2016-07-07 Nr. AB-14138-3-61-3-03564-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-417-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03564-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK Visagino PK), 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kartu su R. K. 2011 m. birželio 23 d., apie 22.20 val., Visagino mieste Joninių šventės metu, prie kultūros rūmų „Banga“ netoli esančiame miškelyje šlapinosi, todėl jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Utenos AVPK Visagino PK. Pareiškėjui buvo nustatytos 1,22 promilės alkoholio, o R. K. 3,40 promilių alkoholio iškvėptame ore. R. K. buvo paleistas, o pareiškėjui buvo atlikta krata, surašytas asmens kratos protokolas, jis uždarytas į izoliuotą patalpą. Patalpos dydis apie 1 kv. m ploto, sienos betoninės, dažytos, bet išbraižytos, grindys nuo durų apie 30 cm irgi betoninės, toliau visą grindų perimetrą užima sukalta iš medinių lentų, apie 50 cm aukščio pakyla. Patalpa be langų, be oro vėdinimo ir ventiliacijos, be baldų, be sanitarinio mazgo, be geriamo vandens. Prieš uždarant pareiškėją į patalpą nebuvo surašytas sulaikymo protokolas. Sulaikymo protokolas buvo surašytas tik 2011 m. birželio 24 d. apie 8–9 val. Kartu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjas į areštinę buvo uždarytas be pagrindo, tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, per Joninių šventę jam buvo atimta teisė bendrauti su draugais, vaikais, giminės nariais. Esant tiems patiems nusižengimo požymiams, R. K. buvo paleistas, o pareiškėjas sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į lygybę prieš įstatymą, kurią gina Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Dėl to pareiškėjas buvo ir yra kankinamas neigiamų emocijų dėl dvigubų standartų Lietuvos Respublikoje taikymo, dėl vieno asmens pranašumo turėjimo prieš kitą, dėl pažeminimo. Būdamas uždarytas areštinėje pareiškėjas kentė fizinį skausmą. Kameroje negalėjo atsisėsti, nes nebuvo ant ko, negalėjo atsigulti, nes patalpoje buvo per ankšta, negalėjo atsilošti, nes buvo šaltos betoninės sienos ir pačioje kameroje buvo šalta nuo betoninių sienų. Nebuvo sanitarinio mazgo, tad teko jausti fizinį skausmą dėl fiziologinių poreikių atlikimo negalimumo, nebuvo geriamo vandens, trūko oro, nes nebuvo ventiliacijos ir vėdinimo, nebuvo langų, dėl ko buvo prarastas laiko jausmas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Utenos AVPK Visagino PK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėją 2011 m. birželio 23 d. pristačius į Visagino policijos komisariatą buvo atlikta ne krata, o asmens apžiūra ir surašytas asmens apžiūros protokolas. Visagino miesto apylinkės teisme liudytojas D. O. nurodė, kad pristatytas į Utenos AVPK Visagino PK pareiškėjas sunkiai orientavosi aplinkoje, nebuvo galimybės bendrauti, nebuvo įmanoma surašyti protokolą, todėl buvo nuspręsta pareiškėją išblaivinti, jį uždarant į laikino sulaikymo patalpą, kad vėliau galima būtų su asmeniu bendrauti ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjo administracinio sulaikymo teisėtumo klausimas jau yra išspręstas Visagino miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylą Nr. A2.9.-636-844/2011, kuriame teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo pripažinti administracinio sulaikymo protokolą Nr. 49S-976278-11 bei administracinį sulaikymą neteisėtais.

Pareiškėjas 2011 m. birželio 23 d. apie 22.20 val. (22.35 val.) buvo uždarytas į Utenos AVPK Visagino PK Operatyvaus valdymo poskyrio laikino sulaikymo patalpą. Visagino policijos komisariato budėtojų padalinyje įrengta laikino sulaikymo patalpa, į kurią buvo uždarytas pareiškėjas, atitiko teisės aktais jų įrengimui nustatytus reikalavimus. Policijos pareigūnai, priimdami sprendimus dėl administracinių prievartos priemonių, kiekvienu konkrečiu atveju bei dėl kiekvieno asmens sprendžia individualiai, atsižvelgdami į konkretaus asmens elgesį, girtumą, gebėjimą bendrauti, duoti parodymus, kitas charakterizuojančias asmens savybes, ankstesnius baustumus. Atsakovo atstovo nuomone, lygybės prieš įstatymą principas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Pareiškėjas neįrodė, kad Visagino policijos komisariato pareigūnų veiksmai jį uždarant į laikino sulaikymo patalpą buvo neteisėti ar, kad pareigūnai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus jie privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo A. K. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, naudai 115,85 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Teismas, remdamasis proceso šalių paaiškinimais, rašytiniais dokumentais, ATP bylų Nr. A29-636-844/2011 ir Nr. A29-635-531/2011 medžiaga ir kitais rašytiniais įrodymais, nustatė šias bylai reikšmingas faktinės aplinkybės: Utenos AVPK Visagino PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas surašė 2011 m. birželio 23 d. tarnybinį pranešimą „Dėl nedidelio chuliganizmo“ ir, be kita ko, nurodė, kad 2011 m. birželio 23 d. į policijos komisariatą protokolo surašymui buvo pristatytas neblaivus (1,22 promilės) pareiškėjas (ATP bylos Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 70); pristačius pareiškėją į policijos komisariatą 2011 m. birželio 23 d., 22 val. 28 min. jam buvo nustatytas 1,22 promilės girtumas (ATP byla Nr. A2.9.-636-844/2011 b. l. 7), vyresnysis postinis D. O., dalyvaujant kviestiniam R. V., atliko pareiškėjo asmens apžiūrą ir surašė asmens apžiūros protokolą (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 6); Utenos AVPK, Visagino PK pareigūnai surašė 2011 m. birželio 24 d. administracinio sulaikymo protokolą Nr. 49S-976278-11 iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą 2011 m. birželio 23 d., 22.35 val. pareiškėjo išblaivėjimo laikas – 2011 m. birželio 24 d., 8.13 val. o jo išleidimo laikas – 2011 m. birželio 24 d., 9.00 val. (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 4); Utenos AVPK, Visagino PK pareigūnai pareiškėjui 2011 m. birželio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-976274-11 už tai, kad Visagino mieste, Joninių šventėje, viešoje vietoje, prie kultūros namų „Banga“ netoliese viešojo tualeto, kur nebuvo eilių, būdamas neblaivus (1,22 promilės), viešai šlapinosi ant miško takelio, tuo pažeisdamas viešąją tvarką, žmonių rimtį ir įvykdė nedidelį chuliganizmą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 1).

Taip pat šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2011 m. birželio 24 d. administracinio sulaikymo protokolu Nr. 49S-976278-11 bei nuo 2011 m. birželio 23 d. 23.35 val. iki 2011 m. birželio 24 d. 9.12 val. administraciniu sulaikymu pateikė skundą Visagino miesto apylinkės teismui (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 102, 103). Visagino miesto apylinkės teismas ATP byloje Nr. A2.9-636-844/2011 priėmė 2011 m. spalio 21 d. nutarimą, kuriuo, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą dėl jo administracinio sulaikymo pripažinimo neteisėtu (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 93–98). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu ATP byloje Nr. ATP-886-195/2011 paliko Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarimą nepakeistą (ATP byla Nr. A2.9-636-844/2011 b. l. 120–122). Pažymėtina, kad visais nurodytais sprendimais teismai pripažino, kad pareiškėjo prašymas dėl jo administracinio sulaikymo nuo 2011 m. birželio 23 d. 23.35 val. iki 2011 m. birželio 24 d. 9.12 val. pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas; šie teismų sprendimai yra įsiteisėję. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildino, inter alia, iš, jo nuomone, neteisėto administracinio sulaikymo.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje, CK 6.271 straipsnyje, CPK 182 straipsnio 1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos kontekste, teismas konstatavo, kad įsigaliojusiuose Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarime, priimtame ATP byloje Nr. A2.9-636-844/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarime, nustatytos faktinės aplinkybės, kurių teismui nebereikia įrodinėti šioje administracinėje byloje, patvirtina, kad Utenos AVPK Visagino PK pareigūnai nuo 2011 m. birželio 23 d. 23.35 val. iki 2011 m. birželio 24 d. 9.12 val. pareiškėjui taikydami administracinį sulaikymą elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad teisėtais pareigūnų veiksmais atliktas administracinis sulaikymas, net jei jis ir sukėlė pareiškėjui laikinus nepatogumus, negali būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad aiškus suvokimas, jog sulaikymo protokolo nėra ir kad jis yra uždarytas į areštinę be pagrindo sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, per Joninių šventę jam buvo atimta teisė bendrauti su draugais, vaikais, giminės nariais, teismo vertinti kritiškai. Remiantis tais pačiais argumentais, konstatuota, kad pareiškėjo teiginys, jog esant tiems patiems nusižengimo požymiams, R. K. buvo paleistas, o pareiškėjas sulaikytas ir uždarytas į areštinę ir dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į lygybę prieš įstatymą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl yra teisiškai nereikšmingas šioje administracinėje byloje sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam neturtinė žala Utenos AVPK Visagino PK buvo padaryta, nes jis buvo laikomas tam nepritaikytoje patalpoje. Teismas nustatė, kad Utenos AVPK Visagino PK nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla suderinta 2003 m. rugpjūčio 7 d. Įvertinęs šią faktinę aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad po 2003 m. rugpjūčio 7 d. šio policijos komisariato pastatas nebuvo rekonstruotas, kapitaliai remontuojamas, todėl sprendžiant, ar laikino sulaikymo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus, turi būti vadovaujamasi iki 2009 m. spalio 9 d. galiojusia Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 215 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (toliau – Higienos norma) (neteko galios Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, pagal kuriuo patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktą ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms). Higienos normoje, be kita ko, nustatyta, kad: policijos komisariato laikino sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa, skirta laikinai uždaryti asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą (5.4 punktas); policijos komisariate įrengiamos ne mažiau kaip dvi laikino sulaikymo patalpos (41 punktas); patalpos lubos, sienos ir grindys turi būti lygios, o grindys ir sienos turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (42 punktas); patalpa turi būti šildoma ir vėdinama (43 punktas); patalpa turi būti gerai apšviesta.

Dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 100 lx. (44 punktas); patalpoje turi būti pritvirtintas suolas (45 punktas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija) patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 31.5 punkte nustatyta, kad: projektuojant teritorinių policijos įstaigų patalpas turi būti numatomas pristatomų ir besikreipiančių į policijos įstaigą asmenų srautų atskyrimas; tuo tikslu numatoma sulaikytus asmenis į policijos įstaigą pristatyti per tarnybinį įėjimą; laikino ir ilgalaikio sulaikymo kameros ir sanitarinis mazgas pristatytiems asmenims įrengiami pirmame pastato aukšte prie budėtojų patalpų, nematomoje besikreipiantiems į policijos įstaigą asmenims vietoje;

šalia laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengiamos sulaikytų ar pristatytų į policijos įstaigą asmenų apklausos ir atpažinimo patalpos. Pagal Reikalavimų 8 lentelę laikino sulaikymo kamerų bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m.

Nurodytą Higienos normoje ir Reikalavimuose įtvirtintą teisinį reguliavimą apibendrinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, padarytos šios išvados:

– Utenos AVPK Visagino PK pareigūnams 2011 m. birželio 23 d. sulaikius pareiškėją ir nusprendus jį išblaivyti jis teisėtai ir pagrįstai patalpintas į Utenos AVPK Visagino PK laikino sulaikymo patalpą, t. y. specialiai įrengtą patalpą, skirtą laikinai uždaryti asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą;

– Utenos AVPK Visagino PK laikino sulaikymo patalpų bendras plotas turėjo būti ne mažesnis kaip 8 kv. m, o kiekviena laikino sulaikymo patalpa turėjo atitikti šiuos reikalavimus: lubos, sienos ir grindys turėjo būti lygios, o grindys ir sienos – padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; ši patalpa turėjo būti šildoma ir vėdinama, jos dirbtinė apšvieta turėjo būti ne mažesnė kaip 100 lx.; šioje patalpoje turėjo būti pritvirtintas suolas. Reikalavimo, kad laikino sulaikymo patalpoje būtų sanitarinis mazgas nėra, nes pagal Reikalavimų 31.5 punktą laikino ir ilgalaikio sulaikymo kameros ir sanitarinis mazgas pristatytiems asmenims įrengiami pirmame pastato aukšte prie budėtojų patalpų, nematomoje besikreipiantiems į policijos įstaigą asmenims vietoje.

Įvertinęs byloje teismo surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad Utenos AVPK Visagino PK budėtojų padalinyje įrengta laikino sulaikymo patalpa, į kurią buvo uždarytas pareiškėjas, atitiko teisės aktais jų įrengimui nustatytus reikalavimus (iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos planų matyti, kad Utenos AVPK Visagino PK trumpalaikio sulaikymo kamerų plotai yra 3,34 kv. m, yra ir tualeto patalpa, o pareiškėjas neneigia, kad tokioje patalpoje jis buvo laikomas vienas).

Skunde nurodytus pareiškėjo teiginius įvertinęs kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nurodyto Higienos normoje ir Reikalavimuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl Utenos AVPK, Visagino PK laikino sulaikymo patalpos ploto prieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat, kad iš byloje esančios Utenos AVPK Visagino PK Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos planų matyti, kad šiame komisariate sanitarinis mazgas buvo įrengtas pagal galiojančius reikalavimus, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų prašęs pareigūnų suteikti teisę pasinaudoti sanitariniu mazgu (t. y. tualetu, ar praustuvu). Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl Utenos AVPK Visagino PK laikino sulaikymo patalpos ploto, įrengimo, sanitarinio mazgo įrengimo vertintini kritiškai. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, kad Utenos AVPK, Visagino PK laikino sulaikymo patalpoje truko oro, nes nebuvo ventiliacijos ir vedinimo, nebuvo langų, teismas daro išvadą, kad tokio pobūdžio patalpose langų įrengimas nenumatytas, o pareiškėjo teiginys, kad ši patalpa nebuvo vėdinama, nėra įrodytas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl neturtinės žalos, patirtos jam būnant uždarytam areštinėje, vertinti kritiškai.

Teismui nenustačius vienos iš trijų būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų veiksmų, taip pat nustačius, kad Utenos AVPK Visagino PK sulaikymo patalpa, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, atitiko jų įrengimui nustatytus reikalavimus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas, nenustačius neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, ir neturtinės žalos padarymo fakto.

Atsakovo atstovas prašė priteisti iš pareiškėjo už teisines paslaugas atsakovo patirtas išlaidas, kurias sudaro 173,77 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą (sugaištas laikas 6 val.) ir 57,92 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (sugaištas laikas 2 val.).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus, išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi priteisti 173,77 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą iš esmės neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytos sumos. Tačiau įvertinęs tai, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat įvertinęs atsakovo atstovo surašyto atsiliepimo turinį ir jam surašyti sugaištą advokato laiką, teismas atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Utenos AVPK Visagino PK bylinėjimosi išlaidas sumažino 50 proc. iki 86,89 Eur (173,77 * 0,5). Nustatyta, kad atstovavimo teismo posėdyje laikas – 0.33 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, atsakovo atstovui priteista 28,96 Eur suma už 1 val. atstovavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas A. K. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir taikyti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išvadas, nes jie yra aukščiausios galios materialinės teisės šaltinis. Tačiau atmesdamas skundą teismas vadovavosi kitų teismų pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais, kurių teisėtumas grindžiamas žemesnės galios teisės aktais, o būtent Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264–267 straipsniais. Teigia, kad valstybės tarnautojai esant vienodiems faktams suteikė privilegijų kitam asmeniui, taip diskriminavo pareiškėją, patalpindami jį į laikinam sulaikymui netinkamas, kankinimui pritaikytas patalpas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas sprendimą, neteisėtai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija) patvirtintais Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimais, taip pat Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“. Pažymėjo, kad Reikalavimai nebuvo ir nėra paskelbti Valstybės žiniose, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 7 straipsnį, o nurodyta Higienos norma HN 37:2002 negalioja.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Utenos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas teisminės gynybos į dėl savo pažeistų teisių ir orumo pažeminimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo galimo pažeidimo pradžios (2011 m. birželio 23 d.) ir toks delsimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip ją pinigine išraiška vertina pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų administracinio sulaikymo sąlygų Utenos vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio laikino sulaikymo kameroje, atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendime konstatavo, kad Utenos AVPK Visagino PK Operatyvaus valdymo poskyrio laikino sulaikymo patalpa, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011 m. birželio 23 d. 22 val. 35 min. iki 2011 m. birželio 24 d. 9 val. 12 min., atitiko nustatytus reikalavimus.

Tipinius teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija) patvirtinti Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai). Reikalavimų 36 punkte nurodytos teritorinių policijos įstaigų pastatų patalpos ir jų plotai. Pagal Reikalavimų 8 lentelę laikino sulaikymo patalpos plotas turėtų būti 6–8 kv. m, atsižvelgiant į apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinio policijos komisariato pareigybių skaičių (kuriame yra mažiau nei 40 pareigybių – 6 kv. m, kuriame yra nuo 41 iki 100 ir daugiau pareigybių, taip pat miesto policijos komisariate – 8 kv. m ir apskrities vyriausiajame komisariate – 8 kv. m).

Teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2015 m. balandžio 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatą, prašydamas į bylą pateikti informaciją apie Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato laikino sulaikymo patalpų plotus ir paaiškinti jų suderinamumą su Reikalavimų 8 lentelėje nustatytais laikino sulaikymo patalpos plotų dydžiais, taip pat nurodyti, kurioje būtent laikino sulaikymo patalpoje (taip pat nurodant jos plotą) nuo 2011 m. birželio 23 d. 22 val. 35 min. iki 2011 m. birželio 24 d. 9 val. 12 min. buvo laikomas pareiškėjas.

Atsakovas nurodė, kad Utenos AVPK Visagino PK yra trys laikino sulaikymo patalpos, kurioje konkrečiai buvo laikomas A. K. duomenų nėra. Dviejų laikino sulaikymo patalpų plotas – po 3,34 kv. m, vienos – 3,38 kv.m.

Atsakovas teismui pateikė duomenis apie darbuotojų skaičių Utenos AVPK Visagino PK 2011 metais. 2011 m. sausio 1 d. pareigybių skaičius – 90. Dirbančių darbuotojų – 86. Pagal tipinius teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 5-V-206 (su vėlesniais pakeitimais) 8 lentelę, laikino sulaikymo patalpos plotas turėtų būti 6 kv. m. Tačiau pažymi, kad minėto įsakymo 2 punktas įpareigoja Utenos AVPK viršininką laikytis šio įsakymo reikalavimų rengiant statomų ar rekonstruojamų policijos įstaigų pastatų ir statinių projektavimo užduotis. Taigi reikalavimai galioja tik pastatuose, kuriuose buvo atlikta renovacija ar rekonstrukcija. Utenos AVPK Visagino PK pastatai nuo stybos nebuvo nei renovuojamai, nei rekonstruojami, todėl minėti reikalavimai laikino sulaikymo patalpos plotui netaikomi.

Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad buvo laikomas Utenos AVPK Visagino PK laikino sulaikymo patalpoje, kuri pastato schemoje pažymėta indeksu 1–9 (Plotas – 3,38 kv. m).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Utenos AVPK Visagino PK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas Utenos AVPK Visagino PK Operatyvaus valdymo poskyrio laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas nuo 2011 m. birželio 23 d. 22 val. 35 min. iki 2011 m. birželio m. 24 d. 9 val. 12 min. Pagal tipinius teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija) 8 lentelę, laikino sulaikymo patalpos plotas turėtų būti 6 kv. m. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad Tipiniai teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimai nustato pagrindinius vienodus teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų įrengimo reikalavimus, vykdant statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto darbus. Taigi reikalavimai galioja tik pastatuose, kuriuose buvo atlikta renovacija ar rekonstrukcija. Tačiau nepaisant nurodytos aplinkybės, asmeniui tenkantis minimalus laikino sulaikymo patalpos plotas neturėtų būti itin mažas.

Nors pareiškėjas nurodė, jog buvo laikomas Utenos AVPK Visagino PK laikino sulaikymo patalpoje, kuri pastato schemoje pažymėta indeksu 1–9 (patalpos plotas 3,38 kv. m), tiksliai nustatyti, kurioje būtent laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas pareiškėjas, nėra galimybės, kadangi tokių duomenų Utenos AVPK Visagino PK neturi. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad Utenos AVPK Visagino PK yra trys laikino sulaikymo patalpos. Dviejų laikino sulaikymo patalpų plotas – po 3,34 kv. m, vienos – 3,38 kv. m.

Atsižvelgus į tai, kad pagal dabartinį reguliavimą laikino sulaikymo patalpos plotas turėtų būti 6 kv. m, o pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kurios plotas tik 3,34–3,38 kv. m, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į tinkamą kameros plotą administracinio sulaikymo metu Utenos vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate buvo pažeista.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, kad pareiškėjo teisė į tinkamą kameros plotą administracinio sulaikymo metu Utenos vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate buvo pažeista, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – pažeista pareiškėjo teisė būti sulaikytam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, atitinkamais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilius prieš Lietuvą). Analogiškos pozicijos, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Atsižvelgus į pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, trukmę, į tai, kad į laikino sulaikymo patalpą pareiškėjas buvo patalpintas esant 1,22 promilės neblaivumui bei į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su administracinio sulaikymo teisėtumu, yra išspręsti Visagino miesto apylinkės teisme, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.9-636-844/2011.

Atkreiptinas dėmesys į tai kad, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra įtvirtinto reikalavimo teismui visais atvejais detaliai pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų bei teiginių (pvz., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1726/2014).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendime netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto pareiškėjo administracinio sulaikymo metu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. K. teisė į tinkamą kameros plotą administracinio sulaikymo metu Utenos vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate buvo pažeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė