2019-09-18 Nr. BB-4984-1-01-1-43518-2016-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-761/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43518-2016-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. T. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. T. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo M. T. A. apeliacinis skundas buvo atmestas, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnių instancijų teismai nepagrįstai nesivadovavo BK 1511 straipsnio 5 dalies nuostata, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, kai tarp lytiškai santykiaujančiųjų nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pripažindami jį kaltu teismai pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamojo naudai, reikalavimus. Be to, kasatorius nesutinka su nukentėjusiajai V. B. priteistos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti dydžiu; nurodo, kad nesudarant galimybės apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus teismo posėdyje buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš nuteistojo M. T. A. kasacinio skundo turinio matyti, kad nors jame ir nurodomi formalūs apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau kasatoriaus argumentai (tiek dėl BK 1511 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo šioje byloje, tiek dėl in dubio pro reo principo, BPK 20 straipsnio 1-5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatų pažeidimų, per didelės nukentėjusiajai priteistos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti) iš esmės yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu. Skunde analizuojami byloje esantys įrodymai, kritikuojamas teismų atliktas jų vertinimas ir daromos kitokios, nei teismų, išvados, tačiau tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius BPK pažeidimus. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Kasaciniame skunde netinkamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto (provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) aiškinimas ir taikymas grindžiamas teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pašalinimo yra prieštaringi ir padaryti atsietai nuo faktinių bylos aplinkybių. Šis teiginys argumentuojamas ne teismų nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, o sava aplinkybių, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimo ir lytinės aistros tenkinimo iniciatyva, interpretacija. Tokie teiginiai nėra laikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo M. T. A. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. T. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

Artūras Pažarskis