cdfd1f09-d820-4e7f-bc91-9965208141d4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-907-990/2021 Teisminis procesas Nr. 1-06-6-00021-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.3.6; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Laimai Avižienytei, kaltinamajai A.

S., jos gynėjui advokatui Ugniui ČižiÅ«nui, kaltinamojo J. S. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, kaltinamojo ŽŪB „F.“ atstovui advokatui Ugniui ČižiÅ«nui, prokurorei Rasai Miltinytei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Ričardui Jankovskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, J.

S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: I. Teismo nustatytos aplinkybės 1.1. A. S., nuo 2012 m. vasario 27 d. dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas, pažeidė BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), bei administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ : ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovui R. A. nurodė jam pačiam bei kitiems bendrovės darbuotojams A. V., R. U., D. Å ., D. Å ., Ž. S., E. V., D. M. ir A. P. (A. P.) sumokėti didesnį darbo užmokestį nei nurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose. 1.2. R. A., vykdydamas A. S. nurodymÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau sumokėjo 33 088,15 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio A.

V. sumokėjo 29 180,05 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio R. U. sumokėjo 14 631,41 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio D. Š. sumokėjo 3 515,81 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio D.

Š. sumokėjo 12 332,24 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio Ž. S. sumokėjo 4 287,52 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio E. V. sumokėjo 2 099,53 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio D.

M. sumokėjo 2 446,97 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio A. P. sumokėjo 2 708,48 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose. 1.3. A. S., tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , žinodama, kad jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis, nenurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose (iÅ¡ viso 104 290,16 eurų: 2016 metais – 24 827,82 eurų, 2017 metais – 29 754,66 eurų, 2018 metais – 32 263,78 eurų, 2019 metais – 17 443,9 eurų), siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtinÄ GPM ir VSD įmokas, siekdama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebÅ«tų fiksuojamos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamos Å«kinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis), Å¡ių įvykių bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, tačiau, siekdama pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas bei ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtinÄ pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus už 81 518 eurų (su 14 142 eurų PVM), tariamai pagrindžiančius 82 113,37 litrų degalų įsigijimÄ , žinodama, kad nei ji, nei R. A. Å¡ių degalų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) veiklai vykdyti realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje nenaudojo, nurodydama J.

S. Å¡iuos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . 1.4. J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ , o buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio), iÅ¡ dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 – 2019 metų laikotarpį.

2. Taip pat J. S. ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), 2.1. į mėnesines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtas A klasės iÅ¡mokas ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 22 313,42 eurų GPM; 2.2. į praneÅ¡imus apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie įmonės apskaičiuotas VSD įmokų sumas ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetÄ sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų.

3. Taip pat J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ , į PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) PVM apmokestinamus sandorius bei Å¡ių sandorių metu sumokėtÄ PVM ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 14 142 eurų PVM. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai 4.1. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimÄ ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jai dirbant ŽŪB „F.“ direktore kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2019 metų minėtos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai: kaip įmonės direktorė ji netinkamai organizavo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir neužtikrino, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, 2016-2019 metų laikotarpiu „VMI“ ir „Sodra“ buvo pateikta neteisinga informacija apie ŽUB „F.“ iÅ¡mokėtus darbo užmokesčius darbuotojams. 4.2.

Nuo 2012 metų vasario mėnesio ji buvo UAB „F.“ (dabar – ŽŪB „F.“) direktorė, įmonės veiklos kryptis buvo mėsinių galvijų auginimas. Buvo įsigyta žemė, technika, galvijai. Kadangi tai yra labai specifinė verslo dalis (reikėjo iÅ¡manyti zootechniko, veterinaro kompetencijas), o ji tokių kompetencijų niekada neturėjo, ji ilgai ieÅ¡kojo specialisto. Kadangi įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), prisivilioti gerÄ specialistÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai sudėtinga. 4.3. 2013 m. sausio mėn. į darbÄ buvo priimtas zootechnikas R.

A. Tuo metu į įmonę ji važinėjo pakankamai dažnai, stebėjo, dirbo kartu su R. A. ir pamatė, kad Å¡is turi kompetencijų prižiÅ«rėti gyvulius, juos Å¡erti, ruoÅ¡ti paÅ¡arus, taigi R. A. įgijo didelį jos pasitikėjimÄ . Ji pati su vyru gyveno (duomenys neskelbtini), o įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), taigi ji R. A. suteikė pakankamai daug funkcijų. R. A. nuomone, jis vadovauja visam gamybos procesui, turi didesnes kompetencijas atrinkti darbuotojus, reikalingus darbui prie mėsinių galvijų ir paÅ¡arų rengimo, taigi nuo 2015 metų pabaigos R.

A. jos sutikimu pradėjo pats priimti darbuotojus į darbÄ (paprastai – iÅ¡ (duomenys neskelbtini) darbo biržos), t. y. pasiraÅ¡yti darbo sutartis, tartis dėl darbo užmokesčio. Tuo metu ji turėjo problemų su sveikata (jai buvo panikos atakos, po kurių ji negalėjo dažnai važiuoti į vadovaujamos įmonės vykdomos veiklos vietÄ , t. y. į (duomenys neskelbtini). 4.4. 2015 metų pabaigoje R. A. pradėjo kalbėti apie tai, kad sunku susirasti darbuotojus, kuriuos tenkintų darbo užmokestis, kadangi dauguma iÅ¡ darbuotojų turi problemų su antstoliais, kurie iÅ¡skaito didžiÄ jÄ dalį darbo užmokesčio, todėl darbuotojai nesuinteresuoti dirbti.

R. A. pasiūlė dalies darbuotojams mokamo atlyginimo neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, o jei ji nesutiks su jo pasiūlymu, tai bendrovėje nebus kam dirbti, nebus kam prižiūrėti galvijų, o galvijai yra gyvi ir juos reikia aptarnauti ne rytoj, o šiandien. Ji sutiko su R. A. pasiūlymu: jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. R. A., būdamas darbo vietoje, kur buvo auginami gyvuliai, žinojo, kiek valandų išdirbo vienas ar kitas darbuotojas, žinojo jų funkcijas.

Jos nurodymu bendrovės buhalteris J. S. kiekvienÄ mėnesį, remdamasis darbuotojų darbo sutartimis, pildydavo darbo laiko žiniaraščius, kuriuos siųsdavo R. A., kad Å¡is, esant reikalui, Å¡iuos žiniaraščius pakoreguotų, bet praktiÅ¡kai to proceso eigoje R. A. neteikdavo jokių komentarų – kÄ J. S. nusiųsdavo, tas R. A. tikdavo. J. S. darbo užmokestį paskaičiuodavo taip, kaip nurodyta darbo sutartyse – valandiniu įkainiu. LikusiÄ neapskaitytÄ darbo užmokesčio dalį R.

A. iÅ¡mokėdavo, atsižvelgęs į savo informacijÄ apie darbuotojų realiai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Pinigus, skirtus darbo užmokesčiui, R. A. paimdavo iÅ¡ bendros kasos arba R. A. piniginės lėšos bÅ«davo pervedamos kaip atsakingam asmeniui į R. A. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Kaip atsakingam asmeniui R. A. piniginės lėšos bÅ«davo pervedamos ne tik darbo užmokesčiui, bet ir įvairioms iÅ¡laidoms (kurui, technikos detalėms, grÅ«dų pirkimui ir pan.). Mėnesio pabaigoje R. A. savo iÅ¡laidas pateikdavo J.

S. Ji nežino, ar J. S. buvo žinoma apie neapskaityto darbo laiko bei neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo bendrovės darbuotojams – ji jam to nesakė. R. A. kiekvienÄ mėnesį siųsdavo į jos naudojamÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę informacijÄ apie darbuotojų darbo užmokesčius bei darbo laikÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. neapskaityta darbo užmokesčio dalis buvo mokama devyniems darbuotojams. 4.5. Siekdama pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas, susidariusias mokant neapskaitytÄ dalį darbo užmokesčio, J.

S. ji pateikė degalinės „J.“ kvitus, tariamai patvirtinančius jos vadovaujamos bendrovės kasos iÅ¡laidas kuro pirkimui, kuriuos J. S. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Pagal minėtus kvitus jos vadovaujama bendrovė degalų realiai neįsigijo. 4.6. Ji supranta, kad į ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukus neteisingus duomenis apie minėtos įmonės darbuotojams nuo 2016 metų iki 2019 metų iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, bendrovės teikiamose deklaracijose nebuvo nurodyti duomenys apie teisingas sumas ir Å¡ios neteisingos deklaracijos buvo pateiktos VMI ir Sodrai.

Minėtoms institucijoms ataskaitas teikė J. S. Ji labai apgailestauja dėl savo nusikalstamo elgesio ir supranta, jog ji kaip įmonės vadovė turėjo principingiau laikytis nuostatos, kad reikia laikytis įstatymų ir užtikrinti, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų normas. Ji turėjo problemų su sveikata, jai buvo nustatyta depresija, būdavo panikos priepuoliai, kurie pasireikšdavo važiuojant automobiliu arba kur būdavo daugiau žmonių, kelis metus ji buvo neveiksni.

Jos veiksmais padaryta žala bus atlyginta greitai, nes parduodamos įmonei priklausančios žemės. Su VMI civiliniu ieÅ¡kiniu ji nesutinka, nes mano, kad civiliniu atsakovu turi bÅ«ti įtrauktas ir R. A., kuris taip pat dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , kÄ patvirtina 2020 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarimas dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

2. Teisiamojo posėdžio metu ŽŪB „F.“ atstovas advokatas Ugnius ČižiÅ«nas parodė, kad jo atstovaujama bendrovė kaltinimÄ supranta, kaltę pripažįsta. ŽŪB „F.“ direktorė ir gamybos vadovas, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamas veikas ir tokiu bÅ«du įmonės naudai buvo iÅ¡vengta mokesčių. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „F.“ buhalterinė apskaita, kurioje nebuvo fiksuojama dalis Å«kinių operacijų, darbo užmokesčių.

Siekiant pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, bendrovės direktorė buhalteriui pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, neva pagrindžiančius degalų įsigijimÄ , nors tokie degalai nebuvo įsigyti. Minėti kvitai buvo apskaityti, kad bÅ«tų galima pateisinti neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ . NeapskaitytÄ darbo užmokestį darbuotojams mokėdavo R. A., direktorė A. S. didžiÄ jÄ dalį funkcijų buvo perleidusi R. A.

A. S. sveikata tuo metu buvo tokia, kad jai buvo sudėtinga vykdyti direktorės pareigas ir visas gamybos organizavimas buvo deleguotas R. A. IÅ¡ esmės galima traktuoti, kad tikrasis įmonės vadovas buvo R. A. Su Sodros civiliniu ieÅ¡kiniu ŽŪB „F.“ pilnai sutinka, artimiausiu metu žala bus atlyginta, tačiau įmonė negali sutikti su VMI civiliniu ieÅ¡kiniu. VMI mano, kad ŽŪB „F.“ turi atsakyti kaip pagrindinis skolininkas, o kiti asmenys, t. y. kiti kaltinamieji turėtų atsakyti tik tuo atveju, kiek neatsiskaitys ŽŪB „F.“, tačiau baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, kad nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys civiline tvarka atskaito solidariai.

Nusikalstama veika suponuoja atsakomybę tų asmenų, kurie Å¡iÄ veikÄ padarė, taigi žalÄ turėtų atlyginti visi asmenys, vienokia ar kitokia forma prisidėję prie nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroru nutarimu pripažinta, kad R. A. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Minėtas nutarimas įsiteisėjo, VMI apie tai žinojo, turėjo visas galimybes savo interesus ginti skųsdama nutarimÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. IÅ¡ minėto prokuroro nutarimo matyti, kad pats R. A. pripažino kaltę ir prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ ir atleisdamas R.

A. nuo atsakomybės, konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ R. A. padarė. Civilinės atsakomybės klausimas nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo iÅ¡spręstas. VMI kaip civilinis ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, turėjo aktyviau jas ginti ir reikalauti, kad civilinės žalos klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas jau nutraukiant tyrimÄ . Jis mano, kad nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nėra įtraukti visi nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, nėra galimybės, todėl Å¡is civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, o VMI kaip civilinis ieÅ¡kovas turėtų inicijuoti atskirÄ procesÄ , į kurį bÅ«tų įtraukti visi nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys ir tokiu bÅ«du bÅ«tų atlyginta nusikaltimu padaryta žala.

ŽŪB „F.“ šiuo metu veiklos nevykdo, galvijai realizuoti, darbuotojų nėra, likęs tik įmonės turtas, kurį planuojama parduoti, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. S. ir ŽŪB „F.“, kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai. 7.1.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. jai dirbant ŽŪB „F.“ direktore minėtos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o ji kaip Å¡ios bendrovės direktorė netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir neužtikrino, kad tvarkant ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų laikomasi įstatymo nuostatų. Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. teikiant duomenis Vilniaus apskrities VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pateikta neteisinga informacija apie minėtos bendrovės darbuotojams iÅ¡mokėtas pinigų sumas (atlyginimų dydžius) bei apie ŽŪB „F.“ PVM apmokestinamus sandorius ir jų metu sumokėtÄ PVM mokestį. 7.2. 2012 m. vasario mėn. tapusi ŽUB „F.“ direktore ji planavo, kad jos vadovaujama bendrovė užsiims gyvulininkyste, t. y. augins mėsinius galvijus ir juos realizuos.

Po truputį ji įsigijo visÄ tam reikiamÄ Ä¯rangÄ , technikÄ ir galvijus. ŽŪB „F.“ savo veiklÄ vykdė (duomenys neskelbtini), o jos darbo vieta (įmonės ofisas) ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl neturėdama galimybės kasdien bÅ«ti bendrovės veiklavietėje ji ieÅ¡kojo žmogaus, kuris gerai iÅ¡manytų gyvulininkystę ir galėtų savarankiÅ¡kai, t. y. be jos įsikiÅ¡imo ir kontrolės tvarkyti bendrovės reikalus. Jau daug metų ji turi rimtų psichikos sveikatos problemų, kurioms paÅ«mėjus ji negali tinkamai ir visaverčiai atlikti darbinių funkcijų ir yra priversta gydytis. 2013 m. sausio mėn. į darbÄ bendrovėje buvo priimtas R.

A., kuris pasirodė esÄ s geras zootechnikos specialistas ir iÅ¡manantis žemės Å«kio bendrovių veiklos specifikÄ . Pradėjęs dirbti bendrovėje R. A. neblogai tvarkėsi su savo pareigomis, todėl greitai įgijo jos pasitikėjimÄ . Pasitikėdama R. A. pastarajam ji delegavo daugumÄ savo kaip įmonės vadovės funkcijų: pareiginiais nuostatais ir raÅ¡ytiniais įgaliojimais R. A. buvo pavesta atlikti tokias funkcijas, kaip naujų darbuotojų atranka ir priėmimas į darbÄ , darbuotojų darbinių funkcijų atlikimo kontrolė, darbo laiko kontrolė bei apskaita ir pan.

Kadangi dėl sveikatos problemų ir nuo bendrovės buveinės (ofiso) nutolusios bendrovės veiklavietės ji labai retai lankydavosi (duomenys neskelbtini), realiai bendrovės vadovo funkcijas vykdė R. A. 7.3. 2015 m. pabaigoje R. A. ėmė skųstis, kad esami bendrovės darbuotojai nebenori dirbti bendrovėje ir sunku surasti naujų darbuotojų jiems pakeisti: kaip paaiÅ¡kino R. A., kai kurie darbuotojai ar norintys įsidarbinti asmenys turi įvairių įsiskolinimų (įvairių skolų, nesumokėtų baudų ir pan.), todėl antstoliai iÅ¡ jų gaunamo darbo užmokesčio iÅ¡skaito lėšas įsiskolinimams padengti, dėl ko jiems lieka mažai lėšų asmeniniam naudojimui ir jie nenori dirbti už tokį menkÄ atlyginimÄ .

Kaip galimÄ problemos sprendimÄ R. A. pasiÅ«lė dalį atlyginimo darbuotojams mokėti neoficialiai, t. y. neapskaitant užmokesčio bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip sudarant galimybę tokiems asmenims pasilikti sau daugiau lėšų. R. A. sakė, kad jei ji nesutiks su tokiu siÅ«lymu bendrovėje nebebus kam dirba, todėl suvokdama, kad gali susidaryti situacija, jog nebus kam prižiÅ«rėti (Å¡erti ir pan.) galvijų, ji sutiko su tokiu R. A. siÅ«lymu. Ji negali pasakyti, kokia darbo užmokesčio dalis bendrovės darbuotojams buvo mokama neoficialiai, t. y. neapskaičius bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nes R.

A. betarpiÅ¡kai bÅ«damas bendrovės veiklavietėje ((duomenys neskelbtini)) vienintelis žinojo, kiek laiko realiai dirbo kiekvienas darbuotojas. Jos nurodymu bendrovės buhalteris J. S. kiekvienÄ mėnesį, atsižvelgdamas į darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ , pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos siųsdavo R. A. Formaliai R. A., gavęs Å¡iuos žiniaraščius, turėjo Å¡iuos pakoreguoti, atsižvelgdamas į kiekvieno darbuotojo realiai dirbtÄ laikÄ , o pakoreguotus žiniaraščius pateikti atgal J.

S., tačiau to nebuvo daroma, t. y. R. A. netikslindavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose suraÅ¡ytų duomenų, todėl J. S. pildydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, atsižvelgdamas į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius pirminius duomenis, kurių pagrindu bendrovės darbuotojams bÅ«davo mokamas buhalterinėje apskaitoje apskaitytas darbo užmokestis. LikusiÄ neapskaitytÄ darbo užmokesčio dalį R. A. iÅ¡mokėdavo atsižvelgdamas į jo paties turimÄ informacijÄ apie darbuotojų realiai dirbtÄ laikÄ .

Pinigus, skirtus darbo užmokesčiui, R. A. arba paimdavo iÅ¡ bendrovės kasos, arba reikiamÄ pinigų sumÄ bendrovė jam kaip atskaitingam asmeniui pervesdavo į jo asmeninę banko sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du R. A. kartais buvo pervedinėjami ir kitiems tikslams (pavyzdžiui, technikos ir įrengimų detalėms bei kurui įsigyti, atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas prekes ar paslaugas ir pan.) skirti pinigai. Vienu pavedimu kartais bÅ«davo pervedami pinigai, skirti kelioms reikmėms (pavyzdžiui, darbuotojų avansams iÅ¡mokėti ir technikos ar įrenginių detalėms įsigyti ir pan.).

J. S. nebuvo žinoma apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimÄ bendrovės darbuotojams (šėrikams, traktoristams ir kt.) – bent jau ji jam apie tai nieko nėra sakiusi. Ar J. S. pats galėjo apie tai susivokti, ji nežino. R. A. jai į elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo informacijÄ , kokiÄ neapskaityto darbo užmokesčio dalį reikia mokėti, ar jau sumokėjo kiekvienÄ mėnesį. Ji tų jo laiÅ¡kų dažnai net neskaitydavo, nes suvokė, kad vis tiek ji negali realiai patikrinti, ar R.

A. atsiųsti duomenys yra teisingi, t. y. ji nežinojo ir negalėjo patikrinti, kiek darbo valandų realiai dirbo kiekvienas darbuotojas, nežinojo ir negalėjo patikrinti, ar R. A. neapskaitytas lėšas tikrai sumokėjo nurodytiems darbuotojams, todėl pasitikėdama R. A. ji nesigilino į Å¡io pateikiamÄ informacijÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. neapskaityta darbo užmokesčio dalis buvo mokama devyniems praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytiems skirtingais laikotarpiais ŽŪB „F.“ dirbusiems darbuotojams.

Ji taip pat pripažįsta, kad siekdama pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui J. S. ji pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, neva patvirtinančius degalų įsigijimÄ , kuriuos liepė įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Pagal pateiktus kvitus ŽŪB „F.“ degalų realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje jų nenaudojo. Liepdama J. S. įtraukti Å¡iuos kvitus į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ji jam nurodė, kad pagal Å¡iuos kvitus bendrovė įsigijo kurÄ , taigi J.

S. nežinojo, kad realiai kuras nebuvo įsigytas. 7.4. Siekiant iÅ¡vengti mokesčių valstybės institucijoms buvo pateikti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. darbuotojams sumokėtas iÅ¡mokas, t. y. bendrovės teikiamose deklaracijose nebuvo nurodyti duomenys apie darbuotojams sumokėtÄ neapskaityto darbo užmokesčio dalį. Visus reikiamus dokumentus (ataskaitas, deklaracijas ir pan.), kurie bÅ«davo teikiami VMI, Sodrai ir kitoms institucijoms, parengdavo ir elektroniniu bÅ«du pateikdavo J.

S. Tokiu bÅ«du buvo parengtos bei Vilniaus apskrities VMI pateiktos ir praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos mėnesinės A klasės iÅ¡mokų ir nuo jų iÅ¡skaičiuoto bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, jose nenurodant darbuotojams sumokėtos, bet įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies, o Sodros (duomenys neskelbtini) pateikti praneÅ¡imai apie per ataskaitinį laikotarpį apdraustuosius asmenis, Å¡iuose praneÅ¡imuose nurodant neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų sumas.

Neteisingi duomenys buvo nurodyti ir praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kurias bendrovė pateikė (duomenys neskelbtini) VMI. Jos vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė J. S., į kurio pareigas įėjo ir reikiamų ataskaitų, deklaracijų ir kitų dokumentų parengimas bei pateikimas visoms reikiamoms valstybės institucijoms. Ji J. S. neliepė į valstybės institucijoms teikiamus dokumentus specialiai įtraukti neteisingus duomenis – tiesiog J.

S. visus dokumentus ir reikiamas ataskaitas rengė pagal turimus duomenis iš bendrovės buhalterinės apskaitos. Kadangi buhalteriniai duomenys nebuvo teisingi, taip gavosi, kad ir valstybės institucijoms teikiamuose elektroniniuose dokumentuose (deklaracijose ir kt.) buvo atspindėti (užfiksuoti) taip pat neteisingi duomenys. Ji labai apgailestauja dėl nusikalstamo savo elgesio. Dabar ji suvokia, kad kaip bendrovės direktorė ji turėjo elgtis principingai, pati turėjo laikytis įstatymų bei užtikrinti, kad teisės normų būtų laikomasi bendrovės veikloje, tačiau tuo metu ji neįvertino situacijos rimtumo ir neužtikrino, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis visų reikiamų teisės normų reikalavimų.

Nemaža dalimi tÄ lėmė jos liga, dėl kurios ji negalėjo tinkamai įvertinti situacijos (T. 10, b. l. 130-133). 8.1. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovu jis pradėjo dirbti 2013 m. sausio 29 d. Bendrovė užsiėmė mėsinių galvijų auginimu ir pardavimu, paÅ¡arų ruoÅ¡a. Ä® darbÄ jį priėmė minėtos įmonės direktorė A. S. Su ja buvo aptariamos darbo sÄ lygos, jo kaip darbuotojo funkcijos, sutarta dėl darbo užmokesčio ir Å¡io mokėjimo.

Pradėjęs gauti atlyginimÄ jis pamatė, kad ne visas jo darbo užmokestis yra apskaitytas – dalis atlyginimo jam buvo iÅ¡mokama „vokelyje“. Apie tai jis pasakė A. S., tačiau Å¡i jam pasakė, kad dar reikia Å¡iek tiek pakentėti, nes jei bÅ«tų apskaitomas visas darbo užmokestis, tai ženkliai iÅ¡augtų ir privalomi mokėti mokesčiai, o bendrovė dar neturi tiek pinigų, kad tai galėtų padaryti, todėl buvo sutarta, kad jis Å¡iek tiek palauks, kol įmonės veikla bus pelningesnė. 8.2.

Jam kaip gamybos vadovui buvo pavesta ieÅ¡koti darbuotojų. Kokias sÄ lygas jis turi bÅ«simiems darbuotojams nurodyti priimdamas į darbÄ , t. y. koks bus jų darbas, kÄ jie turės daryti, koks bus jų darbo užmokestis ir kaip Å¡is bus mokamas, jam pasakė A. S. Pagal A. S. nurodymus jis darbuotojams turėjo pasakyti, kÄ Å¡ie dirbs, kaip bus skaičiuojamas jų darbo užmokestis ir kokia dalis to darbo užmokesčio bus mokama pagal dokumentus, o kokia dalis – „vokelyje“. BÅ«simiems darbuotojams sutinkant su tokiomis sÄ lygomis Å¡ie bÅ«davo priimami į darbÄ .

A. S. jis nuolat klausdavo, kada bus pradėta apskaityti visÄ darbo užmokestį ne tik jam, bet ir kitiems darbuotojams, nes žmonės norėjo imti paskolas bÅ«stui, pirkti, tačiau pagal dokumentus jų pajamos bÅ«davo nedidelės ir niekas jiems paskolų neduodavo. Kartais bÅ«davo einama iki to, kad darbuotojai jau grasindavo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Kartais po tokių pokalbių kai kuriems darbuotojams apskaitoma darbo užmokesčio dalis Å¡iek tiek padidėdavo, tačiau A. S. vis įkalbindavo tiek jį, tiek kitus darbuotojus dar Å¡iek tiek pakentėti, siÅ«lymÄ motyvuodama tuo, kad įmonė vis dar negali rodyti visiems darbuotojams pilnai apskaityto mokamo darbo užmokesčio, nes reikėtų daug pinigų, kurių įmonė dar neturi pakankamai. 8.3.

Pagal faktinį darbuotojų dirbtÄ laikÄ jis skaičiuodavo realų darbo užmokestį (tai daryti jam buvo pavesta žodiniu A. S. nurodymu). Suskaičiavęs darbuotojų realiai dirbtÄ darbo laikÄ per mėnesį jis apskaičiuodavo darbuotojui mokėtinÄ darbo užmokestį, gaunamÄ â€žÄ¯ rankas“, ir kiekvieno mėnesio pradžioje Å¡iuos duomenis siųsdavo A. S. į pastarosios naudojamo elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini), kur A. S. buvo pasivadinusi G. L. pseudonimu. BÅ«davo, kad Å¡iÄ informacijÄ jis siųsdavo ir bendrovės buhalteriui J.

S. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). A. S. nurodymu jis jai siųsdavo apskaičiuotÄ darbo užmokestį, nes A. S. turėdavo jam pervesti pinigus tiems atlyginimams sumokėti. Siunčiamuose laiÅ¡kuose jis nurodydavo darbuotojÄ , Å¡io dirbtÄ laikÄ ir apskaičiuotÄ â€žÄ¯ rankas“ mokėtinÄ darbo užmokestį. PraktiÅ¡kai visada darbuotojui „į rankas“ bÅ«davo sumokama tiek, kiek jis paskaičiuodavo. BÅ«davo atvejų, kai jis sumokėdavo Å¡iek tiek mažiau, bet tai buvo pavieniai ir reti atvejai ir tai bÅ«davo dėl to, kad jam pervesdavo mažiau pinigų arba darbuotojai buvo gavę avansÄ .

Kai jis nusiųsdavo duomenis apie apskaičiuotÄ atlyginimÄ , A. S. į jo banko sÄ skaitÄ jam kaip atskaitingam asmeniui pervesdavo pinigus, kuriuos bankomate iÅ¡gryninęs jis sumokėdavo darbuotojams. Jis matydavo, kad A. S. pervesdavo jam pinigus ir iÅ¡ kitų asmenų (UAB „F.“, O. S.) banko sÄ skaitų. Mokėdamas atlyginimus jis suraÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderius, į kuriuos įraÅ¡ydavo sumas iÅ¡ darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuos jam prieÅ¡ sumokant atlyginimus atsiųsdavo J.

S. Jis negali pasisakyti apie tai, ar A. S. duodavo kokius nors nurodymus klastoti dokumentus, tačiau jis gaudavo žiniaraščius iÅ¡ buhalterio praėjus kelioms dienoms po to, kai A. S. jis nusiųsdavo duomenis apie jo suskaičiuotÄ darbuotojų darbo užmokestį. Sumokėjęs atlyginimus, kasos iÅ¡laidų orderius jis pateikdavo J. S. Tokiu pačiu principu jis iÅ¡simokėdavo darbo užmokestį ir sau. Kelis kartus per metus į bendrovės veiklos vietÄ mokėti atlyginimus atvažiuodavo A. S.: tokiais atvejais ji atsiveždavo grynuosius pinigus, sumokėdavo pinigus, tačiau suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius ji liepdavo jam. 2018 m. birželio mėnesį bendrovė pinigų sumokėti atlyginimus jam nepervedė ir jis atlyginimus darbuotojams sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

PrieÅ¡ jam iÅ¡mokant atlyginimus A. S. jam pažadėjo padarysianti užskaitÄ dėl jo skolos bendrovei už jo gyvulių priežiÅ«rÄ , tačiau tas nebuvo padaryta. 8.4. Jis kaip gamybos vadovas neturėjo pareigos gilintis į bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nes tÄ darė buhalteris J. S. Pastarajam jis pateikdavo dokumentus, kuriuos gaudavo vykdydamas veiklÄ (sÄ skaitas už prekes, kasos iÅ¡laidų orderius po to, kai iÅ¡mokėdavo darbo užmokestį ir kitus dokumentus). Kaip Å¡ie dokumentai bÅ«davo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje, jis nežino ir nesigilino.

Jis negali tiksliai pasakyti, ar bendrovės veiklai jo išleisti pinigai buvo apskaitomi kaip kasos išlaidos, ar kaip jo kaip atskaitingo asmens pirkimai, nes jo avansinės apyskaitos jam niekada nebūdavo pateikiamos. 8.5. Ikiteisminio tyrimo metu savo elektroninio pašto turinį jis buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui apžiūrai, taigi jis nori paaiškinti elektroninius laiškus, kurie buvo siųsti iš jo elektroninio pašto dėžutės į A. S. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).

Kaip pavyzdį jis paaiÅ¡kina 2016 m. vasario 9 d. 14.41 val. į A. S. naudojamÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) siųsto elektroninio laiÅ¡ko turinį (visi kiti laiÅ¡kai yra analogiÅ¡ki Å¡iam laiÅ¡kui, skiriasi tik darbuotojai, darbo laikas ir apskaičiuotas atlyginimas; kai kuriuose laiÅ¡kuose jis plačiau paaiÅ¡kino, kodėl priskaičiuojamas bÅ«tent toks mokėtinas darbuotojui atlyginimas). 2016 m. vasario 9 d. į A. S. naudojamÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) jis siuntė laiÅ¡kÄ , kurį įvardino „DU už 2016-01“, kuriame nurodyta:

„- „P. 2 paros ir 3 dienos 115 euru“; - S. 8 paros ir 12 dienų 428 euru“; - D. 5 paros ir 22 dienos 530 euru; - C. 8 paros ir 11 dienų 414 euru; - V. 8 paros ir 22 dienos 637 Eur““. Å io laiÅ¡ko turinys reiÅ¡kia, kad jis siunčia A. S. informacijÄ apie 2016 m. sausio mėnesio darbuotojų realiai dirbtÄ darbo laikÄ ir už tai priskaičiuotÄ â€žÄ¯ rankas“ gautinÄ darbo užmokestį. Eilutė „P. 2 paros ir 3 dienos 115 euru“ reiÅ¡kia, kad P. V., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 2 paras, t. y. po 24 valandas per parÄ ir 3 dienas po 8 valandas per parÄ ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 115 eurų darbo užmokestis.

Eilutė „S. 8 paros ir 12 dienų 428 euru“ reiÅ¡kia, kad S. P., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parÄ ir 12 dienų po 8 valandas per parÄ ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 428 eurų darbo užmokestis. Eilutė „D. 5 paros ir 22 dienos 530 euru“ reiÅ¡kia, kad D. M., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 5 paras, t. y. po 24 valandas per parÄ ir 22 dienas po 8 valandas per parÄ ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 530 eurų darbo užmokestis.

Eilutė „C. 8 paros ir 11 dienų 414 euru“ reiÅ¡kia, kad J. Č., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parÄ ir 11 dienų po 8 valandas per parÄ ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 414 eurų darbo užmokestis. Eilutė „V. 8 paros ir 22 dienos 637 Eur“ reiÅ¡kia, kad A. V., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parÄ ir 22 dienas po 8 valandas per parÄ ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 637 eurų darbo užmokestis.

Visų jo direktorei siųstų laiÅ¡kų turinys, kuriuose nurodomas darbuotojas, Å¡io per mėnesį dirbtas laikas ir suma, kuriÄ darbuotojas turi gauti „į rankas“, yra analogiÅ¡kas jo paaiÅ¡kintam 2016 m. vasario 9 d. 14.41 val. siųsto laiÅ¡ko turiniui. Kituose laiÅ¡kuose jis nurodydavo, kad darbuotojas buvo nedarbingas ar atostogavo, taip pat nurodydavo, kad buvo sumokėtas avansas (jei toks buvo mokamas), apskaičiuodavo ir nurodydavo, koks užmokestis darbuotojui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokamas atėmus sumokėtÄ avansÄ .

LaiÅ¡kuose pilno darbuotojo vardo ir pavardės jis neraÅ¡ydavo, nes vienodu vardu darbuotojų retai bÅ«davo, o jei bÅ«davo, tai vienÄ iÅ¡ tų darbuotojų jis įvardindavo vardu, o kitÄ â€“ pavarde (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 13 d. į A. S. naudojamÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) siųstame laiÅ¡ke nurodoma „A. 7 paros ir 20 dienu 940“ reiÅ¡kia, kad A. V. dirbo 7 paras po 24 valandas per parÄ ir 20 dienų po 8 valandas per parÄ ir atlyginimas „į rankas“ turi bÅ«ti 940 eurų, o „a. p. 6 paros 7 dienos 340“ reiÅ¡kia, kad A.

P. dirbo 6 paras po 24 valandas per parÄ ir 7 dienas po 8 valandas per parÄ ir atlyginimas „į rankas“ turi bÅ«ti 340 eurų. 8.6. Kaip jis jau yra sakęs, elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) naudojo UAB „F.“ direktorė A. S. Kad šį paÅ¡tÄ ji naudojo aktyviai, galima matyti ir iÅ¡ to, kad į jo elektroninius laiÅ¡kus ji atsakydavo ir Å¡iuos laiÅ¡kus galima rasti jo elektroninio paÅ¡to dėžutėje. Netgi yra laiÅ¡kų, kuriuose po to, kai jis jai nusiunčia apskaičiuotus darbuotojų darbo užmokesčius, ji jam atsako nežinanti, iÅ¡ kur reikės paimti pinigų, nes jų neturi.

Taip pat A. S. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini) jam į elektroninio paÅ¡to dėžutę persiųsdavo ir jai siųstus laiÅ¡kus, kuriuose bÅ«davo informacija, reikalinga bendrovės veiklai. 8.7. Jis pats iÅ¡ pradžių nelabai suprato, kad jis yra įtrauktas į apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , siekiant mokėti mažiau mokesčių. Jam pačiam buvo mokama darbo užmokesčio dalis „vokelyje“. Jam atrodė logiÅ¡ka, kad direktorei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaskart važinėti mokėti atlyginimus yra bereikalingas laiko ir lėšų eikvojimas, todėl suprantama, kad jis kaip gamybos vadovas darbuotojams sumoka atlyginimus – juo labiau, kad kas kartÄ su A.

S. vis būdavo kalbama apie tai, kad reikia padaryti taip, jog visas darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaitomas dokumentais, o ji vis žadėdavo, kad neužilgo jau taip ir bus. Jis prisipažįsta, kad iš pradžių, to nesuprasdamas, vykdė A. S. nurodymus, t. y. mokėjo darbuotojams atlyginimus, kuriuos jis pats ir apskaičiuodavo, tačiau dokumentus surašydavo tik daliai išmokamo darbo užmokesčio. Jis nebuvo įmonės kasininkas, tačiau jam A. S. liepė surašinėti būtent kasos išlaidų orderius, o jis šiuos ir pasirašydavo kaip kasininkas, nes pinigus realiai mokėdavo jis.

Jis nesigilino į buhalterinius įstatymus, o apie tai, kad jis neturi teisės pasiraÅ¡yti už įmonės kasininkÄ , per visÄ jo darbo laikotarpį jam niekas taip ir nepasakė ir netgi liepdavo pasiraÅ¡yti kaip kasininkui, nes jis suraÅ¡ydavo dokumentÄ . Jis supranta, kad savo veiksmais jis prisidėjo prie apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, nes ne visiems kaip darbo užmokestis sumokėtiems pinigams surašė apskaitos dokumentus, kuriuos atidavė J. S. 8.8. Degalinę „J.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), jis žino, tačiau joje kuro jis niekada nepildavo.

Bendrovės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) rajone, taigi ir kuras buvo pilamas aplinkinėse degalinėse; be to, bendrovės veikloje didžiÄ ja dalimi buvo naudojamas žymėtas kuras ir tik mažoji dalis bÅ«davo nežymėto kuro (kai neužtekdavo žymėto dyzelino). A. S. niekada nėra vežusi kuro į bendrovės naudojamÄ technikÄ nei dideliais kiekiais, nei mažomis talpomis (T. 8, b. l. 114-115, 118-122; T. 11, b. l. 63-66; 75-76, 92-94; 95-96).

2. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jokių buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių taisyklių ar buhalterio pareiginių nuostatų, su kuriais jis bÅ«tų supažindintas, UAB „F.“ nebuvo. Jis savo darbus vykdė pagal buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančius teisės aktus, todėl atlikdamas pavestas darbo funkcijas jis nepažeidė darbo tvarkos. Visas Å«kines operacijas kaip ŽUB „F.“ buhalteris jis sÄ Å¾iningai registravo į įmonės buhalterine apskaitÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi pagal teikiamus pirminius apskaitos dokumentus.

Ä® įmonės buhalterinę apskaitÄ jis privalėjo įtraukti visus duomenis, gautus iÅ¡ bendrovės vadovės A. S., atsižvelgdamas į vadovės įsakymus ir nurodymus, gamybos vadovo R. A. kompetencijos ribose. Jis dirbo įmonės ofise (duomenys neskelbtini), o visa įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) rajone, todėl jis privalėjo į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas, apie kurias buvo praneÅ¡ama. Dėl darbo organizavimo proceso ir skirtingų jo faktinės darbo vietos ir Å«kinių operacijų vykdymo vietų patikrinti Å«kinių operacijų atlikimo fakto jis neturėjo nei galimybių, nei įgaliojimų.

Dėl savo faktinės darbo vietos, kuri buvo kitame mieste nei pagrindinė bendrovės veiklos vykdymo vieta, jis negalėjo žinoti apie įmonės atstovų mokamÄ galbÅ«t nelegalų darbo užmokestį. Darbo sutartis su įmonės darbuotojais, kuriems tariamai buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis, sudarydavo gamybos vadovas R. A. Darbo sutarčių sÄ lygos buvo standartinės, jose buvo numatytas slenkantis darbo grafikas ir nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis. Pagal savo pareigybinius nuostatus, kuriuos pats ruošė, R.

A. privalėjo organizuoti Å¡iam pamaldžių darbuotojų darbo grafikÄ ir tuo pagrindu sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. Å ita informacija apie darbo organizavimÄ buvo žinoma. Visų darbuotojų faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ fiksuodavo ir surinktus duomenis apie darbuotojų dirbtÄ laikÄ teikdavo R. A. Å ių duomenų pagrindu jis sudarydavo darbo apskaitos užmokesčio žiniaraščius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuos elektroniniu paÅ¡tu teikdavo R. A. sutikrinimui.

Jis telefonu R. A. klausdavo, ar viskas teisingai, kad darbo proceso metu bÅ«tų eliminuotos galimos klaidos ir Sodrai teikiami duomenys bÅ«tų teisingi ir pagrįsti, kad vėliau nereikėtų koreguoti Sodros duomenų. Jokių atgalinių pastabų apie klaidingai paskaičiuotÄ darbo užmokestį iÅ¡ R. A. jis niekada negaudavo, todėl jis neturėjo abejoti, kad apskaitos informacija neteisinga. Jam buvo pateikiami A. S. ir R. A. pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai apie darbuotojams sumokėtÄ darbo užmokestį pagal jo sudarytus darbo užmokesčio žiniaraščius, kurie buvo sudaryti vadovaujantis darbo sutarties sÄ lygomis ir faktiÅ¡kai užfiksuotų ir pateiktų darbuotojų darbe laiku.

Jokių operacijų su grynaisiais pinigais jis niekada nevykdė, tuo labiau ofise niekada nebuvo net seifo gryniesiems pinigams saugoti. Pagal įmonėje mokamÄ labai maÅ¾Ä (tik 40 eurų) avanso dydį jam susidarė nuomonė, kad atlyginimų dydis atitinka jo paskaičiuotų atlyginimų dydį. Jam teikiamuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose buvo nurodomas ir jo darbo sutartyje jam nustatytas darbo laikas bei darbo užmokestis, jokių pretenzijų dėl per mažai jam paskaičiuoto atlyginimo jis nereiÅ¡kė.

Dėl kuro čekių jis vykdė 2016 m. kovo 2 d. A. S. įsakymÄ , kuriuo jis buvo įpareigotas apskaityti A. S. ir R. A. įmonės reikmėms sunaudoto dyzelinio kuro sÄ naudas pagal pateikiamus kuro pylimo čekius. Kelionės lapų jam niekas nepateikė. Jis nebuvo įpareigotas organizuoti kelionės kvitų pildymo ir nurodytos informacijos tikrinimo tvarkos – tai yra vidinis dokumentas, apie kurio buvimo ir pildymo bÅ«tinybę sprendžia įmonės vadovas. Kuro pylimo čekiai turėjo bÅ«tinus įmonės rekvizitus, todėl neįtraukti Å¡ių čekių į apskaitÄ nebuvo pagrindo.

KiekvienÄ mėnesį įmonės vadovė buvo informuojama apie sunaudoto dyzelinio kuro kiekį. Dėl jo menamo bendrininkavimo nebuvo jokio susitarimo, pagal kurį galėtų bÅ«ti netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita: savo darbo funkcijas jis atliko vadovaudamasis darbo sutartimi ir pavaldumo santykiais. Jis neturėjo jokių motyvų ar ekonominės naudos dalyvauti atliekant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ä®monės kasininkas buvo ne A. S., bet R. A. (įsakymo apie kasininko paskyrimÄ jis nematė, bet jam taip sakė A.

S.). R. A. pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių kaip įmonės kasininkas, todėl jam nekilo jokių abejonių. R. A. jo niekada nei telefonu, nei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jo neinforrnavo apie mokamus nelegalius atlyginimus ar papildomai darbuotojų dirbtas darbo valandas; tokios informacijos nei iš R. A., nei iš A. S. jis negavo ir apie jokius šių tarpusavio susirašinėjimus elektroniniu paštu jis nežinojo (T. 9, b. l. 14; 16-17; 19-25, 35-36).

3. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad UAB „F.“ šėriku – traktorininku jis dirbo nuo 2013 m. rudens. Dėl darbo sÄ lygų ir užmokesčio jis tarėsi su R. A. Darbo užmokestį už dirbtÄ laikÄ apskaičiuodavo R. A., kuris ir sumokėdavo atlyginimÄ . AtlyginimÄ jis gaudavo grynaisiais pinigais. Jam duodavo pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tačiau Å¡iuose nurodytos sumos neatitikdavo su sumomis, kurios realiai jam buvo mokamos. 2016 metais jo atlyginimas buvo ne mažiau kaip 500 eurų, nuo 2017 metų jo mėnesinis uždarbis buvo ne mažiau kaip 1 000 eurų į rankas grynaisiais pinigais, 2018 m. sausio mėnesį – 940 eurų, vasario mėnesį – 900 eurų, kovo mėnesį – 940 eurų, balandžio mėnesį – 940 eurų, gegužės mėnesį – 950 eurų, birželio mėnesį – 1 040 eurų, liepos – spalio mėnesiais – 1 000 eurų, lapkričio – gruodžio mėnesiais – 1 040 eurų, 2019 m. sausio mėnesį – 1 040 eurų, vasario – gegužės mėnesiais – 1 080 eurų, birželio mėnesį – 1 140 eurų.

Jis R. A. (o vėliau – ir direktorės A. S.) prašė, kad dokumentuose bÅ«tų rodomas visas jo gaunamas atlyginimas, nes jis ėmė paskolÄ â€“ tada dokumentuose buvo rodomas Å¡iek tiek didesnis darbo užmokestis, tačiau vis tiek jam buvo mokama dalis pinigų, kurie „nesimatė“ dokumentuose (T. 4, b. l. 83-85).

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. parodė, kad UAB „F.“ (vėliau – ŽŪB „F.“) jis dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Ä® darbÄ jį priėmė gamybos vadovas R. A. Bendrovės direktorė buvo (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad atlyginimas jam bus mokamas grynaisiais pinigais vienÄ kartÄ per mėnesį. Jis dirbdavo paromis, t. y. vienÄ parÄ dirbo, kitas dvi jis bÅ«davo laisvas. Darbymetis buvo vasarÄ , kai reikėdavo ruoÅ¡ti paÅ¡arus žiemai.

IÅ¡ pradžių jam buvo mokamas 700 eurų atlyginimas į rankas (už 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis gavo 450 eurų atlyginimÄ Ä¯ rankas, nes jis dirbo nepilnÄ mėnesį). Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio jis gavo 700 eurų atlyginimÄ , už 2018 m. gegužės mėnesį jam buvo sumokėta 780 eurų, už 2018 m. birželio mėnesį – 850 eurų į rankas, 2018 m. liepos mėnesį – 1 200 eurų. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio jam buvo mokamas 850 eurų per mėnesį atlyginimas į „rankas“, 2019 m. birželio mėnesį jam sumokėjo 900 eurų.

Darbo užmokestį jam mokėjo R. A. Jis pasirašydavo dokumentuose, tačiau nesigilino, kokiuose. Pati direktorė A. S. atlyginimo jam nemokėjo (T. 4, b. l. 80-81).

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. Å . parodė, kad UAB „F.“ jis pradėjo dirbti 2018 m. spalio mėnesį. Ä® darbÄ jį priėmė R. A., kuris ir prižiÅ«rėjo visus darbus. Buvo sutarta, kad už atliktÄ darbÄ jam bus mokama 50 eurų per dienÄ . Už 2018 m. spalio mėnesį jam buvo sumokėta 250 eurų atlyginimo, už 2018 m. lapkričio mėnesį – 500 eurų, už gruodžio mėnesį – 550 eurų, 2019 m. sausio – vasario mėnesiais – po 600 eurų, už 2019 m. kovo – birželio mėnesius – po 740 eurų. IÅ¡mokant atlyginimÄ jam reikėdavo pasiraÅ¡yti dokumentuose, tačiau jis matė, kad tuose dokumentuose nurodomos mažesnės sumos (T. 4, b. l. 77-78).

6. Ikiteisminio tyrimo metu D. Å . parodė, kad ŽŪB „F.“ jis dirbo traktorininku – šėriku. Minėtoje bendrovėje jis dirbo nuo 2014 metų iki 2018 metų, bet ne nuolat. Bendrovei vadovavo A. S., bet ji į darbo vietÄ atvažiuodavo tik kartais – dažniausiai, kai mokėdavo algas. Visiems darbams vadovavo R. A.. Algas mokėjo pati A. S., R. A. tik kartais jam papraÅ¡ius sumokėdavo avansÄ (avansas buvo ne daugiau kaip 50 eurų). Buvo sudaryta sutartis – jis žinojo, kad jis yra priimtas dirbti tik 0,25 ar 0,5 etato, nors realiai jis dirbdavo ir pilnÄ dienÄ , o vasaros sezonu – ir dar daugiau.

Mokant atlyginimÄ jam visada reikėdavo pasiraÅ¡yti dokumentuose, tačiau Å¡iuose bÅ«davo nurodytos labai mažos sumos palyginus su atlyginimu, kurį jis iÅ¡ tikrųjų gaudavo. Ä® „rankas“ jis gaudavo ne mažiau kaip 750 eurų per mėnesį, o vasaros metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) – ne mažiau kaip 1 000 eurų. BÅ«davo mėnesių, kad prie algos jam mokėdavo ir premijas, bet jis neatsimena, kokio dydžio jos buvo (T. 4, b. l. 74-75).

7. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad nuo 2016 metų vasaros jis dirba ŽŪB „F.“ (anksčiau – UAB „F.“) sargu – šėriku. Ä® darbÄ jį priėmė R. A., kuris buvo tiesioginis jo vadovas ir mokėdavo jam algÄ . Kai reikėdavo pasiraÅ¡yti dokumentuose, jis niekada nekreipdavo dėmesio į sumas, kurios buvo nurodomos dokumentuose. Jis gaudavo ne mažesnį kaip 300 eurų „į rankas“ atlyginimÄ (T. 4, b. l. 71-72).

8. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad nuo 2016 metų pavasario (gali bÅ«ti, kad nuo gegužės mėnesio vidurio) iki 2017 m. birželio mėnesio jis dirbo UAB „F.“ sargu – šėriku. Ä® darbÄ jį priėmė R. A., kuris ir mokėjo atlyginimÄ . R. A. buvo tiesioginis jo vadovas, o visai bendrovei vadovavo A. S.. Pats pirmas atlyginimas buvo 300 eurų „į rankas“, vėliau už pilnÄ mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 350 eurų. PasiraÅ¡ydamas dokumentuose jis niekada nesigilino, kokios dokumentuose sumos buvo nurodomos (T. 4, b. l. 68-69).

9. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2016 metais jis įsidarbino UAB „F.“. Dėl darbo užmokesčio jis tarėsi su R. A. Bendrovei vadovavo A. S. Direktorę jis matė tik kelis kartus, kai ji dirbantiesiems mokėjo atlyginimus. Realiai darbo užmokestį skaičiavo R. A. pagal tai, kiek dienų buvo dirbta. IÅ¡ pradžių darbo užmokestį jam mokėdavo vienÄ kartÄ per mėnesį grynaisiais pinigais, vėliau mokėdavo 40 eurų avansÄ ir iki kito mėnesio 15 dienos mokėdavo algÄ . Už 2016 m. sausio mėnesį jis gavo 530 eurų, vasario mėnesį – 650 eurų, kovo mėnesį – 600 eurų, balandžio mėnesį – 301 eurÄ (nes dirbo tik 2 savaites), už 2016 m. gegužės mėnesį – 360 eurų. 2019 m. liepos mėnesį jis išėjo iÅ¡ darbo, kadangi vyko nesuprantami dalykai su apskaitos tvarkymu ir darbo užmokesčio skaičiavimu (T. 4, b. l. 92-94).

10. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad UAB „F.“ jis dirbo 2018 metais. Darbo užmokestį skaičiuodavo R. A. – skaičiuodavo teisingai pagal tai, kiek jie buvo sutarę. Apklausos metu jam buvo parodyti R. A. darbo užmokesčio skaičiavimai, kurie patvirtino realų jo gautÄ atlyginimÄ 2018 metais. ŽŪB „F.“ vadovauja moteris, kuriÄ jis matė kelis kartus ir ji atlyginimo nemokėjo (T. 4, b. l. 87-90). 18.1. Specialistas, atlikęs UAB „F.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , konstatavo, kad UAB „F.“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje įformino, kad iÅ¡ UAB „J.“ pagal kasos aparatų kvitus įsigijo 82 113,37 litrų degalų (dyzelinio kuro) už 81 518,46 eurus: 2016 metais – 14 271,08 litrų už 12 486,90 eurų, 2017 metais – 23 225,29 litrų už 21 946,43 eurų, 2018 metais – 22 509,62 litrų už 27 234,95 eurų, 2019 metais – 16 404,34 litrų už 19 850,18 eurų.

Pagal kasos aparatų kvitus nustatyta, kad visi degalai įsigyti vienoje bendrovėje – UAB „J.“ tose pačiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ degalų įsigijimo sumÄ nurašė darbuotojams A. S., R. A., R. S. (per atsiskaitytinus asmenis) grynaisiais pinigais iÅ¡ bendrovės kasos. 2016 – 2019 metais A. S. už kurÄ pagal kasos aparato kvitus iÅ¡ kasos buvo nuraÅ¡yta 52 814,09 eurų, R. A. – 25 061,21 eurų, R. S. 2019 metais – 3 643,16 eurų.

Å ios iÅ¡mokos pripažįstamos darbuotojų su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis, nuo kurių GPM sudaro 12 227 eurų. Bendrovė nepateikė kelionės lapų, kuro nuraÅ¡ymo aktų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek ir kokiais automobiliais važiuojant buvo sunaudota kuro ir ar jis buvo panaudotas bendrovės veiklai vykdyti. Minėtas degalų įsijimo iÅ¡laidas 67 377 eurų (be PVM) bendrovė pripažino sÄ naudomis, kurias priskyrė leidžiamiems atskaitymams, kuro kvituose iÅ¡skirtÄ pirkimo PVM 14 142 eurus nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitÄ . 18.2.

Vadovaujantis R. A., A. V., R. U., D., Å ., D. Å ., Ž. S., E. V., D. M., A. P. parodymais darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio mėnesio minėtiems asmenims realiai buvo sumokėtas 104 290,16 eurų didesnis atlygis nei atvaizduota bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, o ŽŪB „F.“ per minėtÄ laikotarpį neapskaitė 104 290,16 eurų darbo užmokesčio ir nesumokėjo į biudžetÄ 22 313,42 eurų GPM, 48 386,32 eurų įmokų Sodrai (18 230,23 eurų darbuotojų įmokų ir 30 156,09 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų), 35 eurų įmokų į Garantinį fondÄ .

Nustatyta atvejų, kai bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose – priskaitymų – išskaitymų bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytos sumos skiriasi nuo pinigų sumokėjimo sumų, kurios atvaizduotos kasos išlaidų orderiuose. 18.3. Dėl tyrimo metu nustatytų BAĮ reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 4, b. l. 132-165). 2. 2012 m. vasario 11 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre bei Sodros išraše užfiksuota, kad ŽŪB „F.“ direktore nagrinėjamu laikotarpiu buvo A.

S. (T. 2, b. l. 2-7; T. 4, b. l. 173-176). 3. 2014 m. birželio 30 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog ŽŪB „F.“ buhalteriu priimtas J. S. (T. 4, b. l. 177-178).

4. Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios, taip pat R. A., J. S., A. V., R. U., D. Š., D. Š., Ž. S., E. V., D. M., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus.

Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. S., nuo 2012 m. vasario 27 d. dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti GPM ir VSD įmokas, pažeidė BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), bei administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ : ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovui R. A. nurodė jam pačiam bei kitiems bendrovės darbuotojams A. V., R. U., D. Å ., D. Å ., Ž. S., E. V., D. M. ir A. P. sumokėti didesnį darbo užmokestį nei nurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose. R. A., vykdydamas A. S. nurodymÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau sumokėjo 33 088,15 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio A.

V. sumokėjo 29 180,05 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio R. U. sumokėjo 14 631,41 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio D. Š. sumokėjo 3 515,81 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio D.

Š. sumokėjo 12 332,24 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio Ž. S. sumokėjo 4 287,52 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio E. V. sumokėjo 2 099,53 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio D.

M. sumokėjo 2 446,97 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio A. P. sumokėjo 2 708,48 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose. A. S., tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , žinodama, kad jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis, nenurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose (iÅ¡ viso 104 290,16 eurų: 2016 metais – 24 827,82 eurų, 2017 metais – 29 754,66 eurų, 2018 metais – 32 263,78 eurų, 2019 metais – 17 443,9 eurų), siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtinÄ GPM ir VSD įmokas, siekdama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebÅ«tų fiksuojamos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamos Å«kinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis), Å¡ių įvykių bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, tačiau, siekdama pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas bei ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtinÄ PVM, bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus už 81 518 eurų (su 14 142 eurų PVM), tariamai pagrindžiančius 82 113,37 litrų degalų įsigijimÄ , žinodama, kad nei ji, nei R. A. Å¡ių degalų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) veiklai vykdyti realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje nenaudojo, nurodydama J. S. Å¡iuos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ , o buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio), iÅ¡ dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2016 – 2019 metų laikotarpį.

Šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad J. S. ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), į mėnesines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtas A klasės iÅ¡mokas ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 22 313,42 eurų GPM; į praneÅ¡imus apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie įmonės apskaičiuotas VSD įmokų sumas ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos VSDFV Vilniaus skyriui, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į VSDF biudžetÄ sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų. Å ių įrodymų taip pat pakanka iÅ¡vadai, kad J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ , į PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) PVM apmokestinamus sandorius bei Å¡ių sandorių metu sumokėtÄ PVM ir Å¡ios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 14 142 eurų PVM.

5. Minėtas veikas A. S. padarė dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore vadovaujamos įmonės naudai, turėdama teises atstovauti vadovaujamai įmonei ir priimti sprendimus vadovaujamos įmonės vardu, kas, vadovaujantis BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reiškia, kad už A. S. veiksmus privalo atsakyti ir ŽŪB „F.“, taigi konstatuotina, kad šio nuosprendžio 1-3 punktuose aprašytas veikas padarė A. S. ir ŽŪB „F.“.

6. Padaręs analogiÅ¡kas veikas buvo kaltinamas ir J. S. Teismas pažymi, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymo jį reabilituoti J. S. gynėja nepareiÅ¡kė, taigi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 5 punktu, baudžiamasis procesas dėl J. S. įkaltinamų nusikalstamų veikų nutrauktinas. III. Veikų kvalifikavimo motyvai 7. Minėta, kad A. S., dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeidė BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ („Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ : įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) bei bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimÄ . Dėl Å¡ių A.

S. veikų iÅ¡ dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2016 – 2019 metų laikotarpį, taigi A. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

8. Minėta ir tai, kad A. S., dirbusiai ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, vadovaujamos įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistravus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), į VMI ir VSDFV teikiamas deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 22 313,42 eurų GPM, o į VSDF biudžetÄ â€“ sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų. Teismas konstatavo ir tai, kad A. S., dirbusiai ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikus UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimÄ , į VMI teikiamas deklaracijas buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) naudai buvo iÅ¡vengta prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 14 142 eurų PVM.

9. Teisinė atsakomybė už neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių, įtvirtinta BK 220 straipsnyje.

10. Teismas pažymi, kad UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimÄ , ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiam J. S. A. S. pateikė siekdama pagrįsti bendrovės iÅ¡laidas, susidariusias bendrovės darbuotojams sumokėjus darbo užmokestį, nenurodytÄ bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, t. y. A. S. tyčia į ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimÄ , kilo jau pradėjus vykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ bendrovės darbuotojams mokėti darbo užmokestį, nenurodytÄ bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos iÅ¡laidų orderiuose, kas reiÅ¡kia, kad neteisingų duomenų, susijusių su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) vardu atliekamų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , įraÅ¡ymas į deklaracijas ir neteisingų duomenų, susijusių su UAB „J.“ kasos aparatų kvitų, tariamai pagrindžiančių degalų įsigijimÄ , įtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , įraÅ¡ymas į deklaracijas, yra dvi atskiros veikos, kiekviena iÅ¡ jų kvalifikuotina kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje, sudėties požymius.

11. Ä® ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įraÅ¡ius neteisingus duomenis, susijusius su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , buvo iÅ¡vengta prievolės sumokėti 40 543,65 eurų mokesčių (22 313,42 eurų GPM, 18 230,23 eurų VSD įmokų), t. y. iÅ¡vengtų mokesčių suma virÅ¡ija 100 MGL.

Visgi teismas pakartoja nustatęs, kad A. S. nusikalstama veika tęsėsi nuo 2016 m. sausio 1 d., kuomet galiojusi BK 220 straipsnio redakcija iÅ¡vengtų mokesčių dydžio kaip kvalifikuojančio požymio neįtvirtino, taigi A. S. veiksmai į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įraÅ¡ant neteisingus duomenis, susijusius su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 22 313,42 eurų GPM, o į VSDF biudžetÄ â€“ sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų, kvalifikuotina kaip veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o A. S. veiksmai į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įraÅ¡ant neteisingus duomenis, susijusius su UAB „J.“ kasos aparatų kvitų, tariamai pagrindžiančių degalų įsigijimÄ , įtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 14 142 eurų PVM, kvalifikuotina kaip veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

12. Minėta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), A. S. padarė dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore vadovaujamos įmonės naudai, turėdama teises atstovauti vadovaujamai įmonei ir priimti sprendimus vadovaujamos įmonės vardu, kas, vadovaujantis BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reiškia, kad už A. S. veiksmus privalo atsakyti ir ŽŪB „F.“, taigi konstatuotina, kad ŽŪB „F.“ padarytos veikos, aprašytos šio nuosprendžio 1-3 punktuose, kvalifikuotinos kaip veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). IV. Bausmių skyrimo motyvai 13. A. S. ir ŽŪB „F.“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

14. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numatytos baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

15. Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

16. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rÅ«Å¡ių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vienÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir du, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padariusi jai įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. S. neteista, dirbanti (T. 10, b. l. 171-185), nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skiriant Å¡velniausios rÅ«Å¡ies turtinio pobÅ«džio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, galiojusiems nusikalstamų veikų padarymo metu: už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. S. skirtina 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A.

S. skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. S. skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; Å¡ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, A. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, A. S. skirtinas už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir A.

S. skirtina subendrinta 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio bauda.

17. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos subendrintos 450 MGL, t. y. 16 947 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. S. skirtina galutinė 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio bauda, įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

18. Spręsdamas dėl ŽŪB „F.“ skirtinų bausmių rÅ«Å¡ių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. ŽŪB „F.“ padarė tris tyčinius nusikaltimus – vienÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir du, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. ŽŪB „F.“ prisipažino padariusi jai įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ŽŪB „F.“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. ŽŪB „F.“ neteista, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti ŽŪB „F.“ skiriant Å¡velniausios rÅ«Å¡ies turtinio pobÅ«džio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, galiojusiems nusikalstamų veikų padarymo metu: už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å½ÅªB „F.“ skirtina 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å½ÅªB „F.“ skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å½ÅªB „F.“ skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda;

Å¡ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, ŽŪB „F.“ skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, ŽŪB „F.“ skirtinas už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir ŽŪB „F.“ skirtina subendrinta 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio bauda.

19. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ŽŪB „F.“ prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, ŽŪB „F.“ skirtinos subendrintos 450 MGL, t. y. 16 947 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir ŽŪB „F.“ skirtina galutinė 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio bauda, įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

V. Civiliniai ieškiniai 20. Ikiteisminio tyrimo Vilniaus apskrities VMI pareiškė 48 717,42 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. S., ŽŪB „F.“ ir J. S. veikomis padarytos turtinės žalos (T. 8, b. l. 56-61), o VSDFV Vilniaus skyrius – 48 386,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. S., ŽŪB „F.“, J. S. ir R. A. veikomis padarytos turtinės žalos (T. 8, b. l. 76-81).

21. Vertindamas Vilniaus apskrities VMI civilinį ieÅ¡kinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, praÅ¡oma priteisti valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , susidariusiÄ dėl 34 540,42 eurų GPM iÅ¡vengimo, 14 142 eurų PVM iÅ¡vengimo ir 35 eurų įmokų į Garantinį fondÄ iÅ¡vengimo. Teismas atkreipia dėmesį į Å¡iame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: GPM ir įmokų į Garantinį fondÄ nepriemokos susidarė dėl to, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), kurias atliko A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A., t. y. minėta žala yra bendrų A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A. nusikalstamų veikų rezultatas.

Teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas dėl R. A. veiksmų padedant ŽŪB „F.“ apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (T. 8, b. l. 152-175), Å¡i byla buvo nagrinėjama R. A. nedalyvaujant, taigi teismas neturi galimybės tinkamai iÅ¡spręsti Vilniaus apskrities VMI civilinio ieÅ¡kinio, kadangi, priteisus dalies žalos atlyginimÄ iÅ¡ Å¡iÄ Å¾alÄ savo nusikalstamais veiksmais padariusio, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavusio R.

A., bÅ«tų pažeistos jo procesinės teisės, dėl ko Vilniaus apskrities VMI civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl GPM ir įmokų į Garantinį fondÄ nepriemokos paliktina nenagrinėta.

22. Kitaip teismas vertina Vilniaus apskrities VMI civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl žalos, patirtos dėl 14 142 eurų PVM iÅ¡vengimo: Å¡iame nuosprendyje nustatyta, kad PVM nepriemoka susidarė dėl to, kad į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti A. S. pateikti UAB „J.“ kasos aparatų kvitai, tariamai pagrindžiantys degalų įsigijimÄ , t. y. minėta žala yra bendrų A. S. ir ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) nusikalstamų veikų rezultatas. Å i žala baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi Vilniaus apskrities VMI civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl PVM nepriemokos tenkintina ir iÅ¡ A. S. ir ŽŪB „F.“ solidariai Vilniaus apskrities VMI naudai priteistina 14 142 eurai.

23. Vertindamas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, praÅ¡oma priteisti VSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , susidariusiÄ dėl 18 230,23 eurų darbuotojų įmokų ir 30 156,09 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų iÅ¡vengimo. Teismas atkreipia dėmesį į Å¡iame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: darbuotojų įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nepriemokos susidarė dėl to, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

– UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), kurias atliko A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A., t. y. minėta žala yra bendrų A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A. nusikalstamų veikų rezultatas.

Teismas pakartoja, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas dėl R. A. veiksmų padedant ŽŪB „F.“ apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (T. 8, b. l. 152-175), Å¡i byla buvo nagrinėjama R. A. nedalyvaujant, taigi teismas neturi galimybės tinkamai iÅ¡spręsti VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieÅ¡kinio, kadangi, priteisus dalies žalos atlyginimÄ iÅ¡ Å¡iÄ Å¾alÄ savo nusikalstamais veiksmais padariusio, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavusio R.

A., bÅ«tų pažeistos jo procesinės teisės, dėl ko VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas. VI. Procesinės prievartos priemonės 24. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos ŽŪB „F.“ nuosavybės teisės į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (T. 10, b. l. 76-85). Atsižvelgiant į tai, kad minėta procesinės prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinių ieÅ¡kinių įvykdymÄ , laikinas ŽŪB „F.“ nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki Vilniaus apskrities VMI priteistos piniginės sumos sumokėjimo, o Å¡iÄ sumÄ sumokėjus – naikintinas.

VII. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 25. ŽŪB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini ŽŪB „F.“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 5 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia:

Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudÄ . Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudÄ . Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudÄ . Bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, A. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, A. S. skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir A.

S. skirti subendrintÄ 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio baudÄ . Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. S. skirti galutinę 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio baudÄ , įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų. Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudÄ .

Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudÄ . Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudÄ . Bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, ŽŪB „F.“ skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, ŽŪB „F.“ skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir ŽŪB „F.“ skirti subendrintÄ 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio baudÄ .

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir ŽŪB „F.“ skirti galutinę 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio baudÄ , įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų. BaudžiamÄ jį procesÄ dėl J. S. įkaltinamų nusikalstamų veikų nutraukti, mirus J. S. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos tenkinti ir iÅ¡ A.

S. ir ŽŪB „F.“ solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisti 14 142 eurus. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų į Garantinį fondÄ nepriemokos palikti nenagrinėtÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . LaikinÄ Å½ÅªB „F.“ nuosavybės teisių į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimÄ palikti galioti iki Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos piniginės sumos sumokėjimo, o Å¡iÄ sumÄ sumokėjus – panaikinti.

ŽŪB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti ŽŪB „F.“. IÅ¡aiÅ¡kinti A. S. ir ŽŪB „F.“, kad:

1. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ â€žLuminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ â€“ „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodÄ â€“ „188659752“, įmokos kodÄ â€“ „6801“, unikalų mokėjimo kodÄ â€“ „1-907-990/2021“. Sumokėjus baudÄ tai patvirtinančius dokumentus bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raÅ¡tinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas