2019-09-25 Nr. AB-18002-3-61-3-01974-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-535-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01974-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant I. G. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu teikdamas tokį prašymą: tuo atveju, jeigu Lietuvos auditorių rūmai prezidiumo 2019 m. vasario 14 d. sprendimu ar kito to paties organo kitu sprendimu netenkintų I. G. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo apie UAB „Ad notatio“ pažeidimus rengiant ir pateikiant 2018 m. liepos 9 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, panaikinti tokį sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimą iš naujo. Taip pat prašė išreikalauti iš asociacijos Lietuvos auditorių rūmų dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikto skundo reikalavimas yra suformuluotas kaip sąlyginis. Pasisakė, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą.

Teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą taip pat pasisakė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Lietuvos auditorių rūmų (toliau – LAR) nutarimo, kuriuo galimai patvirtinta, kad auditorės P. J. 2019 m. liepos 9 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus parengta pagal 4400-ojo Tarptautinių susijusių paslaugų standarto „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ reikalavimus, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl šio nutarimo panaikinimo, o pareiškėjo skundžiamas nutarimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias asmenų teisę kreiptis į teismą, skundo priėmimą bei nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjo vertinimu jo pateiktas reikalavimas teismui nebuvo sąlyginis, kadangi jame aiškiai buvo suformuotas reikalavimas kokį administracinį aktą pareiškėjas prašo panaikinti.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje, kadangi pareiškėjas yra BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorius. Taigi, pareiškėjas yra suinteresuotas bankrutuojančios įmonės lėšų naudojimu. Be to, pareiškėjas yra ne tik BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorius, bet ir buvęs komercijos direktorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjo teismui formuluojamas reikalavimas yra sąlyginis, tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas teigė, nežinąs ar jį netenkinantis sprendimas yra priimtas, tad prašo teismo išsireikalauti iš atsakovo duomenis. Tačiau iš pareiškėjo skundo turinio yra pakankamai aišku su kokiu konkrečiu dokumentu pareiškėjas nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytą įvykių chronologiją, siekiamą skųsti, pareiškėjo suvokiamą kaip neigiamą, sprendimą ir Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1.4-89.8.1 (toliau – Aprašas) nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl LAR nutarimo, kuriuo galimai patvirtinta, kad auditorės P. J. 2019 m. liepos 9 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus parengta pagal 4400-ojo Tarptautinių susijusių paslaugų standarto „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ reikalavimus, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl šio nutarimo panaikinimo, o pareiškėjo skundžiamas nutarimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pranešdamas apie auditorės P. J. ataskaitą kuri parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas suformulavo prašymą pradėti pažeidimo tyrimą, nustatyti pažeidimus ir taikyti atsakomybę auditorei.

Pareiškėjui į jo raštus Lietuvos auditorių rūmai atsakydavo, iš pareiškėjo formuluojamo skundo matyti, kad šių raštų jis neginčija. Pareiškėjas siekia, kad LAR auditorės P. J. 2019 m. liepos 9 d. ataskaitą pripažintų esančią su pažeidimais ir jai taikytų sankcijas. Atitinkamai pareiškėjas siekia apskųsti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2019 m. vasario 14 d. posėdyje priimtą ir 2019 m. vasario 19 d. įsigaliojusį nutarimą: patvirtinti 2019 m. sausio 15 d. Kokybės kontrolės komiteto nutarimą, jog audito įmonės UAB „Ad notatio“ auditorės P. J. 2018 m. liepos 9 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus parengta pagal 4400-ojo Tarptautinių susijusių paslaugų standarto „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ reikalavimus. Taigi, iš esmės pareiškėjas nesutinka su LAR atliktu tyrimu ir jam nepalankiomis išvadomis, siekia, kad auditorė būtų pripažinta atlikusi pažeidimus, o jos ataskaita – neteisėta.

Iš Lietuvos auditorių rūmų raštų (el. b. l. 16-17) matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad į jo pranešimus buvo atsižvelgta, taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 37.2 punktu, informacija apie tolimesnę eigą nebus teikiama. Aprašo 37.2 punkte yra numatyta, kad apie priimtą sprendimą pareiškėjas gali būti neinformuojamas jeigu su skunde nagrinėjamomis aplinkybėmis susijęs civilinis, administracinis ar baudžiamasis procesas ir pateikta informacija galėtų trukdyti nešališkam bylos nagrinėjimui.

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigai gali būti skundžiami Auditorių rūmų sprendimai dėl: 1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimo; 2) atsisakymo netikrinti žinių iš šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių; 3) atsisakymo įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, valandas arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 7 punkte.

Aprašo 34 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą LAR organas teikia Prezidiumui sprendimą: skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodant jo nepatenkinimo motyvus, pagrįstus norminių aktų nuostatomis (34.1 p.); palikti skundą nenagrinėtą tvarkos apraše nurodytais pagrindais (34.2 p.); skundą pripažinti pagrįstu ir siūlyti auditoriui ar audito įmonei ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą (34.3 p.); skundą pripažinti pagrįstu ir siūlyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą) (34.4 p.); skundą pripažinti pagrįstu ir už Lietuvos Respublikos audito įstatymo, audito atlikimo kokybės, profesinės veiklos ar profesinės etikos pažeidimus siūlyti Garbės teismui iškelti auditoriui drausmės bylą (34.5 p.). Šio aprašo 35 punkte nustatyta, kad LAR Prezidiumas artimiausiame posėdyje išnagrinėja LAR organo sprendimą ir priima vieną iš šių nutarimų: pritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui (35.1 p.apunktis); nepritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui ir priimti kitą 34 punkte nurodytą sprendimą (35.2 p.); nepritarti skundą nagrinėjusio LAR organo sprendimui ir gražinti skundo svarstymą, siekiant išnagrinėti kitas susijusias aplinkybes (35.3 p.); perduoti skundą nagrinėti kitam LAR organui (35.4 p.). Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas informuojami pareiškėjas ir skunde nurodytas auditorius ar audito įmonė (36 p.). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas gali būti neinformuojamas: jeigu su skunde nagrinėjamomis aplinkybėmis susijęs civilinis, administracinis ar baudžiamasis procesas ir pateikta informacija galėtų trukdyti nešališkam bylos nagrinėjimui (37.2 p.). Aprašo 26 punkte numatytos tik skunde nurodyto auditoriaus ar audito įmonės teisės, tarp kurių – teisė apskųsti Prezidiumui organo, nagrinėjusio skundą, sprendimus (26.11 p.). Pareiškėjas ar skunde nurodytas auditorius, ar audito įmonė, nesutinkantys su sprendimu dėl išnagrinėto skundo arba jei per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimtas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos (39 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išsireikalauti iš atsakovo skundžiamą aktą ir jį apskųsti, nes vadovaudamasis civilinėje byloje BUAB „Tvorų tiekimas“ advokatės pateiktu 2019 m. kovo 7 d. prašymu, suvokė, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2019 m. vasario 14 d. posėdyje buvo priimtas nepalankus pareiškėjui sprendimas, kuriuo buvo jo skundžiama ataskaita pripažinta kaip parengta pagal reikalavimus.

Šiuo konkrečiu atveju susidarė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. birželio 12 d. nutartimi vertino pareiškėjo skundžiamo dokumento įtaką jo teisėms ir pareigoms, jo nematydamas, taigi, teismas vertino dokumento turinį jo neturėdamas byloje, remdamasis prielaidomis, kad jis pareiškėjui nesukelia jokio poveikio. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Aprašo 39 punkto matyti, kad pareiškėjas nesutinkantis su sprendimu dėl jo išnagrinėto skundo, skundo arba jei per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimtas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Šiame punkte nėra įvardintos jokios išimtys, kokių sprendimų ar veiksmų asmuo negalėtų skųsti. Minėta, kad teisė skųsti auditorių rūmų sprendimus yra įtvirtinta ir Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Įvertinus pareiškėjo skundo pobūdį, nėra teisinio pagrindo daryti tokios išvados. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas (veiksmas) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kadangi byloje net nėra dokumento, kurį teismas galėtų realiai įvertinti.

Teisėjų kolegija įvertinusi susiklosčiusią situaciją, tai, kad teisė skųsti auditorių rūmų sprendimus yra įtvirtinta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 39 punkte, taip pat tai, kad teismas neturėdamas skundžiamo dokumento byloje vertino jo sukeliamą poveikį pareiškėjui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą naikintina.

Teismas įvertinęs LAR teiktus atsakymus pareiškėjui bei jo atstovui nustatė, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2019 m. vasario 14 d. sprendimu, todėl pats jo į bylą pateikti neturi galimybės. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų įvertinti, ar pareiškėjas gali pateikti skundą dėl LAR 2019 m. vasario 14 d. sprendimo. Byloje esantys duomenis patvirtina tai, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su konkrečiu reikalavimu ir informacijos prašymu, tačiau atsakovas jam prašomų duomenų neteikia, bet nurodo, kad pareiškėjo siekiamame apskųsti dokumente yra atitinkamas nurodymas, kuris galimai lemia pareiškėjo prašymo netenkinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas pakankamai duomenų, kurie patvirtina pareiškėjo suinteresuotumą byloje keliamu klausimu, bei tai, kad pareiškėjas susiduria su kliūtimis, kad gautų skundžiamą aktą iš atsakovo, turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad galėtų realiai įvertinti ar aktą gali skųsti pareiškėjas, ar aktas gali būti administracinės bylos objektu, ar nepraleistas akto apskundimo terminas ir pan.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis yra naikintina ir pirmosios instancijos teismui gražinamas skundas spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan