2020-05-27 Nr. AB-10714-3-62-3-02252-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2017-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. (I.) S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. (I.) S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (toliau – ir LAVL, Ligoninė) 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Ligoninės 205 kameroje. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m gyvenamąjį plotą. Visas kameros plotas kartu su baldais ir tualetu buvo apie 10 kv. m. Kameros plotas buvo dalinamas 2 asmenims. Pažymėjo, jog jis yra musulmonas, todėl privalo 5 kartus per dieną melstis. Dėl mažo kameros ploto ir baldų bei kitų nuteistųjų, nebuvo vietos kur atlikti religines apeigas. Be to, Ligoninės teritorijoje, 12 korpuse nėra koplyčios. Kameroje nebuvo užuolaidų ar žaliuzių, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.

Ligoninės 12 korpuso duše nebuvo lentynėlės pasidėti higienos reikmenims, nebuvo persirengimo kambario. Vietoje lentynėlės buvo prie sienos pritvirtintas iš metalinių strypų padarytas 7 x 13 cm dydžio krepšelis, bet jame nebuvo pakankamai vietos, be to, krepšelio dugno tarpai yra dideli ir smulkūs daiktai krenta. Todėl 2018 m. gegužės 7 d. nukritus duše ant grindų dantų šepetėliui, pareiškėjui visą savaitę nebuvo sudaryta galimybė valytis dantis, nes neleido papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti dantų šepetėlio, nors buvo rašytas prašymas dėl papildomo apsipirkimo.

Taip pat nebuvo leista įsigyti nemokamai dantų šepetėlio. Dantų šepetėlį leido nusipirkti tik po 8 dienų, t. y. 2018 m. gegužės 15 d., ir tą pačią dieną atnešė nemokamą dantų šepetėlį. Kameroje nebuvo nei vienos kėdės ar taburetės. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas sėdėti ant palangės, todėl gavo drausminę nuobaudą, nors pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis. Po to, kai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, prie grindų prisuko vieną taburetę. Nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas maistas, kurį jis galėtų valgyti.

Dėl (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas valgė tik skystą, sutrintą maistą. Iki 2018 m. gegužės 6 d. pietų pareiškėjui buvo tiekiamas nesmulkintas maistas. Nors pareiškėjas kasdien ir žodžiu, ir raštu kreipėsi į Ligoninės administraciją, kad tiektų susmulkintą maistą. Todėl pareiškėjas buvo priverstas badauti. Būdamas Ligoninėje nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją, nes pareiškėjui nebuvo tiekiamas toks maistas, kurį pareiškėjas gauna pataisos namuose, t. y. veganų maisto racionas, kadangi pareiškėjas yra musulmonas ir nevartoja kiaulienos.

Pareiškėjui nebuvo leista pirktis mėsos, kurią jis gali valgyti. Tačiau Ligoninės administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 straipsnyje, t. y. nebuvo matuojamas arterinis kraujospūdis, svoris, ligoninės administracija bei psichologinės tarnybos specialistai nesiaiškino badavimo priežasčių. Teigė, jog nutraukė bado akciją dėl to, jog labai silpnai jautėsi. Negalėjo miegoti, labai kankino nerimas, baimė. Svaigo galva, neturėjo jėgų vaikščioti.

Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Ligoninę buvo atimami visi asmeniniai rūbai, išskyrus apatinį trikotažą bei išduodama suplyšusi pižama. Į lauką reikia eiti su pižama nepriklausomai nuo oro temperatūros. Iš pareiškėjo buvo paimtas megztinis ir padėtas į sandėlį. Megztinio kišenėje pareiškėjas pamiršo musulmonišką rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę. Dėl to rašė prašymą ir prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus. Tačiau Ligoninės administracija nereagavo į pareiškėjo prašymą ir tik po savaitės suteikė galimybę pasiimti daiktus.

Be religinio atributo pareiškėjas negalėjo normaliai pasimelsti, dėl to labai išgyveno ir patyrė moralinį skausmą. Nepaskambinus advokatei ir nepranešus, kad pareiškėjas yra Ligoninėje kilo papildomų nepatogumų. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, baimę, kančią, moralinį ir fizinį skausmą, nepriteklius, alkį, nemigą, pažeminimą, dvasinį žlugdymą, gėdos jausmą, nepilnavertiškumo kompleksą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, plotas 13,85 kv. m, vienam asmeniu tenkantis gyvenamasis plotas yra 6,92 kv. m. Informavo, kad pareiškėjas dėl religinių apeigų atlikimo koplyčioje Ligoninėje į įstaigos administraciją nesikreipė. Nurodė, kad pareiškėjas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasirašytinai yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam įteikta Atmintinė. Tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame yra pareiškėjo parašas, taip pat pareiškėjo parašai yra ir paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo informacijos teikimo lape.

Pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata, taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais. Šiame kvite megztinis nėra nurodytas, taip pat yra pareiškėjo parašas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole, kuriame pareiškėjas pretenzijų, dėl kratos ir paimtų daiktų neturi, taip pat pareiškėjas pretenzijų neturėjo ir išvykstant, tai patvirtinta pareiškėjo parašas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole išvykstant.

Nurodė, kad Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai pižamos yra kokybiškos, pižamos yra standartinių dydžių, pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę, o užterštos keičiamos nedelsiant.

Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administraciją dėl išduotos netinkamos Ligoninės pižamos nesikreipė. Atsakovas pažymėjo, jog teisės normos nenumato, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos užuolaidos.

Nurodė, kad Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, kėdė yra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administraciją dėl kėdės kamerų tipo patalpoje Nr. 205 nesikreipė. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys dušo patalpų įrengimą, nenustato kokios konkrečiai lentynėlės turėtų būti. Ligoninėje dušo kabinos įrengtos taip kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vieną, kuriose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) drabužius.

Akcentavo, kad Ligoninė nėra iš anksto informuojama apie į įstaigą atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų gydymo ir / ar mitybos ypatumus. Tokie duomenys turi būti asmens bylos pažymoje, medicinos dokumentų išraše / siuntime. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą dietą (veganišką dietą, trintu maistu). Pažymėjo tai, kad pareiškėjas į Ligoninės administraciją ginčui aktualiu laikotarpiu dėl dietinio maitinimo kreipėsi su 2018 m. gegužės 6 d. prašymu, reg.

Nr. 24-2-868, į kurį Ligoninės administracija atsakė 2018 m. birželio 4 d. raštu reg. Nr. 7-371. Taip pat pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo į Ligoninės administraciją kreipėsi su 2018 m. gegužės 9 d. skundu, reg. Nr. 24-2-08, kuriame nurodė, kad badauja nuo 2018 m. gegužės 5 d., tačiau 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinime reg. Nr. 45-1304 nurodo, kad bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninės valgyklos vedėja 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjui paaiškino dėl pareiškėjui paskirto maitinimo ir į pareiškėjo klausimus atsakė.

Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mokus. Tačiau pareiškėjas dėl higienos priemonių į Ligoninės socialinės reabilitacijos skyrių su prašymu kreipėsi 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninė atsižvelgdama į prašymą ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiškėjui dantų šepetėlį išdavė 2018 m. gegužės 14 d. pirmadienį (ankščiau negu pareiškėjas būtų galėjęs įsigyti parduotuvėje). Atsakovo manymu, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 129 000 Eur neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista I. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjo reikalavimą dėl 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kameroje Nr. 205, kurios plotas 13,85 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,92 kv. m. Pareiškėjas jokių įrodymų, pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms dėl patalpų ploto trūkumo nepateikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi. Teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas aplinkybę, jog negalėjo 5 kartus per dieną melstis, siejo su per maža gyvenamojo ploto norma, todėl konstatavus, jog minimali teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta bei atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto normos padidinimo nuteistiesiems norintiems atlikti religines apeigas, pareiškėjo argumentai dėl vietos atlikti religines apeigas nebuvimo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas. Daryta išvada, kad nesant išreikšto pareiškėjo pageidavimui būti nuvestam į koplyčią atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų, t. y. Ligoninės administracija neprivalėjo savo iniciatyva siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į koplyčią. Atsižvelgiant į tai teismui nebuvo pagrindo konstatuoti Ligoninės neteisėtų veiksmų.

8. Teismas pažymėjo, jog sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, jog pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpoje (palatoje), kurioje nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Ligoninę konsultacijoms, pareiškėjo argumentai dėl privatumo kameroje neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas pažymėjo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. 8-2456 nurodyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus palatoje – kameroje Nr. 205 yra dvi taburetės. Nors pareiškėjas teigė, kad jam atvykus į Ligoninę taburečių kameroje nebuvo, viena taburetė buvo įrengta vėliau, tačiau teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kuris nenumato kėdžių ar taburečių įrengimo patalpose, net ir tuo atveju jei kameroje (palatoje), kurioje buvo laikomas pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo taburečių, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 29.13 punkte nustatyta, kad Ligoninės pacientas turi laikytis priešgaisrinės ir elektros saugos taisyklių, atsargiai elgtis savo ir aplinkinių atžvilgiu (nelipti ir (ar) nesėdėti ant palangės, nestovėti ant lovos ar kitų gyvenamojoje patalpoje esančių baldų). Kameroje (palatoje) nesant kėdžių ar taburečių, pareiškėjas galėjo sėdėti ant lovos, o ne ant palangės. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis paneigė į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 02 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-7204, kuriame pareiškėjas savo parašu yra patvirtinęs, jog atvykęs į Ligoninę gavo Atmintinę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomam asmeniui bei yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas iš atsakovo atstovo patektų fotonuotraukų nustatė, jog dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad dušo kabiną nuo likusios (persirengimo) patalpos skiria dušo užuolaida, persirengimo patalpoje yra kabykla pasikabinti rūbams. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog duše nebuvo persirengimo kambario, tačiau konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodė, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog dušo patalpoje yra lentynėlė higienos reikmenims susidėti. Pažymėta, jog teisės aktai nenustato, kokia turi būti lentynėlių higienos reikmenims susidėti konstrukcija ir jų dydis. Pareiškėjas, matydamas duše esančios lentynėlės konstrukciją ir elgdamasis atidžiai, galėjo išvengti dantų šepetuko nukritimo ant grindų. Be to, byloje nebuvo jokių duomenų, jog nukritus dantų šepetukui ant grindų jis tapo visiškai netinkamas naudoti ir kad pareiškėjas jo negalėjo pakelti, nuplauti ir taip išvengti jo nurodomų neigiamų pasekmių, t. y. kad visą savaitę negalėjo valytis dantų.

12. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė pašymą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, nurodydamas, kad nukrito ant grindų dantų šepetukas duše ir prašydamas išduoti naują, nes neturi galimybės jį įsigyti. Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė patvirtino, jog dantų šepetukas pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. gegužės 14 d. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą taip pat nurodė, kad Ligoninė, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiškėjui dantų šepetėlį išdavė 2018 m. gegužės 14 d. (pirmadienį), t. y. anksčiau negu pareiškėjas būtų galėjęs įsigyti parduotuvėje. Įvertinęs pareiškėjo nurodomą situaciją dėl dantų šepetuko praradimo ir jo savalaikio neišdavimo bei atsižvelgęs į tai, jog nėra įrodyta, jog pareiškėjas prarado dantų šepetuką dėl to, jog atsakovo atstovas įrengdamas dušo patalpas pažeidė teisės aktų reikalavimus, į tai, jog atsakovo atstovas, nors ir esant pareiškėjui mokiam, išdavė dantų šepetuką bei ėmėsi veiksmų, jog pareiškėjas dantų šepetuką gautų anksčiau nei pagal nustatytą tvarką būtų galėjęs įsigyti jį parduotuvėje, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų.

13. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo išduodamos tinkamos pižamos. 2018 m. gegužės 6 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiškėjas buvo įrašęs „paaiškinkite, kodėl man yra išduota suplyšusi ir skylėta pižama“, tačiau šis sakinys pareiškėjo prašyme užbrauktas. Daugiau duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl kitos pižamos ar nuosavų rūbų išdavimo byloje nėra. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/kv. m, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Pateikta sutartis patvirtino, kad Ligoninės išduodami drabužiai yra skalbiami. Teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, reikštas pretenzijas dėl netinkamos pižamos išdavimo bei drabužių kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamos drabužių, neteikė prašymų dėl nuosavų rūbų išdavimo. Įvertinus aukščiau išdėstytą, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamų pižamų vertinti kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmesti.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad į sandėlį buvo paimtas ir padėtas megztinis, kurio kišenėje pareiškėjas pamiršo musulmonišką rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę, teismas nustatė, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata. Surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. gegužės 2 d. kvitas Nr. PS-7203 (toliau – ir Kvitas) bei Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. gegužės 18 d. protokolas Nr. PS-8301 (toliau – Asmens ir kratos protokolas). Kvite neužfiksuota, kad iš pareiškėjo buvo paimta taksofono kortelė, religinis atributas ir advokatės kontaktai.

Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad kratos metu pretenzijų neturėjo. Atkreiptas dėmesys, jog tiek minėtas Kvitas, tiek Asmens kratos protokolas buvo pasirašyti pareiškėjo. Protokole pareiškėjas nepareiškė jokių pretenzijų. Pasirašydamas kratos protokolą pareiškėjas patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturėjo pagrindo. 2018 m. gegužės 9 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės direktorių, prašydamas leisti paimti iš sandėlio religinį atributą bei advokatės kontaktus.

Ligoninės direktorius 2018 m. gegužės 10 d. rezoliucija Ūkio skyriui nurodė vadovautis nustatyta tvarka. Iš 2018 m. gegužės 18 d. nuteistojo asmens kratos protokolo Nr. PS-8301 matyti, kad pareiškėjui išvykstant iš LAVL pareiškėjas pretenzijų neturėjo. Byloje nebuvo pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjo nurodyti daiktai buvo jo palikti drabužio, paimto saugoti, kišenėje. Pareiškėjas teigė, jog daiktus pasiimti jam suteikė galimybę tik po savaitės, po to, kai jis nurodė, jog patrauks baudžiamojon atsakomybėn už trukdymą atlikti religines apeigas ir trukdymą advokatei atlikti savo darbą, tačiau byloje nebuvo tokio pobūdžio pareiškėjo prašymų ar skundų.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl negautų daiktų patyrė didelių nepatogumų, nes negalėjo normaliai pasimelsti, nepaskambinus advokatei ir nepranešus, kad pareiškėjas yra Ligoninėje, kilo papildomų nepatogumų ir išlaidų advokatei ir pareiškėjui. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokių konkrečių nepatogumų jam kilo, kokias papildomas išlaidas ir dėl ko patyrė jis ir jo advokatė. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai dėl negrąžinamų iš Ligoninė sandėlio daiktų atmesti kaip nepagrįsti.

15. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamo maitinimo Ligoninėje teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą veganišką dietą, trintu maistu. 2018 m. gegužės 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-AM178 patvirtino, kad 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjui buvo paskirta veganiška dieta trintu maistu. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui veganiškas maitinimas trintu maistu nebuvo skiriamas po to, kai Ligoninės gydytojas skyrė pareiškėjui šį maitinimą pagal medicinines indikacijas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 6 d. kreipėsi su skundu į Ligoninės direktorių dėl nekokybiško maisto, tačiau pareiškėjo grumentai dėl blogo maisto skonio ar kvapo vertinti kaip subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjo argumentas, jog jam neleido pirktis mėsos, kurią jis gali valgyti atmestinas kaip deklaratyvus, nes pareiškėjas nenurodė ir byloje nebuvo duomenų, kada konkrečiai ir kokios mėsos įsigyti jis reiškė pageidavimą ir jam ši teisė nebuvo suteikta.

16. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl netinkamo maisto ir nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. vakarienės jis oficialiai atsisako Ligoninės tiekiamo maisto ir skelbia bado akciją. 2018 m. gegužės 9 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. yra paskelbęs bado akciją, tačiau medikai nematuoja arterinio kraujospūdžio, svorio. 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. per vakarienę. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) 266, 268 punktais. Nustatė, kad pareiškėjas bado akciją paskelbė 2018 m. gegužės 5 d. vakare, bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. vakare, t. y. badavo 4 dienas. Byloje nebuvo duomenų, kad per minėtą laikotarpį sveikatos priežiūros specialistai būtų apžiūrėję pareiškėją, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui badaujant ilgiau kaip tris dienas, jis buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros tarnybos specialisto. Taigi, Ligoninė nevykdė Taisyklių 268 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl badaujančio asmens sveikatos apžiūros. Teismas padarė išvada, kad Ligoninė, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodama į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose atitinkamų veiksmų, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, t. y. šiuo atveju Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

17. Byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Ligoninėje poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat byloje nebuvo įrodymų, jog dėl Taisyklių 268 punkto nesilaikymo pareiškėjui buvo padaryta reali, negrįžtama žala sveikatai. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Taisyklių 268 punkto pažeidimai, daryta išvada, kad tinkamas Ligoninės administracijos neveikimas, gavus pareiškėjo pranešimą dėl badavimo, galėjo pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 19. Pareiškėjas I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime citavo Ligoninės teiginius ir neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus. Teismas vadovavosi atsakovo teiginiais apie 205 palatos išmatavimus, tačiau nebuvo išreikalauti duomenys, kurie patvirtintų patalpų plotą (techninio-energetinio paso, nuotraukų). Palatoje esančios spintos užima laisvą plotą, dėl ko palatoje nėra vietos, kur pasimelsti, kur pasitiesti kilimėlio, o Ligoninėje nėra koplyčios.

21. Pareiškėjo teigimu, kamerose (palatose), visose pagalbinėse patalpose, kabinetuose nėra užuolaidų, taip pat ir karnizų. Pareiškėjas nurodo, kad į Ligoninę atvyko ne konsultacijos, o gydymui bei diagnostikai.

22. Pareiškėjo manymu, jei pagal teisės normas taburečių neturėjo būti, tokiu būdu buvo užimamas laisvas plotas pašaliniais ir neleistinais objektais.

23. Pareiškėjas nurodo, kad HN 134:2015 yra numatyta, jog turi būti atskira patalpa, skirta dušui, ir atskira patalpa persirengimui. Užuolaidėle negali skirti šių patalpų, nes ji neapsaugo nuo drėgmės. Pareiškėjo teigimu, faktas, jog nebuvo persirengimo kambario, yra nepaneigtas.

24. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad jis galėjo pakelti nukritusį ant grindų dantų šepetuką ir juo valytis dantis, yra absurdiškas ir įžeidžiantis. Atkreipia dėmesį, kad naujas dantų šepetukas buvo išduotas praėjus net savaitei ir tik 1 diena anksčiau nei jis pats galėjo nusipirkti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 6 d. buvo rašytas skundas dėl suplyšusios pižamos ir tai skunde buvo galima aiškiai perskaityti.

26. Pareiškėjo manymu, yra savaime suprantama, kad visą savaitę neleidus pasiimti paliktų daiktų ir nesudarant galimybės nei atlikti religines apeigas, nei susisiekti su advokate, yra patiriama žala.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam teko kęsti alkį, nes maistas negalėjo būti pateiktas iš karto jam atvažiavus į įstaigą, leidimas gauti trintą dietinį maitinimą gautas praėjus parai nuo pareiškėjo atvykimo.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Laivės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad Ligoninė, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodama į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose, atitinkamų veiksmų, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jam tekusiu plotu palatoje, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktoje LAVL Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. pažymoje apie palatų-kamerų plotą ir vietų skaičių Nr. 8-2456 yra aiškiai nurodyta, kad kameros Nr. 205 plotas yra 13,85 kv. m, miegamųjų vietų skaičius – 2. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių paaiškinimų, kurie būtų pagrindas abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, jais nesivadovauti ir išreikalauti papildomus duomenis apie kameros plotą, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis ir nustatė, jog pareiškėjui teko 6,92 kv. m gyvenamojo ploto.

35. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.4 punktas, numatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau ploto nei Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, šiuo atveju nebuvo pagrindo laikyti, kad pareiškėjas palatoje neturėjo pakankamai vietos judėti, melstis, bei konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog palatoje nebuvo užuolaidų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punkte nustatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau reikalavimo įrengti užuolaidas palatose šioje higienos normoje nėra. Todėl nepriklausomai nuo pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog į Ligoninę jis atvyko gydymui, o ne konsultacijai, nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimą dėl užuolaidų nebuvimo palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, jog užuolaidų nėra visose pagalbinėse patalpose, kabinetuose, tačiau nedetalizuoja konkrečių patalpų, nenurodo, ar jis jose buvo ginčo laikotarpiu.

37. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skundė teigė, jog duše nebuvo persirengimo kambario, apeliaciniame skunde jau pripažįsta, kad jis buvo atskirtas dušo užuolaidėle. Vien tai, kad jis buvo atskirtas užuolaidėle, nepaneigia persirengimo erdvės buvimo, todėl konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jo dantų šepetėlio nukritimu, pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, dušo patalpose turi būti lentynėlė higienos priemonėms. Šios lentynėles dydis ir medžiagos, iš kurių ji gali būti pagaminta, nėra reglamentuojami. Pareiškėjas neneigia, kad lentynėlė higienos priemonėms susidėti buvo įrengta. Šiuo atveju nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų dėl to, kad nuo šios lentynėlės nukrito pareiškėjo dantų šepetėlis.

39. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su, kaip teigiama, nepagrįstai ilgu laiku jį aprūpinant / sudarant sąlygas įsigyti dantų šepetėlį, pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra galima spręsti, naujas dantų šepetėlis pareiškėjui, atsižvelgiant turimo šepetėlio netinkamumo naudoti priežastį, nurodytą 2018 m. gegužės 9 d. prašyme („<...> Ryšium su tuo, kad nukrito ant grindų dantų šepetukas duše <...>.“), buvo būtinas ir prašoma jį suteikti nedelsiant, kad Ligoninės administracijai buvo žinomi pareiškėjo apeliaciniame skunde itin dramatiškai perteikti tokio prašymo motyvai bei kad pareiškėjui objektyviai kilo nepatogumų, o juo labiau – kančių, dėl galimybės naudotis nauju dantų šepetėliu nebuvimo, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu taip pat nebuvo pagrindo.

40. Dėl pareiškėjui išduotos pižamos pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl pižamos kokybės jos išdavimo metu ar teikęs prašymą išduoti naują pižamą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimame 2018 m. gegužės 6 d. skunde prašymo išduoti naują pižamą taip pat nebuvo. Nors šiame 2018 m. gegužės 6 d. skunde, teiktame Ligoninei, buvo minėta aplinkybė dėl suplyšusios pižamos, tačiau šie sakiniai minėtame skunde buvo išbraukti. Nėra duomenų, sudarančių pagrindą laikyti, kad šie sakiniai buvo išbraukti ne paties pareiškėjo. Todėl nors sakiniai dėl pižamos 2018 m. gegužės 6 d. skunde buvo matomi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie buvo išbraukti, Ligoninei juos vertinti ir išduoti naują pižamą nebuvo pagrindo. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl jam išduotos netinkamos pižamos pagrįstai vertinti kaip deklaratyvūs ir atmesti.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad patyrė žalą dėl to, kad savo asmeniniuose drabužiuose paliko religinį atributą bei advokatės kontaktus, šiuo aspektu atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nėra duomenų, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę 2018 m. gegužės 2 d., ar išvykstant iš jos 2018 m. gegužės 18 d., pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl paimtų daiktų. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jam visą savaitę nebuvo leidžiama pasiimti paliktų daiktų. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pats pareiškėjas prašymą leisti paimti iš sandėlio religinį atributą bei advokatės kontaktus pateikė tik 2018 m. gegužės 9 d., o Ligoninės direktorius 2018 m. gegužės 10 d. rezoliucija Ūkio skyriui nurodė vadovautis nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ir iki 2018 m. gegužės 9 d. būtų teikęs prašymą išduoti paliktus daiktus ar kad 2018 m. gegužės 10 d. rezoliucija nebūtų buvusi įvykdyta.

42. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jam skirtu maitinimu, pažymėtina, jog atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies nuostatas (arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas), Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). 2018 m. gegužės 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-AM178 patvirtina, kad veganiška dieta trintu maistu pareiškėjui buvo paskirta 2018 m. gegužės 3 d. Nėra pagrindo spręsti, kad Ligoninė turėjo teikti pareiškėjui tokį maistą ir iki gydytojo sprendimo.

43. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

44. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. (I.) S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan