cdeb22bb-3f02-4b6f-908b-0842cf389104 · Vilniaus apygardos teismas

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį             Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-387/2014              Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00427-2013-2             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS 2014 m. birželio 19 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Leonardos Gurevičienės, ArÅ«no Kisieliaus, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevastjanovui,gynėjai adv. I. M.,nuteistajai A. L.,civilinių ieÅ¡kovų atstovui advokatui Rimantui Simaičiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžio, kuriuo A.

L. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d., ir nubausta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegijan u s t a t ė: A. L. nuteista už tai, kad turėdama tikslÄ nusikalstamu bÅ«du savo ar kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir laikotarpyje nuo 2012-07-28 iki 2013-04-11, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A.

P. „Swedbank“ banko identifikavimo kodų generatoriumi ir iÅ¡ kompiuterio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), parinkusi identifikavimo kodus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) Swedbank banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę Swedbank banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 629 100 Lt, taip atlikdama neteisėtus pavedimus, bei laikotarpyje nuo 2012-07-28 iki 2013-01-15, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A.

P. „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko identifikavimo kodų generatoriumi ir iÅ¡ kompiuterio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), parinkusi identifikavimo kodus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) Swedbank banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę Swedbank banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 200 Lt, taip atlikdama neteisėtus pavedimus.Be to, A. L. nuteista už tai, kad, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buhaltere, laikotarpyje nuo 2012-07-28 iki 2013-04-11 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , neturėdama teisės vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų naudojantis elektronine banko sÄ skaitos valdymo sistema, pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A.

P. „Swedbank“ banko identifikavimo kodų generatoriumi ir iÅ¡ kompiuterio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), parinkusi identifikavimo kodus, iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 629 100 Lt sumÄ , tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 574 030 Lt turtinę žalÄ ; bei iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 200 Lt sumÄ , o vėliau 8700 Lt grÄ Å¾ino, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 10 500 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu A.

L. praÅ¡o pakeisti 2014-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį: pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei paskirti jai bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad suvokia jos įvykdytų veikų sunkumÄ ir padarytÄ turtinę žalÄ , visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bet visgi mano, kad teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir neteisingai paskyrė jai bausmę.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, nepakankamai vadovavosi BK 41 str. taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai neįvertino bausmės proporcingumo ir jos neindividualizavo, todėl paskyrė jai aiÅ¡kiai per griežtÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę. Teismas labai lakoniÅ¡kai pasisakė ir motyvavo savo sprendimÄ padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, įvertino vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, jos asmenybę, Å¡eimyninę situacijÄ , socialinę padėtį, siekį ir veiksmus, kuriais apeliantė atlygino dalį padarytos žalos.

Pasak apeliantės, bausmės tikslas – paveikti kaltÄ asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jos atžvilgiu jau yra pasiekti, kadangi savo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis ji visų pirmÄ nubaudė save, savo nepilnamečius vaikus ir senyvo amžiaus tėvÄ . Apeliantės teigimu, ji įvykdė nusikaltimus ne savo naudai, o siekdama padėti asmeniui, su kuriuo planavo kurti Å¡eimÄ . BÅ«tent jam ji pervedinėjo visus pinigus ir tik vėliau suprato, kad J. M. jÄ negailestingai apgavo, pasinaudojo jos gerumu ir nuoÅ¡irdžiais jausmais bei sukčiavo jos atžvilgiu.

Apeliantė nurodo, kad pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina tas faktas, kad dėl nurodyto įvykio ji kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK, kuriame turėtų bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantė pažymi, kad jos asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jai reikėtų skirti griežčiausiÄ bausmės rūšį. Ji yra naÅ¡lė, nuo 2003 metų viena augina du nepilnamečius vaikus ( 1999-03-15 gimimo ir 2003-03-31 gimimo), dirba, niekada praeityje nebuvo teista.

Apeliantės manymu, pradėjus vykdyti jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, labiausiai nukentės jos nepilnamečiai vaikai, kuriems tokiame amžiuje ypač reikalinga artimo žmogaus priežiÅ«ra, tad Å¡iuo atveju jų psichikai ir vystymuisi gali bÅ«ti padaryta nepataisoma žala.Be to, pasak apeliantės, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali nepataisomai pakenkti ne tik jos nepilnamečių vaikų interesams bei jų gyvenimo kokybei, bet ir jos socialiniams ryÅ¡iams su Å¡eima ir visuomene.

Nuteistoji nurodo, kad bÅ«dama laisvėje, ji greičiau ir veiksmingiau galės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nes turi gerÄ specialybę ir darbo vietÄ , pasistengs kuo greičiau parduoti jai priklausantį butÄ ir pervesti pinigus nukentėjusiajam.Apeliantė akcentuoja tai, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ji suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir pradėjo atlyginti žalÄ , grÄ Å¾indama į UAB „(duomenys neskelbtini)" dalį paimtų pinigų, o iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 8700 Lt. Tačiau pirmos instancijos teismas nepripažino Å¡ios aplinkybės kaip lengvinančios jos atsakomybę, tačiau tik fiksavo šį faktÄ 2014-04-09 nuosprendyje.Apeliantės nuomone, jos įvykdyti nusikaltimai yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

Po jų padarymo ji jokių naujų nusikaltimų nepadarė, nedaro ir administracinių teisės pažeidimų, pasiryžusi kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Apeliantės manymu, esant Å¡ioms aplinkybėms, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti pritaikius jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, t.y. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę - baudÄ arba laisvės apribojimÄ , kadangi bÅ«tent BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinė nutartis 2K-594/2007).

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas – atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Å io straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) nurodoma apie bausmės teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti teisinga. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau, konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 str. 3d.). Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3d. nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A.

L. atžvilgiu BK 62 str. nuostatos netaikytinos, nesant pastarajame straipsnyje numatytų pagrindų, tačiau bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad A. L. anksčiau neteista (b. t. 2, b. l. 108), administracine tvarka buvo bausta tik vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (b. t. 2, b. l. 109) (Å¡iuo metu nuobauda negaliojanti), yra naÅ¡lė, dirba, viena augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus (b. t. 4 b. l. 5-7).

Nagrinėjimo skundo kontekste pažymėtina, kad nuteistoji nuo pat įtarimo jai pareiÅ¡kimo momento visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, padėjo ikiteisminiam tyrimui, suteikdama visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nurodydama, jog taip pasielgė, kadangi buvo suklaidinta vyro, su kuriuo ketino sukurti naujÄ Å¡eimÄ . A. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė gynėjo advokato paslaugų. NebÅ«dama profesionali teisininkė bei suvokdama jai gresiančios bausmės griežtumÄ , gynėsi pati, kas teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina jos nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.

ReikÅ¡minga aplinkybe laikytina ir tai, jog A. L. yra nuteista už nusikaltimų nuosavybei bei finansų sistemai padarymÄ , jos veiksmais yra padaryta didelė turtinė žala. Tuo tarpu paskyrus nuteistajai net ir trumpalaikę realiÄ laisvės atėmimo bausmę, pastaroji netektų savo pajamų Å¡altinio – darbo vietos, dėl ko nukentėtų netik jos nepilnamečių vaikų, bet ir civilinių ieÅ¡kovų interesai.   Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas Å¡velninti A.

L. atsakomybę, kartu apsaugant ir jos Å¡eimos prigimtinius bei svarbiausius socialinius interesus. Atsižvelgiant ir į nusikaltimo padarymo, ir į A. L. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, kurias galima laikyti iÅ¡imtinėmis, darytina iÅ¡vada, jog A. L. nėra tiek pavojinga visuomenei, kad bÅ«tų bÅ«tina skirti jai laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jai Å¡velnesnę bausmės rūšį ir tai neprieÅ¡tarautų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Vadovaujantis Å¡iais argumentais, apeliantės praÅ¡ymas tenkintinas, teismų sprendimas keistinas – pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, A.

L. už BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant kitÄ , Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimÄ . Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 str. 1 d., A. L. skirtina bauda. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, A. L. skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Pažymėtina, kad skirtingai negu 1961 m. BK 44 str. 1 d. 2 p., kuriame buvo nurodyta, kad bauda negali bÅ«ti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, dabartinio BK 65 str. 2 d. nėra draudimo sudėti baudas. Tai reiÅ¡kia, kad, skiriant subendrintÄ bausmę už kelias nusikalstamas veikas, BK 65 str. 2 d. numatytas draudimas pakeisti baudÄ nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 str. numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudÄ , jÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai pridėti prie griežtesnės bausmės. Å is draudimas reiÅ¡kia, kad, paskyrus baudÄ už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiÅ¡ko ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo bÅ«dÄ , netaikomos BK 65 str. 1 d. numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Å ios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudÄ vieÅ¡aisiais darbais arba areÅ¡tu (BK 47 str. 6 ir 7 d. d.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014).Nagrinėjamu atveju griežtesne bausme laikytina A.

L. skirtina laisvės apribojimo bausmė, tad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d., padarymÄ A. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metų laisvės apribojimas. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ė: Nuteistosios A. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti 2014-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.Paskirti A. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. padarymÄ 2(dveji) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant jÄ bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu.Paskirti A.

L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., padarymÄ 50 MGL, t. y. 6500 Lt, baudÄ . Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti A. L. galutinę subendrintÄ bausmę - 2(dveji) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant jÄ bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                Algimantas Valantinas Teisėjai                                                             Leonarda Gurevičienė                                                                                                                           ArÅ«nas Kisielius