cdede794-a4e4-42f2-b479-8d427894dfa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. eI-4136-281/2016                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04516-2015-7                      Procesinio sprendimo kategorija 1.11.1; 1.11.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , Rolandui Kruopiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Daivai Stalionienei, atsakovams V.

I., A. I. ir jų atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V. I., A. I. ir A. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei Nijolei Gansiniauskienei dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2015-09-14 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-01-14 sprendimÄ Nr. 2.6-81-20458 dalyje dėl 2,93 ha ploto V. I. suteiktos žemės, atkuriant nuosavybės teises į B., M. ir T. D. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ;

2) panaikinti 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. I., A. I. (pardavėjų) ir A. V. (pirkėjo), dalyje dėl 37,53 proc. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

3) taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisti Lietuvos valstybei iÅ¡ V. I. ir A. I. 576 €.Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo iÅ¡nagrinėtas NŽT Ukmergės skyriaus pareiÅ¡kimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. PareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki 1940 m. nacionalizacijos 13,17 ha ploto žemė, buvusi (duomenys neskelbtini), buvo valdoma M., B. ir T. D. lygiomis dalimis, todėl konstatuota, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas turėjo bÅ«ti vykdomas bendrai į 13,17 ha turėtÄ Å¾emę.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ Å¡iÄ Å¾emę pradėta vykdyti dviem pretendentams – E. D. G. ir H. D. E. D.G. teisę atkurti nuosavybės teises į 4,39 ha ploto žemę perleido Z. M., o Å¡i – V. I.. V. I. taip pat turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha žemės, priklausiusios J., A., M., S., D. ir K. J. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-14 sprendimu Nr. 2.6-81-20458 V. I. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 4,29 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ir 1,80 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi 0,52 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir 3 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), perleisti A.

V.. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 str. 1 d. 4 p., nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos turto savininko vaiko, kuris miręs, sutuoktiniui, vaikams į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį. Todėl pretendentai į buvusios savininkės B. D. turtÄ â€“ 4,39 ha žemės – turėjo teisę pretenduoti ir gauti po 1/3 Å¡io turto (po 1,46 ha), todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-14 sprendimas dėl 2,93 ha (4,39 ha – 1,46 ha) naikintinas, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, bÅ«tina panaikinti sandorio, kuriuo V. I. suteikti sklypai perleisti kitiems asmenims, dalį ir taikyti restitucijÄ . Ginčijamu apskrities virÅ¡ininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 9 557 Lt vertės turtÄ , o buvusių savininkių B., T. ir M. D. turto dalis sudaro 66,10 proc. Å¡ios vertės. V. I. atkurta buvusių savininkių turto dalis mažintina 2/3 (66,67 proc.), todėl iÅ¡ bendrai atkurtos žemės atimama dalis, kuri pagal vertę sudaro 44,07 proc. visos turto vertės, sudaranti 4 212 Lt.

Taikant restitucijÄ natÅ«ra, iÅ¡ V. I. priteistinas natÅ«ra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o kitų trijų sklypų, perleistų sÄ Å¾iningiems įgijėjams, atžvilgiu taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovas pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė su juo sutinkanti. NŽT teigimu, remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra H.

D. ir E. D. G. vykdyta į per didelį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės B. D. valdytÄ Å¾emės plotÄ . V. I. ginčijamo apskrities virÅ¡ininko sprendimo pagrindu suteikti 4 žemės sklypai: 1,8 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomas paties V. I.; 0,52 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas A. V.; 0,77 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas T.

N. ir J. N., o vėliau pastarųjų dovanojimo sutartimi perleistas V. R.; 3 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas A. V.. Atsižvelgiant į tai, kad V. I. nuosavybės teisės atkurtos į 2,93 ha per didelį plotÄ , sutiktina su vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančio prokuroro reikalavimais. Per teismo posėdį atsakovės atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė. Atsakovai A. I. ir V. I. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė su juo nesutinkantys ir prašė jį atmesti.Atsakovų teigimu, nesant duomenų apie tai, kad buvusių savininkių valdyta žemė buvo padalinta tarp bendraturčių, laikytina, jog visos trys savininkės bendrai, nenustatytomis dalimis, valdė 13,17 ha žemės sklypÄ .

PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į taip valdytÄ buvusių savininkų žemę vienam pretendentui, nuosavybės teisė buvo atkuriama į visÄ Å¾emės plotÄ . Pretendentė E. D. G. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę pateikė į 1/3 dalį, t. y. 4,39 ha plotÄ . E. D. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,39 ha plotÄ Z. M., o Å¡i – atsakovui V. I.. Be to, V. I. buvo kreipęsis į apskrities virÅ¡ininkÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra (duomenys neskelbtini).

Kita nuosavybės teisių perleidimo sutartimi V. I. įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), valdytÄ buvusių savininkų J., A., M., S., D. ir K. J. Bendra 4,39 ha ir 4 ha žemės sklypų vertė (duomenys neskelbtini), V. I. vietoje 8,39 ha bendro ploto pamatuotas lygiavertis 4,29 ha 7187 Lt sklypas ir 1,80 ha 2370 Lt sklypas (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini), paskaičiuota Å¡ios žemės vertė, žemė perkelta į (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad prokuroras reikalauja panaikinti 3 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kitų sandorių nepraÅ¡o naikinti ir nenurodo jokių argumentų. Prokuroras nepateikia duomenų apie įgijėjo A. V. nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau reiÅ¡kia reikalavimÄ Å¡io asmens atžvilgiu. Be to, atsakovai praÅ¡o taikyti senatį, nes nuosavybės teisė atkurta prieÅ¡ daugiau nei 10 metų. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių perleidimo sutartyse nurodyti plotų dydžiai neginčijami, o nuo sutarčių sudarymo praėjo 14 metų.

Per teismo posėdį atsakovai ir jų atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Atsakovas A. V. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ V. I. įsigijo 3 ha ploto žemės sklypÄ ir 0,52 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Dėl pardavėjo sÄ Å¾iningumo abejonių nekilo, o kokiu bÅ«du buvo V. I. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovo teigimu, prokuroras nepagrįstai reikalauja panaikinti sandorį bÅ«tent jo atžvilgiu.

Per teismo posėdį atsakovas prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė Nijolė Gansiniauskienė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.              PareiÅ¡kimas netenkintinas. Remiantis Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus Mikėnų kaimo žemės iÅ¡skirstymo vienkiemiais 1935 m. planu, patvirtintu 1936-02-05, nustatyta, kad B., M. ir T. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 13,17 ha ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini). 1991-10-25 E. D.

G. (B. D. duktė) Ukmergės rajono Siesikų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės B. D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ 13,17 ha ploto žemę, kitais pretendentais nurodė brolį H. D. ir O. A. 1994-06-14 E. D. G. savo dukteriai Z. M. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 1/3 buvusių savininkių M., B. ir T. D. valdytos žemės, t. y. į 4,39 ha. 2001-08-22 Z. L. (buv. M.) perleido teisę atkurti nuosavybės teises į šį plotÄ V.

I.. Remdamasi Å¡ia sutartimi, 2001-09-19 Vilniaus apskrities Ukmergės rajono skyriaus vedėja parengė iÅ¡vadÄ Nr. 5097, kuria pripažino, kad V. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,39 ha buvusių savininkių M., B. ir T. D. valdytos žemės dalį, kurios vertė (duomenys neskelbtini). 2001-04-11 H. D. taip pat perleido teisę atkurti nuosavybės teises J. N. į 4,39 ha buvusių savininkių M., B. ir T. D. valdytos žemės. Remiantis Å¡ia sutartimi, 2001-07-09 parengta iÅ¡vada Nr. 81-1295, kuria pripažinta, kad J.

N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,39 ha buvusių savininkių valdytÄ Å¾emės sklypÄ . 2001-07-26 S. V. perleido V. I. teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha buvusių savininkų J., A., M., S., D. ir K. J. valdytos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Remdamasi Å¡ia sutartimi, 2001-10-30 Vilniaus apskrities Ukmergės rajono skyriaus vedėja parengė iÅ¡vadÄ Nr. 5180, kuria pripažino, kad V. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha buvusių savininkų J., A., M., S., D. ir K.

J. valdytos žemės sklypo dalį, kurios vertė 3 240 Lt. 2003-10-17 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 53-18926 J. N. (kuriam teisės atkurti nuosavybės teises perleistos iš H. D.) perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 3,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005-01-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.6-81-20458 V. I. atkurtos nuosavybės teisės į 8,39 ha buvusių savininkų B., M. ir T. D. bei J., A., M., S., D. ir K.

J. iki nacionalizacijos valdytos žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,29 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir 1,80 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Remiantis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-14 sprendimu Nr. 2.6-81-20458, V. I. suteikti 4 žemės sklypai: 1) 1,8 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. 8132/0003:221, esantis (duomenys neskelbtini).; 2) 0,52 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 3) 0,77 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypasb(duomenys neskelbtini).; 4) 3 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). 2010-03-09 V.

I. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido Teresei Naujanienei ir Jonui Naujaniui 0,77 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), o Å¡ie – 2012-08-13 dovanojimo sutartimi šį sklypÄ perleido V. R. 2011-08-29 V. I. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido A. V. 0,52 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), ir 3 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). 2015-02-19 H. D. kreipėsi į NŽT dėl pretendentų į buvusių savininkių M., B. ir T.

D. skaičių.2015-08-07 NŽT raÅ¡tu Nr. 47SD-2387-(14.47.7) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (gautas 2015-08-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-14 sprendimo Nr. 2.6-81-20458, kuriuo V. I. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 8,39 ha žemės sklypas, ir 2011-08-29 tarp V. I. bei A. V. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras į teismÄ kreipėsi gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Teismas kiekvienÄ kartÄ ad hoc turi nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali bÅ«ti gintinais vieÅ¡ojo intereso objektais.

Teismo įsitikinimu, nekvestionuotina, jog visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad, priimant administracinius aktus, bÅ«tų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (2006-01-16 nutarimas).

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas vieÅ¡uoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu. Nuo Å¡io ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkÅ«rimo valdžiÄ perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkÅ«rimu susijusius procesus, kuriais bent iÅ¡ dalies siekiama atkurti socialinį teisingumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1361/2014, 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2014).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčijamu apskrities virÅ¡ininko sprendimu neteisėtai, t. y. pažeidžiant AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, V. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,39 ha (visas buvusios savininkės Bronislavos Dzigaitės nekilnojamasis turtas) vietoje 1,46 ha ploto (pretendentui tenkanti 1/3 dalis) žemės, todėl 2,93 ha žemės grÄ Å¾intina į laisvos valstybinės žemės fondÄ . Atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobÅ«dį ir tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ginamas interesas yra vieÅ¡asis interesas.

Prokuroro kreipimasis į teismÄ nagrinėjamuoju atveju yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., ProkuratÅ«ros įstatymo 9 str. 3 d. 7 p. ir 19 str. įtvirtinta jo pareiga.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prokurorui kreipiantis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo į administracinį teismÄ turi bÅ«ti laikomasi Å¡io termino.

Kiekvienu konkrečiu atveju byloje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi bÅ«ti nustatyta, nuo kokios datos turi bÅ«ti skaičiuojama termino eigos pradžia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (pvz., 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-700/2014; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5 (15), 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011 ir kt.).Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. ne vėliau nei per 30 dienų nuo duomenų iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos gavimo dienos (2015 m. rugpjūčio 13 d.).

Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad prokuroras informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ atkuriant V. I. nuosavybės teises buvo gavęs anksčiau nei iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡to Nr. 47SD-2387-(14.47.7). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas dėl vieÅ¡ojo intereso į teismÄ kreipėsi nepažeisdamas nustatyto termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas – tai specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla, vieÅ¡ojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, todėl nors vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas vieÅ¡ojo ir individualių interesų derinimu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-65/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas yra viešojo intereso dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismÄ dienos praėjo deÅ¡imties metų laikotarpis, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima bÅ«tų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti byloje ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su vieÅ¡uoju interesu iÅ¡laikyti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, be kita ko, pažymėjo, kad už vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos.

Nors įstatymai ne visoms iÅ¡ jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau įstatymo virÅ¡enybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad, nustačiusios vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorÄ ar kitÄ subjektÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių vieÅ¡ajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

Toks stabilumas nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo.

Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ taptų praktiÅ¡kai neribota laiko požiÅ«riu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. A146–335/2008 suformuota praktika nuosekliai plėtojama kitose bylose dėl viešojo intereso gynimo (žr., pvz. LVAT 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010, 2012 m. spalio 11 d. administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012, 2013 m. spalio 2 d. administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013, 2014 m. gegužės 2 d. administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014 ir kt.).Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai būna susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, Å¡ios konstitucinės vertybės negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos ir Å¡ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgÄ laikÄ nesikreipta dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. įvertinti prokuroro, vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės. Taigi vieÅ¡ojo intereso pažeidimo mastas, kai nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas, konkrečių bylos aplinkybių visumos kontekste teismo gali bÅ«ti vertinama kaip viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgiama teismui atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012).Bylos medžiaga patvirtina, kad B., M. ir T.

D. nuosavybės teise valdė 13,17 ha ploto žemės sklypÄ . B. D. turėjo tris vaikus – E. D. G., H. D. ir O. A., kurie kreipėsi į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tačiau O. A. reikalingų dokumentų nepateikė, o jai mirus, įpėdiniai taip pat nesikreipė. Taigi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra pradėta vykdyti E. D. G. ir H. D. Kaip minėta, E. D. G. savo teisę atkurti nuosavybės teises perleido dukteriai Z. L. (buv. M.), o Å¡i – V.

I., ir 2001-09-21 parengta iÅ¡vada, teigianti, jog V. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,39 ha žemės sklypÄ . Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį. Dėl to pretendentai į B. D. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ turi teisę pretenduoti į bÅ«tent jai tenkančiÄ turto dalį. Å iuo atveju iÅ¡vada, kad B. D. nuosavybės teise valdė 4,39 ha žemės sklypo, todėl jos vaikai turėjo teisę pretenduoti ir gauti po 1/3 dalį, arba po 1,46 ha, Å¡io sklypo, daroma vadovaujantis 1935 m. planu, patvirtintu 1936-02-05.

Å iame plane nenurodyta, kokiomis dalimis 13,17 ha ploto žemės sklypÄ valdė seserys D., todėl prokuroro ir NŽT buvo konstatuota, kad kiekvienai seseriai nuosavybės teise priklausė 1/3 sklypo dalis, t. y. po 4,39 ha. Teismo vertinimu, bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog nuo minėto plano patvirtinimo 1936 m. iki 1940 m. nacionalizacijos praėjo nemažas laiko tarpas, kitų objektyvių duomenų apie bendraturčių dalis nėra; taigi prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pažeidimo pagrindÄ sudaro iÅ¡ esmės vien Å¡i faktinė aplinkybė.

Pažymėtina, kad jokių duomenų, jog į buvusių savininkių iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę nuosavybės teisės galėtų bÅ«ti atkurtos kitiems asmenims, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl asmenų teisės atkurti nuosavybės teisę pagal nuosavybės teisių perleidimo sutartis, nenustatyta, kad tarp kitų pretendentų į buvusių savininkių iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų kilęs ginčas dėl atitinkamų žemės plotų. Taip pat nenustatyta, kad J.

N., kuriam teisės atkurti nuosavybės teises buvo perleistos iÅ¡ B. D.sÅ«naus H. D., nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos pažeidžiant teisinį reguliavimÄ ar toks atkÅ«rimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisės V. I. bÅ«tų atkurtos dėl melagingų duomenų pateikimo ar nusikalstamos veiklos. Nenustatyta, jog ginčo žemė bÅ«tų priskirta rezervatams, draustiniams ar kitoms teritorijoms, turinčioms iÅ¡skirtinę svarbÄ visuomenei. Be to, nuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-14 sprendimo Nr. 2.6-81-20458 jau yra praėję daugiau nei 11 metų, o nuo teisių atkurti nuosavybės teises perleidimo sutarčių sudarymo – daugiau nei 14 metų; taigi per šį laikotarpį sudarytų sandorių pagrindu asmenys, įgijo teisėtų lÅ«kesčių.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, patenkinus prokuroro praÅ¡ymÄ , vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas padarant didesnės žalos kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, o privatiems asmenims, sÄ Å¾iningai įgijusiems atitinkamus žemės sklypus, bus sukurti papildomi subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai, gali bÅ«ti pažeista jų teisė į nuosavybę. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Gashi prieÅ¡ KroatijÄ (Nr. 32457/05, 2008-03-13) nurodė, kad valstybės institucijų klaidos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas.

Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų rizikÄ ir padarytos klaidos negali bÅ«ti taisomos privataus asmens sÄ skaita. Å iais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar toks nuosavybės aktų panaikinimas yra proporcingas, t. y. užtikrinama pusiausvyra tarp bendro intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos, tokiais atvejais pusiausvyra nepasiekiama, jei valdžios institucijų klaidų atitaisymas užkrauna asmeniui pernelyg didelę naÅ¡tÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ byloje Digrytė Klibavičienė prieÅ¡ LietuvÄ ).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų, yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas nuo pareiÅ¡kėjo ginčijamo administracinio akto priėmimo, toks vieÅ¡ojo intereso gynimas pažeistų teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , todėl vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti atsisakytina, o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                                                             n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                                 Ina Kirkutienė           Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                            Jolita Rasiukevičienė                                                                Â