cdee03d2-8e9f-4cf4-b050-f4780f2bbd3c · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-579/2021 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02038-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.6.2.1.; 2.1.13.8.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, nukentėjusiajam S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. gynėjo Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. B. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Ä® S. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ S. B. konfiskuota 213 744,96 Eur suma, pasisavinta iÅ¡ UAB ,,O.“, ir 3 921,32 Eur suma, pasisavinta iÅ¡ UAB ,,A.“. IÅ¡ S. B. priteista valstybės naudai 70,25 Eur proceso iÅ¡laidų. Nukentėjusiųjų V. J., L. T., A. M. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiesiems O. M. ir S. B. turtinę žalÄ atlyginus, civilinio ieÅ¡kovo BUAB „O.“ atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio priėmus, byla Å¡ioje dalyje nutraukta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. B. nuteistas už tai, kad tyčia, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ , pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „O.“ statybines medžiagas, o bÅ«tent: 1.1. Nuo 2011 m. vasario 14 d. dirbdamas UAB „O.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Melioratorių g. 2, Molėtai, vadybininko pareigose, užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingu už jam patikėtÄ turtÄ , savo žinioje turėdamas UAB „O.“ materialines vertybes, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, iÅ¡gabeno UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančius blokus, vejos bordiÅ«rus, kamino blokelius, izoliacines medžiagas, akyto betono blokelius, skardas, medsraigčius, klinkerio plyteles, tinkÄ , cementÄ , glaistÄ , klijus, dažus, dažų pigmentus, profilius, plėveles, prieÅ¡snieginę tvorelę, izoliacines putas ir kitas statybines medžiagas už 20 194,16 Eur (69 726,41 Lt), nepateikęs UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui Å¡ių prekių panaudojimo, gabenimo, pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų, kurias realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Siekdamas paslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ ir sumažinti UAB „O.“ Klaipėdos sandėliui priklausančių prekių buhalterinį likutį, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. liepos 26 d. imituodamas tariamÄ UAB „O.“ prekių pardavimÄ savo paties valdomai bendrovei UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Paryžiaus Komunos g. 6-118, Klaipėda, likviduotos 2015 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus: - 2014 m. gegužės 30 d.

UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003812, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 1 853,13 Eur (6 398,48 Lt), - 2014 m. birželio 3 d. UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003833, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 9 061,78 Eur (31 288,51 Lt), - 2014 m. birželio 25 d. UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003919, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 505,90 Eur (1 746,78 Lt), - 2014 m. birželio 27 d.

UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003928, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 5 078,96 Eur (17 536,63 Lt), - 2014 m. birželio 29 d. UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003937, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 3 393,30 Eur (11 716,40 Lt), - 2014 m. liepos 26 d. UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0004051, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „A.“ už 301,09 Eur (1 039,61 Lt), ir Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui – A.

K., nesuvokusiai S. B. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, apskaityti kaip tarimai parduotas prekes. Piniginių lėšų už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino ir taip S. B. UAB „O.“ patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB „O.“ didelės vertės turtÄ â€“ statybines medžiagas už 20 194,16 Eur (69 726,41 Lt) pasisavino; 1.2. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, realizavo UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančias klinkerio trinkeles, čerpes E32, molio čerpes, blokus, kietÄ vatÄ , plėvelę „Supernova“, difuzinę plėvelę, kraigÄ , kraigo juostas, medsraigčius, savisriegius, kalamus varžtus, polisterolio tabletes, armatÅ«rÄ , glaistykles, klijus „Altas“, klijus plytelėms, klijus blokeliams, tinklelius Å¡lifavimui, padėklus, bituminį gruntÄ , Fibo pamatinius blokus, keramzitinius blokelius, neÅ¡ančias sÄ ramas, perdengimo plokÅ¡tes, mÅ«ro miÅ¡inius, vejos bordiÅ«rus, gatvės bordiÅ«rus, trinkeles, pakabinimo strypus, apÅ¡ildymo smeiges, putų polistirolÄ , tvirtinimo detales, smeiges, stogo mastikÄ , kamino blokelius, Å¡amotinius indėklus, kondensato Å¡alinimo elementus, dureles kamino valymui, vielos tinklÄ , montavimo putas, plytas, kraigo čerpes, vėjalentines čerpes, glaistÄ , tinkÄ , drožlių plokÅ¡tes, fasadų plokÅ¡tes, tinkavimo profilius, glazÅ«ruotas plyteles, plyteles, hidroizoliacijÄ , Å¡iferį, cementÄ , užtvarÄ nuo paukščių, volelius dažymui, paklotus, glaistykles ir kitas statybines medžiagas už 181 152,5 Eur (625 483,35 Lt), iÅ¡vardintas 2014 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kime Nr. 0-18523 dėl tyrimo pradėjimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, prekių panaudojimo, gabenimo, prekių pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė, piniginių lėšų 181 152,5 Eur (625 483,35 Lt) už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino ir taip S. B.

UAB „O.“ patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB „O.“ didelės vertės turtÄ â€“ statybines medžiagas pasisavino; 1.3. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, realizavo UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančias klinkerio plyteles su pakopomis už 697,21 Eur (2 407,32 Lt), įgytas iÅ¡ UAB „Iris“ pagal 2014 m. sausio 6 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ IRIS Nr. 474276, nenustatytiems asmenims, minėtų prekių panaudojimo, gabenimo, prekių pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė, piniginių lėšų 697,21 Eur (2 407,32 Lt) už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino, jo žinioje buvusį UAB „O.“ turtÄ â€“ statybines medžiagas pasisavino; 1.4.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, S. B. užimamų pareigų pagrindu užsakė UAB „O.“ vardu trinkelių „Prizma“ įsigijimÄ už 3 680,40 Eur (12 707,68 Lt) iÅ¡ SIA „B. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prekes pagal 2014 m. gegužės 19 d. pirkimo važtaraščius Nr. BR 140942, Nr. BR140949 bei 2014 m. gegužės 21 d. pirkimo važtaraÅ¡tį BR141027 pristačius dokumentuose nurodytu neegzistuojančiu adresu Vasaros g. 17, Mažeikiai, UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančias trinkeles „Prizma“ realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, minėtų prekių įsigijimo, panaudojimo, gabenimo, prekių pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė, piniginių lėšų 3 680,40 Eur (12 707,68 Lt) už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino, jo žinioje buvusį UAB „O.“ turtÄ â€“ statybines medžiagas pasisavino; 1.5.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, iÅ¡gabeno UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančiÄ plėvelę „Hipernova“, kraigo juostÄ â€žCorovent“, kamino juostÄ â€žCoromint“, sraigtus, mÅ«ro miÅ¡inį „Sopro“, trinkeles, Å¡iferį „Baltijos banga“ už 5 981,62 Eur (20 653,35 Lt), nepateikęs UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui Å¡ių prekių panaudojimo, gabenimo, pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų, kurias realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Siekdamas paslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ ir sumažinti UAB „O.“ Klaipėdos sandėliui priklausančių prekių buhalterinį likutį, imituodamas tariamÄ UAB „O.“ prekių pardavimÄ UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 23 d. tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ UAB „O.“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ORF-KL0003877, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. B. parduoda UAB „O.“ prekes UAB „D.“ už 5 981,62 Eur (20 653,35 Lt), ir Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui – A.

K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, apskaityti kaip tarimai parduotas prekes, piniginių lėšų 5 981,62 Eur (20 653,35 Lt) už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino, jo žinioje buvusį UAB „O.“ turtÄ â€“ statybines medžiagas pasisavino; 1.6. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, S. B. užimamų pareigų pagrindu užsakė UAB „O.“ vardu plėvelės „Maxi“ su dviem lipniais kraÅ¡tais, plėvelės „Supernova“ įsigijimÄ už 2 039,04 Eur (7 040,39 Lt) iÅ¡ UAB „Statau pats“, į. k. 302442358. 2014 m. gegužės 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. gautas prekes pagal 2014 m. gegužės 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SLG serija Nr. 01335 bei 2014 m. liepos 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SLG serija Nr. 01653 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, minėtų prekių įsigijimo, panaudojimo, gabenimo, prekių pardavimo ir jų apmokėjimo dokumentų UAB „O.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė, piniginių lėšų 2 039,04 Eur (7 040,39 Lt) už bendrovei priklausančias prekes negrÄ Å¾ino, jo žinioje buvusį UAB „O.“ turtÄ â€“ statybines medžiagas pasisavino.

Taip S. B. pasisavino jam UAB „O.“ patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB „O.“ didelės vertės turtÄ â€“ statybines medžiagas iÅ¡ viso už 213 744,96 Eur (738 018,5 Lt).

2. S. B. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino svetimÄ turtÄ â€“ UAB „A.“ pinigines lėšas, o bÅ«tent: 1.1. Nuo 2012 m. liepos 17 d. dirbdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Paryžiaus Komunos g. 6-118, Klaipėda, vadybininko pareigose, užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingu už jam patikėtÄ turtÄ , savo žinioje turėdamas UAB „A.“ materialines vertybes, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje L.

D. pardavęs UAB „A.“ prekių už 3 470,52 Eur (11 983,01 Lt), prekių pardavimo nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sÄ skaita faktÅ«ra), o iÅ¡ L. D. už prekes gautų 3 470,52 Eur (11 983,01 Lt) į bendrovės kasÄ neįnešė, o jo žinioje buvusį UAB „A.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas 3 470,52 Eur (11 983,01 Lt) pasisavino; 1.2. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , S. B., 2014 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡ UAB „A.“ kasos gavęs 2 172,15 Eur (7 500 Lt), įgijo įvairių prekių už 1 721,35 Eur (5 943,48 Lt), o jam iÅ¡duoto ir nepanaudoto pinigų likučio 450,8 Eur (1 556,52 Lt) bendrovei iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, pinigų panaudojimo dokumentų nepateikė ir tokiu bÅ«du jam avansu iÅ¡duotus, UAB „A.“ nuosavybes teise priklausančius – 450,80 Eur (1 556,52 Lt) pasisavino.

Taip S. B. jam UAB „A.“ patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB „A.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, iÅ¡ viso 3 921,32 Eur (13 539,53 Lt) pasisavino.

3. S. B. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ O. M., S. B. pinigines lėšas, o bÅ«tent: 1.1. S. B. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodų bendrijoje „Švyturys“, esančioje adresu Raganių antroji g. 30, Klaipėda, iÅ¡ anksto žinodamas, kad savo susitarimo įvykdyti negalės, O. M. pažadėjo, kad už 4 200 Eur (14 500 Lt) užsakys reikiamų langų bei durų gamybÄ , ir už tai iÅ¡ jo 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, esančio Klaipėdos rajone, Klausmylių vs., MalÅ«nininkų g. 1, teritorijoje paėmė 1 000 JAV dolerių avansÄ , tačiau O.

M. langų bei durų gamybos neužsakė, užsakytų prekių nepateikė, pinigų negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du avansu O. M. sumokėtus pinigus – 1 000 JAV dolerių (904 Eur) apgaule užvaldė; 1.2. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , S. B. 2014 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėdos rajone, Padvariuose, Vilties g. 13, susitikimo su S. B. metu, žinodamas, kad savo susitarimo įvykdyti negalės, S. B. pažadėjo, kad pristatys 230 lapų stogo dangos, 300 m2 plėvelės ir 1 000 vnt. vinių už 2 027,34 Eur (7 000 Lt), tačiau už gautus 2 027,34 Eur (7 000 Lt) prekių iki Å¡iol nepristatė, 2014 m. rugsėjo 12 d. grÄ Å¾ino 289,62 Eur (1 000 Lt), o likusius S. B. nuosavybės teise priklausančius pinigus – 1 737,72 Eur (6 000 Lt) apgaulė užvaldė.

Tokiu bÅ«du S. B. apgaule užvaldė 2 641,72 Eur (6 000 Lt ir 1 000 JAV dolerių). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Nuteistojo S. B. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – S. B. iÅ¡teisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų; atmetus praÅ¡ymÄ priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. 1.1.

Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 70 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau –JAV) Vyriausybės ekstradicijos sutarties (toliau – Ekstradicijos sutartis) 16 straipsnio nuostatas, asmuo gali bÅ«ti nuteistas už nusikaltimÄ , dėl kurio buvo iÅ¡duotas, arba už kitaip kvalifikuotÄ nusikaltimÄ , pagrįstÄ tais pačiais faktais kaip ir nusikalimas, dėl kurio buvo iÅ¡duotas, su sÄ lyga, kad tai yra nusikaltimas, dėl kurio iÅ¡duodama, arba ne toks sunkus panaÅ¡ios sudėties nusikaltimas.

Nuteistasis iš JAV buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme nurodytas aplinkybes (t. 15, b. l. 147). Tačiau S. B. pateiktas kaltinimas dėl UAB „O.“ nusikalstamos veikos savo apimtimi ir nurodytų aplinkybių gausa skiriasi nuo nurodytų prašyme dėl S. B. ekstradicijos, o S. B. tariamai iš UAB „O.“ pasisavintų statybinių medžiagų vertė nurodyta net 32 592,46 Eur didesnė nei prašyme dėl ekstradicijos, t. y. vietoje 181 152,5 Eur S. B. inkriminuotas 213 744,96 Eur vertės turto pasisavinimas.

Pasisavinto turto vertė BK 183 straipsnio 2 dalies kontekste turi reikÅ¡mę baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens bausmės individualizavimui, todėl nagrinėjamoje byloje buvo peržengtos iÅ¡ JAV iÅ¡duoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2020 m. sausio mėnesį elektroniniais laiÅ¡kais kreipėsi į JAV kompetentingÄ institucijÄ dėl baudžiamojo persekiojimo prieÅ¡ ekstradicijos tvarka iÅ¡duotÄ S. B. apimties, bet gavo sutikimÄ tik dėl galimų papildomų civilinių ieÅ¡kinių (t. 15, b. l. 166-170).

Be to, atitinkamai didesne tariamai pasisavinto turto apimtimi S. B. buvo pritaikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė yra baudžiamosios atsakomybės taikymo sritis, todėl nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai JAV kompetentingai institucijai davus sutikimÄ dėl galimų papildomų civilinių ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimo, S. B. buvo iÅ¡plėsta ir pasunkinta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėjo vertinimu, byloje konstatuotinas BPK 70 straipsnio 1 dalies ir Ekstradicijos sutarties 16 straipsnio nuostatų pažeidimas. 1.2.

Gynėjo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino kaltinimus dėl A. M., V. J., L. T. turto pasisavinimo, nes dėl Å¡ių veikų S. B. iÅ¡ JAV nebuvo iÅ¡duotas, bet dėl Å¡ių tariamų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas iÅ¡ viso negalėjo vykti. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 233 straipsnio 1 dalies, 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dar spręsdamas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatęs, kad S. B. yra pateikti kaltinimai, dėl kurių jis nebuvo iÅ¡duotas iÅ¡ JAV, privalėjo nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimÄ , kuris trukdo nagrinėti bylÄ , t. y. dėl to, kad ekstradijuotam asmeniui pateiktas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ kartu su kaltinamuoju aktu grÄ Å¾inti prokurorui.

Net ir perdavus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, bet kuriuo metu bylÄ nagrinėjant teisme pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo grÄ Å¾inti bylÄ su kaltinamuoju aktu prokurorui. Tuo labiau, kad aplinkybės apie nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡plėstÄ kaltinimÄ buvo ne kartÄ nurodytos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme. PrieÅ¡ingai, prokuroras pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , kuriame buvo ne tik dar labiau iÅ¡plėstos inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, bet atsirado ir naujai kvalifikuotos veikos.

Toks baudžiamasis procesas pirmosios instancijos teisme buvo negalimas ir yra neteisėtas, kadangi S. B. buvo nuteistas pagal po jo ekstradicijos iÅ¡ JAV neteisėtai ir be leidimo iÅ¡plėstÄ kaltinimÄ . 1.3. Be to, prieÅ¡ iÅ¡duodant iÅ¡ JAV S. B. pagal Lietuvos Respublikos ekstradicijos praÅ¡ymÄ buvo suimtas nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, bet apygardos teismas neįskaitė Å¡io laikotarpio į nuteistajam paskirtÄ bausmę. 1.4. Ginčijant nuteistojo S. B. kaltę dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nurodoma, kad BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui tam tikrais teisiÅ¡kai apibrėžtais įgaliojimais patikėtas svetimas turtas.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad tam tikrais teisiškai apibrėžtais įgaliojimais S. B. būtų patikėtos 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB „O.“ sunaudotų medžiagų nurašymo akte (t. 16, b. l. 128-139) nurodytos statybinės medžiagos. Priešingai, liudytojos V. Ž., R. G. ir R. P. pripažino, kad nėra galimybės nustatyti, koks vadybininkas buvo atsakingas už konkrečias trūkstamas prekes. UAB „O.“ direktoriaus įsakymu materialiai atsakingais už Klaipėdos filialo sandėlį buvo paskirti trys vadybininkai, neformalus filialo vadovas buvo ne S. B., o G.

O.. 2014 m. sausio 28 d. įsakyme (t. 1, b. l.

64) už prekių pajamavimÄ atsakinga paskirta A. K.. Tokiu bÅ«du teisiÅ¡kai apibrėžti turto patikėjimo santykiai susiklostė ne su filialo vadybininku, o su apskaitininke, kuri turtÄ priėmė savo žinion. Tiek liudytojai, tiek raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „O.“ statybinių medžiagų apskaita nebuvo vedama pagal vadybininkus, t. y. atskiras vadybininkas savo registro neturėjo, visų UAB „O.“ Klaipėdos filialo darbuotojų įgytos, vežamos, sandėliuojamos ir parduotos statybinės medžiagos buvo apskaitomos bendrai į vienÄ Klaipėdos filialo eilutę. 1.5.

Anot apelianto, 213 744,96 Eur vertės statybinės medžiagos, dėl kurių pasisavinimo nuteistas S. B., buvo nuraÅ¡ytos kaip sunaudotos, nes tuo metu įmonės vadovai dar neturėjo ketinimų dėl Å¡ių medžiagų pasisavinimo apkaltinti į JAV iÅ¡vykusį vadybininkÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB „O.“ ataskaitoje bankui trÅ«kstamos statybinės prekės apskaitytos kaip atsargos. Tai rodo, kad tuo metu jokio prekių trÅ«kumo nebuvo. Neįtikėtina, kad S. B. per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., t. y. per mažiau nei du mėnesius, bÅ«tų sugebėjęs iÅ¡ UAB „O.“ sandėlio be vadovų ir kitų darbuotojų žinios iÅ¡vežti tiek daug statybinių medžiagų, kurios, nepaisant atliktų kratų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų taip ir nebuvo surastos. 1.6.

Skunde aptariami ir liudytojos A. K. parodymai teisme, kuomet ji nurodė, jog tik UAB „O.“ vadovas nusprendė, kad trÅ«kstamos prekės turi bÅ«ti priskirtos S. B.. Taip pat atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, jog akistatos tarp G. O. ir S. B. metu G. O. atsisakė atsakinėti į klausimÄ , ar už prekių trÅ«kumÄ atsakingas tik S. B.. 1.7. UAB „O.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bendrovės valdymÄ ir dokumentus perėmęs bankroto administratorius atsisakė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį S. B. dėl tariamo prekių pasisavinimo bei teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nėra jokių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog dingusias medžiagas užsakė bÅ«tent S. B..

Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2019/03 taip pat nurodyta, kad vyr. vadybininku dirbęs S. B. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. nėra atsakingas už faktiÅ¡kai jam patikėtÄ turtÄ jokia apimtimi ir kad nėra informacijos, jog S. B. turėjo savo žinioje materialines vertybes, priklausančias UAB „O.“, ir jas iÅ¡gabeno ar realizavo iÅ¡ UAB „O.“ sandėlio be pateisinančių apskaitos dokumentų (t. 14, b. l. 41-57). Å ias iÅ¡vadas teismo ekspertė L. R. patvirtino teisiamajame posėdyje. 1.8.

Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes skunde daroma iÅ¡vada, kad dėl UAB „O.“ priklausančių medžiagų pasisavinimo baudžiamojo atsakomybėn traukiamas ne tas asmuo, kuris iÅ¡ tikrųjų padarė nusikalstamÄ veikÄ . S. B. galėjo nepagrįstai apkaltinti UAB „O.“ vadovas ir jam lojalÅ«s asmenys, kurie galimai patys prisidėjo prie didelių skolų turinčios UAB „O.“ likusio turto pasisavinimo. 1.9. Skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB „A.“, kuri liko neatsiskaičiusi su UAB „O.“, yra S. B. turima ir valdoma bendrovė.

IÅ¡ tikrųjų UAB „A.“ priklausė V. S., kuris Å¡iai bendrovei ir vadovavo, o UAB „A.“ skola UAB „O.“ yra vos 20 194,16 Eur. Gynėjo vertinimu, vienos bendrovės įsiskolinimo kitai bendrovei faktas niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog bÅ«tent S. B. yra atsakingas už 213 744,96 Eur vertės UAB „O.“ statybinių medžiagų dingimÄ . 1.10. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas S. B. dėl tariamo O. M. ir S. B. piniginių lėšų pasisavinimo, neįrodė bÅ«tinojo ir esminio sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės. Vien tai, kad S. B. su nukentėjusiaisiais dėl prekių pristatymo tarėsi UAB „O.“ patalpose, niekaip nepatvirtina siekio apgauti nukentėjusiuosius, nes S. B. dirbo UAB „O.“ vadybininku.

Apgaulė Å¡iuo atveju bÅ«tų įmanoma, jei S. B. bÅ«tų nedirbęs UAB „O.“, bet bÅ«tų apsimetęs įmonės darbuotoju, taip siekdamas sudaryti nukentėjusiesiems klaidingÄ Ä¯spÅ«dį. Nenustatyta ir tai, kad nukentėjusiesiems bÅ«tų buvusios apsunkintos galimybės savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Nors S. B. buvo iÅ¡vykęs į JAV ir dėl to negalėjo natÅ«ra įvykdyti susitarimų su O. M. ir S. B., bet nukentėjusiesiems iÅ¡ jų paimtus avansus grÄ Å¾ino S. B. interesus Lietuvoje atstovaujantis advokatas.

Tai pirmosios instancijos teismui patvirtino ir O. M. bei S. B.. Taigi, Å¡ių asmenų interesai buvo atkurti taikiai, net iÅ¡vengiant ginčo civilinio proceso tvarka, todėl baudžiamosios justicijos taikymas Å¡ioje situacijoje yra akivaizdžiai perteklinis ir pažeidžiantis ultima ratio principÄ . Skunde pažymima ir tai, kad motyvuodamas S. B. veiksmų sistemingumÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir tariamu pinigų pasisavinimu iÅ¡ V. J., L. T. ir A. M., taip iÅ¡ esmės konstatuodamas S. B. kaltę ir dėl Å¡ių veikų, nors Å¡ias nusikalstamas veikas paÅ¡alino iÅ¡ S. B. kaltinimo (kadangi S. B. dėl Å¡ių veikų nebuvo iÅ¡duotas). 1.11.

Skunde nesutinkama ir su S. B. nuteisimu dėl tariamo UAB „A.“ lėšų pasisavinimo. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad jokių prekių L. D. nepardavė. Atlikus UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada patvirtina S. B. parodymus, kadangi nei UAB „A.“ kasoje, nei atsiskaitomojoje sÄ skaitoje nebuvo įregistruotos įplaukos iÅ¡ L. D., L. D. ar A. D.. L. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta, ir neparodė, kad bÅ«tų įgijusi kokias nors prekes iÅ¡ S. B. ar UAB „A.“.

A. D. ir L. D. teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų. Taigi S. B. tiesiog negalėjo pasisavinti L. D. įmokėtų pinigų, nes jokios prekės jai nebuvo parduotos ir jokių mokėjimų nebuvo atlikta. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡tirtas 2014 m. kovo 6 d. L. D. praÅ¡ymas UAB „A.“ užskaityti jos sumokėtÄ avansÄ už UAB „A.“ prekes, bet Å¡iame praÅ¡yme minima 3 000 Lt suma yra nesusijusi su nagrinėjamoje byloje S. B. pateiktu kaltinimu. Kaip matyti iÅ¡ jokiais įrodymais baudžiamojoje byloje nepaneigtų S. B. paaiÅ¡kinimų, jis, iÅ¡vykdamas į JAV, apie turimÄ avansu UAB „A.“ iÅ¡duotÄ pinigų likutį kurui užsipilti (450,8 Eur) tiesiog pamirÅ¡o, tačiau vėliau avansÄ grÄ Å¾ino ir sudarė taikos sutartį.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. reikalavimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams Å¡alinti (t. 21, b. l. 33, 34). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas patvirtino šį praÅ¡ymÄ , prašė S. B. iÅ¡teisinti, nuteistasis S. B. taip pat prašė jį iÅ¡teisinti. Prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nurodė, jog teismas nepagrįstai teisė S. B. dėl UAB „O.“ turto pasisavinimo (iÅ¡skyrus veiksmus dėl turto už 181 152,50 Eur pasisavinimo), taip pat dėl veiksmų prieÅ¡ A. M., V. J. ir L. T., kadangi dėl Å¡ių veiksmų S. B. nebuvo iÅ¡duotas iÅ¡ JAV. Nukentėjusysis S. B. pageidavo, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inta likusi skolos dalis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies Dėl UAB „O.“ didelės vertės turto pasisavinimo 6.

Apeliaciniame skunde ginčijant S. B. kaltę dėl UAB „O.“ turto pasisavinimo pažymima, jog S. B., visų pirma, nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, antra, byloje anot apelianto nenustatytas pats turto pasisavinimo faktas (4.4.-4.8. punktai).

7. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas ar turtinė teisė. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (turtinių teisių).

Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-269-648/2017, 2K-314-693/2018, 2K-21-628/2019, 2K-32-719/2020, 2K-118-458/2021).

8. Šioje byloje aktualiu laikotarpiu UAB „O.“ Klaipėdos sandėlyje dirbo apskaitininkė A. K. (apklausų metu nurodė dirbusi vadybininkės pareigose, tačiau faktiškai atlikusi apskaitininkės funkcijas), sandėlininkas A. Z., vadybininkai M. U., G. O. ir S. B. bei vairuotojas J. S.. Su S. B., kaip ir su kitais vadybininkais, taip pat su A. Z. ir A. K., buvo sudarytos darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartys (t. 12, b. l. 76, 77, 80, 81, 84-89). Pažymėtina, jog visose materialinės atsakomybės sutartyse, neatsižvelgiant į konkretaus darbuotojo užimamas pareigas (ar tai būtų vyr. vadybininkas, kuo dirbo S. B., ar regiono pardavimų vadovas, kas šiuo atveju buvo G.

O.), darbuotojų pareigos yra nurodytos identiÅ¡kai: „Darbuotojas, <...>, prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, kad užtikrins jam patikėtų materialinių vertybių: statybinių prekių atsargų, <...> iÅ¡saugojimÄ â€œ. S. B., kaip ir kiti vadybininkai, buvo supažindintas su vadybininko pareiginiais nuostatais (t. 1, b. l. 62), iÅ¡ kurių matyti, kad vadybininkas turi užtikrinti jam pavestų užduočių įgyvendinimÄ , parduoti prekes palankiomis įmonei sÄ lygomis, priimti užsakymus ir vesti jų apskaitÄ , laiku informuoti klientus apie kainų, asortimento bei prekybos sÄ lygų pasikeitimÄ , pildyti nustatytos formos ataskaitas, sudaryti darbo planus ir apie juos informuoti direktorių ir kt.

Vadybininkas atsako už teisingos informacijos apie darbo rezultatus teikimÄ , patikėtų materialinių vertybių saugojimÄ ir kt. (t. 1, b. l. 59-61). 9. 2019 m. kovo 25 d. ekspertinio tyrimo akte (konsultacinėje iÅ¡vadoje) taip pat konstatuota, jog UAB „O.“ vadybininkas S. B. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo atsakingas už UAB „O.“ jam patikėtÄ turtÄ pagal darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau ekspertui nebuvo pateikti dokumentai, koks konkrečiai turtas priklausė S. B. (t. 14, b. l. 41-75).

10. IÅ¡ liudytojų A. G., A. K., G. O. ir M. U., paties S. B. parodymų, raÅ¡ytinės baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog UAB „O.“ vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybÄ statybinėmis medžiagomis. Pirkėjas vadybininkui pateikdavo užsakymÄ , kokių prekių jam reikia, tuomet visas vadybininko užsakytas prekių kiekis dažniausiai tiesiogiai iÅ¡ UAB „O.“ tiekėjų keliaudavo pas pirkėjÄ fiziÅ¡kai aplenkiant sandėlį, kad nereikėtų prekių perkrauti du kartus.

Sandėlyje buvo laikomos tik smulkios statybinės medžiagos. Prekes iÅ¡ UAB „O.“ tiekėjų užsakinėjo vadybininkai. Ä® sandėlį atgabentos prekės buvo užpajamuojamos, antruoju atveju, kai prekės buvo nuvežamos tiesiai klientui (galutiniam pirkėjui), iÅ¡ tiekėjo buvo gaunamos tik sÄ skaitos, kurios buvo įtraukiamos į buhalterinės apskaitos programÄ . Realizavus prekes pirkėjams, bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kurias matydavosi kiekvieno vadybininko darbo rezultatai.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. B. bÅ«tų patikėtos 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB „O.“ sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo akte iÅ¡vardintos medžiagos, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ä®vertinus tiek aptartus vidinius bendrovės teisės aktus, pagal kuriuos vadybininkas atsako už jam patikėtų materialinių vertybių saugojimÄ (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir ankščiau (9 punkte) minėtas ekspertinio tyrimo aktas), tiek ankščiau nutartyje apraÅ¡ytÄ UAB „O.“ veiklos modelį, pagal kurį kiekvienas bendrovės vadybininkas buvo atsakingas už konkrečių prekių tiekimÄ atitinkamiems pirkėjams (t. y. tas pats vadybininkas pagal konkretaus pirkėjo poreikį užsakydavo tam tikras prekes iÅ¡ tiekėjų, kurios vėliau, kontroliuojant tam pačiam prekes užsakiusiam vadybininkui, buvo pristatomos pirkėjui, sÄ skaitÄ už Å¡ias prekes pirkėjui vėlgi iÅ¡raÅ¡ydavo tas pats vadybininkas), darytina iÅ¡vada, jog užsakomos prekės – statybinės medžiagos – buvo patikėtos Å¡ias prekes užsakiusiems vadybininkams.

Statybinės medžiagos, kurias S. B. užsakydavo iš UAB „O.“ tiekėjų ir kurios turėjo būti pristatytos galutiniams pirkėjams, buvo patikėtos S. B. darbinių santykių pagrindu, taigi jis atitinka specialiojo subjekto požymius pagal BK 183 straipsnį.

12. Padarytos iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde minimas UAB „O.“ direktoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymas (t. 1, b. l. 64), pagal kurį už prekių pajamavimÄ atsakinga paskirta A. K., kas anot apelianto rodo, jog bÅ«tent su ja susiklostė turto patikėjimo santykiai. Kaip matyti iÅ¡ minėto įsakymo turinio, juo buvo siekiama pagerinti Klaipėdos sandėlio apskaitÄ â€“ įtvirtinta pareiga darbuotojams visus pirkimo dokumentus pateikti į sandėlį, uždrausta prekes iÅ¡ sandėlio iÅ¡vežti be atitinkamų dokumentų, numatytas konkretus terminas, per kiek laiko turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, jei prekės pristatomos tiesiai į objektÄ .

Å iuo įsakymu A. K. buvo įpareigota atlikti konkrečius veiksmus – įtraukti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į pirkimus bei vykdyti prekių pajamavimÄ . Toks įpareigojimas nepaneigia kitų vadybininkų, taip pat ir S. B. pareigų, susijusių su jiems patikėtu turtu – jų užsakomomis statybinėmis medžiagomis, prieÅ¡ingai, 2014 m. sausio 28 d. įsakyme vadybininkams buvo numatytos papildomos pareigos, susijusios su statybinių medžiagų apskaita.

13. Ginčijant S. B. kaltę dėl UAB „O.“ turto pasisavinimo skunde pažymima, jog UAB „O.“ statybinių medžiagų apskaita nebuvo vedama pagal vadybininkus, t. y. atskiras vadybininkas savo registro neturėjo, visų UAB „O.“ Klaipėdos filialo darbuotojų įgytos, vežamos, sandėliuojamos ir parduotos statybinės medžiagos buvo apskaitomos bendrai į vienÄ Klaipėdos filialo eilutę, taigi nėra galimybės nustatyti, koks vadybininkas buvo atsakingas už konkrečias trÅ«kstamas prekes (4.4. punktas). Tokie argumentai pagrįsti iÅ¡ dalies.

14. Kaip matyti iÅ¡ UAB „O.“ darbuotojų A. K., G. O., M. U. parodymų, iÅ¡ tiekėjų užsakytos prekės buvo pajamuojamos atskirai pagal filialus, nenurodant, koks darbuotojas prekes užsakė, t. y. bendrovėje, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniam skunde, iÅ¡ tiesų nebuvo fiksuojami duomenys apie tai, kuris vadybininkas užsakė konkrečias prekes. Visgi nesutiktina su skundo argumentu, jog Å¡iuo atveju nėra galimybės nustatyti, koks vadybininkas buvo atsakingas už konkrečias trÅ«kstamas prekes. Tiek A. K., tiek G. O. patvirtino, jog realizavus prekes klientams, vadybininkai jiems iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias matydavosi, koks vadybininkas kokiam klientui realizavo užsakytas prekes. G. O. taip pat nurodė, jog kokias prekes koks tiksliai vadybininkas užsakė buvo galima pamatyti ir iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo su tiekėjais, o M. U. patvirtino, jog pagal prekių asortimentÄ buvo matyti, kad prekes, kurių trÅ«ko, užsakė bÅ«tent S. B..

15. UAB „O.“ atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sudaro Å¡eÅ¡i epizodai (apraÅ¡yti 1.1.-1.6. punktuose). Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, toliau įvertins įrodymus jų pakankamumo aspektu, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė aplinkybę, jog bÅ«tent S. B. yra atsakingas už Å¡iuose epizoduose nurodytų statybinių medžiagų realizavimÄ nenustatytiems asmenims.

16. S. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims realizavo UAB „O.“ prekių už 20 194,16 Eur (69 726,41 Lt) ir siekdamas sumažinti UAB „O.“ Klaipėdos sandėliui priklausančių prekių buhalterinį likutį, suklastojo bendrovės sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas UAB „A.“ už Å¡ias prekes (1.1. punkte apraÅ¡ytas epizodas). UAB „A.“ direktorius A. S. apklausų metu nurodė, jog 2014 m. rugsėjo – spalio mėn. iÅ¡ UAB „O.“ gavo praneÅ¡imÄ , kad UAB „A.“ neatsiskaito už prekes; vėliau UAB „O.“ pateikė apmokėjimui Å¡eÅ¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (nurodytas 1.1. punkte apraÅ¡ytame epizode) iÅ¡ viso 69 726,41 Lt (20 194,16 Eur) sumai, kuriose buvo nurodyta, kad prekes gavo A.

S.. UAB „A.“ direktorius A. S. nurodė pagal Å¡ias sÄ skaitas prekių negavęs, sÄ skaitose faktÅ«rose nepasiraÅ¡inėjęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino S. B. siųstus elektroninius laiÅ¡kus (skundžiamo nuosprendžio 64 puslapio paskutinė pastraipa), iÅ¡ kurių matyti, jog UAB „O.“ nebuvo žinoma, kad S. B. dirba ir UAB „A.“ (laiÅ¡kuose S. B. praÅ¡omas „paspausti“ bendrovę „A.“ (kiti UAB „O.“ vadybininkai su UAB „A.“ nedirbo), jog Å¡i sumokėtų skolas).

Kaip nuosprendyje teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡is susiraÅ¡inėjimas, vertinant jį kitų iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, patvirtina, jog S. B., dirbdamas abejose bendrovėse vadybininku, UAB „O.“ administracijai nežinant apie tokiÄ jo veiklÄ , iÅ¡ UAB „O.“ su mokėjimo atidėjimu skolon gaudavo prekes. Å iuo konkrečiu 1.1. punkte apraÅ¡ytu atveju iÅ¡ UAB „O.“ buvo realizuotos statybinės medžiagos už 20 194,16 Eur, bendrovei pateiktos Å¡eÅ¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios neva pagrindžia aplinkybę, kad minėtos prekės buvo parduotos UAB „A.“, tačiau faktiÅ¡kai prekės bendrovei „A.“ pateiktos nebuvo (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino bendrovės direktorius A.

S.), S. B. Å¡ias statybines medžiagas realizavo nenustatytiems asmenims ir taip jas pasisavino. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde akcentuojama UAB „A.“ skola bendrovei „O.“, kuri anot apelianto yra vos 20 194,16 Eur (4.9. punktas), kaip tik atitinka pasisavintų statybinių medžiagų vertę, nurodytÄ 1.1. punkte apraÅ¡ytame epizode. Å i skola susidarė bÅ«tent dėl S. B. veiksmų: statybines medžiagas jis realizavo nenustatytiems asmenims, o siekdamas pateisinti medžiagų iÅ¡ UAB „O.“ sandėlio paėmimÄ , imitavo Å¡ių medžiagų pardavimÄ UAB „A.“, nors faktiÅ¡kai toks sandoris įvykdytas nebuvo, t. y. prekės pirkėjui, tai yra UAB „A.“, pristatytos nebuvo.

17. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB „A.“, kuri liko neatsiskaičiusi su UAB „O.“, yra S. B. turima ir valdoma bendrovė (4.9. punktas). Kaip matyti, 1.1. punkte apraÅ¡ytame epizode, susijusiame su suklastotų UAB „A.“ sÄ skaitų faktÅ«rų panaudojimu, iÅ¡ tiesų nurodyta, jog S. B. imitavo UAB „O.“ prekių pardavimÄ savo paties valdomai bendrovei UAB „A.“. Tiek S. B., tiek A. S. apklausų metu patvirtino, jog UAB „A.“ direktorius buvo bÅ«tent A. S..

18. Liudytojas A. S. apklausų metu taip pat nurodė, jog S. B. valdė bendrovės grynuosius pinigus, bÅ«tent jis (nuteistasis) turėjo kodų generatorių, kurio pagalba atlikinėjo pavedimus; S. B. su juo jokių veiksmų nederino, pirkdavo iÅ¡ įvairių klientų statybines medžiagas ir jas perparduodavo; faktiÅ¡kai pats A. S. užsiėmė tik sutarčių sudarymu su Baltarusijos įmonėmis, o darbus Lietuvoje UAB „A.“ vardu vykdė tik S. B.. Liudytoja I. K., tvarkiusi UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , apklausų metu nurodė, jog bendrovės kasos dokumentus už kasininkÄ pasiraÅ¡ydavo S. B., kuris ir valdė bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus; pasakyti, kad S. B. buvo faktiÅ¡kas bendrovės vadovas Å¡i liudytoja negalėjo, tik pažymėjo, jog toks įspÅ«dis galėtų susidaryti dėl to, kad jo vykdoma statybų veikla generuodavo bendrovei pagrindines pajamas.

Kaip matyti iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų, S. B. UAB „A.“ vykdė statybinių medžiagų prekybÄ , ir nors jis ir valdė bendrovės grynuosius pinigus, Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nuteistasis faktiÅ¡kai vadovavo bendrovei UAB „A.“. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „O.“ statybinių medžiagų pasisavinimo Å¡alinama aplinkybė, jog UAB „A.“ buvo S. B. valdoma bendrovė (BPK 328 str. 3 p.). Pažymėtina, jog S. B. veikos kvalifikavimui Å¡ios aplinkybės paÅ¡alinimas jokios reikÅ¡mės neturi.

19. Antrasis epizodas nusikalstamoje veikoje UAB „O.“ atžvilgiu yra susijęs su bendrovėje atlikta inventorizacija ir jos metu nustatytu statybinių medžiagų trÅ«kumu (1.2. punktas). S. B. iÅ¡vykus į JAV, UAB „O.“ Klaipėdos sandėlyje buvo atlikta neeilinė inventorizacija. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo apklausti Å¡iÄ inventorizacijÄ atlikę asmenys, kurie nurodė inventorizacijos atlikimo eigÄ : į neeilinę inventorizacijÄ vyko darbuotojai iÅ¡ įvairių UAB „O.“ padalinių, inventorizacijoje dalyvavo ir Klaipėdos sandėlio darbuotojai, komisijos nariai skaičiavo sandėlyje esančias prekes, o R.

G. su A. K. buhalterinėje programoje „Rivilė“ vedė faktiÅ¡kai surastas prekes; suskaičiavus prekes natÅ«roje ir suvedus duomenis į programÄ â€žRivilė“, prie trÅ«kstamų prekių buvo pažymėtas „-“ ženklas; pagal nustatytÄ prekių trÅ«kumÄ programa „Rivilė“ buvo suformuotas „Sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo aktas Nr. KL140915“, kuriame buvo suraÅ¡ytos visos medžiagos, kurių nerasta Klaipėdos sandėlyje už bendrÄ 625 483,35 Lt (181 152,50 Eur) sumÄ (t. 1, b. l. 168-179).

S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas bÅ«tent už tokios vertės statybinių medžiagų pasisavinimÄ (1.2. punkte apraÅ¡ytas epizodas).

20. Apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų V. Ž., R. G. ir R. P. parodymai, šios liudytojos, anot skundo autoriaus, pripažino, jog nėra galimybės nustatyti, koks vadybininkas buvo atsakingas už konkrečias trūkstamas prekes (4.4. punktas). Apeliantas taip pat pažymi, jog ir A. K. teisme nurodė, kad tik UAB „O.“ vadovas nusprendė, jog trūkstamos prekės turi būti priskirtos S. B. (4.6. punktas). A. K. pirmosios instancijos teisme išties paaiškino, jog ne ji sprendė, kad trūkumas turi būti priskirtas S. B., tokius klausimus sprendžia vadovas.

Tačiau ji taip pat pripažino, jog aplinkybę, kurio konkrečiai vadybininko prekės, buvo galima atskirti pagal klientÄ , klientai anot liudytojos nesidubliuodavo. Liudytojos R. P. ir V. Ž., UAB „O.“ buhalterės, kurios pačios inventorizacijoje nedalyvavo, nurodė joms žinomÄ apskaitos tvarkÄ , t. y., kad prekės buvo pajamuojamos pagal filialus, nenurodant, koks darbuotojas prekes užsakė. Nors liudytoja V. Ž. iÅ¡ tiesų nurodė, kad atliekant inventorizacijÄ konkretus materialiai atsakingas asmuo nebuvo nurodomas, nes už konkretaus padalinio sandėlio prekes buvo solidariai atsakingi tuo metu ten dirbantys asmenys, Å¡ios aplinkybės buvo pateiktos kalbant apie inventorizacijas apskritai, jų tvarkÄ ir atlikimo eigÄ .

Kaip matyti iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų, apeliantas skunde remiasi tik dalimi nurodytų Å¡ių liudytojų parodymų, akcentuodamas tam tikras (jam naudingas) Å¡ių parodymų dalis, o ne jų visumÄ .

21. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik bendrovės buhalterių bei vienos iÅ¡ Klaipėdos filialo darbuotojų (A. K.) parodymus, tačiau atsižvelgė ir į kartu su S. B. dirbusių vadybininkų G. O. ir M. U. nurodytas aplinkybes. Liudytojas G. O. dėl atliktos neeilinės inventorizacijos paaiÅ¡kino, jog pagal prekių specifikÄ buvo matyti, kad jas iÅ¡imtinai užsakė S. B., tik jis vienas užsakinėjo statybines perdengimo plokÅ¡tes ar kitus gaminius iÅ¡ UAB „TelÅ¡ių gelžbetonis“; anot G.

O., galėjo bÅ«ti, jog trÅ«ko ir jo užsakytų prekių, tačiau jų buvo labai nežymi dalis, nes jos buvo sandėlyje, o trÅ«ko pagrinde tų prekių, kurios buvo tiesiogiai gabentos iÅ¡ tiekėjų pirkėjams (tokie G. O. parodymai paaiÅ¡kina skunde akcentuojamÄ aplinkybę, jog akistatos su S. B. metu G. O. atsisakė atsakinėti į klausimÄ , ar už prekių trÅ«kumÄ atsakingas tik S. B.). G. O. taip pat pažymėjo, jog dingus S. B., į Klaipėdos sandėlį pradėjo eiti nepažįstami fiziniai asmenys, kurie turėjo laisvos formos rankraÅ¡tinius lapus, kuriuose buvo paraÅ¡yta, kad S. B. gavo avansÄ už statybines medžiagas, Å¡ie asmenys reikalavo jiems iÅ¡duoti užsakytas statybines medžiagas; kadangi jie turėjo tik paprastus rankraÅ¡tinius lapus, o ne UAB „O.“ kasos kvitus, jiems prekės nebuvo iÅ¡duotos.

Liudytojas M. U. nurodė matęs, kaip S. B. nurodydavo sandėlininkui iÅ¡duoti prekes pirkėjams, nors Å¡ie dar nebuvo už prekes sumokėję. Kadangi S. B. vykdydavo didžiausius pardavimus pamanė, kad jam taip elgtis leidžiama, pats asmeniÅ¡kai nei vienam pirkėjui neiÅ¡davė prekių negavęs už jas apmokėjimo. M. U. taip pat paaiÅ¡kino, jog po neeilinės inventorizacijos pagal prekių asortimentÄ buvo matyti, kad trÅ«kstamas prekes užsakė S. B., be to, po nuteistojo dingimo kurį laikÄ dar atvykdavo pirkėjai ir reikalaudavo jiems iÅ¡duoti prekes, už kurias jie buvo sumokėję S. B..

M. U. manymu neeilinės inventorizacijos metu nustatytas prekių trÅ«kumas buvo padarytas S. B., kuris užsakydavo prekes UAB „O.“ vardu ir jas pristatydavo tiesiogiai pirkėjui arba duodavo žodinį nurodymÄ sandėlininkui A. Z. iÅ¡duoti prekes pirkėjams, iÅ¡ kurių paimdavo pinigus, tačiau jų į UAB „O.“ kasÄ neįneÅ¡davo.

22. Klaipėdos filiale tik trys asmenys – vadybininkai S. B., M. U. ir G. O. – tiesiogiai bendraudavo su tiekėjais, užsakinėdavo iš jų statybines medžiagas, rūpindavosi prekių tiekimu pirkėjams. Jokių duomenų apie tai, kad pirkėjai būtų atvykę ir reikalavę užsakytų prekių, už kurias yra sumokėję, iš vadybininkų M. U. ar G. O., byloje nėra (tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas). Po S. B. dingimo ir atliktos neeilinės inventorizacijos pretenzijos dėl nepristatytų prekių buvo nukreiptos tik S. B. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir aplinkybę, jog pretenzijų dėl savo darbo, konkrečiai dėl sandėlyje nerastų prekių, S. B. buvo gavęs ir anksčiau. R. G. 2014 m. birželio 17 d. S. B. siųstame elektroniniame laiške prašė paaiškinti aplinkybes dėl nustatytų prekių neatitikimų (t. 3, b. l. 179, 180), tuo tarpu direktorius A. G. 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu, ant kurios pasirašė ir pats S. B., prašė paaiškinimo dėl konkrečių sandėlyje nerastų prekių (t. 1, b. l. 143).

Duomenų apie tai, kad ir kitiems vadybininkams būtų teiktos pretenzijos dėl konkrečių trūkstamų prekių sandėlyje, byloje nėra. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, neva baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo (4.8. punktas), šiuo atveju nepagrįsti jokia bylos medžiaga.

23. Kaip S. B. kaltę paneigiantis įrodymas skunde akcentuojama konsultacinė išvada (akto Nr. 2019/03) bei aplinkybė, jog UAB „O.“ bankroto administratorius šioje byloje atsisakė pareikšti civilinį ieškinį, kadangi nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dingusias medžiagas užsakė būtent S. B. (4.7. punktas). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog šioje byloje yra ne tik ši, paties apelianto užsakymu atlikta, konsultacinė išvada (t. 14, b. l. 41-57), bet ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 14, b. l. 109-118).

Pažymėtina, jog tiek konsultacinė iÅ¡vada, tiek specialisto iÅ¡vada visa apimtimi nepagrindžia S. B. kaltės dėl UAB „O.“ atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos: konsultacinio tyrimo akte nurodyta, jog tyrimÄ atliekantis asmuo nedisponuoja informacija, kad S. B. iÅ¡gabeno ar realizavo iÅ¡ UAB „O.“ sandėlio turtÄ be pateisinančių apskaitos dokumentų, tuo tarpu specialistas iÅ¡vadoje konstatavo, jog neeilinės inventorizacijos metu nebuvo laikytasi tam tikrų teisės aktų reikalavimų, pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nėra galimybės įvertinti inventorizacijos metu nustatyto materialinių vertybių trÅ«kumo teisingumo, atlikus neeilinę inventorizacijÄ apskaitos registruose prekių trÅ«kumas, nuostolis neužregistruotas.

24. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, UAB „O.“ atlikus neeilinę inventorizacijÄ , nebuvo laikytasi tam tikrų teisės aktų reikalavimų (komisijos nariais paskirti asmenys, kurie buvo materialiai atsakingi už inventorizuojamÄ turtÄ , prieÅ¡ inventorizacijÄ nesudaryti buhalteriniai apskaitos inventorizuojamo turto likučiai, nesudarytas inventorizacijos apraÅ¡as), atitinkamai inventorizacijos metu nustatytas prekių trÅ«kumas bendrovės apskaitoje buvo priskirtas prie sÄ naudų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog toks nerastų prekių įforminimas nepanaikina UAB ,,O.“ Klaipėdos filialo sandėlyje nustatyto prekių trÅ«kumo už 625 483,35 Lt sumÄ .

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo apklausti inventorizacijoje dalyvavę ir jÄ vykdę asmenys, kurie visi patvirtino, jog buvo nustatytas konkrečių prekių trÅ«kumas. Tai, kad atlikus inventorizacijÄ jos rezultatai buvo užfiksuoti ne tokios formos dokumentuose, kaip to reikalauja teisės aktai, nepaneigia S. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Konsultacinė iÅ¡vada vėlgi pateikta įvertinus tuos pačius dokumentus, kurie, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje, buvo sudaryti ne pagal teisės aktų reikalavimus.

Konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. 2019/03 ar specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Å iuo atveju byloje esanti specialisto iÅ¡vada bei apeliaciniame skunde minimas ekspertinio tyrimo aktas (konsultacinė iÅ¡vada) nepagrindžia S. B. kaltės, tačiau taip pat nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«tent S. B. pasisavino UAB „O.“ priklausančias statybines medžiagas.

25. Dėl UAB „O.“ bankroto administratoriaus pozicijos Å¡ioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo, t. 16, b. l. 185) teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto administratorius A. M., kaip matyti iÅ¡ jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, sprendimÄ atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio priėmė įvertinęs turimus bendrovės apskaitos dokumentus, kuriuose prekių trÅ«kumas nebuvo užfiksuotas, taip pat atsižvelgęs į L. R. pateiktÄ konsultacinio tyrimo iÅ¡vadÄ .

Kaip jau minėta ankščiau nutartyje (23 punkte), Å¡i konsultacinė iÅ¡vada, kaip ir aptarta specialisto iÅ¡vada, nepagrindžia S. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, taigi natÅ«ralu, jog vertindamas šį aktÄ bankroto administratorius galėjo priimti sprendimÄ atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio. Be to, neeilinės inventorizacijos metu nustatytas prekių trÅ«kumas buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurie ir buvo pateikti bankroto administratoriui, buvo užfiksuotas netinkamai (prekės priskirtos prie sÄ naudų, kuomet turėjo bÅ«ti užregistruotos kaip trÅ«kumas, nuostolis).

Taigi matyti, kad bankroto administratorius disponavo UAB „O.“ dokumentais, kuriuose aiÅ¡kiai neatsispindi S. B. padaryta žala bendrovei, remdamasis turimais dokumentais jis ir priėmė sprendimÄ atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio. Tokia A. M. pozicija neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant S. B. kaltės klausimÄ .

26. S. B. taip pat nuteistas už tai, kad UAB „O.“ vardu užsakęs klinkerio plyteles iÅ¡ Latvijos bendrovės SIA „B. L.“, Å¡ias prekes realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims (1.4. punkte apraÅ¡ytas epizodas). Liudytojas G. O. bendrovę SIA „B. L.“ nurodė kaip vienÄ iÅ¡ tų, su kuria asmeniÅ¡kai dirbo ir bendradarbiavo bÅ«tent S. B.. Liudytojas O. D., kuris su S. B. palaikė tiek asmeninius, tiek darbinius santykius, nurodė supažindinęs S. B. su Latvijos bendrovės „Brikers“ atstovais, kurie jam tiekdavo trinkeles; buvo sutarę, kad už tarpininkavimÄ S. B. iÅ¡mokės komisinį mokestį.

Kad su Å¡ia Latvijos bendrove bendravo ir iÅ¡ jos prekes užsakinėjo bÅ«tent S. B., patvirtina jam elektroniniu paÅ¡tu siųstos sÄ skaitos už užsakytas trinkeles (2015 m. vasario 19 d. apžiÅ«ros protokolo 14, 16 punktai, t. 3, b. l. 137, 157, 160). UAB „O.“ įgijus prekes iÅ¡ SIA „B. L.“, prekes pagal tris pirkimo važtaraščius už bendrÄ 3 680,40 Eur (12 707,68 Lt) sumÄ buvo nurodyta pristatyti adresu Vasaros g. 17, Mažeikiai (t. 16, b. l. 154-165). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo, tokio įregistruoto adreso nėra, o susisiekus su artimiausio suformuoto žemės sklypo savininku Å¡is nurodė nežinantis, kam priklauso gretimas sklypas (t. 16, b. l. 166).

Apklausti galimų sklypo, kuriam galėtų bÅ«ti suteiktas minėtas adresas, savininkų nagrinėjamu atveju nepavyko, kadangi jie 2010-2011 m. iÅ¡vyko gyventi į EstijÄ (t. 5, b. l. 149). Aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 1.4. pastraipoje apraÅ¡yto epizodo atveju statybinės medžiagos buvo realizuotos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o Å¡ias statybines medžiagas UAB „O.“ vardu užsakė vienintelis su bendrovės SIA „B. L.“ atstovais bendravęs UAB „O.“ dirbantis asmuo – S. B..

27. Grįsdamas S. B. kaltę dėl 1.5. punkte apraÅ¡yto epizodo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „D.“ pareiÅ¡kimu (t. 2, b. l. 53, 54) bei byloje esančiomis dvejomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, iÅ¡raÅ¡ytomis bendrovei UAB „D.“ (t. 2, b. l. 56, t. 16, b. l. 150). UAB „D.“ pareiÅ¡kime nurodyta, jog Å¡i įmonė medžiagas įsigydavo ir iÅ¡ UAB „O.“, derinant vienÄ iÅ¡ užsakymų su S. B., Å¡is iÅ¡rašė sÄ skaitÄ už prekes, kurioje pasirašė ir S. B., ir UAB „D.“ direktorius A.

K., tačiau Å¡iam pastebėjus, jog sÄ skaitoje ne visos prekės nurodytos tiksliai (sumaiÅ¡yti pavadinimai), sÄ skaitÄ S. B. perspausdino, Å¡ioje naujojoje sÄ skaitoje A. K. nebepasirašė, bÅ«tų pasirašęs tik gavus prekes. Kaip matyti, byloje iÅ¡ tiesų yra dvi praktiÅ¡kai identiÅ¡kos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose skiriasi tik prekių pavadinimai bei tai, kad vienoje iÅ¡ jų (pateikė UAB „D.“) nėra prekių gavėjo paraÅ¡o (t. 2, b. l. 56), kitoje, kuriÄ pateikė UAB „O.“, paraÅ¡as yra (t. 16, b. l. 150), suma apmokėjimui abejose sÄ skaitose identiÅ¡ka – 20 653,35 Lt.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu bÅ«du S. B. siekė pateisinti prekių už 5 981,62 Eur (20 653,35 Lt) sumÄ nebuvimÄ UAB ,,O.“ sandėlyje, nors tokios prekės jau buvo realizuotos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o už prekes gauti pinigai S. B. nebuvo įneÅ¡ti į UAB ,,O.“ kasÄ . 28. 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias bendrovei „O.“ iÅ¡rašė tiekėjas UAB „Statau pats“, nurodytos perkamos medžiagos už bendrÄ 7 040,39 Lt sumÄ (t. 16, b. l. 143, 145, 1.6. punkte apraÅ¡ytas epizodas).

Nors pagal pirmÄ jÄ sÄ skaitÄ prekes priėmė ne S. B., o sandėlininkas A. Z., abiem atvejais kaip gavėjo kontaktiniai duomenys nurodytas bÅ«tent S. B. telefonas (t. 16, b. l. 144, 146). Be to, 2014 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo siųsta S. B. elektroniniu paÅ¡tu (2015 m. vasario 19 d. apžiÅ«ros protokolo 13 punktas, t. 3, b. l. 137, 156). Aplinkybė, jog S. B. telefonas abiem atvejais buvo nurodytas kaip prekių gavėjo kontaktinis numeris, o antrÄ jÄ sÄ skaitÄ už prekes S. B. gavo ir elektroniniu paÅ¡tu, patvirtina, jog 1.6. epizode nurodytas statybines medžiagas užsakė bÅ«tent jis.

29. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, neva S. B. per tokį trumpÄ laikÄ (mažiau nei du mėnesius) negalėjo iÅ¡ sandėlio be vadovų ir kitų darbuotojų žinios iÅ¡vežti tiek daug statybinių medžiagų, kurios taip ir nebuvo surastos (4.5. punktas), teisėjų kolegija pažymi, jog vien per 2014 m. birželio-rugsėjo mėnesius, S. B. UAB „O.“ vardu užsakė įvairių statybinių medžiagų iÅ¡ skirtingų tiekėjų už 781 500,31 Lt (226 338,14 Eur) (2015 m. spalio 25 d. apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti sÄ skaitos, kuriose minėtu laikotarpiu S. B. nurodytas kaip asmuo, gavęs prekes, t. 12, b. l. 1-8).

Pažymėtina, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta skaičiavimo klaida, nurodant 236 461,11 Eur sumÄ (69 puslapio pirma pastraipa), tačiau nuosprendžio esmės ji nekeičia. Kaip jau minėta anksčiau, dalis statybinių medžiagų iÅ¡ tiekėjų bÅ«davo pristatomos tiesiai pirkėjams, taigi fiziÅ¡kai iÅ¡gabenti medžiagų už kaltinime nurodytÄ sumÄ S. B. neturėjo, pakakdavo atlikti užsakymÄ UAB „O.“ vardu ir pasirÅ«pinti, jog Å¡ios prekės bÅ«tų pristatytos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kuriems prekes S. B. ir realizavo.

Statybinės medžiagos kaip prekė užsakomos esant atitinkam poreikiui jas panaudoti statybose, taigi aplinkybė, kad S. B. pasisavintų statybinių medžiagų nepavyko rasti kratų metu yra visiškai suprantama – S. B. šias medžiagas realizavo asmenims, kurie tiesiog jas panaudojo.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino užfiksuotus pokalbius tarp S. B. ir A. D. bei L. D. (t. 3, b. l. 57-62). Å ių pokalbių metu buvo tariamasi dėl statybinių medžiagų pirkimo iÅ¡ S. B., nors kaip fizinis asmuo S. B. statybinių medžiagų nepardavinėjo, duomenų apie tokiÄ jo vykdomÄ individualiÄ veiklÄ byloje nėra. Byloje surinktais įrodymais teisėjų kolegijos vertinimu patvirtintas vienas konkretus statybinių medžiagų realizavimo atvejis: UAB „O.“ skolų suvestinėje 2014 m. birželio 30 d. nurodyta, jog UAB „O.“ bendrovei UAB „Naujosios statybų idėjos“ buvo skolinga 5 584,15 Lt (t. 12, b. l. 148, 179, 180), kratos metu iÅ¡ L. D. automobilio buvo paimta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta tokiai pat sumai, sÄ skaitÄ iÅ¡rašė UAB „Naujosios statybų idėjos“ (t. 4, b. l. 124-127). Å i sÄ skaita už užsakytas prekes buvo siųsta S. B. elektroniniu paÅ¡tu (t.

3. b. l. 135-140, 144). Taigi S. B. minėtoje sÄ skaitoje nurodytas prekes užsakė UAB „O.“ vardu, tačiau pardavė jas kaip fizinis asmuo L. D., bÅ«tent jam statybinės medžiagos ir buvo pristatytos, dėl ko pas jį rasta ir sÄ skaita už Å¡ias prekes. Å is konkretus statybinių medžiagų realizavimo atvejis patvirtina, jog statybines medžiagas, užsakytas UAB „O.“ vardu, S. B. pardavinėjo kaip fizinis asmuo, o už jas gautus pinigus pasilikdavo sau.

31. Teismas pagrįstai vertino ir duomenis, patvirtinančius, jog S. B. dirbant bendrovėje UAB „O.“, nuolatos kilo problemos dėl užsakytų prekių, jų pristatymo bei atsiskaitymo už prekes. UAB „O.“ direktorius A. G. apklausų metu nurodė, jog S. B. dirbant UAB „O.“ buvo nustatyta visa eilė jo veiklos pažeidimų, o nustatytÄ bendrovėje tvarkÄ dėl prekių užsakymo, apmokėjimo ir pristatymo S. B. sugebėdavo ignoruoti („apeiti“). Bendrovės darbuotojams, taip pat ir S. B., dar 2012 m. buvo siųsti laiÅ¡kai su pretenzijomis dėl atsiskaitymo už prekes, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo, galiausiai 2014 m. sausio 28 d.

įsakymu direktorius A. G. nustatė griežtesnę prekių apskaitos Klaipėdos sandėlyje tvarkÄ (uždrausta iÅ¡vežti prekes be PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, prekes pristatant tiesiai į objektÄ numatyta pareiga sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti per penkias dienas). PaaiÅ¡kinimų dėl trÅ«kstamų prekių iÅ¡ S. B. 2014 m. vasarÄ buvo reikalauta kelis kartus – 2014 m. birželio 17 d. laiÅ¡ku dėl neiÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už prekes į jį kreipėsi R. G. (t. 3, b. l. 179, 180), 2014 m. rugpjūčio 19 d.

UAB „O.“ direktorius A. G. paaiškinimo iš S. B. pareikalavo oficialiai (t. 1, b. l. 143).

32. Taigi 2014 m. vasarÄ , nustačius S. B. darbo trÅ«kumus, R. G. ir A. G. kelis kartus prašė S. B. pateikti paaiÅ¡kinimus dėl trÅ«kstamų prekių, neiÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. UAB „A.“ direktorius A. S. (bendrovės, kurioje S. B. dirbo vadybininku) ataskaitos apie įgytas ir realizuotas prekes bei turimas pinigines lėšas iÅ¡ S. B. pareikalavo taip pat 2014 m. viduryje. Kaip matyti, padaryta žala bendrovėms, kuriose S. B. dirbo, pradėjo aiÅ¡kėti 2014 m. vasarÄ . Pats S. B. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į JAV sugalvojo iÅ¡vykti dar 2014 m. birželio ar liepos mėnesį (t. 16, b. l. 36-40).

Nors Å¡ioje apklausoje S. B. paaiÅ¡kino važiavęs į JAV atostogų ir planavęs grįžti, tokius parodymus paneigia byloje esantys duomenys dėl S. B. Å¡eimos veiksmų – tik prieÅ¡ pat iÅ¡vykimÄ , 2014 m. rugsėjo 1 d., S. B. žmona pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡braukti jų dukrÄ iÅ¡ lankomo darželio sÄ rašų (t. 15, b. l. 75), praÅ¡ymas priimti vyresniÄ jÄ dukrÄ Ä¯ mokyklÄ buvo atsiimtas (t. 15, b. l. 84), o praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo R. B. parašė jau kelios dienos po iÅ¡vykimo, 2014 m. rugsėjo 4 d. (t. 15, b. l. 59).

Staigų, neplanuotÄ iÅ¡vykimÄ Ä¯ JAV rodo ir tai, kad bilietus skrydžiui S. B. įsigijo tik 2014 m. rugpjūčio 29 d., o iÅ¡skrido po keturių dienų, rugsėjo 2 d. (t. 15, b. l. 66). Aptarti duomenys patvirtina, jog S. B. neplanavo grįžti iÅ¡ JAV, o 2014 m. vasarÄ pradėjus aiÅ¡kėti jo padarytai žalai, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, jis tiesiog pabėgo (pasislėpė).

33. Å iame kontekste pažymėtina, jog JAV sprendžiant S. B. iÅ¡davimo Lietuvos Respublikai klausimÄ , S. B. (dalyvaujant gynėjui) JAV Å iaurės Ilinojaus apygardos teismui pripažino, jog jis įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių praÅ¡oma jo ekstradicijos (t. 15, b. l. 163, 164).

34. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-7-97-895/2019, 2K-157-495/2021).

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. B. kaltę dėl UAB „O.“ statybinių medžiagų pasisavinimo, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , aptardamas tiek aktualius įrodymus atskirai, tiek aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina. Byloje nustatyta, jog S. B. UAB „O.“ vardu užsakytas statybines medžiagas pardavinėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims kaip fizinis asmuo, už Å¡ias medžiagas gautų piniginių lėšų į bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė (kaip minėta, vienas konkretus medžiagų pardavimo atvejis nustatytas L.

D.). 2014 m. vasarÄ , dar prieÅ¡ S. B. pabėgimÄ Ä¯ JAV, UAB „O.“ Klaipėdos sandėlyje buvo nustatyti S. B. darbo trÅ«kumai, birželio mėnesį praÅ¡ydama paaiÅ¡kinimo į jį kreipėsi R. G., vėliau oficialiai paaiÅ¡kinimo pareikalavo ir bendrovės direktorius A. G.. S. B., siekdamas nuslėpti aiÅ¡kėjančiÄ Å¾alÄ dėl pasisavintų statybinių medžiagų, kalstojo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jomis imituodamas medžiagų pardavimÄ kitoms bendrovėms, nors faktiÅ¡kai prekės bendrovėms patiektos nebuvo (1.1. punkte nurodytos sÄ skaitos UAB „A.“, 1.5. punkte nurodyta sÄ skaita UAB „D.“).

Po S. B. pabėgimo į JAV, į bendrovę kreipėsi įvairÅ«s fiziniai asmenys, reikalaudami pateikti jiems užsakytas prekes, už kurias jie buvo sumokėję bÅ«tent S. B.. Galiausiai, Klaipėdos sandėlyje atlikus neeilinę inventorizacijÄ , buvo nustatytas prekių trÅ«kumas už 181 152,5 Eur (625 483,35 Lt) sumÄ . Kaip jau minėta anksčiau, nustatyti inventorizacijos įforminimo trÅ«kumai nepaneigia S. B. kaltės – siekdamas patikrinti nustatyto prekių trÅ«kumo pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas apklausė Å¡ios inventorizacijos dalyvius, kurių parodymai buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, jie visi nurodė analogiÅ¡kÄ inventorizacijos eigÄ bei jos rezultatus – nustatytÄ prekių trÅ«kumÄ .

Inventorizacijoje dalyvavo ne tik Klaipėdos sandėlio darbuotojai, bet ir asmenys iÅ¡ kitų bendrovės padalinių. Kartu su S. B. dirbę vadybininkai M. U. ir G. O., kurie geriausiai iÅ¡ inventorizacijoje dalyvavusių asmenų žinojo prekes ir tiekėjus, su kuriais dirbo kiekvienas vadybininkas, abu patvirtino, jog už prekes, kurių trÅ«kumas nustatytas, buvo atsakingas bÅ«tent S. B.. Å ioje byloje buvo surinkta pakankamai neabejotinų S. B. kaltės įrodymų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. B., pardavęs jam patikėtÄ UAB ,,O.“ priklausantį turtÄ , statybines medžiagas, ir taip jį pasisavinęs, už jį gautų grynųjų pinigų neįnešė į UAB ,,O.“ kasÄ , o neteisėtai pasiliko sau.

Jo veiksmai dėl UAB „O.“ statybinių medžiagų pasisavinimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

35. S. B. nuteistas ir už tai, kad realizavo iÅ¡ UAB „Iris“ už 697,21 Eur (2 407,32 Lt) įgytas klinkerio plyteles (1.3. punkte apraÅ¡ytas epizodas). Byloje yra UAB „Iris“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra už Å¡ias plyteles (t. 16, b. l. 147), tačiau prekes priėmusio asmens vardas ir pavardė nenurodyti. Prekes priėmusio asmens paraÅ¡as sÄ skaitoje faktÅ«roje vizualiai nepanaÅ¡us į S. B. paraÅ¡Ä (skirtingai nuo kitose sÄ skaitose faktÅ«rose esančių parašų). Tarp sÄ skaitų, kurios buvo siųstos S. B. elektroniniu paÅ¡tu, Å¡ios UAB „Iris“ sÄ skaitos nėra (t. 3, b. l. 138-183).

UAB „Iris“ taip pat nebuvo nurodyta kaip bendrovė, su kuria išimtinai bendravo tik S. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog nurodytas prekes už UAB „Iris“ užsakė būtent S. B., byloje nėra. Nenustačius aplinkybės, jog UAB „O.“ vardu šias plyteles užsakė būtent S. B., nėra pagrindo pripažinti, jog šias prekes jis realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Galiausiai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas S. B. kaltės dėl šio epizodo nepagrindė jokiais bylos duomenimis.

Neįrodžius, jog S. B. dalyvavo realizuojant iÅ¡ UAB „Iris“ užsakytas klinkerio plyteles, 1.3. punkte apraÅ¡ytas epizodas Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo S. B. (BPK 328 str. 3 p.). Atitinkamai iki 213 047,75 Eur mažinama UAB „O.“ pasisavintų statybinių medžiagų vertė. Dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo 36. Ginčijant S. B. kaltę dėl UAB „A.“ lėšų pasisavinimo skunde teigiama, jog nuteistasis jokių prekių L. D. nepardavė, o apie iÅ¡duotÄ pinigų likutį kurui tiesiog pamirÅ¡o (4.11. punktas).

37. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. B. kaltę dėl 2.1. punkte apraÅ¡ytos Å¡ios nusikalstamos veikos epizodo, pagrįstai vertino dokumentus, susijusius su prekių už 3 470,52 Eur (11 983,01 Lt) sumÄ Ä¯sigijimu, liudytojos L. R. parodymus, taip pat A. D. parodymus bei specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos.

38. Byloje esanti prekių užsakymo sutartis patvirtina, jog L. D. UAB „A.“ užsakė plyteles už 11 984,01 Lt (3 470,52 Eur) sumÄ (t. 5, b. l. 24), sumokėjo už jas 3 000 Lt užstatÄ (t. 5, b. l. 25). 2014 m. kovo 6 d. UAB „A.“ buvo pateikti du praÅ¡ymai: L. D. praÅ¡ymas užskaityti jos sumokėtÄ 3 000 Lt užstatÄ už UAB „A.“ prekes bei S. B. sutikimas, kad minėtas užstatas bÅ«tų užskaitytas už UAB „A.“ prekes (t. 5, b. l. 26, 27). Pagal 2014 m. kovo 6 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ L. D. užsakytas plyteles įsigijo UAB „A.“, kaip sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gavęs asmuo pasirašė S. B. (t. 14, b. l. 7). Aplinkybes dėl plytelių įsigijimo iÅ¡ UAB „A.“ patvirtina ir liudytojos L. R. parodymai. Å i liudytoja paaiÅ¡kino, jog L. D. užsakinėjo iÅ¡ UAB „A.“ plyteles, sumokėjo už jas 3 000 Lt užstatÄ , plytelių atsiimti atvyko su sÅ«numi, tačiau prašė sÄ skaitÄ už plyteles raÅ¡yti UAB „A.“ vardu. Kaip matyti, aukščiau aptarti dokumentai bei liudytojos parodymai patvirtina, jog pirma, plyteles iÅ¡ UAB „A.“ norėjo įsigyti bÅ«tent L.

D. (ji atliko užsakymÄ , sumokėjo užstatÄ ), antra, užsakytų prekių atvyko pati L. D. su sÅ«numi, taigi nors sÄ skaita ir buvo iÅ¡raÅ¡yta UAB „A.“ vardu, faktiÅ¡kai plyteles atsiėmė pati L. D..

39. Aplinkybę, jog plyteles galiausiai įsigijo pati L. D., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jos sÅ«nus L. D.. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. kaip liudytojas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 5, b. l. 9-15). Å ios apklausos metu L. D. paaiÅ¡kino Lietuvoje užsiėmęs statybų darbais, labai daug statybinių medžiagų pirkęs iÅ¡ S. B., kuriam avansu mokėdavo pinigus, sumokėjus pinigus iÅ¡raÅ¡ydavo orderius UAB „A.“ vardu, todėl kai kuriais atvejais, jei medžiagas nusipirkdavo tiesiogiai iÅ¡ pardavėjo, praÅ¡ydavo, kad jie iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitÄ UAB „A.“ vardu, nes kaip suprato pagal S. B. paaiÅ¡kinimÄ , jis kitaip negalėdavo atvaizduoti jo įmokų UAB „A.“.

Dėl plytelių iÅ¡ UAB „A.“ įsigijimo L. D. apklausos metu nurodė, jog 2014 m. pradžioje jo mama L. D. pirko UAB „A.“ klinkerio plyteles, už jas sumokėjo avansÄ , tačiau faktiÅ¡kai jas turėjo pirkti ir sumokėti pinigus S. B. UAB „A.“ vardu, nes už jas nuteistajam buvo sumokėti pinigai; todėl kai užsakytos plytelės iÅ¡ Vokietijos buvo atvežtos į LietuvÄ , reikėjo vykti į UAB „A.“ buhalterijÄ užpildyti praÅ¡ymÄ ir perraÅ¡yti sÄ skaitÄ UAB „A.“ vardu.

L. D. patvirtino, jog būtent S. B. buvo sumokėti pinigai už iš UAB „A.“ įsigytas plyteles.

40. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, atlikus UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nei UAB „A.“ kasoje, nei atsiskaitomojoje sÄ skaitoje nebuvo įregistruotos įplaukos iÅ¡ L. D., L. D. ar A. D.. Tačiau aplinkybė, jog pinigų sumokėjimo S. B. faktas nebuvo užfiksuotas jokiais dokumentais, nepaneigia paties sandorio sudarymo aplinkybių. L. D. apklausos metu patvirtino, jog kartais prekes pirkdavo UAB „A.“ vardu – sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos UAB „A.“ vardu, o pinigai už prekes perduodami S. B..

Perkant plyteles iÅ¡ UAB „A.“ sandoris turėjo vykti tokiu pačiu principu, dėl to L. D. ir pateikė praÅ¡ymÄ užskaityti jos sumokėtus 3 000 Lt UAB „A.“ vardu ir Å¡iai bendrovei iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ už prekes. Taigi Å¡ioje situacijoje L. D. užsakytas plyteles pagal 2014 m. kovo 6 d. sÄ skaitÄ Ä¯sigijo UAB „A.“, tačiau Å¡ios plytelės buvo parduotos L. D. – aplinkybę, jog pinigai už plyteles buvo sumokėti S. B., patvirtino L. D., be to, plytelių atsiimti iÅ¡ UAB „A.“ atvyko pati L.

D.. Aplinkybė, jog UAB „A.“ nebuvo fiksuoti jokie mokėjimai iÅ¡ L. D. už nurodytas prekes, patvirtina, kad S. B. už plytelių pardavimÄ gautas lėšas pasisavino.

41. L. D. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau tai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant S. B. kaltės klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ L. D. parodymų, taip pat tarp S. B. ir L. D. vykusių pokalbių (t. 3, b. l. 57-62, pokalbiai Nr. 90, 97, 599, 644, 701, 702, 748, 776), bÅ«tent L. D. bendravo su S. B. dėl statybinių medžiagų įsigijimo, jų tarpusavio susitarimo pagrindu L. D. pirkdavo prekes UAB „A.“ vardu, taigi L. D. mamos apklausa, kuri pati su S. B. nebendravo, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina.

42. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog L. D. teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų (4.11. punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-7-136-489/2017, 2K-243-689/2019).

43. Byloje yra užfiksuoti S. B. ir L. D. telefoniniai pokalbiai, kurių metu jie tariasi dėl konkrečių statybinių medžiagų įgijimo. Å ių pokalbių turinys patvirtina, jog S. B. pardavinėjo statybines medžiagas L. D.. Aplinkybes dėl plytelių iÅ¡ UAB „A.“ įsigijimo patvirtina ne tik liudytojos L. R. parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai – PVM sÄ skaita faktÅ«ra UAB „A.“ vardu, praÅ¡ymai dėl užstato užskaitymo. Taigi nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi L. D. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais (dėl aplinkybės, jog S. B. buvo sumokėti pinigai už plyteles), Å¡io liudytojo nurodytos aplinkybės tik patvirtina sandorio sudarymo aplinkybes.

44. S. B. kaltė dėl 2.2. punkte apraÅ¡yto epizodo grindžiama jau minėta specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad UAB „A.“ apskaitos registruose 2014 m. rugsėjo 22 d. užregistravo S. B. 1 556,52 Lt avansinių lėšų įsiskolinimÄ UAB „A.“ (t. 13, b. l. 96-110). BÅ«tent tokia suma inkriminuojama S. B. 2.2. punkte apraÅ¡ytame epizode. Aplinkybės dėl turimų bendrovės lėšų neneigė ir pats S. B.. Visgi aplinkybę, neva S. B. iÅ¡vykdamas į JAV tiesiog pamirÅ¡o apie turimÄ pinigų likutį, Å¡iuo atveju paneigia A.

S. parodymai. Å is liudytojas patvirtino, jog 2014 metų viduryje, kai S. B. pradėjo neatsiskaitinėti su UAB „A.“, A. S. pareikalavo S. B. pateikti ataskaitÄ apie įgytas ir realizuotas prekes bei turimas pinigines lėšas, tačiau S. B. to vengė; paprašė buhalterės I. K., kad ji paruoÅ¡tų visus turimus duomenis apie S. B. valdomÄ UAB „A.“ turtÄ , pagal pateiktus duomenis S. B. buvo paėmęs labai daug statybinių medžiagų UAB „A.“ vardu. Taigi UAB „A.“, kaip ir UAB „O.“, buvo pastebėti S. B. darbo trÅ«kumai, susiję su jo disponuojamomis bendrovėms priklausančiomis statybinėmis medžiagomis, S. B. praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl Å¡ių trÅ«kumų.

S. B. skubus iÅ¡vykimas į JAV bÅ«tent tuo metu, kai abejose darbovietėse buvo nustatyti jo darbo trÅ«kumai, rodo tyčiÄ pasisavinti UAB „A.“ priklausančias pinigines lėšas, o ne užmarÅ¡umÄ , kuriuo apeliaciniame skunde bandoma pateisinti piniginių lėšų negrÄ Å¾inimo faktÄ .

45. Skunde akcentuojama, jog S. B. dėl skolos UAB „A.“ sudarė taikos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl tokios taikos sutarties sudarymo. Taikos sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. pabaigoje (t. 2, b. l. 47, 48), t. y. praėjus daugiau nei metams nuo S. B. iÅ¡vykimo į JAV, jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbta S. B. paieÅ¡ka (t. 15, b. l. 139-141). Tai, kad nuteistasis per įgaliotÄ asmenį bandė atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , neÅ¡alina jo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Dėl BK 183 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymių buvimo 46. ApraÅ¡ant nusikalstamas veikas UAB „A.“ ir UAB „O.“ atžvilgiu nuosprendyje nurodyta, jog S. B. pasisavino jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį turtÄ â€“ UAB „O.“ priklausančias statybines medžiagas bei UAB „A.“ pinigines lėšas.

47. Kaip jau minėta, pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-162-648/2021).

Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-56-696/2018, Nr. 2K-161-693/2019).

48. Teisėjų kolegija jau pateikė argumentus, kokiu pagrindu UAB „O.“ priklausančios statybinės medžiagos buvo patikėtos S. B.. UAB „A.“, kaip ir UAB „O.“, su S. B. buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje nurodyta, kad darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už bet kokio pobÅ«džio turtÄ , kurį jam patikėjo darbdavys (t. 4, b. l. 178, 179). 2012 m. liepos 18 d. direktoriaus įsakymu S. B. paskirtas atsakingu už prekių pirkimÄ , pardavimÄ , atsiskaitymÄ su pirkėjais ir tiekėjais, sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ (t. 13, b. l. 138).

Remiantis šiais dokumentais, piniginės lėšos atsiskaitymams su tiekėjais bei pirkėjais S. B., kaip ir UAB „O.“ statybinių medžiagų atveju, buvo patikėtos. Nei UAB „O.“ statybinės medžiagos, nei UAB „A.“ piniginės lėšos nelaikytinos kaip buvusios S. B. žinioje, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo S. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (BPK 328 str. 3 p.). Dėl O. M. ir S. B. turto įgijimo apgaule 49. Dėl nusikalstamos veikos O.

M. ir S. B. atžvilgiu skunde visų pirma pažymima, jog teismas nenustatė būtinojo ir esminio sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės (4.10. punktas). Anot apelianto, vien tai, kad S. B. su nukentėjusiaisiais dėl prekių pristatymo tarėsi UAB „O.“ patalpose, niekaip nepatvirtina siekio apgauti nukentėjusiuosius, nes S. B. dirbo UAB „O.“ vadybininku.

50. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Pagal kasacinę teismų praktikÄ apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ , registrų centrÄ ir kt.), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021).

Apgaulė pasireiÅ¡kia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau, kaip jau minėta, kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

Be to, asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017).

51. Nors S. B. ir teigia, kad apgaulė prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama, kad jis ketino pristatyti užsakytas statybines medžiagas, tačiau neįvykdė sutarties, nes išvyko, tačiau toks nuteistojo aiškinimas deklaratyvus, jo nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Atvirkščiai, kaip matyti iš nukentėjusiųjų O. M. ir S. B. parodymų, dar iki nuteistojo išvykimo jau buvo pasibaigęs terminas užsakytoms prekėms pristatyti. Dar daugiau, S. B. nukentėjusiųjų neinformavo, kodėl užsakytos prekės nepristatytos sutartu laiku, kokios priežastys sukliudė tai padaryti.

Pažymėtina, jog tiek S. B., tiek O. M. žinojo S. B. kaip statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės darbuotojÄ , Å¡is buvo įgijęs nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybė, jog nesugebėję susisiekti su S. B., ieÅ¡koti nuteistojo S. B. jie vyko bÅ«tent į UAB „O.“ Klaipėdos sandėlį. Be to, tiek S. B., tiek O. M. pinigus nuteistajam sumokėjo bÅ«tent prie jo darbovietės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad S. B. nukentėjusiesiems prekes žadėjo parduoti kaip fizinis asmuo, nors jokių duomenų apie tokio pobÅ«džio S. B. individualiÄ veiklÄ , kaip jau minėta, byloje nėra.

Apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad S. B. pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų priėmė kaip fizinis asmuo, tačiau pats pinigų perdavimas įvyko prie UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio, ir nors S. B. Å¡iame sandėlyje iÅ¡ tikrųjų dirbo, Å¡i aplinkybė tik sustiprino nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ Å¡iuo asmeniu, ko pasėkoje jie ir perdavė pinigus S. B..

52. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme O. M. neprisiminė, kada tiksliai tarėsi su S. B. dėl langų įsigijimo, iš jo pareiškimo matyti, kad susitarimas įvyko 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje (t. 2, b. l. 65, 66). Tuo tarpu S. B. dėl prekių stogui galutinai susitarė 2014 m. rugpjūčio 19 d., o netrukus po to, 2014 m. rugsėjo 2 d., S. B. išvyko į JAV. Kaip jau minėta, jokių duomenų apie tai, kad iki išvykimo nuteistasis būtų pradėjęs vykdyti O. M. ir S. B. užsakymus, byloje nėra.

Taigi gavęs iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus už prekes, nepraėjus nei mėnesiui po užsakymų pateikimo, S. B. skubiai iÅ¡vyko į kitÄ Å¡alį. Tokia įvykių seka bei aplinkybė, jog užsakymų įvykdymui nebuvo imtasi jokių aktyvių veiksmų, jie net nebuvo pradėti vykdyti (tokios aplinkybės nepatvirtino ir nuteistasis), nors įvykdymo terminai jau buvo praėję, patvirtina, kad S. B., jau paimdamas pinigus iÅ¡ užsakovų, sandorių įvykdyti neplanavo.

53. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme O. M., negaudamas užsakymo jis nuvyko į S. B. darbovietę, kur sužinojo, kad S. B. yra dingęs, pačiam susisiekti su nuteistuoju O. M. taip pat nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu O. M. taip pat nurodė, jog S. B. advokatas su nukentėjusiuoju susisiekė tik 2017 ar 2018 metais (t. 2, b. l. 69). Susitarimas dėl žalos atlyginimo su O. M. pasiraÅ¡ytas 2019 m. lapkričio 28 d. (t. 2, b. l. 72), t. y. tik prieÅ¡ pat S. B. pargabenant iÅ¡ JAV. Dalis už prekes paimtų pinigų S. B. buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ karto po S. B. iÅ¡vykimo į JAV (1 000 Lt/289,62 Eur), Å¡ios aplinkybės nurodytos ir kaltinime. Tačiau dėl likusios sumos susitarimas sudarytas tik 2016 m. balandžio 19 d. (t. 2, b. l. 127), nukentėjusiajam buvo sumokėta 1 000 Eur (ir netgi Å¡iuo atveju, kaip nurodė S. B. – aiÅ¡kinant, kad arba imk tiek (tai yra 1 000 Eur), arba negausi nieko).

54. Apie galimai jo atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ nuteistasis S. B. turėjo sužinoti dar 2014 m. rugsėjo mėnesį, kuomet po jo namuose atliktos kratos S. B. paskambino V. B. (t. 5, b. l. 103, 104). Aukščiau aptarti susitarimai dėl žalos atlyginimo buvo sudaryti jau atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡io asmens atžvilgiu – susitarimas su S. B. sudarytas 2016 m., po kreipimosi į JAV dėl S. B. ekstradicijos, susitarimas su O. M. jau po S. B. iÅ¡davimo Lietuvai. Å ios aplinkybės patvirtina, kad žala nukentėjusiesiems atlyginta siekiant suÅ¡velninti S. B. padėtį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems buvo apsunkinta galimybė be teisėsaugos institucijų pagalbos savo turtinius interesus apginti civilinio proceso tvarka.

55. Galiausiai skunde nurodoma, jog motyvuojant S. B. veiksmų sistemingumÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir tariamu pinigų pasisavinimu iÅ¡ V. J., L. T. ir A. M., taip iÅ¡ esmės konstatuodamas S. B. kaltę ir dėl Å¡ių veikų, nors Å¡ias nusikalstamas veikas paÅ¡alino iÅ¡ S. B. kaltinimo. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog ir be duomenų apie galimas veikas nurodytų asmenų atžvilgiu, S. B. kaltė dėl O. M. ir S. B. turto įgijimo apgaule yra įrodyta.

Antra, S. B. kaltė dėl veikų V. J., L. T. ir A. M. atžvilgiu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nuosprendyje nebuvo konstatuota – teismas tiesiog pažymėjo, jog „S. B. tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir S. B. bei O. M. atveju, už žadamas pristatyti prekes iÅ¡ V. J., L. T., A. M. paėmė pinigus, o statybinių prekių nepristatė“. Kaip matyti, joks nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas atliktas nebuvo. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo 56. Nuosprendžio (nutarties), kuriuo taikomas turto konfiskavimas, apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti nurodomi pagrindžiantys teismo iÅ¡vadÄ motyvai, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl BK 72 straipsnio taikymo pažymėjo, jog S. B. pasisavino UAB „O.“ bei UAB ,,A.“ turtÄ , kuris jam nepriklausė, to turto sÄ skaita S. B. neteisėtai praturtėjo; atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios bendrovės yra likviduotos, Å¡i piniginių lėšų suma, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, turi bÅ«ti konfiskuota iÅ¡ S. B., t. y. piniginės lėšos iÅ¡ S. B. buvo konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.).

57. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog teismas Å¡iuo atveju ne visiÅ¡kai tiksliai nurodė taikomos baudžiamojo poveikio priemonės pagrindÄ . S. B. buvo nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ , UAB „O.“ priklausantį turtÄ â€“ statybines medžiagas už 213 744,96 Eur. Å is turtas ikiteisminio tyrimo metu rastas nebuvo, statybinės medžiagos realizuotos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 str. 5 d.).

Taigi Å¡iuo atveju teismas privalėjo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ kaltinimo S. B. paÅ¡alino 1.3. punkte apraÅ¡ytÄ nusikalstamos veikos UAB „O.“ atžvilgiu epizodÄ . Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ S. B. konfiskuotina pinigų suma (213 744,96 Eur) mažinama Å¡iame epizode nurodyta pasisavinto turto verte, t. y. 697,21 Eur iki 213 047,75 Eur (BPK 328 str. 4 p.).

58. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ S. B. taip pat konfiskavo iÅ¡ UAB „A.“ pasisavintÄ 3 921,32 Eur sumÄ . Pažymėtina, jog dėl Å¡ios pinigų sumos byloje yra taikos sutartis tarp UAB „A.“ teisių perėmėjo ir S. B. atstovo (t. 2, b. l. 47, 48), kuriÄ patvirtino Klaipėdos apygardos teismas (t. 2, b. l. 49-51). Å ios taikos sutarties pagrindu S. B. sumokėjo UAB „A.“ teisių perėmėjui 1 000 Eur sumÄ .

59. Pagal BK 72 straipsnį iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais bÅ«tina spręsti klausimÄ dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo. IÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos.

60. Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio nuostatos netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-270/2004, 2K-632/2004, 2K-223-976/2020).

61. Nagrinėjamu atveju teismui civiline tvarka patvirtinus taikos sutartį dėl 3 921,32 Eur S. B. žalos bendrovei UAB „A.“ ir S. B. sumokėjus 1 000 Eur, dalis žalos, padarytos UAB „A.“, buvo atlyginta. Atsižvelgiant į atlygintos žalos dydį bei aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija mažina iÅ¡ S. B. konfiskuojamÄ sumÄ iki 2 921,32 Eur (BPK 328 str. 4 p.). Dėl užsienio valstybės iÅ¡duoto S. B. baudžiamosios atsakomybės ribų 62. Pagal BPK 70 straipsnį užsienio valstybės iÅ¡duotas ar perduotas asmuo negali bÅ«ti Lietuvos Respublikoje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, taip pat iÅ¡duotas ar perduotas trečiajai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui už iki iÅ¡davimo ar perdavimo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ asmuo nebuvo iÅ¡duotas ar perduotas, iÅ¡skyrus BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas situacijas. 63. 2001 m. spalio 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 16 straipsnio (Specialioji taisyklė) 1 dalies a) punkte taip pat numatyta, kad pagal Å¡iÄ Sutartį iÅ¡duotas asmuo negali bÅ«ti sulaikomas, teisiamas arba baudžiamas praÅ¡ymÄ pateikusioje Valstybėje, iÅ¡skyrus už nusikaltimÄ , dėl kurio buvo iÅ¡duotas, arba už kitaip kvalifikuotÄ nusikaltimÄ , pagrįstÄ tais pačiais faktais kaip ir nusikaltimas, dėl kurio buvo iÅ¡duotas, su sÄ lyga, kad tai yra nusikaltimas, dėl kurio iÅ¡duodama, arba ne toks sunkus panaÅ¡ios sudėties nusikaltimas.

64. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme JAV S. B. buvo prašoma išduoti dėl trijų nusikalstamų veikų: dėl UAB „O.“ didelės vertės turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.), dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo (BK 183 str. 1 d.) bei dėl O. M. ir S. B. turto įgijimo apgaule (BK 182 str. 1 d.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme įtarimų ir kaltinimų apimtis S. B. kito – dėl UAB „O.“ turto pasisavinimo inkriminuoti šeši epizodai vietoje vieno (tęstinė nusikalstama veika), be to, S. B. papildomai inkriminuotas V.

J., L. T. ir A. M. turto įgijimas apgaule. Anot apelianto, iÅ¡plečiant kaltinimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, buvo pažeistos BPK 70 straipsnio 1 dalies bei Ekstradicijos sutarties 16 straipsnio nuostatos (4.2. punktas), tuo tarpu procesas dėl V. J., L. T. ir A. M. turto įgijimo apgaule apskritai negalėjo vykti, nes S. B. dėl Å¡ių veikų nebuvo perduotas iÅ¡ JAV (4.3. punktas). 65. 2015 m. gruodžio 23 d. praÅ¡yme JAV S. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo inkriminuojami tokie veiksmai: jog jis, nuo 2011 m. vasario 14 d. dirbdamas UAB „O.“ vadybininku, užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ turtÄ , savo žinioje turėdamas UAB „O.“ materialines vertybes, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir bÅ«du, iÅ¡ UAB „O.“ Klaipėdos sandėlio iÅ¡gabeno UAB „O.“ nuosavybės teise priklausančias statybines medžiagas už 181 152,50 Eur (625 483,35 Lt), prekių panaudojimo, gabenimo, pardavimo dokumentų nepateikė, tokiu bÅ«du jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB „O.“ turtÄ â€“ statybines medžiagas už 181 152,50 Eur (625 483,35 Lt) – pasisavino (t. 15, b. l. 147, 148).

66. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstai nuteistas už penkis tęstinės nusikalstamos veikos epizodus (teismas ankščiau nutartyje jau pateikė argumentus dėl 1.3. punkte apraÅ¡yto veikos epizodo). Teismui kvalifikuojant S. B. veiksmus, lyginant su 2015 m. gruodžio 23 d. praÅ¡yme nurodytomis aplinkybėmis, buvo detalizuotas nusikalstamos veikos dalykas (tiksliai nurodytos pasisavintos statybinės medžiagos, jų pavadinimai), papildytos ir patikslintos (tos pačios nusikalstamos veikos) veikos padarymo aplinkybės (1.1. ir 1.5. punktuose apraÅ¡ytų epizodų atveju nurodyta, jog buvo panaudotos suklastotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, 1.4. ir 1.6. punktuose apraÅ¡ytų epizodų atveju nurodyta, iÅ¡ kur buvo įsigytos pasisavintos statybinės medžiagos), galiausiai, bendra UAB „O.“ pasisavinto turto vertė pakito – vietoje praÅ¡yme nurodytų statybinių medžiagų už 181 152,50 Eur (625 483,35 Lt), S. B. nuteistas už 213 744,96 Eur (738 018,50 Lt) vertės statybinių medžiagų pasisavinimÄ .

67. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. Sprendime Leymann ir Pustovarov (C-388/08 PPU) yra aiÅ¡kintos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos areÅ¡to orderio ir perdavimo tarp valstybių narių nuostatos, kurios teisėjų kolegijos vertinimu aktualios ir Å¡ioje byloje. Å iame sprendime nurodoma, kad: „Siekiant įvertinti, ar procesinis dokumentas lemia „kitokios nusikalstamos veikos“, nei nurodytoji Europos areÅ¡to orderyje, atsiradimÄ , norint nustatyti, ar bÅ«tinas sutikimas, reikia palyginti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ Europos areÅ¡to orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente. <...>Reikalavimas gauti vykdančiosios valstybės narės sutikimÄ bet kokioms faktinėms aplinkybėms apraÅ¡yti pažeistų baudžiamojo persekiojimo principo apribojimo ribas ir keltų grėsmę siekiamam tikslui paspartinti ir palengvinti teisminį bendradarbiavimÄ tarp valstybių narių. <...> Siekiant nustatyti, ar vertinama nusikalstama veika yra „kita nusikalstama veika“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas,<...> reikia patikrinti, ar nusikalstamos veikos požymiai pagal jos apraÅ¡ymÄ iÅ¡duodančios valstybės narės įstatymuose yra tie patys, dėl kurių asmuo buvo perduotas, ir ar pakankamai sutampa duomenys areÅ¡to orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente.

Laiko ir vietos aplinkybių pakeitimai leistini, jei juos lemia informacija, surinkta per iÅ¡duodančioje valstybėje narėje vykstantį procesÄ dėl areÅ¡to orderyje apraÅ¡ytų veikų“.

68. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant galimus BPK 70 straipsnio pažeidimus, yra pažymėta, jog tai, kad nukentėjusiųjų skaičius ir padarytos jiems žalos dydis tyrimo metu buvo koreguojamas, nėra BPK 70 straipsnio pažeidimas. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei nagrinėjant bylÄ teisme nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės gali bÅ«ti tikslinamos. Faktinių aplinkybių patikslinimas nereiÅ¡kia, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už tÄ veikÄ , dėl kurios padarymo jis buvo perduotas ar iÅ¡duotas. Ä®statymai nenumato draudimo reikÅ¡mingus bylai duomenis rinkti po Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2010).

69. S. B. buvo prašoma išduoti dėl didelės vertės UAB „O.“ priklausančio turto pasisavinimo. Šiuo atveju nei padarytos veikos kvalifikacija, nei nukentėjusių asmenų skaičius nepakito. Tam tikras faktinių veikos aplinkybių papildymas ir patikslinimas (nusikalstamos veikos dalyko detalizavimas, tikslesnių veikos padarymo aplinkybių nurodymas, veikos padarymo laiko patikslinimas) teisėjų kolegijos vertinimu nelaikytinas BPK 70 straipsnio pažeidimu. Skunde akcentuojamas pasisavinto turto vertės padidėjimas veikos kvalifikacijai reikšmės taip pat neturėjo, o apie galimus papildomus civilinius ieškinius S. B. išdavusios institucijos buvo informuotos dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 166-170). O dėl jokios kitos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme JAV neaprašytos, nusikalstamos veikos S. B. nebuvo nuteistas.

70. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog specialiosios taisyklės taikymo ekstradicijos santykiuose tikslas yra užtikrinti visų ekstradicijos proceso garantijų laikymÄ si, t. y. iÅ¡vengti situacijų, kai valstybės, praÅ¡ydamos jiems iÅ¡duoti asmenį, sÄ moningai nurodytų tik tas nusikalstamas veikas, dėl kurių asmens iÅ¡davimas yra galimas, o vėliau asmenį trauktų baudžiamojon atsakomybėn ir už kitas nusikalstamas veikas, už kurias ekstradicija nėra galima. Ekstradicijos apribojimai (dvigubo baudžiamumo reikalavimas, asmenų neiÅ¡davimas dėl politinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, mirties bausmės apribojimas) realiai yra veiksmingi tik tada, jei yra laikomasi specialiosios taisyklės. BÅ«tent Å¡i taisyklė neleidžia valstybėms pasinaudoti ekstradicijos procesu neteisėtais tikslais.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas S. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo patikslintas, tikslesnių, aiÅ¡kesnių ir detalesnių nusikalstamos veikos aplinkybių nurodymas nebuvo jokia apimtimi susijęs su aptartais ekstradicijos apribojimais. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties preambulėje numatyta, kad Å¡ios sutarties tikslas – nustatyti veiksmingesnį dviejų Valstybių bendradarbiavimÄ kovojant su nusikalstamumu.

Todėl reikalavimas gauti vykdančiosios valstybės narės sutikimÄ bet kokioms faktinėms aplinkybėms apraÅ¡yti ar patikslinti ne tik neatitiktų sudarant sutartį kelto tikslo, bet ir apsunkintų teisminį bendradarbiavimÄ tarp valstybių. Taigi pagrindo konstatuoti BPK 70 straipsnio ar Ekstradicijos sutarties 16 straipsnio pažeidimo Å¡iuo atveju nėra.

71. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog procesas dėl veikų A. M., V. J. ir L. T. atžvilgiu apskritai negalėjo vykti, kadangi dėl Å¡ių veikų S. B. nebuvo iÅ¡duotas iÅ¡ JAV (4.3. punktas). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip ir Ekstradicijos sutarties 16 straipsnio 1 dalies c punkte, yra numatyta procesinė galimybė gauti užsienio valstybės sutikimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nebuvo iÅ¡duotas.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , kreipimasis į kompetentingÄ institucijÄ dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ribų iÅ¡plėtimo galimas ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokioje situacijoje teismas privalo bylos nagrinėjimÄ atidėti arba padaryti pertraukÄ , o ne bylÄ nutraukti. Procesas turi bÅ«ti nutraukiamas, kai atsiranda nepaÅ¡alinama procesinė kliÅ«tis. Kilęs klausimas dėl bÅ«tinybės kreiptis į asmenį iÅ¡davusiÄ ar perdavusiÄ užsienio valstybę dėl sutikimo iÅ¡plėsti baudžiamosios atsakomybės ribas gali bÅ«ti vertinamas tik kaip laikina kliÅ«tis, trukdanti tęsti procesÄ , bet ne kaip pagrindas nutraukti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2012).

72. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įpareigojo prokurorÄ patikslinti dėl sutikimo, ar S. B. gali bÅ«ti teisiamas dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų, kurių nebuvo nurodyta kreipiantis dėl kaltinamojo ekstradicijos (t. 18, b. l. 169, 170). Atsižvelgiant į tokį teismo nurodymÄ , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra kreipėsi į JAV dėl S. B. baudžiamojo persekiojimo ribų iÅ¡plėtimo (t. 19, b. l. 153, 154). Nesulaukus atsakymo iÅ¡ kompetentingų institucijų, buvo priimtas skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendis, kaltinimai apgaule įgijus svetimÄ A.

M., V. J. ir L. T. turtÄ iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti. 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paÅ¡tu Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas diplomatinis raÅ¡tas, kuriuo patvirtinama, kad JAV teisingumo departamentas 2021 m. liepos 27 d. davė leidimÄ persekioti S. B. už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo iÅ¡duotas Lietuvai (t. 21, b. l. 20-22).

73. Vadovaujantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo sulaukti atsakymo iš kompetentingų JAV institucijų dėl S. B. baudžiamosios atsakomybės ribų išplėtimo ir tik tuomet priimti nuosprendį jo atžvilgiu.

74. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui (tame tarpe ir siekiant patraukti S. B. atsakomybėn dėl veikų A. M., V. J. ir L. T. atžvilgiu). BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistojo gynėjas, prokuroro skundas byloje gautas nebuvo. Nagrinėjamu atveju grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui su tikslu patraukti S. B. atsakomybėn dėl veikų A. M., V. J. ir L. T. atžvilgiu, atsirastų procesinė galimybė pabloginti S. B. padėtį, nors nei prokuroro, nei nukentėjusiųjų skundas, kuris sudarytų pagrindÄ padėties pabloginimui, byloje gautas nebuvo.

Taigi pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui Å¡iuo atveju nėra. Dėl suėmime iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo į paskirtÄ bausmę 75. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas į S. B. paskirtÄ bausmę nepagrįstai neįskaitė JAV suėmime iÅ¡bÅ«to laiko nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. IÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pateiktos informacijos matyti, jog S. B. JAV sulaikytas 2019 m. kovo 15 d. JAV Å iaurės Ilinojaus apygardos teismas, 2019 m. spalio 29 d. spręsdamas dėl S. B. ekstradicijos, be kita ko pažymėjo, kad S. B. turi bÅ«ti laikomas JAV MarÅ¡alo tarnyboje iki tol, kol Valstijos sekretorius iÅ¡spręs šį klausimÄ pagal savo kompetencijÄ ir kol atvyks tinkamai įgalioti Lietuvos atstovai (t. 15, b. l. 158-161, 163, 164).

Ä® LietuvÄ S. B. parvežtas 2019 m. gruodžio 12 d. (t. 15, b. l. 171), nuo 2019 m. gruodžio 13 d. jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas (t. 16, b. l. 76-79). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas į S. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitė tik suėmime Lietuvos Respublikoje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , Å¡ioje dalyje nuosprendis tikslinamas ir į S. B. paskirtÄ bausmę įskaitomas suėmime nuo 2019 m. kovo 15 d. JAV iki S. B. parvežimo į LietuvÄ 2019 m. gruodžio 12 d. iÅ¡bÅ«tas laikas (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendį ir: iÅ¡ kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „O.“ statybinių medžiagų pasisavinimo paÅ¡alinti aplinkybę, jog UAB „A.“ buvo S. B. valdoma bendrovė ir aplinkybę, jog statybinės medžiagos buvo S. B. žinioje; iÅ¡ kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „O.“ statybinių medžiagų pasisavinimo paÅ¡alinti epizodÄ dėl klinkerio plytelių už 697,21 Eur (2 407,32 Lt) pasisavinimo ir iki 213 047,75 Eur sumažinti bendrÄ pasisavintų statybinių medžiagų vertę; iÅ¡ kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl UAB „A.“ piniginių lėšų pasisavinimo paÅ¡alinti aplinkybę, jog piniginės lėšos buvo S. B.

žinioje; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 213 047,75 Eur; iÅ¡ S. B. konfiskuojamÄ sumÄ už UAB „A.“ turto pasisavinimÄ sumažinti iki 2 921,32 Eur. Ä® S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime nuo 2019 m. kovo 15 d. JAV iki S. B. parvežimo į Lietuvos RespublikÄ 2019 m. gruodžio 12 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta