cdec15c6-2194-4cd7-b44f-4e846de3945f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-213-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39812-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4692-155/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

I. dėl skolos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo T. I. 118,25 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. KiekvienÄ mėnesį atsakovui buvo pateikiamas mokėjimo praneÅ¡imas (sÄ skaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytos sumos turėjo bÅ«ti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Tačiau atsakovas tinkamai savo prievolės nevykdė, ir už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas susidarė 118,25 Eur įsiskolinimas.Atsakovas T.

I. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad visÄ laikÄ už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas tvarkingai ir laiku mokėjo. Tačiau nesutinka mokėti mokesčius už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , kadangi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. negyveno, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovo jokių paslaugų negavo, todėl ir neturi mokėti mokesčių už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalaujami priteisti mokesčiai už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ yra asmeninio pobÅ«džio bei susiję su faktiniu patalpų naudojimu, be to, reikalavimas priteisti asmeninio pobÅ«džio iÅ¡laidas gali bÅ«ti kildinamas tik iÅ¡ sutarties, o ne CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors byloje duomenų, jog Å¡alys bÅ«tų sudarę sutartį dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugų teikimo, nėra, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad realiai tokia sutartis dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugų teikimo yra sudaryta, kadangi, kaip proceso Å¡alys teismui nurodė, atsakovas anksčiau mokėjo ieÅ¡kovui visus mokesčius (tame tarpe ir už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ).Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas visiÅ¡kai nesilanko, negyvena ir neiÅ¡meta Å¡iukÅ¡lių kaip kiti namo gyventojai, o tik patvirtina tikėtinai, jog atsakovas dažnai bÅ«na ir savo sodo name (duomenys neskelbtini) kaime, kuris, matyt, jam priklauso taip pat nuosavybės teise (nors tokių įrodymų apie nuosavybę pateikta nebuvo), ir moka taip pat rinkliavas.

Teismas pažymėjo, kad net ir pagal vieÅ¡us Gyventojų Registro tarnybos duomenis, atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovas gyventų nuolatos kitoje gyvenamoje vietoje, atsakovas nedeklaravo. Teismo vertinimu, sodų bendrijos pirmininko iÅ¡duota pažyma apie atsakovo gyvenamÄ vietÄ sodų bendrijoje neeliminuoja jo pareigos mokėti už Å¡iukÅ¡lių, atsiradusių (duomenys neskelbtini), iÅ¡vežimÄ . Atsakovo pateikta pažyma apie jo gyvenamÄ vietÄ sodų bendrijoje, taip kaip ir jo deklaracija, suraÅ¡yta UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“, bet pateikta ieÅ¡kovui UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“, yra su neaptartais pataisymais, su retuÅ¡avimo žymėmis ir atitinkamai negali bÅ«ti tinkamu įrodymu.

Be to, Å¡ie raÅ¡tai yra ne tik, kad retuÅ¡uoti, bet juose nėra jokių duomenų, kad už laikotarpį nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, kas mėnesį jis moka mokėjimus už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ pagal sodų bendrijos sudarytÄ sutartį. Anot teismo, atsakovas, pasinaudodamas situacija, kad gyvena per kelias, siekia nemokėti mokėjimų už pastovų Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , bÅ«damas sodų bendrijoje jis nemoka už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nei kaip gyvenantis sodų bendrijoje, nei pagal savo deklaruotÄ gyvenamÄ vietÄ .

Jis siekia nemokėti už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugÄ nei kaip sodų bendrijos narys, nei kaip (duomenys neskelbtini) buto savininkas, kiekvienoje iÅ¡ Å¡ių vietų jis siekia naudotis lengvatomis, siekia, kad Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslauga jo atžvilgiu nebÅ«tų apskaitoma taip, kaip kitiems gyventojams, o tai, teismo nuomone, yra nesÄ Å¾ininga, neteisinga kitų asmenų atžvilgiu. Atsakovo paaiÅ¡kinimų, kad jis negyvena savo turimame bute (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, neįrodo jokie patikimi įrodymai.

Aptarti raÅ¡tai yra apie laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., gi ginčo reikalavimas apima ženkliai vėlesnį laikÄ , reikalaujama iÅ¡ atsakovo apmokėti mokėjimus už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Taigi atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė savo nurodytų aplinkybių, jog tikrai negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu.Teismas nurodė, kad, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 52.3 punktu, didžiÄ sias atliekas, susikaupusias Å¡alia miÅ¡rių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai privalomai surenka apvažiavimo bÅ«du ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį.

Pagal šį teisinį reguliavimÄ , atliekų tvarkymo operatoriai neprivalo aiÅ¡kintis nustatytoje vietoje paliktų didžiųjų atliekų kilmės; atitinkamai ir namo administratorius neturi pareigos įrodyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka surinktos atliekos susidarė konkrečiame name. (Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 nutartis Nr. 2A-489-881/2013). Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATÄ®) 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ .

Ta pati nuostata atkartota šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. ATĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, jog atliekų turėtojas jų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Teismas konstatavo, kad remiantis ES teisės aktų ir ATÄ® nuostatomis bei Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nedraudžia apskaičiuoti mokesčius ir ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį bei perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, o pagal galintį susidaryti, jei tiksliai apskaičiuoti faktiÅ¡kai sutvarkytų ir paÅ¡alintų atliekų kiekį neįmanoma, be to, nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas laikytinas kitu svarbiu kriterijumi, kuris taikytinas apskaičiuojant mokestį už atliekų iÅ¡vežimÄ .

Atsakovas konkrečių duomenų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktÄ (jog iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡vežamos Å¡iukÅ¡les ir t. t.) ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumÄ , nepateikė bei neįrodė teismui aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡ tiesų negyveno jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl, atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl 118,25 Eur skolos priteisimo yra laikomas pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas T. I. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; įpareigoti ieÅ¡kovÄ patikrinti mokėjimo už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ metodikÄ , kad mokėjimų dydis atitiktų principÄ â€žteršėjas moka“; paaiÅ¡kinti, ar turi UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ reikalauti mokesčius už nesuteiktÄ paslaugÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvus:1.

Teismas gina tik ieÅ¡kovÄ .2. Nors teismas konstatavo, kad asmeninės (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo) iÅ¡laidos yra iÅ¡imtinai sutartinio pobÅ«džio, sutarties iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalavo. Å alys taip pat nesakė, kad bÅ«tų sudariusios sutartį dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo.3. Tarp atsakovo ir Vilniaus rajono savivaldybės nėra keliamas klausimas dėl mokėjimų SB „(duomenys neskelbtini)“ už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .4. Tai, kad atsakovas faktiÅ¡kai negyveno bute nuo 04 iki 11.01, rodo nenaudojama elektra, dujos, vanduo, sutartis, pagal kuriÄ atjungtas internetas, kabelinė televizija ir kt.

IeÅ¡kovas visada gaudavo atsakovo deklaracijas, kada jis bute negyvena, negyvenimo fakto neginčija.5. UAB „ŠnipiÅ¡kių bÅ«stas“ pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“. IeÅ¡kovui buvo pristatyti visi dokumentai be pataisymų ir retuÅ¡avimo žymų. Atsakovas nemanė, kad teismui Å¡ie dokumentai bus reikalingi, todėl kokybiÅ¡kų egzempliorių neliko.6. Teismo motyvas, kad atsakovas siekia nemokėti už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugÄ nei pagal savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nei kaip gyvenantis sodų bendrijoje, yra tik versija.

Atsakovas tik prašė nustatyti teisėtÄ mokėjimÄ . Teismas neatkreipė dėmesį, kad moka visi vienodai, nesvarbu, kiek žmonių name gyvena, kad negaliojo principas „teršėjas moka“.7. Kada yra daug didžiųjų atliekų, ieÅ¡kovas visada turi galimybę nurodyti atskirÄ eilutę sÄ skaitoje, nustatydamas papildomÄ mokestį. Jis taip ir daro.8. „Kitoje gyvenamoje vietoje“ atsakovas gyvena ne nuolat, o tik 7 mėnesius. Deklaravimas nėra rodiklis, gyvena žmonės name, ar ne.9.

Teismas neatsakė į klausimÄ , ar ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti mokėti mokesčius už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ už tÄ laikotarpį, kai žmonės negyvena name, kai nesudaryta sutartis. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sutinka su teismo motyvais, kad apeliantas negali bÅ«ti atleistas nuo pareigos mokėti už komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ , kadangi, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti kitų bendrojo naudojimo objektų bendraturčių interesai.

Pažymi, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir eksploatavimu. Ieškovo manymu, teismo išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, padarytos visapusiškai išaiškinus visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados               Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi už atliekų iÅ¡vežimÄ .          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.5. punktas, Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.4, 9 punktai, daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus su paslaugų teikėjais sudarytos sutartys suteikia administratoriui teisę, kartu ir pareigÄ , organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų teikimÄ bei atitinkamai rinkti mokesčius už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas.

Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.4 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisė sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Toks teisinis reglamentavimas, nustatytas siekiant supaprastinti atsiskaitymo tvarkÄ bei vengiant dėl bendrųjų namo reikmių atskirų sutarčių sudarymo su kiekvienu bendraturčiu, įtvirtino ne tik teisę, bet ir pareigÄ namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudaryti sutartis su konkrečiais paslaugų teikėjais, Å¡ių pateiktose sÄ skaitose nurodytas sumas paskirstyti kiekvienam bendraturčiui, proporcingai jo turimai daliai.

Taigi apelianto argumentai, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta sutarties dėl atliekų iÅ¡vežimo (Å¡alys netvirtino, kad sutartis buvo sudaryta), sprendžiant apelianto pareigos atsiskaityti už atliekų iÅ¡vežimÄ klausimÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi. Kaip minėta, pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , namo administratorius turi kompetencijÄ organizuoti tokios paslaugos teikimÄ , nes atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo organizavimas patenka į namo administratoriaus veiklos, prižiÅ«rint daugiabutį namÄ ir jo aplinkÄ , apimtį.          Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pasisakė dėl mokesčio už atliekų iÅ¡vežimÄ apskaičiavimo metodo, kai mokestis skaičiuojamas pagal asmens užimamų patalpų plotÄ , o ne pagal faktiÅ¡kai iÅ¡vežtų atliekų kiekį, teisėtumo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATÄ®) tiesiogiai neįtvirtinta, jog atliekų turėtojas jų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Kadangi Å¡is įstatymas, be kita ko, skirtas (1 str. 4 d.) užtikrinti Europos SÄ jungos teisės aktų taikymÄ , jo nuostatos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į Europos SÄ jungos teisę. Pastarojoje nėra akto, kuriame valstybėms narėms bÅ«tų nustatytas privalomas konkretus komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodas.

Remiantis ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu Futura Immobiliare byloje, atsižvelgiant į tai, kad dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ iÅ¡laidų sumai;

Å¡iuo požiÅ«riu nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais nustatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (principui „teršėjas moka“). Taigi kasacinis teismas, remdamasis ES teisės aktų ir ATÄ® nuostatomis bei Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nedraudžia apskaičiuoti mokesčius ir ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį bei perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, o pagal galintį susidaryti, jei tiksliai apskaičiuoti faktiÅ¡kai sutvarkytų ir paÅ¡alintų atliekų kiekį neįmanoma, be to, nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas laikytinas kitu svarbiu kriterijumi, kuris taikytinas apskaičiuojant mokestį už atliekų iÅ¡vežimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).           Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų, nurodytu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriuo patvirtintas nagrinėjamoje byloje aktualaus mokesčio už atliekų iÅ¡vežimÄ apskaičiavimo metodo atitikimas įstatymui, vadovavosi ir sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsakė į apelianto klausimÄ , ar jam kyla pareiga atsiskaityti už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugÄ , atmetami kaip nepagrįsti.Kiti apeliacinio skundo argumentai (be kita ko, susiję su apelianto gyvenimo bute trukme) neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako ir dėl tos pačios priežasties (t. y. kaip neturinčius teisinės reikÅ¡mės) atsisako priimti apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovui parengė UAB „SKOLOS LT“. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), teismas Å¡ių teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovui nepriteisia.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui T. I. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .             Teisėja                                                                                                          Vilija Mikuckienė