2021-11-03 Nr. AB-22988-4-39-3-00212-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4095-525/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00212-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S.,

jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Aryan Zardast ir Ritai Zardast,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo termino pratęsimo Centre iki 2021 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Užsienietis kartu su grupe tautiečių 2021 m. birželio 27 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje. Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja Užsieniečio prašymą skubos tvarka.

Migracijos departamento rašte pažymėta, jog apklaustas Užsienietis nenurodė tikslaus kelionės maršruto, vengė kalbėti apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimo priežastį, teiravosi, ar jis galės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei teigė, kad, jeigu Lietuvos Respublikoje jam nebūtų suteiktas prieglobstis, keliautų toliau į Europos Sąjungos valstybes. Nurodė, kad 2021 m. liepos 7 d. Centro pareigūno sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. 2021 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Pažymima, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, t. y. Užsienietis nei sulaikymo metu, nei vėlesnėse prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

Nurodoma, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes asmuo nebendradarbiauja su valstybės kompetentingomis institucijomis, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis būtų bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti Užsieniečio tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės.

3. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su teikimu, nes nieko ydingo nepadarė. Nurodė, jog yra sulaikytas jau tris mėnesius. Užsieniečiui nepatinka būti Centre, jis negali naudotis savo telefonu, nenori ten likti.

4. Užsieniečio atstovė paaiškino, jog sulaikymas yra kraštutinė priemonė, taikoma išimtiniais atvejais. Šiuo atveju pakanka taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis buvo išsakęs ketinimą bet kuriuo atveju vykti toliau į Europos Sąjungos valstybes, tačiau negalima jo bausti vien už išsakytus žodžius. Užsienietis suprato, kad, jei pasišalins iš Centro teritorijos, gali būti sulaikytas, todėl taikyti jam sulaikymą, kaip prevencinę priemonę, yra neteisinga.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre ir nustatė sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Užsieniečio atvykimo tikslas nėra aiškus, tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis dėl tapatybės nustatymo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, jog Užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. Nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl buvo pagrindas sulaikyti Užsienietį.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečiui taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę ir nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Sprendime teismas nepasisakė apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymo priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė. Teismas nesprendė, ar asmens sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas. Užsienietis laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs. Pažymima, jog sulaikymo termino pratęsimas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Nurodoma, jog Užsienietis bendradarbiavo su Migracijos departamentu, teikė paaiškinimus. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikščioti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis prieglobsčio prašytojo interesus.

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis tapatybę patvirtinančio dokumento nuturėjo ir duomenų apie kelionę organizavusius, neteisėtą migraciją vykdančius asmenis, nenurodė. Toks veiksmas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas. Pažymima, jog faktiniai duomenys patvirtina, kad būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmeniu Užsienietis suvokė, kad į kitą užsienio valstybę turi pareigą patekti tik per šios šalies pasienio kontrolės punktą ir su savimi turėti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis šią prievolę ignoravo. Akcentuojama, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti priimtus sprendimus dėl jo teisinės padėties ir grąžinimo į kilmės šalį. Pažymima, jog tuo atveju, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – kils rizika ne tik užtikrinti Užsieniečio tinkamą apsaugą, bet ir gali kelti tiesioginį pavojų sau pačiam (atsidurs neįprastoje aplinkoje, kur šaltas klimatas, nepažįstama aplinka). Užsieniečiui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio prašytojo byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, atvykimo tikslas nėra aiškus, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3707-575/2018).

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, galutinis procesinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, kad Užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, nenurodė kelionės tikslo, vengė kalbėti apie asmens dokumento neturėjimo priežastis, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimos ryšių Lietuvos Respublikoje, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatytu pagrindu.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini)piliečio H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius