2020-08-26 Nr. AB-15489-3-61-3-02802-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1134-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02802-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus bei Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 17 480 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK), 3 040 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 760 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 21 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (laikotarpis su pertraukomis) buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje, Lukiškių TI-K ir Kauno TI, netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam laisvo ploto tekdavo apie 1,5 kv. m. Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams. Pareiškėjo teigimu, buvo išduodama nekokybiška patalynė, o minkštajame inventoriuje gausu blakių. Kamerose nebuvo įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros bendros patalpos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas pareigūnų. Marijampolės AVPK dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose buvo mažai natūralios šviesos, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, žiemos laikotarpiu buvo šalta. Kamerų būklė avarinė, patalpos nedezinfekuojamos, vėdinamos tik per langus. Kauno TI ir Lukiškių TI-K nėra skalbyklų. Kamerų švarai palaikyti nebuvo išduodamos higienos ir valymo priemonės. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio. Nurodė, kad pasivaikščioti buvo vedamas 1 val. per parą, nors pareiškėjo teigimu, turėjo teisę į ne mažiau kaip 8 val. trukmės pasivaikščiojimą. Akcentavo, kad Marijampolės AVPK pareigūnai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo prašymus, teikdavo melagingą informaciją. Nurodė, kad būnant areštinėje, artimieji negalėjo perduoti maisto produktų, jam buvo draudžiama apsipirkti, todėl pareiškėjo teigimu, jam nusilpo imunitetas, nukrito svoris, jautė alkį. Pažymėjo, kad areštinėje buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, dažnai tekdavo jį valgyti jau atšalusį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

4. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais dėl jo skunde minimų aplinkybių į Departamentą kreipęsis nebuvo.

6. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Marijampolės AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad Marijampolės AVPK areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis, ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi. Kamerose sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Kamerose veikia mechaninė oro šalinimo sistema. Pažymėjo, kad Marijampolės AVPK pasivaikščiojimai yra organizuojami kiekvieną dieną. Nurodė, kad patalpose įrengtas natūralus ir dirbtinis vėdinimas. Nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę areštuotiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Dušai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Duomenų apie tai, kad duše nebuvo karšto vandens, neužfiksuota. Pareiškėjui visu areštinėje buvimo laikotarpiu pagal žodinius prašymus buvo išduotos valymo priemonės. Marijampolės AVPK išduodami čiužiniai yra iš audinio nepralaidaus skysčiams ir iš audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti) areštinėje esančiomis priemonėmis, kiekvienam apgyvendintam asmeniui išduodami neužteršti lovos skalbiniai ir rankšluosčiai. Pareiškėjas būdamas Marijampolės AVPK dėl minkštojo inventoriaus nesiskundė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Pageidavimų naudotis savo patalyne pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad pagal 2016–2018 metų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašus, areštinėje graužikų nebuvo rasta. Nurodė, kad pareiškėjas ir kiti asmenys, laikomi Marijampolės AVPK, maitinami pagal teisės aktų reikalavimus. Areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato areštantams galimybės apsipirkti. Pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduotos būtiniausios asmens higienos priemonės. Taip pat pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės AVPK buvo gautas ne vienas pareiškėjo skundas (prašymas), kuris buvo priimtas, užregistruotas ir išnagrinėtas.

8. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Taip pat pažymėjo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pažymėjo, kad T. K. į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais išduoti jam higienos priemonių nesikreipė. Nurodė, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Nurodė, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra kamerose atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Akcentavo, jog pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

10. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms. Kamerose įrengti pilnai arba iš dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Kauno TI kamerų einamasis remontas atliekamas reguliariai, o asmenys laikomi kamerose taip pat privalo rūpintis jų tvarka. Pažymėjo, kad Kauno TI sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumo ar nežmoniškai su juo elgtis. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos ar pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiškėjo savijautai.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 770 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 40 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas visas 228 paras buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 8,22 kv. m). Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI visas 13 parų buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 4,72 kv. m iki 7,6 kv. m). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam Marijampolės AVPK areštinėje nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas.

14. Teismas iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl T. K. skundo“ nustatė, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabinų nebuvo. Nurodoma, kad kamerose (kuriose gyveno pareiškėjas) ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, įrengtos užuolaidos. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 228 paras, su kitais asmenimis pareiškėjas kalėjo 193 paras. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 193 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tai suteikė pagrindą konstatuoti, kad Lukiškių TI-K 193 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sąlygomis.

15. Teismas nustatė, kad Kauno TI atsiliepime nurodė, jog kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas 13 parų ir visą šį laiką kamerose buvo ne vienas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui 13 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tai suteikė pagrindą konstatuoti, kad Kauno TI 13 parų pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

16. Teismas nustatė, kad Marijampolės AVPK atsiliepime bei Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos J. S. 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areštinėje“ nurodoma, kad sanitarinis mazgas areštinėje atitvertas ne tik pertvaromis, tačiau ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), sanitariniai mazgai įrengti kameros kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius. Teismas padarė išvadą, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas Marijampolės AVPK užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių galimai netinkamo pareigūnų elgesio atvejų nei vienoje kalinimo įstaigoje jam atliekant gamtinius reikalus, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laikė neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertino, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

18. Teismas pažymėjo, jog byloje esančiame Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos J. S. 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areštinėje“ nurodoma, kad pareiškėjui būnant areštinėje į jo pateiktus skundus dėl laikymo sąlygų buvo pateikti atsakymai, o policijos kompetencijai nepriskirti prašymai ir skundai persiųsti juos nagrinėjančioms institucijoms. Atsakovo atstovas į bylą pateikė 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. spalio 18 d., keturis 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 30 d. Marijampolės AVPK gautus pareiškėjo prašymus ir skundus bei atsakymus į juos. Pareiškėjas šioje byloje neginčija nei vieno Marijampolės AVPK atsakymo. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kada, koks pareigūnas elgėsi netinkamai ir nepriėmė jo prašymo, kokia jų pateikta informacija buvo melaginga. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys dėl netinkamo pareigūnų elgesio Marijampolės AVPK, laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo netinkami vėdinimui. Priešingai, jo skunde nurodoma, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kameros vėdinamos per langus. Akcentuota, jog pareiškėjo skundo teiginiuose vyrauja prieštaravimai, nes vienur jis nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kitur, kad prieš langus yra įrengtos grotos, todėl negalimas vėdinimas per langus. Teismas vadovavosi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerų vėdinimą. Atsižvelgdamas į byloje išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos, todėl jose vyravo nemalonus kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovų pažeidimų, nes pareiškėjas neįrodė jų neteisėtų veiksmų šiuo pagrindu. Kamerų vėdinimas buvo užtikrintas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

20. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jam buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokiu laikotarpiu nebuvo tiekiamas karštas vanduo dušuose. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC Marijampolės departamentas) 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-527 (23.14.3.4.12) bei 2017 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), teismas nustatė, jog karštas vanduo yra tiekiamas į dušo patalpas, dušai techniškai tvarkingi. Akcentuota, jog NVSC Marijampolės departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės AVPK areštinės kamerose, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 26 d. skundą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus kreipėsi į NVSC Marijampolės departamentą dėl informacijos pateikimo. NVSC Marijampolės departamentas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo gavęs du pareiškėjo skundus, kurių atžvilgiu atlikti operatyvieji patikrinimai ir nenustatyta jokių higienos normos pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde nenurodo, kad dar kitu konkrečiu ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės AVPK administraciją ar NVSC Marijampolės departamentą dėl netiekiamo karšto vandens dušuose. Teismo nuomone, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad Marijampolės AVPK užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl prausimosi po dušu, atmesti. Pareiškėjo teiginys, kad dušuose nebuvo karšto vandens, laikytas neįrodyta aplinkybe, todėl atmestas kaip nepagrįstas.

21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobūdžio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1 valandos pasivaikščiojimo laiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas būtų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėta ir tai, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. kasdien, tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi būti ilgesnis. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta minėtose kalinimo įstaigose dėl laiko trukmės, atmestas kaip nepagrįstas.

22. Teismas padarė išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenumato prievolės kamerose įrengti drabužių spintas, todėl pareiškėjo nusiskundimas, kad minėtose kalinimo įstaigose nebuvo spintų drabužiams susidėti, atmestas kaip nepagrįstas.

23. Teismas padarė išvadą, kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne rečiau kaip kartą per savaitę gaudavo išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius jau sausus. Taip pat turėjo galimybę pasinaudoti viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl skalbyklų nebuvimo Lukiškių TI-K ir Kauno TI, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Teismas nusprendė, kad Marijampolės AVPK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Minėti asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirtas tam tikras specialus maitinimas. Taip pat nebuvo duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl nekokybiško maisto tiekimo pagrįstas subjektyvia nuomone, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jam maitinimas Marijampolės AVPK buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

25. Teismas nurodė, jog pareiškėjui artimieji negalėjo perduoti maisto produktus, nes teisės aktai nenumato tokios galimybės. Nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK buvo maitinamas tris kartus per dieną pagal patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Pareiškėjas skunde nenurodė nei kuriais metais, nei maždaug kokiu laikotarpiu jam buvo nusilpęs imunitetas ir kuo tai pasireiškė. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas dažnai buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK ir atvirkščiai. Pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti maisto produktus Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje ir juos atsivežti į Marijampolės AVPK. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimas dėl to, kad artimieji negalėjo jam perduoti maisto produktus ir jis negalėjo apsipirkti, atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nedetalizuoja, kokios valymo priemonės ir kurioje kalinimo įstaigoje bei kokiu laikotarpiu jam nebuvo išduotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktą. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovų pateiktais duomenimis apie valymo priemonių išdavimą suimtiesiems ir nuteistiesiems bei švaros kamerose palaikymą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys dėl valymo priemonių neišdavimo atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuota, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo finansinių ar kitokių galimybių įsigyti reikiamų higienos priemonių Lukiškių TI-K ir Kauno TI. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šių kalinimo įstaigų administraciją su prašymais išduoti higienos priemones. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, tai patvirtino byloje esantis Prašymų pirkti būtiniausias prekes registravimo žurnalo išrašas, todėl jis neatitiko sąlygų nemokamoms higienos priemonėms gauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokios higienos priemonės Marijampolės AVPK jam nebuvo išduotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktą. Tačiau iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. spalio 22 d. skundo Marijampolės AVPK areštinei, matyti, jog jis nurodo, kad 2017 m. spalio 18 d. atvykus į Marijampolės AVPK jam buvo išduotas muilas ir tualetinis popierius. Tas pats nurodyta ir Marijampolės AVPK 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiškėjo skundą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas šio atsakymo neginčijo. Teismas padarė išvadą, jog neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis apie higienos priemonių išdavimą minėtose kalinimo įstaigose, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Teismas iš byloje esančių NVSC Marijampolės departamento 2017 m. gruodžio 5 d. ir 18 d. patikrinimo aktų Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), Nr. PA.4-476 (16.3.187.4.12) nustatė, jog Marijampolės AVPK išduodami čiužiniai yra iš audinio, nepralaidaus skysčiams, ir iš audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti), kiekvienam apgyvendintam asmeniui išduodami neužteršti lovos skalbiniai ir rankšluosčiai. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismas pažymėjo, jog jau anksčiau nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius tardymo izoliatoriuose. Akcentavo, jog iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, jog T. K. Lukiškių TI-K naudojosi savo asmenine patalyne, rankšluosčiais ir indais, tai patvirtinta jo parašu. Akcentuota, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ar minkštuoju inventoriumi, nenurodo, kad būtų kreipęsis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į atsakovo atstovus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam nuo išduodamos patalynės kilo alergija. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti atsakovo atstovų ir kitų institucijų pateiktais duomenimis, todėl padarė išvadą, kad Lukiškių TI–K, Kauno TI ir Marijampolės AVPK, aprūpindami pareiškėją patalyne ir minkštuoju inventoriumi, nepažeidė galiojančių teisės aktų nuostatų. Teismas nusprendė, jog pareiškėjo teiginys, kad minėtose įstaigose buvo išduodama nekokybiška patalynė, yra subjektyvi nuomonė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde itin abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros būklės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Marijampolės AVPK ir NVSC Marijampolės departamento pateiktais duomenimis apie bendrą kamerų būklę. Byloje esančių įrodymų visuma paneigė pareiškėjo nurodytus nusiskundimus. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros, parazitų Marijampolės AVPK kamerose ir bendros jos būklės, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K stengiasi užtikrinti, kad kamerose nebūtų buitinių kenkėjų. Be to, iš NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų matyti, kad patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų buitinių parazitų kamerose, taip oro temperatūros, drėgmės reikalavimų pažeidimai nenustatyti. Lukiškių TI-K kamerų būklė yra nuolat tikrinama, smulkūs pažeidimai kartais fiksuojami, tačiau operatyviai šalinami. Akcentuota, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų kamerose. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į NVSC Vilniaus departamentą laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, todėl teismo nuomone, atsakovo atstovui tektų nepagrįsta pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K ir NVSC Vilniaus departamento pateiktais duomenimis. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros, parazitų Lukiškių TI-K kamerose ir bendros jos būklės, atmestini.

30. Dėl pareiškėjo teiginių dėl bendros kamerų būklės Kauno TI teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Kauno TI administraciją, nei į NVSC Kauno departamentą, todėl teismo nuomone, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Be to, pažymėta, jog pareiškėjas Kauno TI ginčo laikotarpiu buvo laikomas tik 13 parų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros ir bendros Kauno TI kamerų būklės, atmestini.

31. Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažinta, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų Lukiškių TI-K (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 193 paras) bei Kauno TI (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 13 parų), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti iš Lukiškių TI-K 17 480 Eur ir iš Kauno TI 760 Eur piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelės. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvačios sumos yra 770 Eur ir 40 Eur, todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 770 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteistina 40 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, jog Marijampolės AVPK dėl skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK 3 040 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestas kaip nepagrįstas.

32. Žalos atlyginimą, kurį prašo priteisti iš Departamento, pareiškėjas siejo su Departamento veiksmais, kurie, pasak pareiškėjo, pasireiškė tuo, kad būtent Departamentas pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, tačiau šios pareigos Departamentas nevykdo. Dėl šių argumentų pažymėta, kad pareiškėjo teisės kalėjimo metu buvo pažeistos ne dėl Departamento veiksmų, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip neteisėtus (neorganizuojant naujų laisvės atėmimo vietų statybų ir pan.), tačiau dėl atitinkamų jau priimtų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, už kurių laikymąsi atsakingos byloje Lietuvos valstybę atstovaujančios įkalinimo įstaigos. Už nepatogumus, kuriuos pareiškėjui teko patirti kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginama priteisiant neturtinę žalą iš Lietuvos valstybę atstovaujančių įkalinimo įstaigų. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl jo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 21 280 Eur, atmestas kaip nepagrįstas.

III. 33. Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Nustačius pažeidimus, kurių nėra galimybės pašalinti, prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. atvyko į teismą dalyvauti posėdyje pirmosios instancijos teisme, tačiau šaukime buvo nurodyta ne ta salė. Aiškinantis aplinkybes jam buvo nurodyta, kad teismo posėdis atidėtas 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau šią dieną atvykus sekretorė jam įteikė teismo sprendimą, kur nurodyta, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

35. Pareiškėjas nurodo, kad vykstant į teismo posėdžius susidarė papildomos išlaidos, o bylos nagrinėjimas įvyko jam nedalyvaujant, atimant teisę pasisakyti, pateikti argumentus, prieštaravimus, papildomus įrodymus, todėl sprendimas priimtas neteisingas.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

37. Atsakovas pažymi, jog nors EŽTT praktikoje yra nurodoma, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau nacionaliniuose teisės aktuose (higienos normose) tokie reikalavimai nėra nustatyti. Nurodo, kad kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Pažymi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės.

38. Atsakovas taip pat dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl 40 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir šią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, arba nusprendus, kad nėra pagrindo šią skundo dalį atmesti, pripažinti, kad pareiškėjo teisė į asmens privatumą naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas nepagrįstai, nes yra neproporcingas padarytai neturtinei žalai.

40. Atsakovas pažymi, kad visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto Kauno TI neturi nei techninių, nei finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą yra nepagrįsti, nes Kauno TI įrengtos patalpos yra tinkamos ir įrengtos kaip tai numatyta teisės aktuose (Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p.).

41. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimą vadovaudamasis ne teisės aktų nustatyta sanitarinių mazgų įrengimo tvarka, o EŽTT sprendimais.

42. Atsakovas pabrėžia, kad Kauno TI sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, taip pat turi duris.

43. Kauno TI nuomone, atsižvelgiant į teismų praktiką ir pateiktus duomenis, neturtinės žalos dydis (40 Eur) yra neproporcingas pažeidimo masto atžvilgiu (jei toks pažeidimas iš viso buvo). Be to, nebuvo įvertinta galimybė atlyginti pareiškėjui padarytą žalą pripažįstant teisės pažeidimą.

44. Atsakovas, gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, padarė išvadą, kad Kauno TI pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos nėra pakankamai aiškios, todėl teikia daugiau nuotraukų. Minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Kauno TI prašo juos priimti.

45. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, nurodo, kad palaiko visus Lukiškių TI-K argumentus ir reikalavimus, todėl prisideda prie jo apeliacinio skundo.

46. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovų apeliacinius skundus.

47. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų.

48. Atsakovas teigia, kad teismui manant, jog šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas, jis turėtų būti laikomas mažareikšmiu ir nesukeliančiu jokių pasekmių pareiškėjui.

49. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

50. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Atsakovo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K bei Kauno TI nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. bei neteisėtų Departamento veiksmų, atlyginimo.

53. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų Lukiškių TI-K (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 193 paras) bei Kauno TI (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 13 parų) patyrė neturtinę žalą, nusprendė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 770 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, – 40 Eur.

54. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimus, apeliacinius skundus padavė Lietuvos valstybei atstovaujantys Lukiškių TI-K ir Kauno TI, kurie nesutinka su konstatuotais privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimais, bei pareiškėjas, kuris akcentuoja, kad nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.

55. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovų apeliacinių skundų ribų.

56. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog teismo posėdis Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 5 d. 14.30 val. buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi, teismo šaukimas buvo įteiktas pareiškėjo mamai (II t., b. l. 143). Pareiškėjas neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju vien tai, kad teismo posėdis vyko kitoje salėje, nei buvo nurodyta šaukime, atsižvelgiant į tai, jog teismo priimamajame yra viešas stendas, kuriame skelbiamos tikslios posėdžių salės, be to, pareiškėjas neneigia, kad atvykęs į teismą, išsiaiškino, kurioje būtent salėje vyko teismo posėdis, nelaikytina svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Tuo labiau, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kurie nebuvo pateikti su skundu ir kuriuos jis galėjo pateikti tik teismo posėdžio metu.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinus tai, kad pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, o be to, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

58. Dėl Lukiškių TI-K ir Kauno TI apeliacinių skundų argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

59. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų taikymą savo teritorijoje. Nors prisijungimas prie Konvencijos neatima valstybės teisės nacionalinėje teisėje pačiai apibrėžti tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių standartus (nagrinėjamu atveju reikalavimus, susijusius su kalinimo sąlygomis, įskaitant sanitarinių mazgų įrengimą), tačiau nacionalinėje teisėje įtvirtintas standartas negali būti žemesnis nei nustatytas Konvencijoje, t. y. Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principui, yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Be to, valstybiniai organai, vykdantys teisinę gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konvencijos nuostatas, kurios turi tapti valstybės vidaus teisės sudedamąja dalimi, ir neturi būti jokių kliūčių joms taikyti teismuose ir kituose teisinę gynybą vykdančiuose organuose (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Taigi EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

61. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tomis dienomis, kai Lukiškių TI-K pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas (193 paras), nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, nes jis galėjo būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei prižiūrėtojų, ir konstatavo tokio pobūdžio pareiškėjo teisių pažeidimą.

62. Tačiau dėl sanitarinio mazgo įrengimo Kauno TI pažymėtina, jog šiuo atveju iš atsakovo paaiškinimų, teiktų pirmosios instancijos teismui, nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas gana aukštais atitvarais (atsakovo nurodytais duomenimis – 2,1 m aukščio), yra durys. Tai patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos. Šios nuotraukos susijusios su apeliacinio skundo argumentais ir pridedamos prie bylos. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrino kalinamiems asmenims minimalų privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1676-624/2020). Todėl konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti Kauno TI neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje turėjo atmesti kaip nepagrįstą.

63. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas Lukiškių TI-K teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo, susijusio su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (193 paras pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 770 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat reiškia reikalavimą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Toks reikalavimas pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo reiškiamas. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis pareiškėjo naujas reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.

67. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų, likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui T. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 40 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė