cdf1014a-5bba-430f-8e39-be5abf8e112e · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-739-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01172-2008-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Å iugždinytės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. J. nuteistas: 1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 1.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 180 straipsnio l dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A.

J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d.

3. Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ , motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog anksčiau padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų sunkumas nėra veiksniais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymÄ (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-498/2016).

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. 4.2. Anot nuteistojo, apylinkės teismo argumentas, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas dar gali mažėti, nes statiniai balai sudaro 34 balus, yra neesminis, nereikÅ¡mingas, nes balas gali bÅ«ti sumažintas ir nuteistojo atžvilgiu vykdant probacijÄ .

Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo sumažinimas iki minimumo reikÅ¡tų tapimÄ idealu, kas yra nerealu, nes žmogus tobulėja visÄ gyvenimÄ . 4.3. Skunde taip pat kritikuojamas skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nes bausmės atlikimo metu buvo deÅ¡imt kartų baustas drausmine tvarka, tris kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu, Å¡eÅ¡is kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, paskutinį kartÄ drausmės komisijoje svarstytas 2018 m. lapkričio 23 d.

Anot nuteistojo, Drausmės komisijos posėdžiuose jis buvo svarstytas dėl pareigūnų tarnybinių pranešimų apie jo padarytus ir (arba) tariamai padarytus drausmės pažeidimus. Kaip matyti iš jo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 24 skyriaus, kur yra rašomos kito pobūdžio nuobaudos, buvo padaryti įrašai, kad jis buvo svarstomas Drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu. Įrašai, kad jis buvo „svarstomas Drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu“, nuteistojo teigimu, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Å ie įraÅ¡ai nėra ir negali bÅ«ti socialinės reabilitacijos priemonė, kuria PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija galimai siekė paskatinti nuteistÄ jį, tariamai ugdyti jo gebėjimus socialiai reabilituotis. Å iame kontekste nuteistasis taip pat nurodo, jog BVK 142 straipsnyje, kuriame numatytos nuobaudos rÅ«Å¡ys Drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rÅ«Å¡is nėra numatytas. Be to, jo teigimu, pažeidimus padariusiems nuteistiesiems nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigÅ«no nutarimu arba įsakymu.

Ä®raÅ¡ai „apsiriboti svarstymu drausmės komisijoje“ savo esme, vertinant šį įraÅ¡Ä tiek jo procedÅ«rinio įforminimo aspektu, tiek Å¡io įraÅ¡o sukeliamas teisines pasekmes, yra tapatus kaip ir įraÅ¡ai „pareikÅ¡ti papeikimÄ â€œ, t. y. įraÅ¡ams, patvirtinantiems paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Å iuo atveju, jo ginčijami įraÅ¡ai buvo padaryti po to, kai nuteistojo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 24 skyriaus grafoje „Kas nubaudė“ jokių įrašų nėra, todėl spręstina, kad joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigÅ«no įsakymas ar nutarimas dėl minėtų pažeidimų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo priimtas.

Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui skirti nuobaudos, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu, tokiu bÅ«du, taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018). 4.4. Skunde taip pat nurodoma, jog Å¡iuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo deÅ¡imt kartų baustas drausmine tvarka.

Paskutinį kartÄ baustas 2014 m. gruodžio 25 d., t. y. prieÅ¡ penkerius metus. Pažeidimai buvo jaunystės klaidos. Å iuo metu nuteistasis jau yra subrendęs ir susiformavęs žmogus, besilaikantis visuomeninių gyvenimo taisyklių. Be to, jis radikaliai pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , pradėjo dirbti, turi konkrečius ateities planus. Å iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas 14 kartų. Atlikdamas bausmę įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir baldžiaus, kompiuterių operatoriaus, staliaus, siuvėjo specialybes.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai" siuvimo ceche siuvėju. Perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ Ä¯sidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki Å¡iol. Po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)" autoÅ¡altkalvio pareigose. Nuteistasis prieÅ¡ bausmės atlikimÄ , sportavo. Jo nusikalstamo elgesio istorijoje nėra duomenų apie smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus. Nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, pataisos įstaigoje lankomas.

Turi žmonÄ ir nepilnametį vaikÄ . Å iuo metu sÅ«nui reikalinga nuolatinė tėvo priežiÅ«ra, nes sÅ«nus turi kalbos sutrikimų. Nuteistasis bendravimo problemų neturi. Po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju vyks gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu nuteistajam suteikta teisė vykti trumpalaikių iÅ¡vykų metu į namus. Grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistas civilinis ieÅ¡kinys yra atlygintas. Pataisos įstaiga buvo gavusi du vykdomuosius patvarkymus dėl 275,14 Eur skolos, kuri nesusijusi su byla, iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Skolos yra padengtos. Pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Pataisos įstaigoje nuteistasis pragyvena iÅ¡ gaunamo atlyginimo. FinansiÅ¡kai padeda ir artimieji. Bausmės atlikimo metu jis neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiÅ«ros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas 14 kartų. Jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. 4.5. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi teismas selektyviai atrinko neigiamus veiksnius, objektyviai nevertindamas nuteistojo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių. KritiÅ¡kai vertintini ir teismo nurodyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai - nes nuteistasis su draugais nebendrauja ir nepalaiko jokių ryÅ¡ių, gyvenimo stilius yra visiÅ¡kai pasikeitęs, mÄ stymas yra pasikeitęs. Å iuo metu jis turi konkrečius bei įgyvendinamus ateities planus ir žino kÄ turi padaryti pats, kad Å¡iuos tikslus įgyvendintų.

Kriminogeninis veiksnys ankstesni teistumai neiÅ¡nyks niekada. Be to, anot nuteistojo, teismas tinkamai neįvertino jo rizikÄ nusikalsti mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais stabilumo, artimų santykių su Å¡eimos nariais bei visapusiÅ¡ko jų palaikymo, ketinimo dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo Å¡altinį, neigiamo požiÅ«rio į nusikaltimus bei smurtÄ , narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimo įkalinimo įstaigoje, gebėjimo priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ bei jÄ tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sÄ lygų.

Nebuvo tinkamai įvertinta ir tai, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryÅ¡io neigiama aplinka, nuteistÄ jį dažnai aplanko, palaiko. 4.6. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog bÅ«tent teigiamas jo elgesys pataisos namuose, iÅ¡likę ir toliau puoselėjami socialiniai ryÅ¡iai, arti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir kad yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.

Nurodytų aplinkybių visuma, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių.

5. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, iÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Å io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui bÅ«tina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ - tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BÅ«tent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimÄ , kaip esminį motyvÄ atsisakyti taikyti A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumÄ , pobÅ«dį ir kiekį, ankstesnius teistumus, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis ir toliau darė naujus nusikaltimus, konstatavo apylinkės teismas.

8. IÅ¡vadÄ , jog A. J. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , apylinkės teismas motyvavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (teismas pažymėjo, jog pagal OASys metodikÄ nuteistajam nustatyta vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuriÄ nuteistasis dar gali sumažinti), trijų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus.

Teismas taip pat pažymėjo, jog A. J. nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu - jis bausmės atlikimo metu buvo deÅ¡imt kartų baustas drausmine tvarka, tris kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu, Å¡eÅ¡is kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, paskutinį kartÄ Drausmės komisijoje jis buvo svarstytas 2018 m. lapkričio 23 d. Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, teismas ne tik formaliai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ne kartÄ (viso 18 kartų) pažeidė nustatytas įkalinimo įstaigos taisykles, bet įvertino ir padarytų pažeidimų pobÅ«dį jo įvykdytų nusikaltimų kontekste, pažymėdamas, jog A.

J. labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ , padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis bei du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimÄ . Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu apylinkės teismas sprendė, jog A. J. nesistengia pasitaisyti, jis yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių.

Be to, suabejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais, apylinkės teismÄ privertė ir tai, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės. Apygardos teismo nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar nėra pakanka tam, kad jo pataisos procesas galėtų bÅ«ti tęsiamas ne pataisos namuose, o vykdant jo atžvilgiu probacijÄ .

VisiÅ¡kai pritardamas apylinkės teismo motyvams, apygardos teismas dar kartÄ jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, A. J. teigia, jog apylinkės teismas sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos negalėjo motyvuoti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kadangi Å¡io vertinimo balo sumažinimas iki minimumo yra neįmanomas. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiamų duomenų, Å¡iuo metu A. J. vis dar priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (43 balai iÅ¡ 168 galimų).

Nors didžiÄ jÄ dalį Å¡ių balų - 34, sudaro statiniai balai, kurie bausmės atlikimo metu jau nesikeis, tačiau egzistuoja ir 9 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti ar iÅ¡ viso panaikinti. Skundžiamos nutarties tyrinys patvirtina, jog apylinkės teismas nenurodė, kad nuteistasis privalo panaikinti absoliučiai visus, t. y. tiek statinius, tiek dinaminius jam nustatomus balus. Akivaizdu, jog apylinkės teismas omenyje turėjo bÅ«tent dinaminių nuteistajam nustatomų balų mažinimÄ , kuris, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, nėra neįmanomas.

Analizuojamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Å¡iuo metu A. J. nustatomų dinaminių balų pokytis (jų sumažinimas) bent 3 balais įtakotų nuteistojo priskyrimÄ nebe vidutinei, o žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kas neabejotinai bÅ«tų vertinama jo naudai pakartotinai svarstant nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo pozicija, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymÄ nuteistajam nebuvo skirta drausminė nuobauda, o buvo apsiriboja jo svarstymu Drausmės komisijoje. Susipažinęs su A. J. skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, jo minėta nutartimi nebuvo suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai negali bÅ«ti traktuojamas kaip pažeidimas.

Atsižvelgus į minėtÄ administracinio teismo sprendimÄ , galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali bÅ«ti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. A. J. minimu atveju administracinis teismas pažymėjo, jog konkretaus nuteistojo individualaus darbo su juo knygelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kas nubaudė nuteistÄ jį už padarytÄ pažeidimÄ , todėl teismas sprendė, jog joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigÅ«no įsakymas ar nutarimas dėl pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas, dėl ko Drausmės komisija apskritai neturėjo teisinio pagrindo siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui skirti nuobaudÄ , t. y. svarstyti jo Drausmės komisijoje.

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, apart jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinto nuteistojo skunde nurodyto teiginio, neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigÅ«no sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Å iame kontekste svarbu pažymėti, jog, nagrinėdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieÅ¡taringumÄ , apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas sprendimÄ atmesti nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė ir į tuos A. J. pažeidimus, už kuriuos jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, o buvo apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje.

11. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog kritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertintini ir skundžiamoje nutartyje nurodyti jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai. Dėl tokio A. J. skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi juo nuteistasis iÅ¡ esmės kvestionuoja socialinio tyrimo iÅ¡vados turinį, o kaip jau minėta aukščiau, apygardos teismas, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundÄ dėl apylinkės teismo nutarties, kuria iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netikrina skundo medžiagoje pateiktų duomenų, taigi ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo Å¡iuo atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į A. J. padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , pobÅ«dį ir kiekį, ankstesnius teistumus, neatliktos bausmės dalį bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, kiekis, pobÅ«dis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be to, kaip matyti iÅ¡ žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ (apylinkės teismo argumentai dar kartÄ iÅ¡dėstyti Å¡ios nutarties 8 punkte), nuteistojo kriminogeninę praeitį apibÅ«dinantys duomenys, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ , jie tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.

13. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami A. J. elgesio pokyčiai - socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas mažėja, jis pataisos namuose įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir baldžiaus, kompiuterių operatoriaus, staliaus, siuvėjo specialybes, nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti ir tęsia darbÄ , padengė įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichikÄ veikiančių medžiagų prevencijai, dalyvavo anoniminių alkoholikų grupėse, dailės terapijos užsiėmimuose, buvo skatintas už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje, darbÄ , mokymÄ si, dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse.

Taip pat pritartina nuteistajam, jog jo socialiniai ir Å¡eiminiai ryÅ¡iai, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, ketinimas dirbti (pateikta pažyma apie galimÄ jo įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėtų bÅ«ti vertinami kaip veiksniai, mažinantys tikimybę, jog nuteistasis nusikals pakartotinai. Tačiau, vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai nuteistojo elgesį pataisos namuose charakterizuojančios aplinkybės bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių visuma skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ manyti, jog A.

J. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, neatsveria.

14. SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutÄ , nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikini nuteistojo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. J. (A. J.) skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė