2024-04-10 Nr. AB-5795-3-61-3-01994-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-04-10 Nr. AB-5795-3-61-3-01994-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. A-133-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01994-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Majai“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 12PS-23 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba Nutarimu už Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą nutarė skirti Bendrovei 1 325 Eur baudą. Pareiškėjas teigė, kad su Nutarimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba Nutarime nepagrįstai nurodė, jog žaislas yra pavojingas jaunesniems kaip 3 metų vaikams ir tuo pagrindu prekę uždraudė bei skyrė baudą. Tarnyba 2020 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte Nr. 1NG-107 (toliau – ir Patikrinimo aktas), be kita ko, nurodė, kad prie žaislo pritvirtinta etiketė, kurioje yra nurodyta informacija apie žaislą, be kita ko, jog jis netinkamas vaikams iki 3 metų, pavojus paspringti, yra smulkių detalių, vaiko amžiaus grupės ženklas, CE ženklas. Taigi atsakovas neteisingai vertino, kad prekė skirta jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams. Aplinkybę, kad prekės nebuvo skirtos jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams patvirtina ir tai, jog nei vienas vaikas dėl parduotų prekių nenukentėjo, t. y. saldainiai nepateko pas jiems neskirtus vartotojus.
4. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba nevertino tariamo pažeidimo pobūdžio, jo trukmės ir masto, t. y. pareiškėjas pardavė nedidelį kiekį Europos Sąjungos erdvėje jau ne pareiškėjo parduodamų tų pačių prekių, kurios nebuvo skirtos jaunesniems nei 3 metų amžiaus vaikams, prekiauta juo ypatingai trumpai ir nedideliu mastu. Atsakovo pareiškėjui paskirta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjo vertinimu, pakankama sankcija už padarytą pažeidimą būtų įspėjimas arba minimali bauda.
5. Pareiškėjas pateikė į rinką sertifikuotą prekę, kurios prekyba jau buvo vykdoma Europos Sąjungos erdvėje kitų prekybininkų, todėl prekybos metu pareiškėjas turėjo visus reikiamus dokumentus, jog prekė yra saugi, o kokių nors sankcijų taikymas už veiksmus, kurie vertintini kaip prekyba, negalimas.
6. Pareiškėjas prekiavo sertifikuotu produktu, kuris jau prieš tai buvo Europos Sąjungos rinkos apyvartoje. Pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Šiuo aspektu Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis galbūt prieštarauja Konvencijai, o taip pat ir Konstitucijai, todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu, ar Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, leisdama bausti pareiškėją už prekybą sertifikuotu produktu.
7. Lietuva, būdama Pasaulio prekybos organizacijos nare nuo 2001 metų, turi laikytis principo, kad prekybos procesai turi būti numatomi, visiems partneriams žinant, jog įvairūs prekybos barjerai nebus iškelti staiga ir dirbtinai. Atsakovas staiga dirbtinai iškėlė prekybos barjerą Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintai ir sertifikuotai prekei, nepagrįstai teigdamas, kad saldainiai yra skirti jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams, ignoruodamas perspėjimą, jog prekė netinkama vaikams iki 3 metų amžiaus.
8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad Tarnybai vykdant Produktų saugos įstatymo 12 straipsnyje priskirtas funkcijas, vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Tarnybos teise atlikti produktų saugos kontrolę institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) iniciatyva, Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius UAB „Majai“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atrinko žaislo bandinį – malūnsparnį su saldainiais „Light Fly Police“, No. 226, prekės brūkšninis kodas 5907752659133 (toliau – ir Žaislas), nustatyti atitiktį saugos reikalavimams (2020 m. rugpjūčio 11 d. bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1NG-59). Atrinktas Žaislas – baltos spalvos neskaidraus standžiojo plastiko trijų ratukų ir slidžių malūnsparnis su eigos mechanizmu (įsitraukiančios virvės). Ant Žaislo korpuso priklijuoti spalvingi lipdukai su užrašais, paveiksliukais ir plastiko plėvele. Patraukus savaime įsitraukiančią virvelę su kieto plastiko detale, ratai ir propeleris sukasi, ir malūnsparnis juda. Ratukų, propelerio ašys ir tvirtinimo detalė (varžteliai) – metalinės. Kabinoje yra saldainiai atskirame maišelyje. Žaislo masė – 65 g., matmenys – (213x120x10) mm.
10. Atsakovas paaiškino, kad Žaislo atitiktis saugos reikalavimams patikrinta UAB „Areta“ Žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Bandymais nustatyta, kad Žaislo mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka Žaislų saugos darniojo standarto LST EN 71-1:2014+A1:2018 „Žaislų sauga. Mechaninės ir fizikinės savybės“ (toliau – ir Žaislų saugos standartas) 4.7 a), b), c), 5.1 c), e), 5.4.7 papunkčių reikalavimų žaislams, kurie skirti jaunesniems kaip 3 metų vaikams – tempimo bandymo metu atsidengę eigos mechanizmo metalinės spyruoklės kraštai yra aštrūs, standžiojo plastiko briaunos su šerpetomis, kurios gali sužeisti arba įbrėžti, esant mažiausiai 6 N tempimo jėgai atsiskyrė lipdukai su plastikine plėvele, atsiskyrę žaislo lipdukai su plastikine plėvele visiškai telpa į smulkių detalių cilindrą, propelerio metalinės ašies smaigalio skerspjūvis 1,49 ±0,02 mm, įsitraukiančiosios virvelės skerspjūvio matmuo 0,9±0,1 mm (turi būti 1,5 mm arba didesnis).
Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius, įvertinęs UAB „Areta“ bandymų rezultatus, vadovaudamasis, be kita ko, Produktų saugos įstatymo 13 straipsniu, surašė 2020 m. lapkričio 23 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1NG-108, kuriame nurodė, kad UAB „Majai“ tiekė rinkai pavojingą produktą – Žaislą, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka Žaislų saugos standarto 4.7 a), b), c), 5.1 c), e), 5.4.7 punktų reikalavimų žaislams, kurie skirti jaunesniems kaip 3 metų vaikams.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, jog platintojas privalo rūpintis, kad rinkai būtų tiekiami tik saugūs gaminiai. Tarnyba už nurodytą pažeidimą pareiškėjui skundžiamu Sprendimu paskyrė 1 325 Eur dydžio baudą. Tarnyba taip pat konstatavo, kad neprisilaikoma reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 „Dėl Žaislų saugos techninio reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Žaislų saugos techninio reglamento (toliau – ir Žaislų saugos reglamentas) 13.1–13.4 punktų.
Žaislų saugos reglamento 8 priedo II dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių, įspėjimą: „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, tačiau paminėti reikalavimai netaikomi žaislams, kurie pagal savo paskirtį, matmenis, požymius, savybes ar kitokiu neginčijamu pagrindu yra akivaizdžiai netinkami vaikams iki 36 mėnesių (3.3 papunktis). Minėto reglamento 14.3 papunktyje numatyta, kad ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų Reglamento 8 priedo II dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.
11. Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad platintojas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) privalo rūpintis, jog rinkai būtų tiekiami tik saugūs gaminiai. Į Lietuvos rinką tiekiamų žaislų saugos reikalavimų įgyvendinimo būdus ir priemones nustato Žaislų saugos reglamentas, kuris taikomas gaminiams, suprojektuotiems ir skirtiems vien tik arba ne vien tik žaisti vaikams iki 14 metų. Žaislų saugos reglamento 4¹ punkte išaiškinta, jog apibūdinimas „skirtas“ reiškia, kad vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis, savybėmis, gali pagrįstai manyti, jog jis skirtas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui.
12. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL 2009 L 170) (toliau – ir Direktyva), kurios nuostatas įgyvendinant buvo priimtas Žaislų saugos reglamentas, preambulės 30 punkte nurodyta, jog siekiant išvengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (tokių piktnaudžiavimų būna ypač tais atvejais, kai įspėjama, kad žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams), būtina aiškiai nurodyti, jog kai kurių tam tikroms žaislų kategorijoms taikomų įspėjimų negalima naudoti, jeigu jie prieštarauja numatytai žaislo paskirčiai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Žaislų saugos reglamento 14.3 papunktyje.
13. Vadovaujantis Žaislų saugos reglamento 58 punktu, į rinką pateiktų žaislų priežiūra yra atliekama pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008) 15–29 straipsnius. Pagal Žaislų saugos reglamento 62 punktą, jeigu Tarnyba ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį arba ji turi pakankamo pagrindo manyti, kad žaislas, kuriam taikomas Žaislų saugos reglamentas, kelia riziką asmenų sveikatai ar saugai arba kitiems su visuomenės interesų apsauga susijusiems aspektams, kuriems taikomas šis Reglamentas, ji atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu žaislu ir apimantį visus Žaislų saugos reglamente nustatytus reikalavimus.
14. Taigi Tarnyba, kaip už ne maisto produktų saugos reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atsakinga institucija, turi diskreciją vertinti, ar atitinkamas žaislas pagal savo paskirtį tikrai yra skirtas tik gamintojo nurodyto amžiaus vaikams. Vien tai, kad gamintojas paženklina Žaislą kaip skirtą vyresniems negu 3 metai amžiaus vaikams, savaime neeliminuoja gamintojo (pardavėjo) pareigos užtikrinti Žaislo atitikties griežtesniems saugumo reikalavimams.
15. Europos Komisija 2013 m. parengtose Direktyvos aiškinamosiose gairėse nurodo, kad Direktyvos 11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos nuostata draudžiama netinkamai naudoti įspėjimą tais atvejais, kai jei žaislas pagal funkcijas, matmenis ir kt. yra aiškiai skirtas vaikams iki 3 metų (pavyzdžiui, barškučiai, minkšti kimšti žaislai, kūdikių žaislai), t. y. jei galima pagrįstai manyti, jog tėvai ar kiti prižiūrėtojai palaikytų žaislą vaikams iki 36 mėnesių skirtu žaislu dėl jo funkcijų, matmenų ar savybių, įspėjimą „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ ar pan. naudoti draudžiama. Kitaip tariant, neleistina, vien tik naudojant įspėjimą, apeiti šiems žaislams taikytinų saugos reikalavimų.
16. Tarnyba, vertindama, kokio amžiaus vaikams yra skirtas Žaislas, atsižvelgė į jo paskirtį, funkcijas, matmenis, savybes ir vadovavosi Europos standartizacijos komiteto parengta technine ataskaita CEN ISO TR8124-8 „Žaislų sauga. 8 dalis. Amžiaus nustatymo gairės“ 3.4.1 punkte nurodytais kriterijais (aspektais), susijusiais su vaikų, kurių pradinis amžius nuo 12 mėnesių, motorikos bei pažintine raida ir elgesiu bei 4 lentelėje 1.4.3 subkategorijoje pateiktais žaislų pavyzdžiais, pagal kuriuos žaislas vertintinas kaip skirtas vaikams nuo 12 mėnesių amžiaus. Nustačius, jog Žaislas pagamintas nedetaliai, pasižymi paprasta konstrukcija, jį lengva paimti (matmenys (213x120x10) mm, sveria tik 65 g), valdymas nereikalauja daug įgūdžių ir yra paleidžiamas patraukus virvutę, juda lėtai ir tik viena kryptimi (pirmyn), buvo konstatuota, kad Žaislas turėtų būti skirtas ir jaunesniems kaip 36 mėn. amžiaus vaikams.
17. Atsakovas pažymėjo, kad pavojingo produkto atveju prioritetas yra skiriamas vartotojų teisių apsaugai. Gamintojams neleidžiama išvengti griežtesnių saugos reikalavimų žaislams, skirtiems jaunesniems nei 3 metų amžiaus vaikams, paženklinant žaislą kaip skirtą vyresniems nei 3 metų vaikams, kai įspėjimas prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.
18. Atsakovas nurodė, kad turi būti atsižvelgiama ir į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – ir Direktyva dėl gaminių saugos) nuostatas. Direktyvos dėl gaminių saugos preambulės 8 punkte numatyta, jog gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus atitinkamus aspektus, ypač į vartotojų grupes, pirmiausia į vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriuos tokių gaminių keliama rizika gali ypač pažeisti. „Saugus gaminys“ – bet koks gaminys, kuris įprastomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą ir tam tikrais atvejais – surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nekelia jokios rizikos arba kelia tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą žmonių saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač atsižvelgiant į tokius dalykus, kaip, be kita ko, vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems dėl gaminio naudojimo gali kilti pavojus (Direktyvos dėl gaminių saugos 2 straipsnio b) dalies iv) punktas.
19. Tarnyba teigė, kad Sprendimu nesukūrė prekybinio barjero, o veikdama savo kompetencijos ribose, taikė poveikio priemonę dėl nesaugaus produkto išleidimo į rinką.
20. Vertindama pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su paskirtos baudos proporcingumu, Tarnyba nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta bei įvertinusi pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą (gaminių grupę, rizikos lygį, tiektų rinkai gaminių kiekį), pagrįstai pareiškėjui skyrė 1 325 Eur dydžio baudą, t. y. mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rinkai pateiktas ir tiekiamas pavojingas produktas nebuvo perduotas vartotojams ir (arba) profesionaliems naudotojams ir šį produktą iš rinkos savanoriškai pašalina pats jį pateikęs ir (arba) tiekęs ekonominės veiklos vykdytojas, už Produkto saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą jam gali būti skiriamas įspėjimas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė rinkai 2 520 vnt. Žaislų, be to, nei vienas vartotojas Žaislo negrąžino, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui Nutarimu skirti įspėjimą, nenustačius Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Jeigu priežiūros institucijos skiriamos baudos dydis ekonominės veiklos subjektui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir Produktų saugos įstatymo pažeidimų prevenciją.
21. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad Tarnyba yra įgaliota prižiūrėti Produktų saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių produktų saugą, nustatytų reikalavimų laikymąsi, o nustačiusi atitinkamus pažeidimus – taikyti įstatymuose numatytas sankcijas. Taigi Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri tik numato konkrečią sankciją ekonominės veiklos vykdytojui už įstatymo pažeidimo ir jos dydį, Tarnybos nuomone, pati savaime negalėtų pažeisti teisinės valstybės principo.
II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
23. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Žaislas pripažintas kaip neatitinkantis produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teismas nustatė, kad Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius UAB „Majai“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atrinko žaislo bandinį – malūnsparnį su saldainiais „Light Fly Police“, No. 226, prekės brūkšninis kodas 5907752659133 (Žaislas) tam, jog nustatyti atitiktį saugos reikalavimams (2020 m. rugpjūčio 11 d. bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1NG-59). Atrinktas Žaislas – baltos spalvos neskaidraus standžiojo plastiko trijų ratukų ir slidžių malūnsparnis su eigos mechanizmu (įsitraukiančios virvės). Ant Žaislo korpuso priklijuoti spalvingi lipdukai su užrašais, paveiksliukais ir plastiko plėvele. Patraukus savaime įsitraukiančią virvelę su kieto plastiko detale, ratai ir propeleris sukasi, ir malūnsparnis juda. Ratukų, propelerio ašys ir tvirtinimo detalė (varžteliai) – metalinės. Kabinoje yra saldainiai atskirame maišelyje. Žaislo masė - 65 g., matmenys - (213x120x10) mm. Žaislo plastike įspausta: NO:226, MADE IN CHINA. Prie Žaislo pritvirtinta ženklinimo etiketė, kurioje nurodytas užrašas „LIGHT FLY POLICE“, prekės brūkšninis kodas 5907752659133, CE ženklas, vaiko amžiaus grupės apribojimo ženklas, pateikta informacija įvairiomis kalbomis, lietuvių kalba nurodyta: „Atsargiai! Yra smulkių detalių. Pavojus paspringti. Netinkama vaikams iki 3 metų amžiaus. Partijos numeris: CKS823. Gaminamos KLR už TREBOR R. B., ul. Obroncow Wybrzeža 25B-107, 80-398 Gdansk, Poland“. Žaislas supakuotas į bendrą 6 vnt. kartono pakuotę, ant kurios nurodytas brūkšninis kodas – 5907752659140, prekės ženklas „Sweet Mania“, gamintojas ir jo adresas bei kita informacija.
25. Tarnybos užsakymu UAB „Areta“ žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijoje atliko Žaislo bandymus. 2020 m. rugsėjo 23 d. Bandymų protokole užfiksuota, kad Žaislo mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka Žaislų saugos standarto 4.7 a), b), c), 5.1 c), e), 5.4.7 papunkčių reikalavimų žaislams, kurie skirti jaunesniems kaip 3 metų vaikams – tempimo bandymo metu atsidengę eigos mechanizmo metalinės spyruoklės kraštai yra aštrūs, standžiojo plastiko briaunos su šerpetomis, kurios gali sužeisti arba įbrėžti, esant mažiausiai 6 N tempimo jėgai atsiskyrė lipdukai su plastikine plėvele, atsiskyrę žaislo lipdukai su plastikine plėvele visiškai telpa į smulkių detalių cilindrą, propelerio metalinės ašies smaigalio skerspjūvis 1,49±0,02 mm, įsitraukiančiosios virvelės skerspjūvio matmuo 0,9±0,1 mm (turi būti 1.5 mm arba didesnis).
26. Atsižvelgęs į UAB „Areta“ atliktų bandymų rezultatus, Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius, vadovaudamasis, be kita ko, Produktų saugos įstatymo 13 straipsniu, surašė 2020 m. lapkričio 23 d. Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1NG-108 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad UAB „Majai“ tiekė rinkai pavojingą produktą – Žaislą, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka Žaislų saugos standarto 4.7 a), b), c), 5.1 c), e), 5.4.7 punktų reikalavimų žaislams, kurie skirti jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams, neprisilaikoma reikalavimų, nurodytų Žaislų saugos reglamento 13.1 punkte – Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų: Žaislų saugos reglamento 13.2, 13.3, 13.4 punktuose nustatyto bendrojo saugos reikalavimo ir Žaislų saugos reglamento 2 priede nustatytų specialių saugos reikalavimų; 13.2 punkte – žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną; 2 priedo II skyriaus 2 punkte – žaislai bei jų dalys, o jeigu žaislai yra įtaisomi – jų sutvirtinimai turi būti reikiamo mechaninio stiprumo ir prireikus stabilumo, kad atlaikytų žaidimo metu naudojamą deformuojančią jėgą, nesulūžtų ar nebūtų sugadinti taip, kad dėl to kiltų rizika susižeisti; 2 priedo II skyriaus 5 punkte – žaislai ir jų dalys neturi kelti rizikos uždusti dėl viršutinių (burnos ir nosies ertmės) kvėpavimo takų užblokavimo iš vidaus ir išorės. Nurodė, kad pažeistas Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas.
27. Tarnyba surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo pažeidimus, kurie nurodyti Protokole. Tarnyba 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1LG-24 „Dėl pavojingo produkto“ nusprendė, kad Žaislas yra pavojingas, nes neatitinka reikalavimų, keliamų žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų, ir vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 13, 15 ir 16 straipsniais, uždraudė tiekti Žaislą į rinką.
28. Tarnyba skundžiamu Nutarimu, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė Bendrovei 1 325 Eur baudą. Nutarime konstatuota, kad: Žaislas buvo įsigytas iš Lenkijos tiekėjo, Bendrovė laikytina platintoju Produktų saugos įstatymo prasme; atsižvelgdama į Protokolą, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dėl uždraudimo tiekti į rinką, Patikrinimo aktą, Tarnyba konstatavo, kad Žaislas neatitinka produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų saugos reikalavimų; Bendrovė pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimus; nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; rinkai buvo patiekta 2 520 vnt. Žaislų.
29. Tarnyba rėmėsi tuo, kad Žaislas, kuris turi atitikti reikalavimus, keliamus žaislams, skirtiems vaikams, kurių amžius iki 36 mėnesių, jiems keliamų saugos reikalavimų neatitinka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Tarnybos pasitelktos UAB „Areta“ 2020 m. rugsėjo 3 d. bandymų protokole pateiktos išvados, jog Žaislas neatitinka reikalavimų, keliamų žaislams, kurie yra skirti vaikams iki 36 mėnesių, tačiau remiasi tuo, kad Žaislas buvo paženklintas kaip skirtas vaikams nuo 36 mėnesių ir tuo, jog turėjo „CE“ ženklinimą ir galiojančius kokybės sertifikatus, taip pat buvo įsigytas Europos Sąjungos rinkoje.
30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Produktų saugos įstatymo, Direktyvos dėl gaminių saugos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendrosios gaminių saugos, Žaislų saugos reglamento, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. parengtų Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB aiškinamųjų gairių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
31. Teismas pažymėjo, kad Žaislo ženklinimas nepaneigia Tarnybos teisės ir pareigos vertinti, ar iš tiesų gaminys nėra laikytinas žaislu, kuris skirtas vaikams iki 3 metų amžiaus.
32. Teismas dėl Žaislo priskyrimo tam tikrai vaikų grupei nurodė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi tuo, jog Žaislas buvo paženklintas kaip gaminys, skirtas vaikams virš 36 mėnesių amžiaus ir apskritai Tarnyba neturėtų kvestionuoti tokio priskyrimo, niekas nuo Žaislų nenukentėjo, o tai įrodo, kad Žaislas paženklintas teisingai.
33. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Nutarime konkrečiai nurodė savybes, pagal kurias Žaislą priskyrė kaip skirtą vaikams iki 36 mėnesių. Nutarime nurodė, kad rėmėsi Europos standartizacijos komiteto parengta technine ataskaita CEN ISO TR8124-8 „Žaislų sauga. 8 dalis. Amžiaus nustatymo gairės“ CEN ISO TR8124-8 (toliau – ir Techninė ataskaita). Tarnybos nurodyti požymiai („valdymas nereikalaujantis daug įgūdžių yra paleidžiamas patraukus virvutę, juda lėtai ir tik viena kryptimi (pirmyn)“) racionaliai siejasi su Techninės ataskaitos 4 lentelėje 1.43 subkategorijoje pateiktais žaislų pavyzdžiais. Tuo tarpu pareiškėjas skunde ir nenurodo, kokios konkrečios savybės ar išvados dėl jų neteisingos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad tokie žaislai kaip transporto priemonės tinka ir vyresniems vaikams, tačiau tai savaime nepaneigia Tarnybos išvados, nes rodo tik tai, jog galbūt Žaislą galėtų naudoti ir vyresni (įskaitant suaugusius), bet priskyrimas amžiaus grupei nuo 12 mėnesių lieka nepaneigtas. Nors Techninė atskaita nėra teisės aktas, tačiau ji atspindi susistemintas žinias apie vaikų raidos savybes ir pagal tai tinkančius žaislus. Teismas vertino, kad Tarnyba pagrįstai rėmėsi Technine ataskaita, kaip objektyviu šaltiniu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Techninės ataskaitos turinį. Tarnyba Nutarime atliko faktais ir aplinkybėmis pagrįstą vertinimą, kuriuo nėra pagrindo abejoti. Tarnybos išvados dėl produkto priskyrimo tam tikrai amžiaus grupei nepaneigia aplinkybė, kad dėl parduotų žaislų niekas nenukentėjo.
34. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1LG-24 „Dėl pavojingo produkto“ nusprendė, jog Žaislas yra pavojingas, nes neatitinka reikalavimų, keliamų žaislams iki 3 metų ir uždraudė tiekti Žaislą į rinką. Šio sprendimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Bendrovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Bendrovė kreipėsi į Tarnybą dėl minėto sprendimo panaikinimo. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad Bendrovė yra apskundusi Tarnybos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo Tarnyba atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą panaikinti 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I2-762-631/2022), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad vyksta ginčas dėl Tarnybos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo. Taigi Tarnybos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad Žaislas laikytinas skirtu vaikams iki 36 mėnesių ir yra pavojingas produktas, nenuginčytas.
35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekvestionuoja Bandymų protokole, Protokole ir Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, jog Žaislas neatitinka reikalavimų, taikomų žaislams, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių. Taigi nėra pagrindo abejoti minėtuose aktuose nustatytomis aplinkybėmis.
36. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su Žaislo sertifikavimu, teismas nurodė, kad pareiškėjas remiasi tuo, jog Žaislas buvo sertifikuotas ir išleistas į rinką Europos Sąjungoje, dėl to Tarnyba nepagrįstai ėmėsi kontrolės priemonių ir skyrė sankciją. Teismas pažymėjo, kad iš aktualių teisės aktų nuostatų matyti, jog nacionalinė kontrolės institucija turi teisę ir pareigą kontroliuoti visų ekonominės veiklos operatorių veiklą ir visą produkto pateikimo į rinką grandinę, t. y. ne tik importuotojo, bet ir platintojo veiklą. Nepaisant to, kad gaminys turi reikiamus sertifikatus, tai yra tik prielaida tiekti jį rinkai, bet nepaneigia platintojo pareigos užtikrinti, kad būtų tiekiami tik saugūs produktai. Šiuo atveju nors Žaislo importuotojas buvo Lenkijoje, o gamintojas – Kinijoje, Tarnyba vis tiek turėjo teisę kontroliuoti produkto tiekimą Lietuvos teritorijoje. Kitaip aiškinant, kontrolės institucijos neturėtų galimybės realiai kontroliuoti, ar Lietuvos teritorijoje į rinką tiekiami produktai atitinka Produktų saugos įstatymo reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimą eliminuoja aplinkybė, jog į rinką pareiškėjas teikė sertifikuotą produktą. Dėl tų pačių motyvų teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo faktą paneigia tai, jog buvo tiekiamas produktas, kuris jau buvo įsigytas Europos Sąjungos rinkoje iš importuotojo.
37. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Tarnyba turėjo kompetenciją tikrinti Žaislo atitiktį Produktų saugos įstatymo reikalavimams, teisingai sprendė, jog už Žaislo saugą yra atsakinga Bendrovė kaip platintoja, ir pagrįstai vertino, kad Žaislas neatitinka tokiam produktui keliamų reikalavimų.
38. Teismas taip pat vertino, kad Tarnybos pareiškėjui paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Tarnyba, skirdama pareiškėjui baudą, įvertino padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą (gaminių grupę, rizikos lygį, tiektų rinkai gaminių kiekį), nenustačiusi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pagrįstai pareiškėjui skyrė 1 325 Eur dydžio baudą.
39. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė rinkai 2 520 vnt. Žaislų, kurie buvo pateikti vartotojams, todėl skirti pareiškėjui įspėjimą už padarytą pažeidimą nebuvo pagrindo. Bendrovė įsigijo Žaislus 2019 m. spalio mėn., o sprendimas pašalinti produktą iš rinkos buvo priimtas tik 2021 m. lapkričio 23 d., t. y. produktu buvo prekiaujama daugiau kaip 1 metus, buvo parduota 2 520 vnt. Žaislų, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad prekybos laikas ir mastas buvo itin maži.
40. Teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė buvo nubausta už pažeidimą, kuris nebuvo laikomas pažeidimu jo padarymo momentu. Be to, pati Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė neduoda pagrindo ją aiškinti kaip leidžiančią bausti už pažeidimus, kurie nebuvo laikomi pažeidimais jų padarymo momentu. Dėl to nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji atitinka Konstituciją ir Konvenciją.
41. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad buvo sukurtas prekybos barjeras tarp Kinijos ir Lietuvos, teismas nurodė, jog šis pareiškėjo argumentas yra deklaratyvus, nes Tarnybos kompetencijos įgyvendinimas kontroliuojant į rinką tiekiamų produktų saugumą savaime nelaikytinas neteisėtų prekybinių barjerų kūrimu.
III
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies leisdama bausti pareiškėją už prekybą sertifikuotu produktu. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas ir teismas nepagrįstai taikė Techninę ataskaitą spręsdamas specialiuosius saugos reikalavimus.
44. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad skundžiamas atsakovo Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Atsakovas savavališkai priskyrė Žaislą (saldainių pakuotę) naudotiną vaikams iki 3 metų amžiaus, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiai kriterijais vadovavosi, to (konkrečių kriterijų su konkrečia nuorodą į konkretų punktą) atsakovo atstovai nesugebėjo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
45. Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad žaislas yra pavojingas jaunesniems kaip 3 metų vaikams ir tuo pagrindu prekę uždraudė bei paskyrė baudą. Tarnyba priėmė nepagrįstą ir neteisėtą bei naikintiną sprendimą, motyvuodama tuo, jog prekė nėra skirta jaunesniems kaip 3 metų vaikams, nes prekės savininkas aiškiai prekės ženklinime lietuvių kalba nurodė, kad prekė netinkama vaikams iki 3 metų amžiaus. Saldainiai nėra skirti jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams. Aplinkybę, kad prekės nebuvo skirtos jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams, patvirtina ir tai, jog nei vienas vaikas dėl parduotų prekių nenukentėjo, t. y. saldainiai nepateko pas jiems neskirtus vartotojus.
46. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo vertinamas tariamo pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė ir mastas, todėl paskirta bauda, neproporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo atveju būtų pakankama skirti įspėjimą arba minimalią sankcijoje nustatytą baudą.
47. Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė į rinką sertifikuotą prekę, kurios prekyba jau buvo vykdoma Europos Sąjungos erdvėje kitų prekybininkų, todėl prekybos metu pareiškėjas turėjo visus reikiamus dokumentus, jog prekė yra saugi, o kokių nors sankcijų taikymas už veiksmus, kurie vertintini kaip prekyba, yra negalimas.
48. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nemotyvavo.
49. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
50. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir pritaikius Europos Sąjungos ir nacionalinių ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Tarnybos nuomone, priimdamas sprendimą, teismas iš esmės atsižvelgė į bylos aplinkybes ir motyvuojamoje dalyje aiškiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinto bylos įrodymus bei vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais. Teismas išsamiai atliko byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
51. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Tarnyba nenurodė, kokias konkrečiai kriterijais vadovaudamasi Žaislą priskyrė kitai amžiaus grupei, negu nurodyta Žaislo etiketėje. Teigia, kad įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Tarnyba, kaip už ne maisto produktų saugos reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atsakinga institucija, turi diskreciją vertinti, ar atitinkamas žaislas pagal savo paskirtį tikrai yra skirtas tik gamintojo nurodyto amžiaus vaikams, t. y., ar pagal savo esmę (paskirtį, funkcijas, savybes) jis negali būti laikomas tinkamu naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus. Vien tai, kad gamintojas paženklina Žaislą kaip skirtą vyresniems negu 3 metai amžiaus vaikams, savaime neeliminuoja gamintojo (pardavėjo) pareigos užtikrinti žaislo atitikties griežtesniems saugumo reikalavimams, jei žaislas savo paskirtimi gali būti tinkamas ir vaikams iki 3 metų amžiaus. Taigi nagrinėjamu atveju, Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar Žaislas tikrai nėra tinkamas vaikams iki 3 metų, nepaisydama Žaislo ženklinimo įspėjime pateikiamos informacijos „Atsargiai! Yra smulkių detalių. Pavojus paspringti. Netinkama vaikams iki 3 metų amžiaus“.
52. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios konkrečios savybės ar išvados dėl Žaislo paskirties, funkcijų, matmenų ir (ar) savybių nėra teisingos. Nors Techninė atskaita nėra teisės aktas, tačiau ji atspindi susistemintas žinias apie vaikų raidos savybes ir pagal tai tinkančius žaislus. Taigi Tarnyba pagrįstai rėmėsi Technine ataskaita, t. y. objektyviu šaltiniu, tinkamai atliko faktais ir aplinkybėmis pagrįstą Žaislo priskirtinumo kitai, negu nurodyta Žaislo etiketėje, amžiaus grupei, vertinimą.
53. Atsakovas vertina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog Tarnybos Nutarimas nėra teisėtas, nes Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Žaislas yra nesaugus jaunesniems kaip 3 metų vaikams, nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra reikšmingas. Tarnyba turi teisę vertinti, ar atitinkamas žaislas tikrai yra skirtas gamintojo nurodyto amžiaus vaikams, o nustačiusi, kad atitinkamas žaislas gali būti skirtas jaunesniems nei žaislo ženklinime nurodyto amžiaus vaikams, privalo imtis veiksmų, jog būtų užkirstas kelias situacijoms, kuomet ekonominės veiklos vykdytojas išvengia griežtesnių saugos reikalavimų žaislams, skirtiems jaunesniems nei 3 metų amžiaus vaikams, paženklinant žaislą, kaip skirtą vyresniems nei 3 metų vaikams.
54. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nei vienas vaikas dėl Žaislo nenukentėjo, tačiau šis argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, jog dėl Žaislo nei vienas vaikas nenukentėjo, savaime nepanaikina ekonominės veiklos vykdytojo pareigos tiekti rinkai tik saugius gaminius ir nesudaro teisinio pagrindo atleisti ekonominės veiklos vykdytoją nuo atsakomybės už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą.
55. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimant Nutarimą nebuvo vertinamas padaryto pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė ir mastas. Priešingai, priimant Nutarimą ir skiriant pareiškėjui baudą, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, taip pat į tai, jog nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios pareiškėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo skirti pareiškėjui įspėjimą ar minimalią baudą. Taigi Tarnyba, išsamiai įvertinusi visų šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, teisės aktuose numatytus reikalavimus, Nutarimu tinkamai nustatė skirtinos baudos dydį, kuris proporcingas padarytam pažeidimui.
56. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad Tarnybos Nutarimas buvo priimtas teisėtai bei pagrįstai, įvertinus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, turėjusias įtakos priimtam Nutarimui, pareiškėjui skirtos sankcijos dydis yra tinkamai individualizuotas, todėl, Tarnybos vertinimu, Nutarimą naikinti ar keisti paskirtos sankcijos dydį, taip pat naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
57. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Žmogaus Teisių Teismą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė Nutarimu buvo nubausta už pažeidimą, kuris nebuvo laikomas pažeidimu jo padarymo momentu. Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė nesuteikia pagrindo ją aiškinti kaip leidžiančią bausti už pažeidimus, kurie nebuvo laikomi pažeidimais jų padarymo momentu, todėl nėra pagrindo abejoti, kad Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar pažeidžia Konvencijoje įtvirtintus principus. Tarnyba vertina, kad pareiškėjo prašymai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Žaislo, kuris pripažintas kaip neatitinkantis produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, nustatytų produktų saugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
59. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas atsakovo Nutarimas visiškai nemotyvuotas (žr. nutarties 44 p.), Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad Žaislas yra pavojingas jaunesniems kaip 3 metų vaikams (žr. nutarties 45 p., 47 p.), nebuvo vertinamas tariamo pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė ir mastas (žr. nutarties 46 p.), yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Žmogaus Teisių Teismą (žr. nutarties 42 p., 48 p.).
60. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
61. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021)
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Nutarimą bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atsakovo Nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be kita ko, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas tiek kreipdamasis į teismą su skundu, tiek ginčui jau persikėlus į teismą, procesiniuose dokumentuose detaliai nurodė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus aiškiai apibrėždamas bylos nagrinėjimo apimtį – vadinasi, jam buvo aiškus Nutarimo priėmimo faktinis pagrindas bei žinoma / suprantama konkreti teisinė kvalifikacija. Taigi nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas buvo priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo.
64. Pareiškėjas (apeliantas) buvo patrauktas atsakomybėn už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte, įtvirtintos nuostatos nesilaikymą, kurios inkriminavimas galimas tik nustačius kitų teisės aktų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1076-556/2015).
65. Nutarime konkrečiai nurodyta, kokio teisinio reguliavimo, suponuojančio atsakomybę pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, buvo nesilaikyta. Žaislo pavojingumas pagrįstas atliktais tyrimais, kuriais nėra pagrindo abejoti. Priešingų duomenų pareiškėjas nepateikė, apsiribodamas bendro pobūdžio paaiškinimais bei apeliuodamas į produkto sertifikavimą, kuris šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
66. Žaislų reglamento 8 priedo II dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių, įspėjimą „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, arba nurodyto paveiksliuko formos įspėjimą, kartu trumpai nurodant konkretų pavojų (jis gali būti nurodytas ir naudojimo instrukcijoje) (3.1, 3.2 punktai). Tačiau paminėti reikalavimai netaikomi žaislams, kurie pagal savo paskirtį, matmenis, požymius, savybes ar kitokiu neginčijamu pagrindu yra akivaizdžiai netinkami vaikams iki 36 mėnesių (3.3 punktas). Žaislų reglamento 14.3 punkte nustatyta, kad ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų Reglamento 8 priedo II dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.
67. Pagal Žaislų reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo prasmę, siekiant nustatyti, ar žaislas skirtas vaikams iki 36 mėnesių ar virš šios amžiaus ribos, turi būti atsižvelgiama į žaislo paskirtį, funkcijas, matmenis ir savybes.
68. Direktyva 2009/48/EB inter alia (be kita ko) įtvirtina tikslą vengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (vienas iš tokių atvejų ir yra būtent tada, kai įspėjama, jog žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams). Taip pat paminėta, kad pagal Žaislų reglamento 14.3 punktą, ant žaislų neturi būti nurodoma specialių įspėjimų, kurie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai. Įspėjimas neatleidžia gamintojo ar jo teisėto atstovo nuo pareigos įvykdyti šiuos reikalavimus.
69. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad ginčo Žaislas, nepaisant nurodyto įspėjimo, jog Žaislas netinka vaikams iki 36 mėnesių, atsižvelgus į nurodytas ginčo Žaislo savybes priskirtinas būtent prie žaislų, skirtų ir jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams.
70. Išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reguliavimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, patvirtinta atsakovo poziciją dėl padaryto pažeidimo pagrįstumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 431/2014).
71. Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gamintojui, importuotojui ar įgaliotajam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui skiriama nuo 150 iki 2 500 eurų bauda. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime ( 6 d.). Tais atvejais, kai rinkai pateiktas ir tiekiamas pavojingas produktas nebuvo perduotas vartotojams ir (arba) profesionaliems naudotojams ir šį produktą iš rinkos savanoriškai pašalina pats jį pateikęs ir (arba) tiekęs ekonominės veiklos vykdytojas, už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą jam gali būti skiriamas įspėjimas (8 d.).
72. Nutarime visų ką tik nurodytų nuostatų laikytasi. Paskirta bauda nustatyta pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir visiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Reikia pastebėti, jog Žaislas buvo parduotas 2520 kartų (žr. nutarties 20 p.), procesas buvo tęstinis. Produkto patekimo į rinką pasekmės nėra būtinos, privalu konstatuoti tik pavojingo produkto patekimo į rinką faktą, todėl ta aplinkybė, jog nuo į rinką pateikto Žaislo vartotojai nenukentėjo nelaikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi nėra teisinių abejonių dėl paskirtos baudos, kaip poveikio priemonės, bei jos dydžio. Neturi būti taikomos pernelyg švelnios nuobaudos nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.
73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
74. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.
75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, t. y. neįžvelgia taikyto teisinio reguliavimo (Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prašyme nebuvo nurodyti teisiniai argumentai, motyvai, dėl kurių, pareiškėjo manymu, ginčijamas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
76. Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Nenustačius paminėtų aplinkybių pareiškėjo (apelianto) prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negalėjo būti ir nėra tenkintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).
77. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.
78. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla.
79. Nagrinėjamu atveju nėra, visų pirma, aišku, koks principinis klausimas (kokią teisę ir laisvę reiktų aiškinti ar taikyti), susijęs su Konvencija, administracinėje byloje yra keliamas, antra, kokie duomenys šį klausimą, pareiškėjo nuomone, patvirtina / pagrindžia – nėra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
80. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bei įvertino turinčias bylai esminės reikšmės aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškino ir taikė iš esmės teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86, 87 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,148 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Majai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Arūnas Sutkevičius