cdeeb796-34d3-4de7-bb56-e7258d96a1be · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1617-430/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03172-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui K. M. trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Å . ir atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. S. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovei D. S. asmeninės nuosavybės teise butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui K.

M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,6521 ha žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,6521 ha žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės D.

S. atsakovo K. M. naudai 2 825 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo K. M. ieÅ¡kovės D. S., naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas už ekspertizę, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei D. S. žyminio mokesčio 115 Eur permokÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis ir atsakovo tėvas – K. M.. Palikėjas testamento sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties likęs turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Palikėjo turtÄ priėmė ieÅ¡kovė, kaip velionio sutuoktinė (paveldėjo ¼ dalį palikimo), ir atsakovas, kaip palikėjo pirmosios eilės įpėdinis (paveldėjo ¾ dalis palikimo).

Palikėjo įpėdiniams Vilniaus rajono 7-asis notarų biuras iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimus, patvirtinančius jų nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Visas paveldimas turtas yra ieÅ¡kovės ir palikėjo K. M., kaip buvusių sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės ½ dalis. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl dviejų paveldimo nekilnojamojo turto objektų – buto su rÅ«siu ir sodybos (žemės sklypo su statiniais). 1.2. Dėl buto padalijimo bÅ«do nurodė, kad atsakovas Å¡iuo butu niekada nesinaudojo ir neketina naudotis.

Butas ieÅ¡kovei yra reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po vyro mirties. IeÅ¡kovė yra 77 metų amžiaus, turinti ir sveikatos susirgimų, todėl viena gyventi sodyboje nebegalės – sodyboje nėra jokių patogumų, sodyba Å¡ildoma tik malkomis, kurias taip pat reikia paruoÅ¡ti. Po vyro mirties ieÅ¡kovė Å¡altuoju metų laiku bute ir gyvena, nes žiemÄ sodybÄ pasiekti yra sudėtinga. Buto plotas yra 62,87 kv. m., o paskirtis –gyvenamoji (butų). Bute yra 3 kambariai, virtuvė, koridorius, tualetas, vonia, sandėliukas.

Paveldėjus buto dalį pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovei priklausytų iÅ¡ viso 62,5 proc. buto, atsakovui – 37,5 proc. buto. Atsakovas negalėtų naudotis 37,5 proc. buto dalimi (kas sudarytų 23,58 kv. m), t. y. butas dėl savo dydžio nėra dalus. 1.3. Butas, nors ir buvo įgytas ieÅ¡kovei su atsakovo tėvu gyvenant santuokoje, tačiau realiai buvo įgytas asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis. ButÄ padalinus natÅ«ra pagal kiekvienam tenkančiÄ dalį, egzistuotų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kurių dėl mažo buto ploto, lyginant jį su dalintos paveldimos sodybos plotu, palaikyti santarvėje nebÅ«tų jokios galimybės. 1.4.

Dėl sodybos padalijimo nurodė, kad sodybÄ sudaro 0,6521 ha ploto žemės sklypas ir 5 statiniai. Sodyboje pastatytas gyvenamasis namas yra 180,71 kv. m. ploto, turi du atskirus įėjimus, kas sudaro galimybes Å¡alims naudotis Å¡iuo daiktu atskirai. Žemės sklypas yra pakankamai didelis, todėl Å¡alys taip pat galės naudotis ir atskiromis Å¡io turto dalimis. Pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ padalijimo bÅ«dÄ , sodyba atitektų Å¡alims lygiomis dalimis – po 50 proc. kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, taigi atsakovo paveldėto turto masė nesumažės, o tik bus perkelta į kitÄ objektÄ ir lygiai taip kaip ir ieÅ¡kovė, atsakovas turės realiÄ galimybę laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti įgyta nekilnojamojo turto dalimi. 1.5.

Dėl kompensacijos dydžio nurodė, kad ieÅ¡kovės paveldimÄ sodybos dalį, kurios vertė sudaro 20 950 Eur, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui, o atsakovo paveldimÄ buto dalį, kurios vertė sudaro 24 300 Eur ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du atsakovo paveldimas turtas sudarys 83 800 Eur, o ieÅ¡kovės paveldimas turtas – 32 400 Eur (asmeninėje ieÅ¡kovės nuosavybėje lieka 116 200 Eur turto vertės dalis). Po tokio padalinimo ieÅ¡kovė ir atsakovas bus sodybos bendrasavininkais lygiomis dalimis, o butas priklausys ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise.

Kadangi atsakovui priklauso 87 150 Eur paveldimo turto vertės dalis, o jam perduodama tik 83 800 Eur turto dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina ir 3 350 Eur dydžio kompensacija pinigais. 1.6. Dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo nurodė, kad po sutuoktinio mirties ieÅ¡kovė atliko sodybos stogo keitimo darbus – vien tik už medžiagas ieÅ¡kovė sumokėjo 1 050,37 Eur. Kadangi atsakovas taptų ½ sodybos bendrasavininku, todėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti dalintina visiems savininkams, t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 525,19 Eur kompensacijÄ už stogo keitimÄ .

Ä®skaičius prieÅ¡inius reikalavimus, t. y. ieÅ¡kovės mokėtinÄ 3 350 Eur kompensacijÄ dėl turto vertės skirtumo ir 525,19 Eur atsakovo mokėtinÄ turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , ieÅ¡kovei tenka pareiga sumokėti atsakovui 2 825 Eur dydžio sumÄ .

2. Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas atsakovas nurodė, jog: 2.1. K. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute deklaravo tik 2021 m. sausio 21 d. Å is faktas niekaip nėra susijęs su ieÅ¡kovės sutuoktinio mirtimi ir/ar ieÅ¡kovės negalėjimu gyventi sodyboje žiemos metu. 2021 m. sausio 15 d. atsakovas pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog butas yra antrasis, nepagrindinis gyvenamasis bÅ«stas, kuriuo ieÅ¡kovė pati asmeniÅ¡kai nesinaudoja apie 20 metų.

Bute nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruotas sÅ«nus E. U., nuo (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė G. U.. Taigi Å¡is butas yra (duomenys neskelbtini) Å¡eimos faktinė gyvenamoji vieta, o ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti butÄ ieÅ¡kovei tikslas - iÅ¡saugoti gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eimai. 2.2. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad butas jai turi „ypatingÄ reikÅ¡mę“, neva įgytas jos asmeninėmis lėšomis, buvo gautas „už iÅ¡imtinai pavyzdingÄ elgesį darbovietėje“, tačiau jis pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), todėl minėtos aplinkybės neturi reikÅ¡mės sprendžiant paveldimo turto padalijimo klausimÄ . 2.3.

Byloje pateikti sodyboje įrengtų elektros skaitiklių duomenys, įrodantys, jog ieškovė ir toliau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Remiantis kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis ieškovė galimai laikas nuo laiko nakvoja bute, tačiau negyvena jame nuolat. 2.4. Ieškovės teiginiai neva sodyba žiemos metu yra sunkiai pasiekiama, neatitinka tikrovės. Privažiavimas prie sodybos valomas, pro šalį keliu nuolat važiuoja gretimo kaimo gyventojai, komunalininkų ir kitas transportas. Taigi kelias iki sodybos niekada nebuvo nepravažiuojamas ir net negalima jo pavadinti ribotai pravažiuojamu. 2.5.

Teigė, kad žemės sklypas su statiniais paveldimo turto padalinimo bÅ«das nėra įmanomas po ½, kadangi nors žemės sklypas yra 65,21 a. ploto, tačiau jame esantys skirtingų paskirčių statiniai sudaro vientisÄ sodybos ansamblį, kurio niekaip negalima padalinti nepakenkus sodybos ansamblio visumai. Vienoje žemės sklypo pusėje yra iÅ¡dėstyti pagalbiniai ir Å«kiniai pastatai (gamybinės patalpos (dirbtuvės), rÅ«sys), sudarydami uždarÄ kiemÄ . Kita žemės sklypo pusė - rekreacinė zona (svečių namelis, pirtis).

Sklypo viduryje iÅ¡kastas tvenkinys. Dviejų vienodos paskirties statinių sklype nėra, todėl, įtvirtinus bendrÄ nuosavybę, kiekvienam iÅ¡ Å¡ių statinių reikės atskirai nustatyti naudojimosi tvarkÄ . 2.6. Be to, sklypo užstatymo specifiÅ¡kumas neleidžia padalinti sklypo taip, jog kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkių galėtų autonomiÅ¡kai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iÅ¡ sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi. 2.7. Antro įėjimo į gyvenamÄ jį namÄ nėra - yra tik pagalbinės durys patekti į katilinę, kurioje įrengta bendra visam namui Å¡ildymo sistema (kieto kuro katilas).

Vandens tiekimo ir jo Å¡ildymo bei nuotekų sistemos taip pat yra bendra visam namui. Elektros įvadas visiems statiniams yra tik vienas. Atsakovas, statydamas namÄ kartu su tėvu K. M., net negalvojo, kad kažkada gali prireikti spręsti panaÅ¡aus pobÅ«džio problemas, todėl ir buvo įrengta viena virtuvė, viena svetainė su židiniu ir tik vieni laiptai į antro aukÅ¡to miegamuosius. Name yra įrengtos ir kitos specifinės paskirties patalpos (vonios kambarys, nedidelė pirtis), bendras naudojimasis kuriomis bei jų priežiÅ«ra neiÅ¡vengiamai kels bendrasavininkių tarpusavio konfliktus. 2.8.

Kadangi gyvenamasis namas pritaikytas gyventi tik vienai Å¡eimai, o ir visa sodybos infrastruktÅ«ra pritaikyta naudotis tik artimais ryÅ¡iais susijusiems, draugiÅ¡kai sugyvenantiems asmenims, padalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du atskirus butus (ir visÄ sodybos plotÄ Ä¯ du atskirus lygiaverčius turtinius vienetus) nėra jokios galimybės. 2.9. VÄ® „Registrų centras“ duomenų iÅ¡raÅ¡e aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad gyvenamasis namas yra vieno buto. 2.10. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Å iauliuose (apie 250 km nuo sodybos), tad tinkamai rÅ«pintis savo sodybos dalimi jis neturės jokių galimybių arba tokios galimybės labai ribotos.

Be to, net jeigu ieÅ¡kovė ir nuolat apsigyventų bute, jai iki sodybos bÅ«tų tik 20 km kelio, kas rodo, jog Å¡alys sodyba naudotųsi ir skirtų laiko ja rÅ«pintis nevienodai, kas taip pat taptų konfliktų priežastimi. 2.11. Dėl kompensacijos ir jos dydžio nurodė, kad nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių garbaus amžiaus ieÅ¡kovės finansines galimybes iÅ¡mokėti kompensacijÄ Atsakovui.

3. Atsakovas K. M. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovės D. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir padalinti paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , likusį po K. M. mirties, tokiu bÅ«du: priteisti ieÅ¡kovei D. S. 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui K. M. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. atsakovo K. M. naudai kompensacijÄ už perleistÄ paveldimo turto dalį turtu - ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančia A dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡mokant 5000 Eur dydžio kompensacijÄ , įpareigoti atsakovÄ leisti ieÅ¡kovei 12 mėn., skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naudotis butu, suteikiant teisę ieÅ¡kovei per šį laikotarpį butÄ iÅ¡ atsakovo nupirkti už tuo metu esančiÄ rinkos kainÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

S. atsakovo K. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad: 3.1. Atsakovas atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus, kuriais remiantis disponavimas turtu bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl sudėtingų Å¡alių tarpusavio santykių ir turto specifikos yra neįmanomas. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinyje siÅ«lomu paveldimo turto padalijimo bÅ«du, vertindamas jį kaip neatitinkantį IeÅ¡kovės finansinių galimybių ir todėl neįgyvendinamÄ , dėl ko bÅ«tų pažeisti atsakovo interesai ir teisėti lÅ«kesčiai.

Atsakovas, reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, siÅ«lo kitokį paveldimo turto padalijimo bÅ«dÄ .

4. IeÅ¡kovė D. S. atsiliepimu į atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Butas ieÅ¡kovei yra reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po sutuoktinio mirties. IeÅ¡kovė, yra 77 metų amžiaus, turinti ir sveikatos susirgimų (medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡as pateiktas kartu su 2021-01-28 atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį), todėl viena gyventis nebegalės – Sodyboje nėra jokių patogumų, sodyba Å¡ildoma tik malkomis, kurias taip pat reikia paruoÅ¡ti.

ŽiemÄ sodybÄ pasiekti yra sudėtinga – reikia įveikti kelių kilometrų atstumÄ miÅ¡kais. 4.2. IeÅ¡kovė siekia ginčo butÄ iÅ¡saugoti ir toliau jame gyventi, kur jau yra deklaravusi ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , susikÅ«rusi asmeninį aplinkÄ , o atsakovas siekia tik finansinės naudos. 4.3. IeÅ¡kovės siÅ«lomas variantas dėl turto padalijimo atitinka Å¡alių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ paveldėto turto dalį bei tokia padalijimo tvarka užtikrins tolesnį turto naudojimo racionalumÄ . 4.4.

Atsakovas pareikÅ¡tu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu niekaip neįrodė iÅ¡imtinio bÅ«tinumo dėl vienokių ir kitokių priežasčių vienam asmeniÅ¡kai nuosavybės teise valdyti ginčo butÄ . Tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, bÅ«tų nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir bÅ«tų pažeisti proporcingumo, protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei D. S. asmeninės nuosavybės teise butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieÅ¡kovei D. S., asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį: 0,6521 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui K.

M., asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį: 0,6521 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. atsakovui K. M. 825 Eur (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) dydžio piniginę kompensacijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo K.

M. ieÅ¡kovei D. S. 2955,70 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei D. S. dalį žyminio mokesčio - 115 Eur. 5.1. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės nurodytas paveldėto turto padalinimo bÅ«das yra pagrįstas. 5.2. Teismas nustatė, kad ginčo butas buvo įgytas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santuokos metu, bute ieÅ¡kovė gyvena pastoviai, ji gyvena kartu su savo sÅ«naus Å¡eima, butÄ iÅ¡laiko, moka mokesčius.

Atsakovas niekada bute negyveno, turi savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tiek Å iauliuose, tiek Kelmės rajone. IeÅ¡kovė yra pagarbaus amžiaus (77 metų), yra pensininkė, jos gaunama pensija sudaro apie 800 Eur, kaip matyti iÅ¡ pateiktų teismui 2021 m. sausio 29 d. medicininių pažymų apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, turi rimtų sveikatos problemų su hipertenzija, Å¡irdimi, stuburu. 5.3. Teismas sprendė, jog butas yra nedalus, todėl atsakovas butu naudotis negalėtų. Pažymėjo, kad atsakovas net neturi ketinimų nurodytame bute gyventi ar juo naudotis, atsakovo teisė į buto dalį atsirado tik paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ pagrindu.

Atsakovo teiginiai, kad bute gyvena ieÅ¡kovės sÅ«nus su Å¡eima ir ieÅ¡kovei praktiÅ¡kai bute nėra vietos, ieÅ¡kovė gali gyventi sodyboje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodė, kad ginčo butÄ padalinus atsakovo nurodytu bÅ«du, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai. 5.4. Nurodė, kad dėl sodybos padalinimo, kad yra tikslinga ginčo sodybÄ padalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½. Duomenų, kad ginčo sodyba naudotis dviems bendrasavininkiams bÅ«tų negalima į bylÄ nepateikta. 5.5.

Teismas sprendė, kad ginčo sodybÄ sudaro 0,6521 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas ir keturi pagalbinio Å«kio pastatai. Gyvenamasis namas yra 180,71 kv. m ploto su palėpe, turi du atskirus įėjimus (tai matyti iÅ¡ Ekspertizės akto fotonuotraukų), juo galima naudotis atskirai, Å«kinių pastatų paskirtis yra vienoda - pagalbinė. Tai, kad, anot atsakovo, ateityje reiktų nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ tarp bendrasavininkių, nėra pagrindas Å¡io turto nedalinti nurodytu bÅ«du.

Toks nurodytas ginčo sodybos padalinimo bÅ«das bÅ«tų logiÅ¡kiausias atsižvelgiant ir į kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančiÄ paveldėto turto dalį, bei į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas (ieÅ¡kovės gaunama senatvės pensija sudaro apie 800 Eur, atsakovo gaunamos darbo pajamos sudaro 700 Eur). 5.6. Atmetė kaip nepagrįstas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė galėtų naudotis ir gyventi sodyboje, nes jai iki sodybos bÅ«tų tik 20 km kelio, kai tuo tarpu atsakovui nuo gyvenamosios vietos Å iauliuose iki sodybos susidaro apie 250 km.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui, kuris norėtų ½ dalies ginčo buto iki ginčo buto Vilniuje atstumas taip pat sudaro ne 20 km kelio. 5.7. Nurodė, kad pagal ekspertizės aktÄ buto rinkos vertė yra 64 800 Eur, sodybos rinkos vertė yra 167 600 Eur. Å iuo atveju ieÅ¡kovės paveldimÄ sodybos dalį, kurios vertė sudaro 20 950 Eur, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui, o atsakovo paveldimÄ buto dalį, kurios vertė sudaro 24300 Eur ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du atsakovo paveldimas turtas sudarys 83 800 Eur, o ieÅ¡kovės paveldimas turtas – 32 400 Eur (asmeninėje ieÅ¡kovės nuosavybėje lieka 116 200 Eur turto vertės dalis).

Po tokio padalinimo ieÅ¡kovė ir atsakovas bus sodybos bendrasavininkai lygiomis dalimis, o butas priklausys ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Kadangi atsakovui priklauso 87150 Eur paveldimo turto vertės dalis, o jam perduodama tik 83 800 Eur turto dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina ir 3350 Eur dydžio kompensacija pinigais. 5.8. Teismas sprendė, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad po ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties ieÅ¡kovė atliko sodybos stogo keitimo darbus –už medžiagas ieÅ¡kovė sumokėjo 1050,37 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo sodyba padalintina Å¡alims po ½ dalį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 525,19 Eur kompensacijÄ už stogo keitimÄ (CK 4.76 straipsnis).

Ä®skaičius prieÅ¡inius reikalavimus, t. y. ieÅ¡kovės mokėtinÄ atsakovui 3350 Eur kompensacijÄ dėl dalintino turto vertės skirtumo ir 525,19 Eur atsakovo mokėtinÄ turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 2825 Eur dydžio kompensacija. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovas K. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-165-494/2022 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės D.

S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo K. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (iÅ¡taisius techninę klaidÄ ) tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu palikėju K. M. nuolat gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute deklaravo tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus beveik metams po palikėjo mirties, kuomet ginčas dėl paveldimo turto padalijimo jau buvo pradėtas nagrinėti teisme. 2021 m. sausio 15 d.

Atsakovas pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog butas yra antrasis, nepagrindinis gyvenamasis bÅ«stas, kuriuo ieÅ¡kovė pati asmeniÅ¡kai nesinaudoja apie 20 metų. Å i aplinkybė paskatino ieÅ¡kovę deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute ir apsimesti, neva ji jame gyvena. 6.2. Nors ieÅ¡kovė nuo 2021 m. sausio 21 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute, byloje esantys elektros skaitiklių duomenys (nuotraukos darytos 2021 m. balandžio 17d. atliekant sodybos vertinimÄ ) rodo, jog ieÅ¡kovė ir toliau faktiÅ¡kai gyvena sodyboje.

Å ie duomenys įrodo, jog tai faktinė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta. Ekspertizės akte esančiomis sodybos statinių vidaus nuotraukomis darytina iÅ¡vada, jog sodyboje nakvojama ir žiemos metu. 6.3. Ä®statymas nenumato, jog sprendžiant paveldimų gyvenamosios paskirties objektų padalijimo tarp ginčo Å¡alių klausimus reikėtų atsižvelgti į tai, kaip ginčo Å¡alys ketina ateityje naudotis paveldėtu daiktu, suteikiant prioritetÄ kuriam nors iÅ¡ disponavimo daiktu bÅ«dų. 6.4. Vien ta aplinkybė, jog Å¡iuo metu atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė ketinimo persikelti gyventi į butÄ (juolab, kad jame gyvena keturių asmenų ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eima), negali bÅ«ti pagrindu atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ginčo butÄ atsakovui. 6.5.

Teismas pagrįstai nurodė, kad butas yra nedalus. Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus visa apimtimi, atsakovui atitektų visas ginčo butas, kurio 37,50 proc. ir taip jam priklauso kaip paveldimas turtas, o likusi dalis atitektų kaip kompensacija turtu už ieÅ¡kovei perleistÄ atsakovo paveldimo turto dalį ginčo sodyboje. Tuo pačiu ieÅ¡kovei atitektų visa ginčo sodyba (50 proc. sodybos ir taip priklauso ieÅ¡kovei, 12,50 proc. sudaro jos paveldima dalis, savo paveldimÄ dalį - 37,50 proc. sodybos jai perleistų atsakovas), taip iÅ¡vengiant bendros nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų. 6.6.

Paminėjo, kad atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose įsivėlė techninė klaida - neteisingai nurodytas paveldimo turto dalių santykis, tačiau galutinio praÅ¡omo rezultato tai nekeičia. 6.7. Suprasdamas, jog patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kils ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eimos iÅ¡sikėlimo klausimas, atsakovas nurodė, kad sutinka leisti ieÅ¡kovei 12 mėn., skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naudotis butu, suteikiant teisę IeÅ¡kovei per šį laikotarpį butÄ iÅ¡ atsakovo nupirkti už tuo metu esančiÄ rinkos kainÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovas nebuvo kategoriÅ¡kas, jis sutiktų ir su ilgesniu terminu, tačiau teismas dėl Å¡ios prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies iÅ¡ viso nepasisakė. 6.8. Priteisdamas sodybÄ abiem ginčo Å¡alims, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir bylos duomenis: VÄ® „Registrų centras“ duomenų iÅ¡raÅ¡e aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad gyvenamasis namas yra vieno buto. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio antro įėjimo į gyvenamÄ jį namÄ nėra - yra tik pagalbinės durys patekti į katilinę, kurioje įrengta bendra visam namui Å¡ildymo sistema (kieto kuro katilas).

Be to, name įrengta viena virtuvė, viena svetainė su židiniu ir tik vieni laiptai į antro aukÅ¡to miegamuosius. Name yra įrengtos ir kitos specifinės paskirties patalpos (vonios kambarys, nedidelė pirtis), bendras naudojimasis kuriomis bei jų priežiÅ«ra neiÅ¡vengiamai kels bendrasavininkių tarpusavio konfliktus. 6.9. Nurodė, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akte esančių sodybos nuotraukų, sklype esantys skirtingų paskirčių statiniai sudaro vientisÄ sodybos ansamblį, kurio niekaip negalima padalinti nepakenkus sodybos ansamblio visumai.

Vienoje žemės sklypo pusėje yra iÅ¡dėstyti pagalbiniai ir Å«kiniai pastatai (gamybinės patalpos (dirbtuvės), rÅ«sys), sudarydami uždarÄ kiemÄ . Kita žemės sklypo pusė - rekreacinė zona (svečių namelis, pirtis). Sklypo viduryje iÅ¡kastas tvenkinys. Taigi sklypo užstatymo specifiÅ¡kumas neleidžia padalinti jo taip, jog kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkių galėtų autonomiÅ¡kai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iÅ¡ sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi.

Nepaisant to, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenų iÅ¡raÅ¡e negyvenamosios paskirties statiniai įvardinti vienodai - kaip Å«kinės, pagalbinės paskirties, faktinė jų paskirtis skirtinga, todėl, įtvirtinus bendrÄ nuosavybę, kiekvienam iÅ¡ Å¡ių statinių reikės atskirai nustatyti naudojimosi tvarkÄ ; 6.10. Sklype yra komunikacijos ir inžinerinė įranga: elektros įvadas ir instaliacija, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos įvadai ir sistemos, vietinis Å¡ildymas (kieto kuro katilas), elektrinis vandens Å¡ildytuvas.

Visos Å¡ios sistemos yra bendros visai sodybai, todėl, atsiradus bendrasavininkiams, taip pat iÅ¡kils jų naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo klausimas. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, jog tiek visa sodyba, kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto vienetas, tiek joje esantis gyvenamasis namas ir/ar kiti statiniai yra nedalÅ«s. 6.11. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Å¡alių nesieja giminystės ryÅ¡iai, jų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, sprendime nurodytu bÅ«du padalijus turtÄ joks racionalus bei efektyvus tolesnis turto naudojimas nebus įmanomas.

PrieÅ¡ingai, kils naujas ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, kuris vėl persikels į teismÄ . Juolab, kad, atsižvelgiant į statinių iÅ¡sidėstymÄ sklype ir nesant dviejų vienodos paskirties statinių, nustatyti racionalios, logiÅ¡kos naudojimosi jais tvarkos iÅ¡ viso nebus įmanoma. 6.12. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, kad dėl atstumo nuo jo gyvenamosios vietos iki sodybos, kas sudaro apie 250 km, jis neturės jokios galimybės tinkamai naudoti ir rÅ«pintis jam priteista sodybos dalimi. 6.13.

Visais atvejais atsakovo teisės ir teisėti interesai bÅ«tų pažeisti. TeisiÅ¡kai gavęs savo paveldimo turto dalį, faktiÅ¡kai atsakovas negautų nieko, tik pareigÄ rÅ«pintis turtu, kuriuo neturėtų galimybių pilnaverčiai naudotis bei papildomas iÅ¡laidas. Tai pažeistų teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principus. 6.14. Teismas dėl techninės klaidos netinkamai interpretuodamas patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, neįvertino, jog pasirinkus patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ paveldimo turto padalijimo bÅ«dÄ ginčo Å¡alys iÅ¡vengtų bendrasavininkių statuso - galutiniame rezultate, atlikus turto dalių mainus ir kompensavus verčių skirtumÄ , IeÅ¡kovei atitektų ginčo sodyba, o Atsakovui - ginčo butas. 6.15.

Dėl naujų įrodymų pateikimo nurodė, kad teismas, priteisdamas abiem Å¡alims po 1/2 dalį ginčo sodybos, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog VÄ® Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas yra vieno buto, todėl pateikia specialisto iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad sodybos gyvenamasis namas negali bÅ«ti padalintas į du atskirus, lygiaverčius butus. Teikiamuose Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės R. L. patvirtintuose liudytojos A. V. parodymuose, liudytoja paaiÅ¡kino, jog jos brolis K.

M., tam, kad kartu su sutuoktine gautų didesnio ploto butÄ , buvo fiktyviai nurodęs, jog ieÅ¡kovas gyvena jo Å¡eimoje. Be to, pasak liudytojos, K. M. savo investicinius čekius, kuriuos Lietuvos Vyriausybė atkÅ«rus Nepriklausomybę skyrė visiems Lietuvos suaugusiems piliečiams, panaudojo ginčo buto privatizavimui. 6.16. Tiek specialisto iÅ¡vados, tiek notariÅ¡kai patvirtintų liudytojos A. V. parodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau turės esminės įtakos teisingai ir teisėtam ginčo iÅ¡sprendimui. 6.17.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus 2022 m. rugpjūčio 22 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir toliau gyvena bÅ«tent sodyboje ir turi visas galimybes sodybÄ tinkamai prižiÅ«rėti ir žiemos metu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti „buities pagerinimai“ nėra derinami su atsakovu, nors ginčas dėl turto padalijimo dar nėra iÅ¡spręstas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama sudėtingas buities sÄ lygas sodyboje.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė toliau klaidina teismÄ teiginiu, neva „sklypas turi du įvažiavimus, kurie yra prieÅ¡ingose sklypo pusėse”. IeÅ¡kovei puikiai žinoma, kad abu „įvažiavimai“ yra toje pačioje, pietinėje, sklypo pusėje, ir nutolę vienas nuo kito apie 20 metrų (sklypo ilgis apie 80 metrų). Liudytojos parodymus patvirtina archyviniai dokumentai – iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ bendro administracijos ir Respublikinės tarpmiestinės telefono stoties profesinės sÄ jungos komiteto posėdžio sprendimo, 19830905, protokolas Nr. 21, Priedas Nr. 2 prie 1983 m. gruodžio mėn. Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimo bei sÄ raÅ¡as Lietuvos TSR RyÅ¡ių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sÄ raÅ¡Ä , adresu (duomenys neskelbtini).

Å iuose dokumentuose nurodyta, jog ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys. Tuo tarpu SÄ raÅ¡o Lietuvos TSR RyÅ¡ių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sÄ raÅ¡Ä , adresu (duomenys neskelbtini), grafoje „Užimamo gyvenamojo ploto dydis“, nurodyta, kad IeÅ¡kovės Å¡eimÄ Kėdainiuose sudarė 2 asmenys (tikėtina, ji pati ir jos sÅ«nus). Kadangi IeÅ¡kovei persikėlus į Vilniaus rajonÄ , jos Å¡eima pasipildė dar dviem asmenimis, darytina iÅ¡vada, kad į Å¡eimos sudėtį buvo įtrauktas ne tik sutuoktinis K.

M., bet ir jo sÅ«nus, t. y. atsakovas, tokiu bÅ«du padėjęs ieÅ¡kovei gauti didesnio ploto butÄ . Å iuo įrodymus praÅ¡o prijungti prie civilinės bylos.

7. IeÅ¡kovė D. S. atsiliepimu į K. M. apeliacinį skundÄ prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: 7.1. Nagrinėjant bylÄ pirmoje instancijoje buvo kilus diskusija dėl ginčo sodybos dalumo bei atsakovui buvo žinomi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl to, kad ginčo butas buvo įgytas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės lėšomis, o palikėjas K. M. prie to neprisidėjo. Taigi atsakovas nepasinaudojo pirmosios instancijos teisme turėta teise teikti įrodymus, paneigiančius Å¡ias aplinkybes, todėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai pavėluotai, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

Atsakovas nepagrindė iÅ¡imtinės teisės teikti naujus įrodymus sÄ lygų, t. y., kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. 7.2. Atsakovo pateikta 2022 m. balandžio 27 d. specialisto iÅ¡vada vertintina kritiÅ¡kai dėl jos neobjektyvumo, nevisapusiÅ¡kumo ir neiÅ¡samumo, kadangi buvo užsakyta atsakovo iniciatyva ir atsakovas pats savo nuožiÅ«ra pasirinko kuria linkme nukreipti ir kaip formuluoti užduotį ekspertui.

Taip pat nėra aiÅ¡ku ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas. Be to, specialisto iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje, ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais. 7.3. Atsakovo pateiktas liudytojos A. V. liudijimas vertintinas kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės į šį atsakovo papildomai pateiktÄ liudijimÄ atsikirsti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, todėl ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad Å¡is liudijimas neatitinka faktinių aplinkybių dėl ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio palikėjo K.

M. santuokos fakto (santuoka sudaryta ne 1990 metų pradžioje, o 1983 metais); taip pat dėl K. M. indėlio butui įgyti (K. M. savo turėtus investicinius čekius investavo į Utenos „Mėsa“, o ne ginčo butui įsigyti). IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi raÅ¡ytinius dokumentus, kad realiai butas buvo įgytas asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, buvusiomis taupomojoje knygelėje, kurios buvo sukauptos pardavus iki santuokos sudarymo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Kėdainiuose, be to ieÅ¡kovė ėjo atsakingas pareigas, todėl pajamos gaunamos iÅ¡ darbinės veiklos taip pat buvo didelės, dėl ko ji buvo pajėgi savo lėšomis privatizuoti butÄ bei įgyti sodybÄ .

Palikėjo K. M. pajamos buvo nedidelės, nepaisant to, iÅ¡ jų, po santuokos nutraukimo jis mokėjo kompensacijÄ antrajai žmonai bei iÅ¡mokas sÅ«naus K. M. (atsakovo) iÅ¡laikymui nutraukus pirmÄ jÄ santuokÄ , todėl prie įgyjamo turto prisidėti finansine iÅ¡raiÅ¡ka neturėjo galimybės. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai apie ieÅ¡kovės finansus ginčo buto privatizavimo metu turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir kurios negalima paneigti neobjektyviais liudytojos parodymais. Taigi atsakovo pateiktas liudytojos liudijimas nepaisant to, kad pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu, tačiau taip pat pagal savo turinį yra ydingas. 7.4.

Atsakovas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau atsakovo turimas lÅ«kestis sau naudinga linkme nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ar netinkamai nustatė faktines aplinkybes, ar kad buvo pažeistas rungimosi principas. 7.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl ginčo esmės darė vertindamas abiejų Å¡alių siÅ«lomus iÅ¡ esmės skirtingus paveldimo turto padalinimo bÅ«dus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius dokumentus, atsižvelgė į aplinkybę apie ieÅ¡kovės amžių ir sveikatos bÅ«klę, kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių ketinimai ir interesai.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas Å¡iuos įrodymus motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei parodymus, teismas atsižvelgė ir į jų nuoseklumÄ , taip pat sprendimas buvo priimtas Å¡alių procesiniuose dokumentuose pareikÅ¡tų reikalavimų ribose. 7.6. IeÅ¡kovė vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡vados padarytos aiÅ¡kiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos vertinimu, teismo iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja faktinėms byloms aplinkybėms, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar teisėtumu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo butas yra nedalus, o taip pat ieÅ¡kovei reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po vyro mirties. 7.7. Teismas įvertino sodybos bÅ«klę ir visas kitas su sodybos padalinimu susijusias aplinkybes, įskaitant, kad dėl padalijimo nebus prarasta tikslinė sodybos paskirtis bei kiekvienos iÅ¡ Å¡alių paveldėto turto dalį, dėl ko darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl sodybos dalumo ir galimybės bendraturčiams ateityje nusistatyti naudojimo turtu tvarkÄ . 7.8.

IeÅ¡kovės siÅ«lomas variantas dėl turto padalijimo atitinka Å¡alių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ paveldėto turto dalį (ir vertę) bei tokia padalijimo tvarka užtikrins tolesnį turto naudojimo racionalumÄ , taip pat ieÅ¡kovė yra pajėgi iÅ¡mokėti atsakovui teismo nustatyto dydžio kompensacijÄ . Å iuo atveju atsakovo siÅ«loma paveldėto turto padalijimo tvarka neproporcingai pažeistų ieÅ¡kovės teises ir neturtinius interesus, t. y. jos teisę iÅ¡saugoti jos poreikius atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 7.9.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė paveldėto turto atidalijimo bÅ«dÄ tinkamai įvertinęs kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus, ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas tinkamai taikant proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas. Dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo 11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 27 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kuriÄ parengė architektas R. R., ir 2022 m. balandžio 25 d. liudytojos A. V. parodymus, patvirtintus Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. L.. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir naujus raÅ¡ytinius įrodymus - iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ bendro administracijos ir Respublikinės tarpmiestinės telefono stoties profesinės sÄ jungos komiteto posėdžio sprendimo, 19830905, protokolas Nr. 21, PriedÄ Nr. 2 prie 1983 m. gruodžio mėn. Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimo, sÄ raÅ¡Ä Lietuvos TSR RyÅ¡ių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sÄ raÅ¡Ä , adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent Å¡ioje proceso stadijoje turi bÅ«ti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

13. Pažymėtina, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Atsakovas apeliaciniuose skunde nenurodo, kodėl teikiami įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme, nenurodo, kaip Å¡ie įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ , kodėl Å¡ių įrodymų teikimo bÅ«tinybė kilo apeliacinės instancijos teisme. Å iuos naujus įrodymus atsakovas teikia, siekdamas pagrįsti jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paneigti ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantų pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl apeliantų pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas K. M., ieškovės D. S. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo K. M. tėvas.

17. Ieškovei D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su palikėju K. M. priklausė 62.87 kv. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

18. Palikėjo K. M. paveldimÄ turtÄ sudarė: ½ dalis 62.87 kv. buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis nekilnojamojo turto - 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio Å«kiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis mažos galios revolverio Alfa 640, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pistoleto TOZ 35M, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis revolverio TOZ 36, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pistoleto CZ 92, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). 19. 2021 m. rugsėjo 13 d.

Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Å . iÅ¡davė Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ieÅ¡kovei D. S., kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė paveldėjo kaip įpėdinė mirusiojo K. M. sutuoktinė, 1/4 turto iÅ¡vardinto 19 nutarties punkte. 20. 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Å . iÅ¡davė Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ atsakovui K. M., kuris patvirtina, atsakovas paveldėjo kaip įpėdinis mirusiojo K. M. sÅ«nus, 3/4 turto, iÅ¡vardinto 19 nutarties punkte.

21. IeÅ¡kovės ir atsakovo daiktinės teisės į paveldėtÄ turtÄ VÄ® Registrų centre neįregistruotos. 22. 2021 m. gruodžio 6 d. „Turtas Rink ir Vertė” teismo eksperto D. G. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Ekspertizės aktas), nurodyta, kad: objekto – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)rinkos vertė yra 64 800 Eur, objekto – žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 167 600 Eur. Civilinėje byloje ginčo dėl Ekspertizės akte nurodytos ginčo turto vertės tarp Å¡alių nekilo.

23. Byloje kilo ginčas dėl paveldėto turto - ½ dalies 62.87 kv. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies nekilnojamojo turto - 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne) pagrįstumo 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė.

25. Apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieÅ¡kovės faktinės gyvenamosios vietos, teismas nepagrįstai sprendė, kad butas nepriteistinas atsakovui, kadangi atsakovas neturi ketinimų ginčo bute gyventi ar juo naudotis, o jo teisė į buto dalį atsirado tik paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ pagrindu, teismas nepagrįstai nustatė, jog sodyba dali, apelianto vertinimu sodyba nėra dali, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes dėl ieÅ¡kovės amžiaus ir sveiktos bÅ«klės, jai priteisdamas butÄ , teismas nevertino aplinkybių, kad kils ginčai, sodybÄ Å¡alims priteisus po ½ dalį.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, Å¡alių ginčo pobÅ«dį ir esmę. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusiÅ¡ku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir iÅ¡tyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas iÅ¡vadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikÅ¡mingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ sprendimÄ .

28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.70 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre. Ä®pėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieÅ¡kinį turtÄ padalija teismas. DalÅ«s daiktai dalijami natÅ«ra, nedalÅ«s paskiriami vienam iÅ¡ įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobÅ«dį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais (CK 5.70 straipsnio 2 dalis).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kovės faktine gyvenamÄ ja vieta ir aplinkybė, kad ginčo bute galimai gyvena ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eima bei tai, kokie užfiksuoti elektros skaitiklių parodymai.

31. Ginčo dėl to, kad butas nedalus byloje nekilo. IÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad ieÅ¡kovei po paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo priklauso asmeninės nuosavybės teise ¾ dalys ginčo buto, o atsakovui tik ¼ dalis, kas reiÅ¡kia, jog didesnė buto dalis priklauso ieÅ¡kovei. Nagrinėjamu atveju, pabrėžtina, kad tiek ginčo butas, tiek sodyba iki paveldėjimo ieÅ¡kovei priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su palikėju. Atsižvelgiant į tai, kad yra preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo priklausė ½ dalis ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė paveldėtÄ ginčo turtÄ nuosavybės teisėmis valdė nuo jų įgijimo momento, t. y. butÄ nuo 1991 m. gruodžio 31 d., žemės sklypÄ nuo 1994 m. rugsėjo 13 d., gyvenamÄ jį namÄ nuo 1988 m. spalio 13 d., kitus statinius pastatė ir įregistravo 2014 m. kovo 31 d., iki Å¡iol.

Å iuo atveju, paveldimÄ turtÄ sudarė tik ½ dalis ginčo buto ir ½ dalis žemės sklypo statiniais. Tuo tarpu atsakovui daiktinės teisės į ginčo butÄ atiteko tik mirus palikėjui ir paveldėjus Å¡io turto dalį, t. y. 2020 m. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ , kaip savininkė valdo daugiau nei 30 metų, po palikimo priėmimo jai atitenka ¾ dalys ginčo buto, kas pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ginčo butas priteistinas ieÅ¡kovei, kadangi ginčo butÄ padalinus atsakovo nurodytu bÅ«du, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai.

32. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi bÅ«ti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgÄ Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr.

32) bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vertino atsakovo neturėjimÄ siekio gyventi ginčo bute.

33. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo bute gyvena ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eima Å¡iuo atveju, sprendžiant ginÄÄ , dėl paveldėto turto padalinimo nėra aktualÅ«s, kadangi nuosavybės teisės turėtojas laisvas disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat ir teise suteikti gyvenamÄ jÄ vietÄ artimiems giminaičiams.

34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus Å¡eimos iÅ¡sikėlimo klausimo ir praÅ¡omo nustatyti termino. Pažymėtina, kad Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimo priteisti butÄ atsakovui natÅ«ra atžvilgiu, todėl jo atmetimas suponuoja iÅ¡vestinio reikalavimo atmetimÄ . Vadinasi pirmosios instancijos teismui, atmetus atsakovo reikalavimÄ jam priteisti natÅ«ra, atmestas ir Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, kas ir nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

35. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su palikėju iki jo mirties gyveno sodyboje, nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldimo turto padalijimÄ . Pažymėtina, kad labiau tikėtina, kad bÅ«tent sutuoktinio mirtis, kÄ ir ieÅ¡kovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, gali nulemti asmens gyvenamosios vietos pakeitimÄ , įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė 77 metų, pensinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, dėl ko ankstesnė gyvenamoji vieta gali tapti netinkama, todėl ieÅ¡kovei teigiant ir įrodinėjant, kad ji gyvena ginčo bute, butÄ laiko savo namais, įvertinus tai, kad ji iÅ¡vieÅ¡ino vieÅ¡ame registre savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , pagrindo netikėti ieÅ¡kove nėra.

36. Vien apelianto teiginiai, kad yra suvartojama elektros energija ginčo sodyboje, nesudaro pagrindo, nustačius, kad ieÅ¡kovė galimai leidžia laikÄ sodyboje, joje nuolatos faktiÅ¡kai gyvena, jÄ laiko savo namais, ir dėl to, yra teisinis pagrindas tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo buto natÅ«ra priteisimo atsakovui. Pastebėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo sodyboje yra ieÅ¡kovės daiktų, ieÅ¡kovei tiek iki paveldėjimo liudijimo, tiek po jo iÅ¡davimo, ieÅ¡kovei turinti nuosavybės teises į abu ginčo objektus, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir padarytomis apelianto iÅ¡vadomis, kad sodyboje ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai gyvena ir tai jos nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė valdo ir naudojasi visais jai nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto objektais.

37. Esant įpėdinių pareikÅ¡tiems reikalavimas dėl paveldėto turto padalijimo, Å¡iuo atveju, tikslinga paveldėtÄ turtÄ , kurį sudaro keli nekilnojamojo turto objektai tokiu bÅ«du, kad Å¡alys turėtų teisę naudotis, valdyti ir prižiÅ«rėti įgytÄ turtÄ , toks bÅ«das atitiktų visų įpėdinių interesus, tačiau paveldėjimo bÅ«das neturi pažeisti iki paveldėjimo buvusio ir vis dar esamo savininko teisių ir teisėtų interesų. Å iuo atveju, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad nepagrįstai butas priteistas ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teisme neturi pagrindo.

38. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad ginčo sodyba dali. Galimybę konkretų turtÄ padalyti natÅ«ra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiÅ¡ki santykiai) priežastys. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobÅ«džio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008; ir kt.). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butÄ (kelių kambarių) arba gyvenamÄ jį namÄ , paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios teismo iÅ¡vadomis, jog žemės sklypas su statiniais yra dalus.

39. Pabrėžtina, kad nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sudaro ne tik vienas pastatas – gyvenamasis namas, tačiau taip pat ir 0,6521 ha –žemės sklypas, trys Å«kio pastatai ir kiemo rÅ«sys. Å iuo atveju, pastatas – namas yra tik pagrindinis statinys kitų statinių atžvilgiu, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas viso nekilnojamojo turto dalumas, o ne tik pagrindinio statinio dalumas. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog namas nėra dalus.

Pažymėtina, kad tiek Ekspertizės akte, tiek pateiktoje gyvenamojo namo patalpų iÅ¡dėstymo plane, aiÅ¡kiai pažymėti du įėjimai į gyvenamÄ jį namÄ , namas yra dviejų aukÅ¡tų, bendras namo plotas 180,71 kv. m. iÅ¡ kurio gyvenamas plotas - 107,64 kv. m, todėl įvertinus ginčo namo patalpų skaičių, iÅ¡dėstymÄ , konstatuojama, kad gyvenamais namas dalus. Žemės sklypo dydis, pagalbinių pastatų skaičius, jų dydis, paskirtis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad visas sodybos kompleksas yra dalus.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog name yra antras įėjimas į namÄ - pagalbinės durys patekti į katilinę. Ta aplinkybė, kad pro nurodytas duris patenkama į specialios paskirties patalpÄ , nesudaro, pagrindo teigti, jog namas neturi antro įėjimo ir yra nedalus. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog „sklypo užstatymo specifiÅ¡kumas neleidžia padalinti jo taip, jog kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkių galėtų autonomiÅ¡kai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iÅ¡ sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi“ nepagrįstai raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Vien tai, kad atsakovas turi abejonių dėl galimybės naudotis turtu, kuris priklausys dalinės nuosavybės teise, byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam yra daromos kliūtys naudotis turtu ar bus daromos ateityje, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto nurodoma skunde aplinkybė dėl atstumo nuo jo iki gyvenamosios vietos iki žemės sklypo su statiniais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

41. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog turto nedalumÄ patvirtina aplinkybė, jog VÄ® Registrų centre įregistruota, kad namas vieno buto, nėra. Pažymėtina, kad teisė aktuose nėra nustatytas draudimas nekilnojamojo turto objektus, kilus ginčui tarp bendraturčių, juos padalinti po ½ dalį ir atitinkamai įregistruoti dalinės nuosavybės teises į šį turtÄ .

42. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teisiÅ¡kai gavęs savo paveldimo turto dalį, faktiÅ¡kai atsakovas negautų nieko, tik pareigÄ rÅ«pintis turtu, kuriuo neturėtų galimybių pilnaverčiai naudotis bei papildomas iÅ¡laidas, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas paveldėjo tik po ¼ dalį tiek ginčo buto, tiek žemės sklypo su statiniais. Pirmosios instancijos teismui, padalijus paveldimÄ turtÄ , atsakovo paveldėto žemės sklypo su statiniais dalis buvo padidinta buto dalies sÄ skaita bei atitinkamai priteista piniginė kompensacija.

43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendime nurodytu bÅ«du padalijus turtÄ joks racionalus bei efektyvus tolesnis turto naudojimas nebus įmanomas. Aplinkybė, kad iÅ¡kils klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, sodyba, nesudaro pagrindo Å¡iuo metu nesant tokiam ginčui iÅ¡kilus, laikyti, kad teismo padalinimo bÅ«tas neracionalus. Pabrėžtina, kad kuris vėl persikels į teismÄ . Juolab, kad, atsižvelgiant į statinių iÅ¡sidėstymÄ sklype ir nesant dviejų vienodos paskirties statinių, nustatyti racionalios, logiÅ¡kos naudojimosi jais tvarkos iÅ¡ viso nebus įmanoma.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005), o teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini (t. y.

įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

44. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas paveldėto padalijimo bÅ«das atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniai, priėmę palikimÄ , iki teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre gali paveldėtÄ turtÄ pasidalyti bendru sutarimu, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iÅ¡ įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Å iuo atveju, įpėdiniams nesutarus dėl padalinimo bÅ«do, dėl padalinimo bÅ«do sprendžia teismas. Sprendžiant paveldėto turto pasidalijimo klausimus gali bÅ«ti atsižvelgiama į tokias aplinkybes:

1) palikėjo valiÄ ;

2) įpėdinių pageidavimus ir interesus;

3) tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi bÅ«ti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimÄ . Tačiau įstatymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iÅ¡ įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Ä®statyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtÄ pasidalyti atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis. Pažymėtina, kad paveldėtam turtui pasidalyti taikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kartu su specialiÄ sias taisykles nustatančiomis paveldėjimo teisės normomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis Civilinė byla Nr. e3K-3-173-916/2021).

Tuo atveju, kai Å¡alys bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos Å¡alies interesus, galimas toks atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai Å¡aliai sutikus tam tikros dalies praradimÄ atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo bÅ«du, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrÄ ja nuosavybe esančio turto objektų bÅ«tų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu bÅ«tų esminis siÅ«lančio tokį atidalijimo bÅ«dÄ bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iÅ¡ bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldėto ginčo buto, Å¡alims priklausančio dalinės nuosavybės teise, negalima padalyti natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tuo tarpu žemės sklypo su statiniais padalinimas tarp bendraturčių yra galimas, kadangi jį padalijus po ½ dalį nekils neproporcinga žala jo paskirčiai, iÅ¡liks galimybė tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui naudotis ir valdyti turtÄ .

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam paveldėto turto padalijimo bÅ«dui, sutiktina, kad jis atitinka tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo interesus bei nepažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų.

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

15. Ieškovė prašė priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašė priteisti 533,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

16. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

17. IeÅ¡kovė už atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ patyrė 423,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, yra bÅ«tinos ir pagrįstos įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ atsakovo.

20. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius