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ .

Pažymi, kad atmesdamas pareiÅ¡kėjo pasakojimÄ dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimÄ objektyviais įrodymais bei įrodyti prieÅ¡ingai. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo pasakojimas apie komentarų raÅ¡ymÄ keturių buvusių „Berkut“ narių paskyrose buvo painus ir nenuoseklus. Atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiÅ¡kėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobÅ«džio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, tokiu bÅ«du improvizuotai susiejant save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais. Pradžioje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad komentavo minėtų asmenų socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau teigė, kad nerašė ir minėjo žodį „kažkur“. Tyrimo metu nebuvo rasta Å¡ių „kažkur“ patalpintų nuotraukų su prieglobsčio praÅ¡ytojo komentarais. PareiÅ¡kėjas taip pat buvo nurodęs, kad buvo uždarytos jo „Odnoklassniki“ ir „VKontakte“ socialinių tinklų paskyros, tačiau atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, kad jis jomis naudojasi. Taip pat atsakovas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo „Facebook“ socialinio tinklo paskyra, kuri nėra paslėpta, necharakterizuoja prieglobsčio praÅ¡ytojo, kaip linkusio socialiniuose tinkluose reikÅ¡ti nuomonę apie Baltarusijoje vykstančius įvykius.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pateikta istorija apie pareigÅ«nų vizitÄ pas motinÄ neleido suprasti nei pareigÅ«nų atvykimo motyvų, nei tikslo, kadangi pradžioje, anot pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nai atvyko dėl uždraustos simbolikos, tačiau įėję į butÄ nusprendė nebeieÅ¡koti simbolikos, o tik praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjo motinai, kad jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Tyrimo metu atsakovė nenustatė realaus pagrindo Baltarusijos teisėsaugai domėtis prieglobsčio praÅ¡ytoju.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ nurodytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. vasario 1 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teigdamas, kad kyla grėsmė jo gyvybei, nes Baltarusijos Respublikos valdžioje yra prezidentas Aleksandras LukaÅ¡enka.

Iš bylos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d. atlikta pareiškėjo apklausa.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pateiktus argumentus apklausos metu, 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimÄ Nr. (15/6-11)12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos“, kuriuo pareiÅ¡kėjui nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Å engeno sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Pagal Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardytų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Ä®statymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiÅ¡kai pagrįstos baimės buvimo sÄ lyga, viena vertus, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sÄ voka baimė yra dvasinė bÅ«sena ir subjektyvi bÅ«klė, todėl minėta visiÅ¡kai pagrįstos baimės sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iÅ¡ Ä®statymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobÅ«džio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ prieglobsčio bylose, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar prieglobsčio praÅ¡ančio asmens praÅ¡ymas yra pagrįstas, turi bÅ«ti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi bÅ«ti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečiÄ individualiÄ situacijÄ (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ byloje NA prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 25904/07).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 116.1.1 punkte nustatyta, kad persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Ä®statymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobÅ«džiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimÄ , visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia (be kita ko) gali bÅ«ti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtÄ ; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingÄ teismÄ ; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalÄ , kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybÄ , kuriÄ atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Ä®statymo 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobÅ«dį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas.

PareiÅ¡kėjas prieglobsčio praÅ¡ymÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, jog Baltarusijoje kyla grėsmė jo gyvybei, kadangi valdžioje yra prezidentas A. LukaÅ¡enka. PareiÅ¡kėjo teigimu, po 2020 m. rugpjūčio mėn. prezidentų rinkimų situacija yra pablogėjusi. Po policijos smurto ir dviejų žmonių mirčių pareiÅ¡kėjas pradėjo raÅ¡yti socialiniuose tinkluose ir komentuoti bei kritikuoti Baltarusijos Respublikoje esančiÄ situacijÄ , tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo užblokuotas.

Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pirma, pareiÅ¡kėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu. Jis tik bendrai sutampa su visiems vieÅ¡ai žinoma informacija. PapraÅ¡ius pareiÅ¡kėjo detalizuoti įvykių aplinkybes, konkretizuoti jas, pareiÅ¡kėjo pasakojimas nesutampa su vieÅ¡ai prieinama informacija (Gardino 2017 m. kovo 15 d. mitingo vaizdo įraÅ¡as yra internete), detalių pareiÅ¡kėjas pateikia nedaug, neatsako, nekonkretizuoja, nurodo vis naujus pagrindus, kodėl negali grįžti į BaltarusijÄ (vieni motyvai pirminiame praÅ¡yme, nauji motyvai nagrinėjamame praÅ¡yme, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pateikė argumentus dėl baimės grįžti dėl baudžiamosios bylos dėl alimentų nemokėjimo). Tai, kad pareiÅ¡kėjas turi randų ant kÅ«no, kurie galimai yra nuo guminės kulkos niekaip neįrodo ir nepatvirtina pareiÅ¡kėjo pasakojimo, kad jis buvo sužeistas policininkų minėto Gardino mitingo metu. Antra, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jo nurodytas 2017 m. įvykis neturėjo tęstinumo laike: iki 2018 m. pradžios pareiÅ¡kėjas gyveno Baltarusijoje, niekas jo nepersekiojo, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, paliko ramybėje. Taigi pritartina Migracijos departamento iÅ¡vadai, kad tokio pobÅ«džio praeities įvykiai, neturintys tęstinumo, nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio praÅ¡ytojui egzistavimo ir nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo.

Trečia, pareiÅ¡kėjo pasakojimas apie komentarų raÅ¡ymÄ buvusių „Berkut“ narių paskyrose yra painus ir nenuoseklus. PareiÅ¡kėjas tiek apklausos metu nebuvo tikras dėl savo argumentų, negalėjo įvardinti, kur buvo patalpintos bÅ«tent tos nuotraukos, po kuriomis ir iÅ¡reiÅ¡kė savo neigiamÄ nuomonę, taip pat ir teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti visų pavardžių asmenų, kurių paskyrose rašė, nedetalizavo, kÄ ir kada rašė. Ä®vardijo tik kelias pavardes, nors minėjo, kad jų buvo daugiau.

Ketvirta, pareiÅ¡kėjo pasakojimai apie į motinos namus atvykusius pareigÅ«nus yra subjektyvÅ«s. Teismas pritaria Migracijos departamento iÅ¡vadai, kad įvertinus pareiÅ¡kėjo pasakojimÄ , negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kodėl Baltarusijos pareigÅ«nai galėjo atvykti į jo motinos namus, tuo labiau tai objektyviai neįrodo, kad jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos ar yra grėsmė grįžus į kilmės valstybę.

Penkta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl baimės bÅ«ti persekiojamam dėl alimentų nemokėjo. Å ių argumentų pareiÅ¡kėjas nenurodė teikdamas praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio. Taip pat Å¡ios aplinkybės nepatikrintos ir neįrodytos.

Å eÅ¡ta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad byloje neparengta pažyma apie padėtį Baltarusijoje, todėl Sprendimas naikintinas. Pagal LVAT praktikÄ pažymos rengimas nėra privalomas ir priklauso Migracijos departamento diskrecijai (2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5326/822/2017). Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime iÅ¡analizavo kilmės valstybės informacijÄ (Sprendimo 4–6 puslapiai), įvertino pareiÅ¡kėjo pasakojimÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurioms teismas pritaria dėl Å¡iame sprendime nurodytų motyvų.

Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimÄ sÄ lygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Nustatant visiÅ¡kai pagrįstÄ baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas bÅ«tų iÅ¡pildytas, nėra. Apie baimės pagrįstumÄ sprendžiama atsižvelgus į objektyviÄ situacijÄ , t. y. grėsmė turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio praÅ¡ytojas turi pateikti individualus pobÅ«džio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pasakojimas nedetalus, kai kuriais aspektais prieÅ¡taraujantis visuotinai žinomoms aplinkybėms, nepatvirtinantis pareiÅ¡kėjo persekiojimo ar grėsmės jam objektyvaus egzistavimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau anksčiau buvo teikęs praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio Lietuvoje, tačiau 2019 m. kovo 22 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-35 pareiÅ¡kėjui atsisakė suteikti prieglobstį. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas apskundė minėtÄ sprendimÄ VAAT, kuris 2019 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė skundÄ kaip nepagrįstÄ bei paliko galioti Migracijos departamento sprendimÄ . LVAT 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko galioti VAAT sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas pasiÅ¡alino iÅ¡ Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau 2020 m. spalio 13 d. buvo iÅ¡ Austrijos Respublikos parsiųstas atgal į Lietuvos RespublikÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, tačiau pabėgo iÅ¡ Užsieniečių registracijos centro. Be to, tiek pirmame praÅ¡yme, tiek antrame praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo yra visiÅ¡kai skirtingos. Taigi Migracijos departamentas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso požymių.

Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad Å¡iuo atveju nėra ir Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiÅ¡kėjo grįžimo atveju jis bus kankinama, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba ar jis bus uždarytas į kalėjimÄ ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikoje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui negresia mirtis, taigi Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos aplinkybės nenustatytos. Tuo tarpu dėl pareiÅ¡kėjo baimės bÅ«ti kankinams, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas, teismas pažymi, kad tokie pareiÅ¡kėjo nuogÄ stavimai turi bÅ«ti pagrįsti. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taigi Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiÅ¡kėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad advokatas neteikia jo nurodytos pozicijos niekuo nepagrįstas. Ne advokatas, o pareiÅ¡kėjas žino, kas jam nutiko Baltarusijoje, kur ir kokius komentarus jis rašė internete, kas jam galimai gresia grįžus į kilmės valstybę. Teismas viso teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo papasakoti detaliau, tačiau jokių detalizacijų ir konkretesnių paaiÅ¡kinimų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Ä® bylÄ yra pateikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir dokumentai (b. l. 1–25), jie yra iÅ¡versti, teismas juos įvertino ir pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, subjektyvius ir neįrodytus.

PareiÅ¡kėjas skunde neteikia jokių argumentų dėl sprendimo iÅ¡siųsti jį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti, įvesti perspėjimÄ , tačiau praÅ¡o panaikinti visÄ SprendimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė argumentų, kodėl Å¡ios Sprendimo dalys yra neteisėtos ar nepagrįstos.

Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tais atvejais, kai užsieniečiui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Nustatyta, kad pareiškėjas jau praeityje yra prašęs prieglobsčio, pabėgęs iš Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytojo pasislėpimo rizika yra reali ir pakankamai rimta, kad pagrįstų laikotarpio savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti jam nesuteikimÄ . Taigi, atsižvelgus į tai, kad yra pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjas gali vėl pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam laikotarpio savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti pačiam, todėl jis iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos pagrįstas Ä®statymo 133 straipsnio 2 dalimi, kuri skelbia, kad užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos (toliau ir – Tvarka) 44.4.1 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis buvo grÄ Å¾intas Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba iÅ¡siųstas ir nustatomos dvi ar daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Sprendime buvo nustatyta ir teisme nepaneigta, kad jis neteisėtai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ Austrijos (Tvarkos 44.3.3 papunktis), jo atžvilgiu galioja Å veicarijos paskelbtas draudimas atvykti į Å engeno erdvę (Tvarkos 44.3.5 papunktis), savo veiksmais jis klaidino tyrimÄ , kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6 papunktis). Vadovaujantis minėtomis teisės normomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjui pagrįstai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos. Teismo vertinimu, Å¡is terminas proporcingas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir konkrečiÄ pareiÅ¡kėjo situacijÄ .

Migracijos departamento sprendimas įvesti į antrosios kartos Å engeno sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį vienerius metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 15 punktu, kuris skelbia, kad duomenys iÅ¡ sÄ raÅ¡o teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. SprendimÄ Ä¯traukti į C.SIS įspėjimÄ dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Ä®statymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo praÅ¡ymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Ä®statymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Å engeno sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų bylos medžiagÄ , įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1401 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V.K.K. (V.K.K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė