cdeca783-9f58-43ab-bbac-4cebe01f5a01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A–141/2014                                  Teismo proceso Nr. 1-63-1-00642-2010-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.,1.2.4.2.7.; 1.2.22.1.,2.1.7.4.

                                                                                                                                                                                                                         LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Segėjui Stulginskiui,nuteistajam M.

S.,gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajam A. K.,nukentėjusiojo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei,     teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

1) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

2) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. S. pakirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Iš nuteistojo M. S. priteista: nukentėjusiojo A. K. naudai 619,16 Lt turtinei, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, Valstybinės ligonių kasos naudai – 11 776,49 Lt už A.

K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai – 9 865,93 Lt A. K. išmokėtos pensijos netekus darbingumo. n u s t a t ė : M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), N. S. priklausančioje pirtyje, salėje, kurioje buvo kitų žmonių, konflikto metu tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššovė nukentėjusiajam A.

K. į kairę ir į deÅ¡inę Å¡launį, tuo padarė jam Å¡autinę žaizdÄ kairėje Å¡launyje su kairio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu, svetimkÅ«niu kairėje Å¡launyje, kiaurinę Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡inėje Å¡launyje su deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu, iÅ¡sivysčiusia deÅ¡inės kojos Å¡eivinio nervo neuropatija, abiejų kelių ir čiurnų kontraktÅ«ra, Å¡iais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ .Taip pat M.

S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. Tartoko kaime, Palomenės seniÅ«nijoje, KaiÅ¡iadorių rajone, neturėdamas leidimo laikė nenustatytÄ 9 mm kalibro B kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pritaikytÄ Å¡audyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo Å¡oviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) Å¡ovinių Å¡iam ginklui. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius praÅ¡ymus: panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti M.

S. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstÄ veikÄ ir atmesti civilinius ieÅ¡kinius arba M. S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, atitinkamai suÅ¡velninti nuteistajam Å¡ioje kaltinimo dalyje paskirtÄ bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

S. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Gynėjas pažymi, kad jo ginamajam nusikalstamos veikos inkriminuotos remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, kuris, įvykio metu bÅ«damas neblaivus, galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl į jį Å¡ovusio asmens. Tai patvirtina nuteistojo M. S. duoti parodymai, jog iÅ¡girdęs Å¡Å«vį, jis nuėjo į pirties salę ir joje pamatęs gulintį A. K., paėmė Å¡alia jo gulintį pistoletÄ ir iÅ¡metė į tvenkinį, kad nebÅ«tų daugiau problemų.

Dėl Å¡ių M. S. veiksmų neblaiviam A. K. galėjo pasirodyti, jog į jį Å¡ovė bÅ«tent jis. Gynėjas pažymi, jog byloje nėra paneigta versija, jog nukentėjusysis gali sÄ Å¾iningai klysti dėl į jį Å¡ovusio asmens. Gynėjas taip pat atkreipia teismo dėmesį į nukentėjusiojo nuostatų subjektyvųjį aspektÄ , kadangi jis priklausė prieÅ¡ingai nei jo ginamasis M. S. konfliktavusių jaunuolių grupei, į galimÄ policijos poveikį nukentėjusiajam, nes M. S. praeityje buvo teistas, bei tÄ aplinkybę, jog be nukentėjusiojo niekas iÅ¡ pobÅ«vyje buvusių asmenų nenurodė, kad į jį Å¡ovė bÅ«tent M.

S.. Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojų K. C. ir N. Å . parodymų prieÅ¡taravimus, kuriais, grįsdamas nuosprendį, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bei pažymi, jog Å¡ių liudytojų parodymai apie tai, kad matė M. S. laikantį „šautuvÄ â€œ ir stovintį Å¡alia gulinčio nukentėjusiojo, yra paaiÅ¡kinami minėtais nuteistojo parodymais, jog iÅ¡girdęs Å¡Å«vius, jis nuėjo į salę, paėmė gulėjusį pistoletÄ ir iÅ¡metė į tvenkinį, taip pat liudytojo T.

G. parodymais, kad nuaidėjus Å¡Å«viams po kurio laiko jis pamatė, kad M. S. priėjęs pakėlė nuo žemės pistoletÄ ir įmetė jį į tvenkinį, kuriuos apygardos teismas nepagrįstai atmetė. Kiti pobÅ«vyje dalyvavę liudytojai nepaneigė minėtų nuteistojo bei liudytojo T. G. parodymų, o liudytojai – policijos pareigÅ«nai J. G., L. Vaičekauskas ir M. J. jau po įvykio atliko atskirus bylos tyrimo veiksmus, todėl nesuprantama, kaip jie gali paneigti M. S. parodymus.  Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iÅ¡ nuosprendžio taip pat nėra aiÅ¡ku, kokie yra nuosprendžio motyvuose abstrakčiai paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie paneigia M.

S. parodymus. Ginklo iÅ¡metimo priežastis M. S. paaiÅ¡kino įtikinamai, logiÅ¡kai ir nuosekliai, kad neįvyktų daugiau ekscesų, kaip ir savo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos priežastis – buvo paieÅ¡komas kitoje byloje, todėl suprato, jog dėl perÅ¡auto A. K. į įvykio vietÄ greitai atvyks policija. Gynėjas taip pat pažymi, jog įvykio metu visi liudytojai, taip pat ir nukentėjusysis buvo neblaivÅ«s, todėl nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų M. S. kaltę, remtis vien tik liudytojų parodymais daugiau nei rizikinga.

Pažymi, jog byloje nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio iš įvykio vietos pasišalino ir R. Ž., kurio automobilyje vėliau buvo rasta kraujo, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo ištirtos, o šiuo metu jų ištirti nėra galimybės, taip pat abejoja, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti visi šūvių metu pobūvyje dalyvavę asmenys. Gynėjas tvirtina, jog kaltinimai jo ginamajam dėl A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir ginklo laikymo pagrįsti prielaidomis, todėl M.

S. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o jam pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. Nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurie kaip nors sietų M. S. su jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu – nesurastas Å¡aunamasis ginklas, kuriuo buvo perÅ¡autas nekentėjusysis, nėra ir kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. S. yra padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ viekÄ . Liudytojų K. C. ir N. Å . parodymai, kad anksčiau šį ginklÄ yra mačiusios pas M. S., nėra pakankamos Å¡iai nusikalstamai veikai jam inkriminuoti.

Pažymi, jog M. S. parodė turėjęs dujinį pistoletÄ , kurį pas jį ir galėjo matyti liudytojos K. C. ir N. Å .. Atkreipia dėmesį, jog dujinis pistoletas iÅ¡oriÅ¡kai nesiskiria nuo kovinio, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog Å¡ios liudytojos apie ginklus nieko nesupranta, neskiria Å¡autuvo nuo pistoleto.           Gynėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu byloje nebÅ«tų nustatytas pagrindas M. S. visiÅ¡kai iÅ¡teisinti, jo veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir tuo pagrindu suÅ¡velninta bausmė.

Gynėjas tvirtina, kad jo ginamajam inkriminuotas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – nėra nustatytas. Visų pirma, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad į nukentėjusiojo kojas buvo paleisti tiksliniai Å¡Å«viai, be to, pat nukentėjusysis parodo, kad į jį buvo Å¡auta iÅ¡ labai arti (iÅ¡ 1,5 m -2 m atstumo).

Kita vertus, be A. K., Å¡Å«vių paleidimo metu pirties salės patalpoje kitų asmenų nebuvo ir niekas nenukentėjo.Gynėjas analizuoja pirtyje buvusių byloje apklaustų įvykio liudytojų parodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirties patalpoje, kurioje į nukentėjusįjį buvo paleisti Å¡Å«viai, be jo į Å¡ovusiojo asmens, kitų asmenų nebuvo. Todėl kaip nepagrįstas vertina skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadas, kad M. S. du kartus Å¡ovė nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu į nukentėjusįjį patalpoje, kurioje buvo kitų asmenų.

Aplinkybė apie kitų asmenų buvimÄ patalpoje yra paneigta, kartu yra paneigtas M. S. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis. BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte reglamentuotas kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – reikalaujantis nustatyti pavojingumÄ (grėsmę) kitų žmonių gyvybei, Å¡ioje byloje nenustatytas, o pagrįstas tik prielaidomis.          Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, numetėjusysis ir jo atstovė prašė nuteistojo M.

S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo atstovė prašė iÅ¡ nuteistojo M. S. nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo M.

S. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskyrė nuteistajam teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip teigia apeliantas, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ Nuteistojo M. S. gynėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jo ginamajam kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas inkriminuotas remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, kuris, įvykio metu bÅ«damas neblaivus, galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl į jį Å¡ovusio asmens. Nuteistojo M. S. kaltę kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ , be nukentėjusiojo A.

K. parodymų, patvirtina teisiamojo posėdžio metu paklaustų liudytojų K. C., I. S., H. G., J. G., L. V., M. J. parodymai, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. Å . ir V. D. parodymai, nuteistojo elgesys po įvykio bei kita bylos medžiaga. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ asmuo atsako tuo atveju, jeigu tyčia sunkiai sužalojo ar susargdino kitÄ asmenį kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 14 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), N. S. priklausančios pirties salėje, kurioje buvo liudytojos I. Å . gimtadienį Å¡ventusių asmenų, gimtadienio Å¡ventės dalyvių konflikto metu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos Å¡aunamojo ginklo, pritaikyto Å¡audyti 9 mm „LUGER“ tipo Å¡oviniais, du kartus buvo iÅ¡Å¡auta nukentėjusiajam A. K. į kairę ir deÅ¡inę Å¡launis ir padarytos Å¡autinės žaizdos: kairėje Å¡launyje su kairio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu ir svetimkÅ«niu, deÅ¡inėje Å¡launyje su deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu, iÅ¡sivysčiusia deÅ¡inės kojos Å¡eivinio nervo neuropatija, o taip pat abiejų kelių ir čiurnų kontraktÅ«ra, atitinkančios sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusiajam A. K. padaryto sužalojimo mastÄ patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 85-86).   Nuteistasis M. S. neginčija laikęs rankose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ B kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuriuo nukentėjusiajam A. K. buvo perÅ¡autos kojos, tačiau tvirtina, kad šį ginklÄ jis rado Å¡alia nukentėjusiojo, kai iÅ¡girdęs Å¡Å«vius, po 3-5 minučių iÅ¡ pirties, kurioje maudėsi, nuėjo į salę, ir paėmęs prie nukentėjusiojo gulėjusį pistoletÄ , jį iÅ¡metė į tvenkinį, kad daugiau niekas negalėtų juo pasinaudoti.

Å i nuteistojo versijÄ yra patikrinta ir paneigta bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Ikiteisminio tyrimo atliktų procesinių veiksmų metu – įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, kuriame užfiksuota, kad nuketėjusysis aiÅ¡kiai nurodė, kurioje vietoje Å¡Å«vių metu buvo jis, o kurioje – M. S. (t. 1, b. l. 8-13), pateiktose asmenų fotonuotraukose neabejodamas atpažino M. S. kaip į jį Å¡ovusį ir jį sužalojusį asmenį (t. 1, b. l. 74-76), daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 41), specialistų iÅ¡vadose (t. 1, b. l. 48-49, b. l. 85-86) užfiksuoti duomenys, neginčijamai patvirtinantys, kad A.

K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas Å¡Å«viais iÅ¡ nenustatyto B kategorijos Å¡aunamojo ginklo, pritaikyto Å¡audyti 9 mm „LUGER“ tipo Å¡oviniais, atitinka nukentėjusiojo A. K. viso proceso metu duotus vienodus, nuoseklius ir kategoriÅ¡kus parodymus, kad pirties salėje į jį iÅ¡ labai arti, maždaug 1,5-2 metrų atstumu, Å¡ovė bÅ«tent M. S. ir sužalojo jam kojas. Å iÄ aplinkybę nukentėjusysis A. K. nedvejodamas patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusysis neneigė, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs apie 200 ml degtinės, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino nebuvęs tiek apsvaigęs, kad negalėtų prisiminti įvykio aplinkybių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jo gebėjimo įvykio metu teisingai suvokti ir įvertinti įvykio aplinkybes, kadangi nukentėjusiojo A. K. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus iš esmės patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: minėti procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti objektyvūs duomenys bei įvardintų liudytojų duoti parodymai, kurie toliau analizuojami šioje nutartyje. Štai liudytojas H. G., be kitų aplinkybių, teisiamajame posėdyje nurodė, jog po įvykio aplankius A.

K. ligoninėje, Å¡is jam pasakė, kad jį be jokios priežasties perÅ¡ovė M. S.. Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ nuteistojo gynėjo prielaidÄ , kad įvykio metu dėl apsvaigimo nuo alkoholio A. K. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl į jį Å¡ovusio asmens. Ä®rodymais nepagrįstos yra ir apeliaciniame skunde gynėjo iÅ¡dėstytos prielaidos dėl nukentėjusiojo nuostatų subjektyviojo aspekto bei dėl galimo policijos poveikio nukentėjusiajam, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio A.

K. ir M. S. būtų sieję priešiški tarpusavio santykiai.   Nukentėjusiojo A. K. viaso proceso metu duotus vienodus ir nuoseklius parodymus iš esmės patvirtina teisiamajame posėdyje duoti liudytojos K. C. parodymai, kuri, be kitų aplinkybių, nurodė, jog tuo metu, kai išgirdo šūvius, stovėjo lauke, o įbėgusi į pirtį pamatė ant žemės prie durų gulintį A. K. ir pirties gale su nuleistu mažu pistoletu dešinėje rankoje stovintį M. S.. Ši liudytoja taip pat patvirtino, jog ir anksčiau M.

S. automobilyje jai teko matyti ginklÄ . Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos K. C. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus atitinka, juos paaiÅ¡kina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu liudytojų N. Å . ir V. D. duoti parodymai, byloje esamiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Å ., be kitų aplinkybių, nurodė, jog bÅ«dama kieme iÅ¡girdo Å¡Å«vius, todėl bėgo į pirtį ir prie durų pamatė gulintį A.

K.. Toliau nuo jo stovėjo M. S., kuris rankoje laikė pistoletÄ . Prie A. K. buvo T. G. ir R. Ž., jie spardė A. K. į kojas ir rankomis smÅ«giavo į galvÄ . Ji puolė ginti A. K., prie jos prisidėjo I. D. ir K. C.. Tada M. S., T. G. ir R. Ž. iÅ¡bėgo į laukÄ . V. D. tuo metu miegojo pirties antrame aukÅ¡te. Priėjusi prie A. K. ji pamatė, kad jo abi kojos perÅ¡autos. KitÄ dienÄ ji, N. K., I. D. ir V. D. buvo pas N. K., kalbėjosi apie įvykį pirtyje, kad A. K. perÅ¡ovė M. S.. Taip pat paaiÅ¡kino, kad I.

Å . iÅ¡ pirties buvo kažkur pabėgusi, namo grįžo po dviejų dienų ir nieko nepasakojo. Nurodė, jog jai I. Å . ankščiau buvo sakiusi, kad M. S. turi ginklÄ (t., b. l. 118-119, 120). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. D., be kitų aplinkybių, patvirtino, kad įvykio metu ji miegojo pirties antrame aukÅ¡te ir nieko negirdėjo, tačiau nurodė, jog kitÄ dienÄ pirtyje buvusios merginos N. K., I. D. ir N. Å . jai papasakojo, kad tarp A. K. ir M. S. kilus konfliktui, M. S. Å¡ovė į A.

K.. Vėliau joms nuvykus pas N. K., visos svarstė, kodėl tarp M. S. ir A. K. kilo konfliktas, o merginos vis kalbėjo, kad į A. K. Å¡ovė M. S. (t. 1, b. l. 143-144). Teisėjų kolegija prieÅ¡taravimų liudytojų K. C. ir N. Å . parodymuose, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti jų patikimumu, nenustatė. PrieÅ¡ingai, Å¡ių liudytojų parodymai visiÅ¡kai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog į nukentėjusįjį Å¡ovė M. S., atitinka kitų liudytojų – H. G., N. Å ., V.

D., I. S. (I. D.) teisiamojo posėdžio ir(ar) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nutartyje nurodytus objektyvius bylos duomenis, todėl apelianto argumentai dėl prieÅ¡taravimų K. C. ir N. Å . parodymuose atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistojo M. S. pateiktos įvykio versijos argumentÄ , jog Å¡Å«vių metu jo pirties salėje nebuvo, be jau minėtų proceso dalyvių teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat paneigia teisme apklaustos liudytojos I. S. (buvusios I. D.) parodymai.

Ši liudytoja paaiškino, jog iki konflikto pradžios ji buvo išėjusi į priepirtį susitvarkyti plaukų. Be jos priepirtyje buvo H. G., pirtyje nieko nebuvo. Nurodė girdėjusi, kad salėje kažkas ginčijosi, išgirdo kelis šūvius, o atėjusi į salę pamatė muštynes, A. K. gulėjo prie durų, jo kojos buvo sužeistos. Paaiškino, jog ateidama iš priepirčio į salę ji mačiusi iš salės išeinančius M. S. su I. Š.. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu neabejodama patvirtino, jog tuo metu, kai buvo šaudoma, M.

S. buvo salėje, o ne pirtyje, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vėliau pokalbyje su merginomis liudytoja teigia iÅ¡ kažkurios girdėjusi, kad A. K. perÅ¡ovė M. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas M. S. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo teisiamajame posėdyje duotais liudytojų R. Ž. ir T. G. parodymais, įvertindamas juos kaip draugų siekį padėti M. S. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes Å¡ių liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. Ž. nurodė, jog nukentėjusiajam kojas perÅ¡ovė M. S.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jau kaip liudytojas R. Ž. tvirtino, kad įvykio metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio neprisimena, o M. S. jam nieko nepasakojo apie įvykį, ginklo pas M. S. nėra matęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Ž. nurodė, jog su draugais M. S. ir T. G. atvyko į kaime esančiÄ pirtį Å¡vęsti panelių gimtadienį.

IÅ¡ deÅ¡imties – dvylikos žmonių pažinojo tik savo draugus, su kuriais atvyko, M. S. ir T. G., iÅ¡ merginų – tik I. Å .. Buvo du nepažįstami vaikinai, vienas iÅ¡ jų pradėjo konfliktuoti su T. G., pasikvietė pagalbÄ iÅ¡ Jonavos. Atvyko vienas ar du vaikinai.  Su T. G. konfliktavęs vaikinas nusitempė jį į pirtį. Du vaikinai mušė T. G., todėl jis Å¡oko padėti T. G., iÅ¡girdo du Å¡Å«vius, matė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusysis, ir pabėgo. Tvirtino, jog tuo metu salėje daugiau nieko nebuvo, visi buvo lauke.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. Ž. paaiÅ¡kino, jog apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu davė sau palankius parodymus ir neteisingai apkaltino kitÄ asmenį – M. S., prasimanydamas, jog M. S. perÅ¡ovė nukentėjusiajam kojas. Čia pažymėtina tai, kad liudytojas – policijos pareigÅ«nas M. J., tyręs įvykį dėl (duomenys neskelbtini) perÅ¡auto asmens, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog apklausė R. Ž. kaip įtariamÄ jį, kuris parodė, kad yra matęs pas M.

S. ginklÄ , protokolÄ perskaitė ir pasirašė, be to, apklausos protokole savo ranka įrašė sakinį, kad A. K. perÅ¡ovė M. S. (t. 1, b.l. 32-33). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje liudytojas R. Ž. tvirtindamas, jog ikiteisminio tyrimo metu M. S. perÅ¡ovus nukentėjusiajam kojas apkaltino be pagrindo, savo naujai pateiktoje įvykio versijoje M. S. ir jo pozicijos Å¡iuose įvykiuose iÅ¡ viso nemini, nors ikiteisminio tyrimo metu jo kaip įtariamojo apklausoje apie įvykio aplinkybes bei apie M. S. vaidmenį Å¡iuose įvykiuose duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo ir kitų liudytojų jau aptartus parodymus.

  Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas T. G., be kitų aplinkybių, nurodė, kad nuaidėjus vienam Å¡Å«viui, iÅ¡ lauko pro atidarytas duris jis matė, kad M. S. iÅ¡eidamas nuo žemės pakėlė Å¡autuvÄ ir iÅ¡bėgęs įmetė į tvenkinį, nors ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog Å¡Å«vį iÅ¡girdo bÅ«damas pirties pastate, kur, kaip nurodė liudytojai I. S., K. C., H. G. bei N. Å . ir vyko muÅ¡tynės, bei neigė matęs, kaip M. S. į tvenkinį įmetė Å¡autuvÄ .

Pažymėtina, kad apžiÅ«rėjus tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini), prie pirties, ginklas nebuvo rastas (t. 1, b. l. 23-25). Teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. taip pat nurodė, jog sužeistasis gulėjo ant grindų 2-3 metrai nuo įėjimo, ginklas gulėjo ties sužeistojo kojomis bei nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad dar iki atvykstant policijai kažkas pasakė, kad Å¡audė M. S.. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – policijos pareigÅ«nai – ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusi J.

G. bei į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti L. Vaičekauskas ir M. J. patvirtino, jog liudytojų (taip pat ir nukentėjusiojo) apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos iÅ¡ liudytojų žodžių. Teisėjų kolegija, sugretinusi liudytojų R. Ž. ir T. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka nukentėjusiojo bei kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, daro iÅ¡vada, jog Å¡ių liudytojų teisiamojo posėdžio duoti parodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovauja.

Nuteistojo M. S. elgesys po įvykio – ginklo iÅ¡metimas ir pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat liudija nuteistojo nenaudai. Tokiu atveju, jeigu, kaip teigia nuteistasis ir liudytojas T. G., ginklas gulėjo prie sužaloto nukentėjusiojo tuščioje pirties salėje, M. S., kuris buvo paieÅ¡komas kitoje byloje, imti į rankas ginklÄ , ant kurio gali likti jo pirÅ¡tų antspaudų, prieÅ¡ingai ne teigia gynėjas, nėra logiÅ¡kas elgesys, juolab, kad nurodytoje ginklo iÅ¡metimo vietoje magneto pagalba iÅ¡ tvenkinio buvo iÅ¡traukta tik vyriÅ¡ka rankinė su daiktais, tarp kurių buvo Swedbank AB kodų identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota T.

G. (t. 1, b.l. 23-25, 36), o ginklas tvenkinyje nerastas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus ir patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų bei apeliacine tvarka patikrintų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent M. S. tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššaudamas nukentėjusiajam A.

K. į gyvybei pavojingas kÅ«no sritis – Å¡launis, suprato savo veikos pavojingumÄ ir numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad Å¡Å«viai nukentėjusiajam į abi Å¡launis gali bÅ«ti pavojingi jo sveikatai ir(ar) net gyvybei, dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus sunkiai sutrikdyta sveikata, ir to siekė. Tarp M. S. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių yra aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys, todėl akivaizdu, jog M. S. tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatÄ , ir tai padarė kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ .

 Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamajam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – nėra nustatytas, todėl jam inkriminuotas nepagrįstai. Su Å¡ia nuteistojo gynėjo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. nurodė, jog dar bÅ«dama priepirtyje ji iÅ¡girdo kelis Å¡Å«vius, o atėjusi į salę pamatė muÅ¡tynes.

Liudytoja K. C. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po šūvio jai įbėgus į salę, joje buvo I. D., N. Š. ir N. K., R. Ž., M. S. ir I. Š.. Šių liudytojų teisiamajame posėdyje duotus parodymus atitinka teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. K. ir N. Š. parodymai (BK 276 straipsnio 4 dalis). Apklausiama liudytoja N. K. parodė, jog išgirdusi šūvius ir nubėgusi į salę, ji pamatė, kad visi mušasi, išgirdo, jog kažkas šaukia, kad reikia greitosios (t. 1, b.l. 123-124).

Iš liudytoja N. Š. duotų parodymų taip pat matyti, kad šūvių metu pirties salėje be gulinčio A. K. ir toliau nuo jo stovinčio M. S., buvo T. G., R. Ž., I. D. ir K. C. (t. 1, b.l. 118-119, 120). Liudytojas – policijos pareigūnas M. J., atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, teisiamajame posėdyje nurodė, jog iš liudytojų ir kaip įtariamojo apklausto R. Ž. parodymų suprato, jog šūvis buvo muštynių pasekmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais paminėtų liudytojų parodymais, kad tuo metu, kai pirties salėje buvo šaudoma į nukentėjusįjį, joje vyko muštynės. Tuo tarpu gynyba iš esmės remiasi nuteistojo M.

S. ir jo draugų liudytojų T. G. ir R. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje pripažino nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, gynybos versija, jog pirties patalpoje, kurioje į nukentėjusįjį buvo paleisti Å¡Å«viai, be jo į Å¡ovusiojo asmens, kitų asmenų nebuvo, atmetama kaip nepagrįsta.      Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo bÅ«das aiÅ¡kinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatÄ , gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.

Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi bÅ«ti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Å is bÅ«das, esant kitoms aptartoms sÄ lygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimÄ , sprogdinimÄ , geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimÄ chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus Å¡altinių panaudojimÄ , Å¡audymÄ ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).

Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S. nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu, pritaikytu Å¡audyti 9 mm „LUGER“ tipo Å¡oviniais, patalpoje – pirties salėje, kurioje buvo kitų asmenų, du kartus Å¡ovė į A. K., stovėjusį prie atvirų durų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokioje situacijoje neatmetama rikoÅ¡eto galimybė, kuri kėlė realų pavojų patalpoje buvusių kitų žmonių gyvybei, ir pagrįstai pripažino, jog M.

S. tyčia padarė A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, kadangi turėjo suvokti ir suvokė, kad taip veikdamas, jis kelia grėsmę ir kitų Å¡alia esančių žmonių gyvybei. Tuo tarpu gynybos argumentai dėl tikslinių Å¡Å«vių ir nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių, jog į jį buvo Å¡auta iÅ¡ arti, neeliminuoja realaus pavojaus kitų uždaroje patalpoje buvusių žmonių gyvybei galimybės, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Visi iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog perkvalifikuoti M.

S. veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡o nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo.    Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį    BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Neteisėtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis objektyviai pasireiÅ¡kia įstatyme numatytų veiksmų padarymu.

Gaminimas, įgijimas, laikymas, neÅ¡iojimas, gabenimas ar realizavimas – tai objektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padarytas bent viena iÅ¡ nurodytų veiksmų, kurie turi bÅ«ti nustatyti ir konkrečiai įvardinti pareikÅ¡tame kaltinime.Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė nenustatytÄ 9 mm kalibro B kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pritaikytÄ Å¡audyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo Å¡oviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) Å¡ovinių Å¡iam ginklui, kurį panaudodamas kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

K. sveikatÄ , nuteistas pagrįstai. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neiÅ¡tyrimas nereiÅ¡kia, kad vertinant kitus iÅ¡tirtus įrodymus negali bÅ«ti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius tiek BK 253 straipsnio 1 dalyje, tiek Å¡iuo atveju BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. S. nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė iÅ¡Å¡audamas jam į abi Å¡launis ir padarydamas Å¡autines žaizdas: kairėje Å¡launyje su kairio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu ir svetimkÅ«niu, deÅ¡inėje Å¡launyje su deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimu, iÅ¡sivysčiusia deÅ¡inės kojos Å¡eivinio nervo neuropatija, o taip pat abiejų kelių ir čiurnų kontraktÅ«ra.

Byloje konstatuotÄ aplinkybė, jog į nukentėjusįjį Å¡ovė M. S., įrodyta nukentėjusiojo A. K. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojos K. C. parodymai, kad po Å¡Å«vio ji matė M. S., stovintį pirties gale su mažu pistoletu, kurį jis laikė nuleistÄ deÅ¡inėje rankoje, bei liudytojos N. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymai, taip pat Å¡ių liudytojų parodymai, kad jos matė (žinojo), jog M. S. turi ginklÄ , bei kitais Å¡ios nutarties dalyje dėl kvalifikuoto sunkaus sveiktos sutrikdymo iÅ¡dėstytais įrodymais.

Tuo tarpu gynybos akcentuojama aplinkybė, jog M. S. nurodė turėjęs dujinį pistoletÄ , kurį pas jį ir galėjo matyti liudytojos K. C. ir N. Å ., tik patvirtina Å¡ių liudytojų parodymus, nes nei dujinio pistoleto, nei jo perleidimÄ patvirtinančių dokumentų nuteistasis į bylÄ nepateikė. Daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. kairės Å¡launies vidinio pavirÅ¡iaus buvo iÅ¡imtas objektas, panaÅ¡us į kulkÄ (t. 1, b. l. 41), kuris buvo pateiktas tirti specialistams.

Specialisto išvadoje nustatyta, jog tirti pateikta kulka ir tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinio (9x19mm) dalys, kurios galėjo būti šautos 9 mm kalibro pistoletuose: Bernardelli P018, CZ 75, FEG FP9, FN HP, MAB PA-15, Sturm Rager P85, Tanfoglio TA90, Crvena Zastava 99, Daewoo DP51, Norinco 213, Heckler&Koch USP, Browning BDM, Keltec P-11, Walther P99, CZ 52, Sturm Ruger P93 DC, Norinco NP28, Norinco NP 22, Tressitu TZ99, Steyr M9, Llama Max I C/F, Ucyildiz TR02, Walther PPS arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra (t. 1, b. l. 48-49).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad visi aukščiau įvardinti pistoletai pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnį ir 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnį priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti, laikyti ir nešiotis reikalingas policijos įstaigos išduodamas leidimas (t. 1, b.l. 51). Pažymomis iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro nustatyta, kad gimtadienio šventime dalyvavę H.

G., R. K., T. G., R. Ž. bei M. S. registruoto ginklo neturi (t. 1, b.l. 128, 132, t. 2, b. l. 11, 34, 73). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog bÅ«tent M. S. nelegaliai laikytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo – Å¡ovė į A. K., kad iÅ¡ jo kojos iÅ¡imta kulka yra skirta Å¡audyti tokias pačias specifikacijas atitinkančiu Å¡aunamuoju ginklu, dėl ginklo priklausomumo Å¡aunamiesiems ginklams, atsižvelgus tiek į nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymus dėl M. S. ginklo laikymo ir Å¡audymo juo, tiek į specialistų iÅ¡vadas dėl kulkų tyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl M.

S. Å¡aunamojo ginklo laikymo ir pripažino jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Gynėjo apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų, susijusių su BK 253 straipsnio 1 dalies jo ginamajam inkriminavimu, pagrindo nesudaro.  Dėl paskirtos bausmės Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių pagrindų ir sÄ lygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui sistemÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam M. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl Å¡velninti jas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo M. S. paskirtų bausmių dydžiai atitinka BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti galimybę skirti nuteistajam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmes (BK 62 straipsnis) ar iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti Å¡velnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M.

S. bausmes, įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (BK 54 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S., neiÅ¡nykus teistumui, padarė vienÄ labai sunkų ir visuomenei pavojingÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis (BK 11 straipsnio 4 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo asmenybę apibÅ«dinančiÄ medžiagÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. anksčiau yra teistas (t. 2, b. l. 54-56, b. l. 58-70), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 72), charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 76), ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės rodo M. S. polinkį pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas M. S. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir pagristai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realias artimas jam inkriminuotų BK 135 straipsnio 2 dalies ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui artimas bausmes.

Nuteistajam M. S. paskirtos bausmės, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, teisingai subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du.  Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A.

K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu jam padarytos 619,16 Lt turtinės ir 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62-63, t. 2, b. l. 144-145). Byloje 11 776,49 Lt civilinį ieÅ¡kinį už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas taip pat pareiÅ¡kė Valstybinė ligonių kasa (b. l. 98), ir 9 865,93 Lt civilinį ieÅ¡kinį už A. K. iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo pensijÄ â€“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (t. 1, b.l. 105-106).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (dokumentais), nukentėjusiojo A. K., Valstybinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiÅ¡kai. Apygardos teismas, atsižvelgę į tai, kad nukentėjusiajam A. K. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu labai sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis turėjo iÅ¡tverti tris operacijas, ilgÄ laikÄ jam buvo nustatytas 80 proc. netekto darbingumo lygis, Å¡iuo metu nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, jog dėl sužalojimo jis neteko darbo, gydosi dar ir Å¡iuo metu, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A.

K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažinęs neproporcingai per dideliu, sumažino iki 50 000 Lt. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamu nuosprendžių tenkintų civilinių ieÅ¡kinių priteisimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 253 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino M.

S. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.249 straipsnio 3–5 dalyse, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282, 6.283 straipsniuose) įtvirtintus turtinės bei neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ Å¡ioje byloje, vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo principais, siekdamas iÅ¡laikyti skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ .

Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdami žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K., Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui klausimus, pažeidė baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ ir pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius mažinti, o juo labiau juos atmesti, kaip to praÅ¡o nuteistojo gynėjas.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M.

S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                             Linas Žukauskas Teisėjai                                                                         Violeta Ražinskaitė                                                                           Valdimaras Bavėjanas        Â