cdf9e311-7df1-4ef8-849a-dcccf8fc00a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8160-331/2016                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-02723-2016-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. su pertraukomis buvo Ligoninėje, psichiatriniame skyriuje. Mažoje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, o tai sukėlė didelius nepatogumus. Kameroje nėra stalo, kėdės, valgyti turėjo laikydamas rankoje dubenėlį. Taip pat neveikia radijo taÅ¡kas, nėra duodama spauda, nėra ventiliacijos, langai užkalti, tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Čiužiniai, patalynė buvo ploni, suplėšyti, smirdantys, veisiasi parazitai. Be to, birželio 15 d. buvo atvežtas į Ligoninę, kamerÄ Nr. 9, kurios tualete nedegė Å¡viesa, tualete pribėgdavo vandens. Tokios sÄ lygos žemina orumÄ , traumuoja psichikÄ , verčia jaustis nepilnaverčiu žmogumi, sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 5-8) atsakovė teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiÅ¡kėju, pateikti negali.

Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems/nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose numatytas plotas.Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir/ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes. Ligoninėje esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau.Ligoninė vadovaujasi Taisyklių 176 punktu, kuriame numatyta, kad „Pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taÅ¡kai, kurie įjungiami ir iÅ¡jungiami centralizuotai.

Radijo klausymosi tvarkÄ nustato pataisos įstaigos direktorius bei naudojasi jam suteikia diskrecijos teise“.Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, įrodantį, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti. Ligoninės darbuotojai pareiÅ¡kėjui suteikė medicininę pagalbÄ ir iÅ¡raÅ¡ant pareiÅ¡kėjo savijauta pagerėjo nei tik atvykus į Ligoninę. PareiÅ¡kėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais.

Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s i Å¡Â d a l i e s. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. su pertraukomis.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. su pertraukomis buvo gydomas Ligoninėje, psichiatriniame skyriuje, mažoje kameroje kartu su 6 asmenimis, kurioje nebuvo stalo, kėdės, valgyti turėjo laikydamas rankoje dubenėlį, neveikė radijo taÅ¡kas, nebuvo ventiliacijos, langai užkalti, tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, čiužiniai, patalynė buvo ploni, suplėšyti, smirdantys, kuriuose veisiasi parazitai.

Tokios sÄ lygos žemina orumÄ , traumuoja psichikÄ , verčia jaustis nepilnaverčiu žmogumi, sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas teigia, kad gydomas Ligoninėje, psichiatriniame skyriuje, mažoje kameroje kartu su 6 asmenimis, kurioje nebuvo stalo, kėdės, valgyti turėjo laikydamas rankoje dubenėlį, t. y. keliÄ klausimÄ dėl pažeidimų, susijusių su nepakankamu gyvenamosios patalpos plotu.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Pažymėtina, kad pagal Ligoninės pateiktus duomenis pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d., Psichiatrijos skyriaus 6-oje kamerų tipo palatoje (15,51 kv. m., 3 lovos) ir nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 22 d., Psichiatrijos skyriaus 9-oje kamerų tipo palatoje (15,51 kv. m., 3 lovos). Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016 m. liepos 29 d. atsiliepimo matyti, kad šios palatos yra po 15,51 kv. m. ploto, jose įrengta po 3 lovas (b. l. 5-8).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Atitinkamai, Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (tokie duomenys nėra fiksuojami), todėl nustatyti, ar iÅ¡ tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista nėra galimybės, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d., kameros tipo palatoje Nr. 6, o nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 22 d., kameros tipo palatoje Nr. 9, kai kiekvienos jų plotas buvo po 15,51 kv. m., jose įrengta po 3 lovas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog minėtu laikotarpiu palatoje bÅ«davo 6 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 2,58 kv. m. ploto (b. l. 1). Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose darytina iÅ¡vada, kad, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose Nr. 6, 9 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai. Be to, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kiek tuo metu su juo buvo gydoma asmenų palatoje.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kamerų tipo palatose Nr. 6 ir Nr. 9 laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d. ir nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 22 d., t. y. 15 dienų, nebuvo užtikrintas teisės aktų numatytas minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimas. Be to, palatos plotas buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi pareiÅ¡kėjui tekęs plotas iÅ¡ tiesų buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (b. l. 11).PareiÅ¡kėjo argumentai, kad turėjo dalintis kėdėmis su kitais nuteistaisiais iÅ¡ esmės yra susiję su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu ir vertintini kaip Å¡io pažeidimo dalis.Teismas pažymi, kad Ligoninė pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ , tai patvirtina teismui pateikta pažyma apie sunaudotas medžiagas, vykdant remonto darbus (b. l. 29–31), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 iÅ¡duota įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencija Nr. 3360 (b. l. 34).

Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, o patalpos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais, patvirtintos 2015-07-17 pažymos apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių (b. l. 11).Taip pat iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog Ligoninė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 15-18). Be to, Ligoninė yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris tikrina Ligoninės patalpų atitikimÄ higienos normų reikalavimams (b. l. 12-14).

Iš teismui pateikto patikrinimo akto, nesusijusio su nurodytomis kamerų tipo palatomis Nr. 6, 9, turinio matyti, jog higienos normų pažeidimai, nenustatyti.Pareiškėjas skunde teigia, kad tualete nedegė šviesa, dažnai pribėga vandens. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), todėl atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 19-28).PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad patalynė bÅ«davo purvina, čiužiniai seni, yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokia žala jam kilo dėl seno čiužinio, o Kamerų dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas patvirtina, kad patalynė bÅ«davo skalbiama ir Å¡vari (b. l. 35-37).Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sutiktina su tuo, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – gydymas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo nurodytu jam padarytos neturtinės žalos dydžio vertinimu pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tÄ sa, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Apibendrindama iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis gydymo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairiais pirmiau nurodytas aplinkybes. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į gydymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d. ir nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 22 d., viso 15 dienų, į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

– minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 160 Eur.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 160 Eur (CK 6.250 str.). Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 160 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo H.

K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti H. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvė atėmimo vietų ligoninės, 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                      Henrikas Sadauskas