cdf4de65-c64c-404f-9795-51cf736bc2e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-1982/2013Procesinio sprendimo kategorija 122.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1487-273/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.          Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė            IeÅ¡kovas UAB „SERNETA“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti UAB „SERNETA“ prievolę grÄ Å¾inti atsakovui BUAB „Tradicija“ 400 000 Lt Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo pagrindu tinkamai įvykdyta, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti prekybos centrÄ ieÅ¡kovui priklausančiuose žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini).

Sutartyje Å¡alys susitarė, kad sutarties objekto kaina kartu su projektavimo darbais yra 825 Lt + PVM už kvadratinį metrÄ . Sutarties galiojimo laikotarpiu – 2003 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė papildomÄ susitarimÄ , kuriuo jie susitarė, kad atsakovas už ieÅ¡kovÄ susitarime nurodytiems tretiesiems asmenims sumokės 400 000 Lt, o ieÅ¡kovas Å¡ia suma sumažins atsakovo įsiskolinimÄ pagal sutartį. Atsakovas, vadovaudamasis susitarimo nuostatomis, tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo 384 000 Lt ir 2003 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 16 000 Lt, viso 400 000 Lt.

IeÅ¡kovas, atlygindamas atsakovo turėtas iÅ¡laidas pagal susitarimÄ , 2004 m. sausio 9 d. sumokėjo atsakovui 700 000 Lt ir 2004 m. sausio 15 d. – 590 000 Lt. Å alys dėl susitarimo įvykdymo jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. 2004 m. rugsėjo 13 d. rangos sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta ir, neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui, statybos rangos teisiniai santykiai tarp Å¡alių pasibaigė. 2004 metais atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakovÄ atstovaujantis bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl susitarimo su ieÅ¡kovu pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu atliktų 400 000 Lt grÄ Å¾inimo atsakovui. 2005 m. gruodžio 28 d.

Kauno apygardos teismas atsakovo ieÅ¡kinį tenkino: susitarimÄ pripažino negaliojančiu ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo sprendimÄ panaikino ir atsakovo ieÅ¡kinį atmetė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ , kuriuo minėtas susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl objekto trÅ«kumų.

Ieškovas nurodė, jog sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. ieškovas įvairiais būdais (grynaisiais ir pavedimu) buvo iš viso sumokėjęs atsakovui arba už jį kitiems asmenims (įskaitant subrangovus) 2 685 676,02 Lt. Pasak ieškovo, ši reikšminga bylai aplinkybė konstatuota byloje bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje. Ieškovas pažymėjo, jog nei Kauno apygardos teismo sprendime, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo tiriama aplinkybė dėl ieškovo sumokėtų sumų atsakovui apimties ir visiško atsiskaitymo su atsakovu fakto, kadangi nebuvo nustatyta atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina.

IeÅ¡kovas nurodė, jog jis tinkamai įvykdė savo prievolę kompensuoti atsakovui susitarimo pagrindu patirtas iÅ¡laidas dar 2004 metais, atlikdamas 2004 m. sausio 9 d. 700 000 Lt ir 2004 m. sausio 15 d. 590 000 Lt mokėjimus. Kadangi ieÅ¡kovas visiÅ¡kai atsiskaitė su atsakovu tiek už faktiÅ¡kai atliktus statybos rangos darbus, tiek už susitarimo pagrindu atliktus mokėjimus, ieÅ¡kovas pagrįstai laikė 2005 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo sprendime nustatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti atsakovui 400 000 Lt tinkamai įvykdyta.            Atsakovas su jam pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė turįs teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas, kuris yra skolingas 400 000 Lt sumÄ , vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , tačiau ieÅ¡kovas gera valia priteistos sumos nesumokėjo, įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo, todėl atsakovas inicijavo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Pasak atsakovo, rangos sutartimi jis neprisiėmė įsipareigojimų atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, o ieškovas atsakovo kreditoriumi niekada ir nebuvo, todėl apmokėjimas už ieškovo įgytus žemės sklypus niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti atsakovas. Minėta aplinkybė konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „SERNETA“ ieškinio netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.A2-1431-436/2011, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1833-510/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013 priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovas 400 000 Lt skolos atsakovui nėra sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo pagrindu atsakovui BUAB „Tradicija“ yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris yra pateiktas vykdyti antstolei.

Vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo areÅ¡tuotas ir parduotas ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas, gautos lėšos (240 000 Lt) yra saugomos antstolės depozitinėje sÄ skaitoje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas iÅ¡ieÅ¡kotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Kadangi antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai, atsižvelgiant į tai visi klausimai, susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, sprendžiami vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktÄ ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ , yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ginčijimas. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ laikė ne ieÅ¡kiniu naujoje byloje, o pareiÅ¡kimu dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d.

įsiteisėjusio sprendimo vykdymo, todėl bylÄ užbaigė ne teismo sprendimu, o nutartimi. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis ieÅ¡kovo pateiktu pareiÅ¡kimu buvo sprendžiamas ne Å¡alių ginčas, o atskiras procesinis klausimas vykdymo procese. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „SERNETA“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, sprendimo paskelbimo stadijoje neteisėtai ieÅ¡kinį perkvalifikavęs į pareiÅ¡kimÄ vykdymo procese, pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ .

Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ priimti sprendimÄ arba nutartį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 258 straipsnio pagrindu. Tuo atveju, jeigu teismas nematė pagrindo priimti sprendimo dėl ginčo esmės, galėjo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nutraukti bylÄ arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teismas nutartyje nenurodė konkretaus CPK straipsnio, kurio pagrindu ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėtinas vykdymo procese, tokiu bÅ«du pažeisdamas imperatyvias nuostatas dėl nutarties motyvavimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ . Kadangi nurodytoje kitoje byloje buvo ginčijamas sandoris, nėra pagrindo konstatuoti visų ieÅ¡kinio elementų – Å¡alių, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo sutapimo. Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kuris privalo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino į ieÅ¡kinyje nurodytus faktus, jog ieÅ¡kovas jau yra įvykdęs prievolę atsakovui.

IeÅ¡kovo pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad prievolė, nurodyta teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendime, buvo tinkamai įvykdyta dar 2004 metais. Bylos nagrinėjimo metu viename iÅ¡ dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnių buvo paminėta teisėja, priėmusi nutartį Å¡ioje byloje, nurodant, jog Å¡i teisėja priima ieÅ¡kovui palankius sprendimus. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, Å¡is straipsnis laikytinas vieÅ¡u spaudimu teismui, o tai sutrukdė neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, nutartį priėmusi teisėja turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „Tradicija“ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu UAB „SERNETA“ ir UAB „Tradicija“ 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovas įpareigotas atsakovui sumokėti 400 000 Lt, iÅ¡mokėtus nurodyto susitarimo pagrindu.

Å is teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl atsakovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Byloje atnaujinus procesÄ , bylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad ieÅ¡kovas atsakovui nėra sumokėjęs 400 000 Lt. Minėta aplinkybė konstatuota ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl palÅ«kanų priteisimo. Finansinės veiklos tyrimo akte nurodytos lėšos buvo grÄ Å¾intos į kitÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje konstatuota, kad Å¡alys negali įvykdyti prievolės anksčiau, nei Å¡i atsirado, taip pat negali susitarti dėl bÅ«simos prievolės įskaitymo, nes įskaitomi gali bÅ«ti tik galiojantys prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jo prievolę grÄ Å¾inti atsakovui BUAB „Tradicija“ lėšas, priteistas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, tinkamai įvykdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.    Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 pagal ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui UAB „SERNETA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2003 m. gruodžio 22 d. UAB „SERNETA“ ir UAB „Tradicija“ susitarimas dėl 400 000 Lt įsiskolinimo sumažinimo pripažintas negaliojančiu, BUAB „Tradicija“ naudai iš UAB „SERNETA“ priteista 400 000 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-893-153/2005 t. 1, b. l. 191-196).

Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „SERNETA“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia įrodyti, jog prievolė atsakovui BUAB „Tradicija“, nustatyta Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, yra įvykdyta. Pasak apelianto, 2003 m. lapkričio 14 d. Å¡alių sudarytos rangos sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d.) ieÅ¡kovas įvairiais bÅ«dais iÅ¡ viso buvo sumokėjęs atsakovui arba už jį kitiems asmenims 2 685 676,02 Lt sumÄ .

Apelianto vertinimu, kitos nurodytos bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek kasaciniame teisme) Å¡i aplinkybė nebuvo tiriama, kadangi nebuvo nustatyta atsakovo pagal rangos sutartį faktiÅ¡kai atliktų darbų kaina. Vadovaudamasis Å¡ia aplinkybe apeliantas siekia įrodyti, jog minėtu teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatytÄ prievolę jis įvykdė rangos sutarties galiojimo laikotarpiu.             Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.A2-1431-436/2011, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1833-510/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013 priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieÅ¡kovas 400 000 Lt skolos atsakovui nėra sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, pagrindu yra iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas bei vyksta priverstinis sprendime nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ laikė ne ieÅ¡kiniu naujoje byloje, o pareiÅ¡kimu vykdymo procese. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ baigė nutartimi, o ne sprendimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Å¡iuo ieÅ¡kiniu yra ginčijamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Apeliacinis teismas sutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.

           Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.).Apeliacinis teismas, įvertinęs ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (apeliantas), manydamas, kad jo teisės yra pažeistos (kad vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡komos lėšos, kurios jau yra sumokėtos), pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdamas įrodyti, jog prievolė, kurios pagrindu pradėtas vykdymo procesas, yra įvykdyta.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, realizuodamas įstatymo jam suteiktÄ teisę, pasirinko jam tinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir nustatė teisminio nagrinėjimo ribas. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog jo ieÅ¡kinys buvo nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, kadangi bÅ«tent tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovas pasirinko, nes, kaip minėta, tokia yra dispozityvumo principo civiliniame procese iÅ¡raiÅ¡ka.Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės bylÄ priimdamas sprendimÄ .

Jį priimdamas, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjus iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, Å¡alių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo ginčo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismÄ laikoma įgyvendinta ir ji iÅ¡nyksta.

CPK 258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nutraukti bylÄ ar ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas ir nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (iki teismui iÅ¡einant į sprendimų priėmimo kambarį), pirmosios instancijos teismas (grįžęs iÅ¡ sprendimų priėmimo kambario) turėjo paskelbti teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės, arba nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nutraukti bylÄ ar ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas nurodė baigtinį sÄ raÅ¡Ä procesinių dokumentų, o tuo pačiu ir procesinių veiksmų, kurie gali bÅ«ti atlikti teismui esant sprendimų priėmimo kambaryje. Gi pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, kuriais ieÅ¡kovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynybos bÅ«das ir kartu teisminio nagrinėjimo ribos buvo pakeisti be bylÄ inicijavusio asmens sutikimo, laikytini dispozityvumo principo pažeidimu. Apeliacinio teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui esant sprendimų priėmimo kambaryje, jam kilo pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstumo, tinkamumo, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio galimo tapatumo (kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas ginčija įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau nustatytas aplinkybes), arba negalimumo priimti teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės, teismas bylos procesinės baigties klausimÄ turėjo spręsti atsižvelgdamas į įstatymo jam suteiktas procesines teises (atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palinkti nenagrinėtÄ ).

Å iuo nagrinėjamu atveju, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės buvo priimtas ne teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, o iÅ¡spręstas atskiras procesinis klausimas, kurio ieÅ¡kovas neinicijavo. Todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas baigęs bylÄ nutartimi, kuria, nesant ieÅ¡kovo valios, nutarė ieÅ¡kinį laikyti praÅ¡ymu (pareiÅ¡kimu), paduotu vykdymo procese, ir jo netenkinti, pažeidė pirmiau nurodytas proceso normas.           Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.A2-1431-436/2011, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1833-510/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013 priimtais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieÅ¡kovas 400 000 Lt skolos atsakovui nėra sumokėjęs. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, aplinkybę, jog prievolė įvykdyta, apeliantas įrodinėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, nustatytomis aplinkybėmis bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vada.

Todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ turėjo vertinti nurodytų duomenų bei aplinkybių kontekste, nes, kaip minėta, bÅ«tent tokias bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieÅ¡kovas. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinio nenustatyta, kad apelianto nurodyti duomenys ir aplinkybės bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos. Ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje apeliacinis teismas jau minėjo, jog tuo atveju, jeigu kiltų pagrįstų abejonių dėl galimybės užbaigti bylÄ teismo sprendimu dėl ginčo esmės, pvz., pagrįstai manant, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis, kurios yra iÅ¡tirtos ir įvertintos nurodytose kitose civilinėse byloje, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti bylos kitokios baigties klausimÄ atsižvelgiant į CPK 258 straipsnyje įtvirtintas teismo teises.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas turi pagrindÄ konstatuoti procesinių normų (CPK 13, 258, 259 straipsniai) pažeidimÄ bei bylos esmės neatskleidimÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), o tokiu atveju teisminio ginčo iÅ¡sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).      Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:                Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                   Gintaras Pečiulis                Â