Legislator Case Law & Legislation
cdfcf710-a298-43ff-a4dd-e96bf9218b4d AI generated

cdfcf710-a298-43ff-a4dd-e96bf9218b4d · Kauno apylinkės teismas

Case Number cdfcf710-a298-43ff-a4dd-e96bf9218b4d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2YT-8026-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03131-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., K. K.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G.

Legislator headnote

AI generated

cdfcf710-a298-43ff-a4dd-e96bf9218b4d · Kauno apylinkės teismas: K., o po jos mirties jos palikimÄ , pagal įstatymÄ , priėmė jos sutuoktinis ir du vaikai. Pripažinus, kad velionis V. K. priėmė palikimÄ po velionės L. K. mirties bus užtikrintas pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų teisės paveldėti įgyvendinimas, o trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti, kadangi daugiau asmenų pretenduojančių į likusį paveldėtinÄ turtÄ , nėra. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu sutinka pilna apimtimi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2YT-8026-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03131-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., K. K.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G.

K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po jo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, likusį paveldėtinÄ turtÄ â€“ 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti (el. b. l. 1–3). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra velionės V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir viena iÅ¡ jos įpėdinių priėmusių palikimÄ .

Velionės V. K. palikimÄ priėmė trys įpėdiniai – dukra G. K., sÅ«nus K. K. ir sutuoktinis R. K.. Kitų įpėdinių velionė V. K. neturi. Velionė V. K. 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė palikimÄ po savo tėvo V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentÄ . Velionei V. K., jos tėvas V. K. testamentu paliko visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ ko jis besusidėtų ir kur jis bebÅ«tų. PareiÅ¡kėjai priėmus palikimÄ po jos motinos V. K. mirties, pareiÅ¡kėja sužinojo, kad jos seneliui, V.

K. priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®gyvendindama savo teisę paveldėti, pareiÅ¡kėja sužinojo, kad jos senelis V. K., įsigijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su pareiÅ¡kėjos velione senele, L. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ jungtine nuosavybės teise priklauso ir velionei L. K., mirusiai (duomenys neskelbtini). Velionei L. K., jos mirties dienÄ , bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise, priklausė 1/2 dalis buto esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Po velionės L. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vieninteliai įpėdiniai į po L. K. mirties likusį paveldėtinÄ turtÄ , jos mirties momentu buvo jos sutuoktinis velionis V. K. ir velionė jos dukra V. K.. Kitų įpėdinių velionė L. K. neturi. Velionis V. K. po jo sutuoktinės L. K. mirties nuolat, iki savo mirties, gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra reiÅ¡kiamas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – po velionės L. K. likusio paveldėtino palikimo priėmimo, V.

K. pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti. Velionis V. K., po jo sutuoktinės L. K. mirties, naudojosi butu adresu (duomenys neskelbtini), kaip savu, buvo savo vardu įregistravęs nuosavybės teises, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus ir atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus. Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , V. K. įpėdiniai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises į po jų motinos V. K. mirties likusį paveldėtinÄ turtÄ , kadangi po V. K. likusį paveldėtinÄ turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo velionė V.

K., o po jos mirties jos palikimÄ , pagal įstatymÄ , priėmė jos sutuoktinis ir du vaikai. Pripažinus, kad velionis V. K. priėmė palikimÄ po velionės L. K. mirties bus užtikrintas pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų teisės paveldėti įgyvendinimas, o trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti, kadangi daugiau asmenų pretenduojančių į likusį paveldėtinÄ turtÄ , nėra. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu sutinka pilna apimtimi.

PareiÅ¡kime yra nurodytos teisingos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. Velionis V. K. po jo sutuoktinės L. K. mirties nuolat, iki savo mirties, gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės L. K. mirties, naudojosi butu kaip savu, buvo savo vardu įregistravęs nuosavybės teises, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus ir atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus (el. b. l. 45–46). Suinteresuotas asmuo K. K. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , informuotas tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėja yra V. K. ir R. K. dukra (el. b. l. 7, 26, 49). V. K. tėvai buvo V. K. ir L. K. (el. b. l. 8, 9, 24, 25). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). V. K. palikimÄ priėmė trys įpėdiniai – dukra G. K., sÅ«nus K. K. ir sutuoktinis R. K. (el. b. l. 13–14, 50). V. K. 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė palikimÄ po savo tėvo V. K. mirties pagal testamentÄ (el. b. l. 15–16).

Po L. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 17). V. K. vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas gyvenant santuokoje su L. K., todėl bendrÄ jÄ jungtine nuosavybės teise priklauso ir L. K. (el. b. l. 19–20). V. K. po sutuoktinės L. K. mirties nuolat, iki savo mirties, gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini). V. K. po sutuoktinės L. K. mirties, naudojosi butu adresu (duomenys neskelbtini), kaip savu, buvo savo vardu įregistravęs nuosavybės teises, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus ir atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus (el. b. l. 40, 41, 44).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad priėmė po L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė L.

K. palikimÄ . Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas ArtÅ«ras Å afronas