cde463a1-a658-490c-9d2f-0d33c9155f83 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-311-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03653-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų S. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „EGLI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Egli“, S. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakoves uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Egli“ ir S. S. paÅ¡alinti statybos darbų, vykusių pagal raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460, padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusiÄ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padėtį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 1995 metų turto patikėjimo teise valdo pastatÄ , nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame veikia nacionalinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dramos teatras. 1994 m. kovo 29 d. Å¡io pastato eksploatavimui teatras iÅ¡sinuomavo 609 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 99 metams. Å is žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame 1997 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas su visuomeninės paskirties patalpomis, parengtas pagal projektÄ â€žGyvenamieji namai Nr. Nr. 7, 9, 11, 13“.

Vadovaujantis minėtu projektu bei teatro ir gyvenamojo namo Nr. 9 statytojo susitarimu, tarp namų Nr. 9 ir Nr. 11 buvo paliktas 7,73 metrų pločio pravažiavimas į teatro patalpas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Toks susitarimas buvo pasiektas dėl to, kad vilkikams su puspriekabėmis, specialiajam transportui ir kitokiai technikai (televizijos ir radijo specialiųjų automobilių, vilkikų su paaukÅ¡tintomis priekabomis, gabenančių įvairiÄ Ä¯rangÄ , dekoracijas ir pan.), kurių ilgis siekia 16,5 metro, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos manevravimui ir krovinių pristatymui į teatro vidinį Å«kinį kiemÄ . 3. 2016 metų rudenį (duomenys neskelbtini), UAB „Egli“ pradėjo statybos darbus: sugriovė iÅ¡orines sienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) namų pusių, pastatė pamatus, kurių kampas pasidarė atitolęs daugiau kaip per 1 metrÄ nuo (duomenys neskelbtini) pastato sienos. 2016 m. spalio 19 d. dėl Å¡ių statybos darbų teisėtumo ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių. 2016 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų (duomenys neskelbtini)“ inspekcija atsakė, jog UAB „Egli“ (duomenys neskelbtini), vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ - raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

Vėliau objekte buvo įrengtas stogelis, o 2017 m. sausio 13 d. sumontuoti vitrininiai langai, kurie, kaip ir buvę savavaliÅ¡kai pastatyti pamatai, yra atitolę daugiau kaip per 1 metrÄ nuo (duomenys neskelbtini) pastato sienos. Nors raÅ¡ytinis pritarimas iÅ¡duotas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbams, tačiau, vertinant projekte numatytus ir jau atliktus statybos darbus, objekte vykdomi ne kapitalinio remonto, bet statinio rekonstrukcijos darbai, nes statinio iÅ¡oriniai matmenys jau yra padidinti.

4. Nepaisant to, kad važiuojamosios dalies plotis nemažėja (pastatas plečiamas Å¡aligatvio sÄ skaita), sumažėjo atstumas tarp (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų pastatų, kuris anksčiau buvo iÅ¡naudojamas stambiagabaričių transporto priemonių manevravimui. Dėl to į ieÅ¡kovės kiemÄ jau neįvažiuoja televizijos filmavimo vilkikai, ilgieji krovininiai automobiliai, gabenantys Teatro veikloje reikalingÄ Ä¯rangÄ ir dekoracijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento – raÅ¡ytinio pritarimo pagrindu, atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. atliktų statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), teatras negali tinkamai eksploatuoti valdomo pastato – Lietuvos Nacionalinio dramos teatro, nes negali Å¡iam tikslui iÅ¡nuomotu valstybinės žemės sklypu naudotis visa apimtimi. Dėl minėtų statybos darbų teatro pastatÄ aptarnaujantis transportas negali įvažiuoti į vidinį teatro kiemÄ .

5. Å iuo metu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai jau pakeitė statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį bei aukÅ¡tį), o tai reiÅ¡kia, kad vyksta ne statinio kapitalinis remontas, bet statinio rekonstravimo darbai, kuriems leidimas nėra iÅ¡duotas. RaÅ¡ytinis pritarimas buvo iÅ¡duotas nesilaikant įstatymo reikalavimų, keliamų kapitalinį remontÄ leidžiantiems dokumentams. Jį iÅ¡duodant, nebuvo įvertinta tai, kad dėl jo pagrindu vykdomų statybos darbų pasikeis (duomenys neskelbtini), namo iÅ¡orės matmenys, o teatras negalės vykdyti veiklos tokiomis sÄ lygomis, kurios buvo iki statybų pradžios.

Esant tokioms aplinkybėms RaÅ¡ytinis pritarimas turi bÅ«ti panaikintas, o statybos, vykusios Å¡io statybÄ leidžiančio dokumento pagrindu, padariniai turi bÅ«ti paÅ¡alinti. RaÅ¡ytinis pritarimas buvo priimtas nesilaikant objektyvumo principo, nes jį iÅ¡duodant nebuvo įvertintos iki jo iÅ¡davimo trečiųjų asmenų, Å¡iuo konkrečiu atvejų biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, veiklos sÄ lygos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡duodama raÅ¡ytinį pritarimÄ , neįvertino tai, kad teatro veiklos sÄ lygos buvo užtikrintos dar namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo metu, todėl jį pastačius, teatro veikla nebuvo sutrikdyta ir nekliudomai vyko iki atsakovai neįrengė stogelio ir vitrininių langų pastato kampe.

6. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame teigia, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kelia du skirtingo pobÅ«džio reikalavimus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir paÅ¡alinti statybos darbų padarinius. Vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡oma panaikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui, todėl toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobÅ«džio.

Kadangi statybÄ leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas, Å¡ioje bylos dalyje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. IeÅ¡kovės ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas raÅ¡ytinis pritarimas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas 2016-09-05.

IeÅ¡kovė patvirtina, kad jam apie 2016-09-05 raÅ¡ytinį pritarimÄ tapo žinoma vėliausiai 2016 m. spalio 25 d. iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016-10-25 d. raÅ¡to Nr. 2D- 1343, kuriuo ieÅ¡kovei buvo atsakyta į jos 2016-10-19 skundÄ dėl atsakovų vykdomų statybos darbų teisėtumo. Vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2016-10-25, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčijamÄ leidimÄ ir baigėsi 2016-11-25 (paskutinė diena apskųsti raÅ¡ytinį pritarimÄ ).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė tik 2017-01-26, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė praleido 1 (vieno) mėnesio terminÄ administracinio akto apskundimui.

7. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. vasario 22 d. tarp atsakovė UAB „Egli“ ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 103/58, kuria UAB „Sauda“ įsipareigojo parengti „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektÄ (architektÅ«rinę, paveldosauginę ir konstrukcijų dalis) <...>, ProjektÄ Ä¯kelti į IS „Infostatyba“ ir gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ (statybos leidimas)“. Projektavimo darbai buvo pavesti atlikti projekto vadovui architektui S. K.. 2016 m. birželio mėnesį buvo parengtas neypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos Nr. 10 kapitalinio remonto techninis projektas.

Pažymėjo, kad parengtas kapitalinio remonto darbų techninis projektas, pagal kurį gautas statybÄ leidžiantis dokumentas – raÅ¡ytinis pritarimas, atitinka projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir raÅ¡ytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovei UAB „Egli“. 2016-11-30 pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistos atsakovei S. S..

Patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 iÅ¡nuomota atsakovei UAB „Egli“. Tai, kad vykdoma statyba, kuriai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, yra teisėta, patvirtina ir ieÅ¡kovoės pridedamas 2016 m. spalio 25 d. raÅ¡tas. Statybos leidimas iÅ¡duotas kapitaliniam remontui remiantis statinio kapitalinio remonto projektu, kuriame yra visos reikiamos projekto sudedamosios dalys, yra visi reikiami sutikimai, brėžiniai, patikslinimai, vizualizacijos, todėl tiek KultÅ«ros paveldo departamento atstovai, nuodugniai susipažinę su projektu ir atlikę ekspertizę, pritarė leidimo iÅ¡davimui, tiek ir Vilniaus savivaldybės administracija iÅ¡davė patį raÅ¡ytinį sutikimÄ statinio projektui.

Projekte yra aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kaip bus atliekamas kapitalinis remontas, kokiu bÅ«du ir kur bus langai ir durys transformuojami į tÅ«rinę stiklo konstrukcijos vitrinÄ , iÅ¡ardomas polanginis mÅ«ras, taip pat kokiu atstumu maksimaliai vitrina ir stogelis bus iÅ¡sikišę fasado atžvilgiu, kas akcentuota ir KultÅ«ros paveldo departamento atliktame ekspertizės akte. Visa tai reiÅ¡kia, kad atsakingos institucijos žinojo realiÄ situacijÄ , kokiu principu bus vykdomas kapitalinis remontas ir iÅ¡davė bÅ«tent leidimÄ statinio kapitaliniam remontui, o ne statinio rekonstrukcijai.

8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teisimui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame teigia, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nenurodytos jokios konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios tariamai buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldvbės administracijai iÅ¡davus ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . IeÅ¡kinyje apsiribojama pastebėjimais, jog raÅ¡ytinis pritarimas kaip individualus administracinis aktas neatitinka bendrų tokiems aktams keliamų reikalavimų.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas statinio (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas, dokumentai, patvirtinantys statytojo teisę vykdyti remonto darbus ginčo pastate, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pagrįsti ir teisėti, o statybos leidimas iÅ¡duotas laikantis teisės aktų reikalavimų.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikė jokių minėtas aplinkybes paneigiančių argumentų, nenurodė jokių galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl laikyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ bÅ«tų iÅ¡davusi neteisėtai, pagrindo nėra. Pagal prie atsiliepimo pridedamÄ kapitalinio remonto projektÄ statybos darbų ginčo pastate tikslas - esamus langus pakeisti didesniais iÅ¡ardant polanginę dalį ir langus sujungiant į vitrinas ekspozicijai.

Jokių projektavimo sprendinių, susijusių su viso pastato iÅ¡orės matmenų padidinimu, statytojas nepateikė, projekte viso statinio (duomenys neskelbtini), iÅ¡orės matmenų padidinimas nenumatytas, todėl darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ patalpų kapitaliniam remontui atlikti. Pažymėjo, jog galimas savavaliÅ¡kas nukrypimas nuo statybos projekto, kuriam iÅ¡duotas leidimas statyti, nepaneigia paties statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo ir net jeigu bÅ«tų nustatyta, jog vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, statybÄ leidžiančio dokumento naikinti teisinio pagrindo nėra.

Teigia, kad apie priimtÄ Å¡ioje byloje skundžiamÄ administracinį aktÄ ieÅ¡kovė sužinojo vėliausiai 2016-10-26 (raÅ¡te nurodyta, jog atsakymas teatro atstovei buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu, taigi laikytina, jog jo turinys ieÅ¡kovei tapo žinomas sekančiÄ dienÄ nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos). Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2017-01-26, t. y. praėjus trejiems mėnesiams nuo ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡io statybÄ leidžiančio dokumento, kaip administracinio akto, apskundimo terminas nagrinėjamoje byloje yra praleistas.

9. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui iÅ¡vadas, kuriose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis ( ilgį, plotį, aukÅ¡tį). IÅ¡nagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projektas Nr.TP-SK 2015/09-045“ sprendinius, darytina iÅ¡vada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija.

Yra pakeistos statinio laikančios konstrukcijos t.y. iÅ¡ardytos buvusios sÄ ramos virÅ¡ langų ir vietoje jų įrengti metaliniai laikantys rėmai. Naujai suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokÅ¡tumos iki 30 centimetrų, stogelis iki 45 centimetrų. Atsižvelgiant į Å¡iuos projekto sprendinius, darytina iÅ¡vada, kad leidime Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is. Statytojas, pakeisdamas tÅ«rinių stiklo vitrinų atstumus fasado atžvilgiu, pažeidė esminius projekto sprendinius ir atliko savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Nagrinėjamu atveju, buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tÅ«rinės konstrukcijos stiklo vitrina, iÅ¡neÅ¡ant jos plokÅ¡tumÄ Ä¯ iÅ¡orę. Tokiu bÅ«du padidėja statinio iÅ¡orės matmenys. Dėl statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius statytojui yra suraÅ¡ytas 2017-06-21 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-100-170621-00053 ir 2017-06-22 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų Nr. PNSD-100-170622-00033. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, atstatant iki 2016-09-05 buvusiÄ statinio (duomenys neskelbtini), padėtį bei sutvarkyti statybvietę.

Taip pat priteisė iš atsakovų UAB „Egli“ ir S. S. lygiomis dalimis ieškovo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro naudai 4 317,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovei apie tai, jog jos teisės yra pažeidžiamos tapo žinoma ne 2016-10-25 (ar 2016-10-26), kuomet buvo gautas atsakymas iÅ¡ statybos inspekcijos su informacija apie iÅ¡duotÄ statyba leidžiantį dokumentÄ , ir ne 2016 metų gruodžio mėnesio gale, o buvo žinoma jau 2016 metų lapkričio 29 d. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2017-01-26, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui ir beveik 2 mėnesiams nuo sužinojimo apie ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .

Teismo vertinimu 2 – 3 mėnesių laikotarpis nėra ilgas laikotarpis, įvertinus tai, kad ieÅ¡kinys dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo turėjo bÅ«ti pateiktas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamÄ aktÄ dienos. Kita vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo tariamai pažeistai teisei apginti ir siekdama apginti savo tariamai pažeistÄ teisę elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai – 2016-10-19 kreipėsi į statybos inspekcijÄ , iÅ¡ kurios gavusi atsakymÄ , jog savavaliÅ¡ka statyba nenustatyta, tačiau matydamas, kad statybos darbai buvo atnaujinti, 2017-01-03 kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiausiai 2017-01-26 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ per protingÄ ir pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , buvo pakankamai aktyvi bei rÅ«pestinga, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises, todėl terminÄ pateikti ieÅ¡kiniui atnaujino.

12. Pažymėjo, jog iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pažeistos pagrindinės jo iÅ¡davimo procedÅ«ros, kadangi, kaip jau buvo minėta, pagal projektinius sprendinius turėjo bÅ«ti svarstomas leidimo statinio rekonstrukcijai iÅ¡davimas. Tokio leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra reglamentavo ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento metu galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus „Leidimas statyti naujÄ statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ â€œ nuostatos, kurios numatė daug sudėtingesnę leidimo gavimo procedÅ«rÄ , nei buvo atlikta gaunant raÅ¡ytinį pritarimÄ kapitalinio remonto projektui.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme statytojas įpareigotas paÅ¡alinti tik savavaliÅ¡kai įrengtas vitrinas, o faktiÅ¡kai pagal iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ buvo atlikti ir kiti statybos darbai, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakoves paÅ¡alinti visus neteisėtos statybos, vykusios pagal minėtÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ , padarinius, atstatant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padėtį buvusiÄ iki 2016-09-05 (statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo dienos).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. teismas nagrinėjamu atveju neįsigilino ir iÅ¡samiai neįvertino, kokie tiksliai statybos darbai buvo numatyti atlikti pagal iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , dėl ko neteisingai priskyrė Å¡iuos statybos darbus statinio rekonstrukcijai ir ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ panaikino nesant tam teisinio pagrindo.

Statybos darbai, kuriais statinio laikančiosios konstrukcijos yra pertvarkomos, bet dėl tokių konstrukcijų pertvarkymo statinio iÅ¡orės matmenys nepadidinami, yra kapitalinio remonto darbai. Nagrinėjamu atveju angos sienoje padidinimas, t. y. esamų 3 langų angų sujungimas į vienÄ angÄ , įrengiant naujÄ sÄ ramÄ virÅ¡ jos, taip pat naujos atraminės kolonos įrengimas, yra priskiriami statinio kapitalinio remonto darbams pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 10 punktÄ , kadangi Å¡ios statinio laikančiosios konstrukcijos yra pertvarkomos nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.

Naujai įrengta stiklo vitrina (langas) nėra priskiriama laikančiai konstrukcijai, kadangi tokia vitrina yra pastato fasado elementas, todėl tokio vitrininio lango įrengimas ir iÅ¡sikiÅ¡imas iki 30 centimetrų į iÅ¡orę tėra priskirtinas fasado elemento pertvarkymui ir neatitinka statybos darbų priskyrimo rekonstrukcijai sÄ lygų. Techninio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 10, kapitalinio remonto projektas Nr. TP-SK 2015/09/045“ sprendiniai negalėjo bÅ«ti priskiriami statinio rekonstravimui, kadangi pertvarkant statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, t. y.

įrengiant sÄ ramas ir atraminę kolonÄ , pastato matmenys nesikeičia, o vitrininių langų, kaip fasado elementų, įrengimas nėra apskritai priskiriamas prie laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo, todėl pirmos instancijos teismas jokio pagrindo konstatuoti, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas netinkamai statybos darbų rÅ«Å¡iai, neturėjo; 1.2. pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės teises buvus pažeistas, nes patekimas į kiemÄ tarp pastatų (duomenys neskelbtini) nėra apsunkintas labiau, nei buvo iki ginčo patalpų remonto.

Pateiktame kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai yra suprojektuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemÄ asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytÄ kiemÄ patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir byloje jų nėra nustatyta; 1.3. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės rėmėsi tik iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikta į bylÄ iÅ¡vada, kurioje buvo nurodyta, kad inspekcijos nuomone nagrinėjamu atveju statinio iÅ¡orės matmenys buvo padidinti, dėl to laikytina, kad atliekama statinio rekonstrukcija.

IÅ¡vada vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir savaime neįpareigoja bylÄ nagrinėjančio teismo tokiai iÅ¡vadai pritarti, jeigu kiti byloje esantys įrodymai tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia. Priimdamas sprendimÄ byloje teismas privalėjo pats iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti statybos techninio projekto sprendinius ir atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas priimti sprendimÄ dėl ginčo esmės. Be kita ko, remiantis iÅ¡vadoje suformuluotais teiginiais teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad pačios iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicija nagrinėjamoje byloje keitėsi iÅ¡ esmės, ko institucijos atstovas teismo posėdžio metu objektyviai nepagrindė.

Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime tebuvo pacituota ginčo patalpų kapitalinio remonto projekto apraÅ¡omosios dalies pastraipos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktos iÅ¡vados teiginiai, kurių pagrindu ir priimtas įstatymams prieÅ¡taraujantis sprendimas naikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; 1.4. savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė sieja bÅ«tent su apsunkintu įvažiavimu į kiemÄ . Aplinkybė, kad įvažiavimas į kiemÄ buvo apsunkintas, paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovei vėliausiai 2016-11-29, tuo tarpu apie ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento priėmimÄ jau buvo žinoma nuo pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raÅ¡to gavimo dienos 2017-10-25.

IeÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2017-01-26. IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsii tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo statybos darbų (duomenys neskelbtini), pradžios. Pirmos instancijos teismas, vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavęs ieÅ¡kovę praleidus įstatymo nustatytus terminus ieÅ¡kinio reikalavimui dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo pateikti, vėliau neturėjo jokio pagrindo tokį triskart praleistÄ terminÄ atnaujinti nevertinęs termino praleidimo priežasčių ir nepripažinęs jų svarbiomis, o ieÅ¡kinio reikalavimas dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo turėjo bÅ«ti atmestas jau tuo pagrindu, kad buvo pareikÅ¡tas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui ginčyti.

15. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, nepagrįstai neįvertino daugelio byloje esančių faktinių duomenų bei pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Skundžiamame sprendime tik lakoniÅ¡kai iÅ¡vardintos nustatytos faktinės aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant jų turinio, įrodomosios reikÅ¡mės, o svarbÅ«s apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai net neaptarti. Skundžiamas sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstas; 1.2. teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2016-11-29, todėl neteisingai nustatyta termino kreiptis į teismÄ pradžia. IeÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, kad apie 2016-09-05 raÅ¡ytinį pritarima jai tapo žinoma vėliausiai 2016-10-25 iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016-10-25 raÅ¡to Nr. 2D-1343.

Vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2016-10-25, kaip ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčijamÄ leidimÄ , o Å¡is terminas baigėsi 2016-11-25. IeÅ¡kovė reikalavimÄ panaikinti 2016-09-05 statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ â€“ pateikė tik 2017-01-26, todėl praleido 1 (vieno) mėnesio terminÄ administracinio akto apskundimui; 1.3. teismas nepagrįstai atnaujino praleistÄ 1 (vieno) mėnesio terminÄ administracinio akto apskundimui. Nenustatytos praleidimÄ pateisinančios svarbios, nuo ieÅ¡kovės valios nepriklausančios aplinkybės, todėl termino praleidimas vertintinas kaip praleistas žymiai ir negali bÅ«ti atnaujintinas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi reikalavimÄ panaikinti 2016-09-05 statybÄ leidžiantį dokumentÄ laiku, iki 2016-11-25, atsakovei tik pradėjus vykdyti darbus objekte, todėl ieÅ¡kovei galimai palankus sprendimas bÅ«tų įvykdomas lengviau, o ieÅ¡kovei pateikus reikalavimÄ 2017-01-26 atsakovė jau buvo užbaigusi esminius darbus objekte, todėl ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėjo; 1.4. ieÅ¡kovė savo teisių galimÄ pažeidimÄ grindžia tuo, jog sunkiasvorės transporto priemonės, kurių ilgis daugiau kaip 16,5 metro, nebegali įvažiuoti į teatro vidinį kiemÄ per (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvio važiuojamosios dalies plotis dėl jokių atsakovės veiksmų nepakito. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvis nepatenka į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelių sudėtį. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti pervežimo paslaugų sutarties kopijÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti kokiomis transporto priemonėmis teikiamos pervežimo paslaugos ieÅ¡kovei. Skundžiamame sprendime teismas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, nevertino pateiktų įrodymų, liudytojo V.

T. paaiÅ¡kinimų; 1.5. ieÅ¡kovė negali bÅ«ti tinkamu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje, kadangi jos teisės ar teisėti interesai nėra ir nebuvo pažeidžiami. Teismo eksperto V. Mitunevičiaus iÅ¡vada pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato iÅ¡sidėstymas neturi jokios įtakos sÄ stato (vilkiko su puspriekabe) įvažiavimui į teatro Å«kinį kiemÄ ir atgal pagal nurodytÄ schemÄ . Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

Atsakovė niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo; 1.6. kapitaliniam remontui yra nustatyti leidžiami nukrypimai nuo patvirtinto projekto. Klausimas, ar apeliantė, atlikdama kapitalinį remontÄ , nukrypo nuo projektinių sprendinių, bus sprendžiamas kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2250-852/2017), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekama statinio rekontrukcija, o ne statinio kapitalinis remontas; 1.7. pažymėtina, kad 2017-06-21 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ surašė K.

K., kuris Å¡ioje byloje atstovauja iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ , todėl pateiktÄ iÅ¡vada turi bÅ«ti vertintina kritiÅ¡kai, Å¡is asmuo saistomas savo ankstesnių priimtų sprendimų, todėl iÅ¡vados galimai Å¡aliÅ¡kos; 1.8. ieÅ¡kovė neįrodė, kad iÅ¡duodant statybas leidžiantį dokumentÄ buvo pažeistos jo iÅ¡davimo procedÅ«ros. Teismas nenurodė kuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad turėjo bÅ«ti svarstomas leidimo statinio rekonstrukcijai iÅ¡davimas; 1.9. teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai parinko kraÅ¡tutinę priemonę – paÅ¡alinti visus statybos padarinius, atstatant (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusiÄ iki 2016-09-05, tai yra iÅ¡griauti sumontuotas vitrinas, naujai iÅ¡mÅ«ryti sienÄ , sudėti senus langus bei jų sÄ ramas.

Toks sprendimas yra neproporcingas galimai padarytam pažeidimui, akcentuojant aplinkybę, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija galimai neteisėtai iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Be to, tai faktiÅ¡kai sunkiai įgyvendinama, nes pagrindiniai darbai užbaigti iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos; 1.10. teismas netyrė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir pagrindo dengti statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas, todėl skundžiamas sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; 1.11. pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perkėlė apeliantams, kadangi Å¡ioje byloje vienintelė atsakovė turėtų bÅ«ti Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip asmuo, pritaręs statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui ir iÅ¡davęs šį dokumentÄ ;

16. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti.

17. IeÅ¡kovė Biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.12. atsakovai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų prijungimui prie bylos neginčijo juose nurodytų aplinkybių (to, kad 2016-10-25 raÅ¡te ieÅ¡kovei pateikta informacija buvo nepakankama efektyviam teisių gynimui), nepateikė prieÅ¡ingÄ pozicijÄ pagrįsti galinčių įrodymų, neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimuose pateikiamam teisiniam situacijos vertinimui.

Atsakovių apeliaciniame skunde pateiktas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu termino ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atnaujinimu yra deklaratyvus. IeÅ¡kovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, nedelsė, o kaip tik siekė kuo greičiau surinkti reikiamus įrodymus savo teisių gynimui; 1.13. nagrinėjamoje byloje nustačius akivaizdžiai savavaliÅ¡kas statybas Vilniaus miesto senamiestyje bei paties statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtumÄ , be to atsakovams suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius savarankiÅ¡kame vieÅ¡ojo administravimo procese, teismo sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad termino neatnaujinimas bÅ«tų vien formalus ir užkirstų pagrindÄ vykdyti teisingumÄ ; 1.14. iÅ¡ atsakovų elgesio matyti, kad net ir vykdytina 2017-01-31 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesudarė kliÅ«ties jiems toliau tęsti statybos darbus.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad net jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų į teismÄ kreipųsis anksčiau, tai toks kreipimasis, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebÅ«tų padaręs atsakovų veiksmams jokios įtakos. Atsakovai pažeidinėjo vykdytinÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nebÅ«tų buvę jokio skirtumo, ar ta nutartis bÅ«tų priimta 2017 m. sausio mėnesį, ar 2016 m. gruodžio mėnesį; 1.15. atsakovai sÄ moningai cituoja tik dalį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto normos.

Å ioje normoje nurodoma jos taikymo apimtis yra ne tik valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės keliai, tačiau taip pat ir gatvės. Patys atsakovai pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) skersgatvis nagrinėjamu atveju yra priskiriamas D kategorijos gatvei; 1.16. ieÅ¡kovė neabejotinai yra suinteresuota galimybe patekti į savo Å«kinį kiemÄ , ypač kai tokia galimybė buvo suderinta dar pastato (duomenys neskelbtini) statybos metu, tačiau buvo panaikinta StatybÄ leidžiančio dokumento sprendinių neatitinkančiais statybos darbais ir tam pačiam StatybÄ leidžiančiam dokumentui prieÅ¡taraujant aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; 1.17. cituojamas liudytojo pasisakymas buvo duotas iki leidžiant liudytojui susipažinti su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymai: jo paties vadovaujamo projektavimo biuro „Arch Du“ brėžiniu, kuriame toks įvažiavimas buvo numatytas, ir susirinkimo, kuriame Å¡is klausimas buvo aptartas ir kuriame liudytojas dalyvavo, protokolu.

Susipažinęs su brėžiniu ir protokolu, liudytojas patikslino anksčiau duotus ir parodymus bei nurodė, kad iÅ¡ tiesų su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl įvažiavimo į jos Å«kinį kiemÄ užtikrinimo; 1.18. byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki neteisėtos statybos darbų ieÅ¡kovės veikloje reikalinga technika į Å«kinį kiemÄ galėjo įvažiuoti, o po jų atlikimo to padaryti nebegali; 1.19. atsakovių aptariamas kitas, jų pačių bandomas inicijuoti teismo procesas dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ginčijimo, nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Net jeigu atsakovai apskųs jiems suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir / ar privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai tokiame procese bus sprendžiami tik apskųstų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Tokiame procese nebus nagrinėjamas nei ieÅ¡kovės teisių pažeidimas savavaliÅ¡kos statybos darbais, nei paties statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumas. Be to, atsakovų inicijuotame procese nedalyvautų ieÅ¡kovė; 1.20. atsakovių apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad iÅ¡vadÄ duodančiÄ institucijÄ Å¡ioje byloje atstovavo joje dirbantis vyr. specialistas K.

K., kuris galimai yra Å¡aliÅ¡kas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės primygtinai reikalavo, jog iÅ¡vadÄ teismo posėdyje pristatytų bÅ«tent Å¡is konkretus asmuo; 1.21. teismas nurodė, kodėl turėjo bÅ«ti svarstomas statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo bÅ«tent rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui klausimas, todėl, kad pagal projektinius sprendinius buvo numatoma įrengti tÅ«rines vitrinas, iÅ¡sikiÅ¡usias fasado atžvilgiu iki 30 centimetrų, su stogelio tÅ«riu iki 45 centimetrų, ir iÅ¡ to akivaizdu, kad buvo numatyti rekonstrukcijos darbai.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad statybÄ leidžiantis dokumentas bÅ«tų buvęs iÅ¡duotas pagal leidimų rekonstrukcijoms iÅ¡davimų procedÅ«rÄ , ir yra prieÅ¡ingi duomenys, pačiame statybÄ leidžiančiame dokumente nurodyta, kad jis iÅ¡duotas atsižvelgiant į kapitalinio remonto projektÄ , todėl pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas pagal kapitalinio remonto leidimų procedÅ«rÄ ; 1.22. net jeigu atsakovės parengtų naujÄ projektinę dokumentacijÄ ir gautų kitÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tai toks administracinis formalumas niekaip nepanaikintų fizinio ieÅ¡kovės teisių pažeidimo – negalėjimo naudotis įvažiavimo į Å«kinį kiemÄ sÄ lygomis, kurios buvo suderintos dar minėto pastato statybos metu; 1.23.

UAB „Egli“ ir S. S. yra tinkamos atsakovės, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai reikia Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tÄ padaryti yra įpareigojamas statytojas, taip pat gali bÅ«ti įpareigojamas savininkas. Statytojas yra UAB „Egli“, savininkas yra S. S..

18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės atmesti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.24. skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos projekte numatyti darbai atitiko statinio rekonstrukcijos sÄ vokÄ , tuo tarpu statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas kapitaliniam remontui atlikti, kuo remdamasis ir panaikino statybÄ leidžiantį dokumentÄ , taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ panaikinti savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ administracinį aktÄ , negalėjo institucijos veiksmų netirti; 1.25. statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas statytojai UAB „Egli“, bylos nagrinėjimo metu statytoja nepateikė duomenų, kad statybos darbus ginčo patalpose faktiÅ¡kai bÅ«tų atlikęs kitas asmuo, todėl bÅ«tent statytoja laikytina atsakinga už darbus, kuriuos atliko ginčo objekte.

SavavaliÅ¡kas nukrypimas nuo statybos projekto visais atvejais yra ir privalo bÅ«ti tik paties statytojo atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, ir nagrinėjamu atveju apeliantams vykdant statybos darbus ne pagal projekto sprendinius, dėl ko konstatuojama savavaliÅ¡ka statyba, atsakomybė už savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ tenka bÅ«tent statytojui, o ne statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡davusiai institucijai; 1.26. ginčo patalpų kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai buvo suprojektuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemÄ asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytÄ kiemÄ patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir byloje jų nebuvo nustatyta, todėl nagrinėjamu atveju jokia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė ir negalėjo bÅ«ti konstatuojama, kadangi iÅ¡duotu statybÄ leidžiančiu dokumentu nei ieÅ¡kovo, nei atsakovų, nei jokių kitų asmenų teisėti interesai nebuvo pažeisti; 1.27. suformuluoti du atskiri ieÅ¡kinio reikalavimai, kurių įgyvendinimas nukreiptas į skirtingus atsakovus, todėl atsakovais byloje visiÅ¡kai pagrįstai yra tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek asmenys, vykdantys statybos darbus, kadangi jų atžvilgiu reikalavimas dėl statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«tent ir yra nukreiptas; 1.28. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga tenka Å¡aliai, kurios nenaudai yra priimtas sprendimas byloje ir kurios veiksmai, teismo pripažinti neteisėtais, sukėlė padarinius bylÄ laimėjusiai Å¡aliai.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent dėl vykdytų statybos darbų ieÅ¡kovė įrodinėjo patyrusi tam tikrus savo teisių suvaržymus ir apribojimus, todėl teismui pripažinus statytojo vykdytus statybos darbus Å¡alintinais, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei pareiga taip pat priklauso Å¡iam asmeniui, t.y. statytojui. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatlikus, o statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡davus teisėtai ir pagal teisės aktų reikalavimus, ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ bei jai negali kilti pareiga tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas atlyginti.

19. IeÅ¡kovė biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.29. pirmosios instancijos teismo sprendime statybos darbai, atlikti adresu: (duomenys neskelbtini), pagrįstai kvalifikuoti bÅ«tent kaip rekonstrukcija, o ne kaip kapitalinis remontas. IÅ¡ projekto sprendinių buvo akivaizdu, kad statinio laikančiosios konstrukcijos bus pertvarkytos tokiu bÅ«du, kad dėl to bus padidinti ir statinio iÅ¡orės matmenys.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ projekto sprendinių buvo aiÅ¡kiai matyti, kad bus keičiami visi langų elementai, t.y. jų matmenys, tipas ir iÅ¡dėstymas. Vien įvertinus projekto vizualizacijÄ buvo akivaizdu, kad fasado iÅ¡vaizda bus keičiama iÅ¡ esmės, kadangi darbų pabaigos vizualizacija kardinaliai skyrėsi nuo fasado iÅ¡vaizdos iki darbų atlikimo; 1.30. vien formalus sklypo ribos neperžengimas projekte, pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nedaro jokios įtakos tam, kad ieÅ¡kovė realybėje nebeturi galimybės manevruoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir iÅ¡naudoti bÅ«tent tam tikslui skirtos pastato (duomenys neskelbtini), kampo konfigÅ«racijos; 1.31. vien tai, kad kiekvienas byloje esantis įrodymas nebuvo atskirai aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime, nereiÅ¡kia, kad byloje buvo remtasi tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡vada; 1.32. ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose su nuorodomis į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (nuotraukas, Statybos inspekcijos bei pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tus ir kt.) chronologiÅ¡kai iÅ¡dėstė savo sužinojimo apie ginčo statybas aplinkybes, atsakingų institucijų teiktos informacijos nepakankamumÄ teisėms apginti, taip pat argumentus dėl pagrindo terminÄ atnaujinti.

Minėtuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant dėl pagrindo atnaujinti terminÄ statybÄ leidžiančiam dokumentui ginčyti; 1.33. ieÅ¡kovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, nedelsė, o kaip tik siekė kuo greičiau surinkti reikiamus įrodymus savo teisių gynimui. Administracinio akto apskundimo terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumÄ , paÅ¡alinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl statybÄ leidžiančio dokumento – raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡davimo pagrįstumo, taip pat dėl atliktų statybos rangos darbų teisėtumo.

21. Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo patalpa) yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir raÅ¡ytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Egli“. 2016-11-30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistos atsakovei S. S.. Å i patalpa 2016-12-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 buvo iÅ¡nuomota atsakovei UAB „Egli“.

Iš byloje esančio Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr.10 kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016-09-05 rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių matyti, kad be kitų darbų yra numatoma suprojektuotose angose įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio) (tomas 1, b.l. 91).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantai atsakovai S. S. ir UAB „Egli“ įrodinėja, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė tiek procedÅ«rines, tiek materialiÄ sias teisės normas. Dėl atsakovų S. S. ir UAB „Egli“ argumentų, kuriais įrodinėjama Å¡aliÅ¡kumo aplinkybė ir netinkamas įrodymų vertinimas 23. Apeliantai teigia, kad teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, atmetė jų atstovo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti su UAB „Vilktukas“ sudarytos pervežimo paslaugų sutarties kopijÄ , iÅ¡ kurios galima bÅ«tų spręsti kokiomis transporto priemonėmis (t. y. kokio bÅ«tent ilgio) UAB „Vilktukas“ iÅ¡ viso buvo įsipareigojęs teikti pervežimo paslaugas.

24. CPK 112 straipsnio 3 punktas nustato, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi bÅ«ti įrodymai, kuriais Å¡alis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu Å¡alis pati įrodymų pateikti negali, bÅ«tina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai gali patvirtinti.

25. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantų atstovas bÅ«tų kreipęsis į UAB „Vilktukas“ dėl sutarties kopijos gavimo, o bendrovė atsisakiusi jÄ pateikti. Civiliniame procese taikomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), todėl ne teismas, o Å¡alys, jei nori pagrįsti ir/ ar atsikirsti į argumentus, renka įrodymus (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 178, 179 straipsniai).

26. Byloje, kurioje ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu, pareiga rinkti ir teikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamus argumentus, kyla šalims, o ne teismui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 2A-541/2011).

27. Taip pat apeliantai įrodinėja, jog teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad priimdamas sprendimÄ teismas nesivadovavo liudytojo V. T. paaiÅ¡kinimais, iÅ¡sakytais 2017-10-24 vykusiame teismo posėdyje. Tuo tarpu liudytojas parodė, kad ieÅ¡kovė niekada neturėjo jokių interesų, jog įvažiavimas į teatro kiemÄ bÅ«tų skirtas bÅ«tent stambiagabaritėms transporto priemonėms.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad kilęs teisminis ginčas savaime paneigia apelianto įrodinėjamÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota platesnio įvažiavimo galimybe. Tuo atveju, jei teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė kitas iÅ¡vadas, nei įrodinėja apeliantai, nereiÅ¡kia, jog jis buvo Å¡aliÅ¡kas, atliekant įrodymų vertinimÄ .

29. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, jis savo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo pagrindė nuoroda į byloje esančius įrodymus 1 tomo 29-31puslapiuose. Sutiktina su apeliantais, jog įrodymai nėra įvardinti ir konkrečiai aptarta jų įrodomoji reikÅ¡mė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad tai paveikė teismo Å¡aliÅ¡kÄ sprendimo priėmimÄ .

30. IÅ¡tyrus nuorodÄ , esančiÄ 1 tomo 29-31 puslapiuose, matyti, jog juose yra nuotraukos, fiksuojančios faktinę situacijÄ dėl iÅ¡sikiÅ¡usios statinio konstrukcijos. Bylos 1 tomo 32 puslapyje pavaizduota transporto priemonių judėjimo schema, kurioje yra žyma, jog transporto priemonė, kurios ilgis bÅ«tų apie 13 metrų, negalėtų judėjimas atbuline eiga įvažiuoti į kiemÄ , nekliudydamas iÅ¡sikiÅ¡usios statinio konstrukcijos, atsiradusios po atliktų rangos darbų.

31. Pažymėtina, jog atsakovai, norėdami paneigti, kad ieškovei nebūtina naudoti dekoracijoms pervežti tokių gabaritų transporto priemones, kurias naudoja UAB „Vilktukas“, galėjo pateikti įrodymus dėl dekoracijų dydžio ir jų išmatavimų pasikeitimų, kai jos paruošiamos transportavimui (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu apeliantai neprašė ieškovės pateikti naudojamų dekoracijų išmatavimų, tačiau deklaratyviai įrodinėjo, kad ieškovei nereikia naudoti didelių gabaritų transporto priemonių.

Byloje visiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė, kokiomis transporto priemonėmis UAB „Vilktukas“ buvo įsipareigojęs teikti pervežimo paslaugas ieÅ¡kovei. Ginčas nėra susijęs su UAB „Vilktukas“ ir ieÅ¡kovės tarpusavio įsipareigojimais. IeÅ¡kovė nuo ginčo teisme pradžios įrodinėjo, kad ji negali vykdyti įprastinės veiklos dėl atsakovų užsakymu atliktų statybos rangos darbų, ir Å¡iÄ aplinkybę, tik kaip vienu iÅ¡ daugelio įrodymų, grindė UAB „Vilktukas“ raÅ¡tu, kuriame teigiama, jog su didesnių iÅ¡matavimų sunkiasvore transporto priemone nebegalima įvažiuoti į pastato vidinį kiemÄ (tomas 1, b.l. 33 ).

32. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantai rėmėsi liudytojo V. T. deklaratyviais parodymais apie „kalbas“ dėl įvažiavimo, tačiau neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kovės veiklos specifikÄ . Minėta, jog pagal proceso įstatymÄ , bÅ«tent Å¡alis renkasi bylos vedimo strategijÄ , todėl teismui nekyla pareiga perimti įrodinėjimo pareigÄ , jei Å¡alių argumentai nėra susiję su ginčo esme. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovai (apeliantai) nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamo nepagrįsto poreikio turėti galimybę su didelių gabaritų transporto priemone įvažiuoti į jos valdomo pastato vidinį kiemÄ , apeliantų argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir dėl to nepagrįsto ir neiÅ¡samaus įrodymų vertinimo atmetami (CPK 185 straipsnis).

33. Taip pat apeliantai įrodinėja, jog aplinkybė, kad K. K. 2017-06-21 surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-100-170621-00053 ir Å¡ioje byloje iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ atstovauja tas pats K. K., veikia jo suinteresuotumÄ nagrinėjant bylÄ . Be to, anot apeliantų Å¡is asmuo yra suinteresuotas bei susaistytas savo anksčiau priimtų sprendimų dėl apeliantų, todėl iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vados galimai yra Å¡aliÅ¡kos ir paraÅ¡ytos ieÅ¡kovės naudai.

34. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡iam argumentui pagrįsti apeliantai nenurodė konkrečių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog paaiÅ¡kinimai dėl iÅ¡vados yra neteisingi dėl K. K. suinteresuotumo bylos nagrinėjimu. K. K. – valstybės tarnautojas, kurias privalo vykdyti savo pareigas pagal kompetencijÄ . Jei apeliantai įrodinėja netinkamÄ iÅ¡vados parengimÄ , tai teismui turėjo nurodyti, kad K. K. atstovavimas teisme pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Kita vertus, svarstytina, kad tokie apeliantų argumentai sudaro pagrindÄ spręsti dėl CPK 7, 95 straipsnio pažeidimo.

35. Apeliantai įrodinėja, jog teismas, bÅ«damas itin Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, proceso metu iÅ¡ esmės visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jiems ir nustatyti procesiniai pažeidimai negali bÅ«ti pripažįstami tik formaliais pažeidimais, todėl jie yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

36. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu (1) nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai arba (2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas turi pats paÅ¡alinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo trÅ«kumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-74-421/2015). NeiÅ¡samus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali bÅ«ti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindÄ teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginÄÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 36 punkte nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nenustačiusi netinkamo įrodymų vertinimo dėl įrodinėjamo teismo Å¡aliÅ¡kumo sprendžia, jog apeliantų reikalavimas – bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo, nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl netinkamų atsakovų 38. Apeliantai įrodinėja, jog atsakovu byloje turėjo bÅ«ti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet ne UAB „Egli“ ir S. S., kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 24 dalyje yra nustatyta, jog „<...> Bylose dėl iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentu galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, ir Å¡iuos dokumentus iÅ¡davę subjektai“.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes jis idem per idem yra paneigtas pačių apeliantų. Pirma, byloje nenuginčyta faktinė aplinkybė, jog apeliantas UAB „Egli“ atlikdamas statybos rangos darbus nukrypo nuo projektinių sprendinių daugiau kaip 20 centimetrų. Taigi Å¡is apelianto veikos neteisėtumas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimu, už kurį atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

40. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ 28 straipsnis (Å¡iuo metu aktuali įstatymo redakcija atitinka 32 straipsnį) ir nustatančių tam tikras proceso taisykles, pvz., teismingumo, bylos nagrinėjimo ribas: tuo atveju, jei statyba yra pradėta ir kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, teismas iÅ¡sprendžia ir statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalys), pakeitimai.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

41. Pagal Å¡iuo metu galiojantį Statybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , jis savo sprendimu įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo patalpa) yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir raÅ¡ytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Egli“. 2016-11-30 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistos atsakovei S. S.. Taigi pagal Statybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas bÅ«tent statytojÄ (užsakovÄ ) įpareigoja paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, todėl byloje apeliantai privalėjo bÅ«ti nurodyti atsakovais ir jų argumentas dėl netinkamų atsakovų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti 42. Tiek apeliantai UAB „Egli“ ir S. S., tiek apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, jog buvo praleistas terminas ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir teismas be pagrindo jį atnaujino.

43. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui buvo iÅ¡duotas 2016-09-05 (tomas 1, b.l. 145). IeÅ¡kovė 2016-10-19 raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekcijÄ dėl Å¡ių darbų teisėtumo patikrinimo, iÅ¡ kurios gavo 2016-10-25 raÅ¡tÄ Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų (duomenys neskelbtini)“ , kuriame inspekcija nurodė, jog UAB „Egli“ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€” raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių (tomas 1, b.l. 21).

44. Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir jo metu nustatytų pažeidimų pagrindu 2017-06-21 surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-100-170621-00053 bei PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr.PNSSP-100-170622-00057. Å iuo nurodymu statytojas atsakovas UAB „Egli“ buvo įpareigotas iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jei bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savavaliÅ¡kai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto kapitalinio remonto projekto sprendinius (tomas 3, b.l. 120-125).

45. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad aplinkybė, jog įvažiavimas į kiemÄ buvo apsunkintas, paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovei vėliausiai 2016-11-29 (gavus UAB „Vilktukas“ raÅ¡tÄ , tomas 1, b.l. 33), o apie ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento priėmimÄ jau buvo žinoma nuo pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raÅ¡to gavimo dienos 2017-10-25 (tomas 1, b.l. 21). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2017-01-26, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo statybos darbų (duomenys neskelbtini), pradžios, todėl, anot apeliantės, pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo pakankamai aktyvus ir elgėsi rÅ«pestingai, yra nepagrįsta, neatitinka administracinio teismo formuojamos praktikos. PanaÅ¡ius argumentus nurodė ir apeliantai UAB „Egli“ ir S. S..

46. Teisėjų kolegija nurodo, kad administracinio teismo formuojamos praktikos taikymas nagrinėjamoje byloje bÅ«tų esminis dalykas tuo atveju, jei bÅ«tų sprendžiama dėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareikÅ¡to reikalavimo. BÅ«tent Inspekcija yra kompetentingas subjektas, galintis gauti ir privalantis įvertinti duomenis dėl statybos teisėtumo per įstatymo nustatytus terminus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 21, 22 straipsniai). Å ioje byloje ieÅ¡kovė nėra administracinius valdinius įgalinimus turintis subjektas, todėl jos galimybės rinkti rodymus, pagrindžiančius reikalavimÄ , yra ribotos valstybės institucijų gautų atsakymų turinio ir terminų. Vadinasi, UAB „Vilktukas“ raÅ¡tas, kai kyla ginčas dėl statybos teisėtumo, nėra pakankamas, įrodinėjant statybos darbų vykdymÄ be teisėto pagrindo.

47. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreipimosi į teismÄ , ginčijant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , terminas yra procedÅ«rinio pobÅ«džio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminÄ praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismÄ , nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį Å¡iai institucijai nustatyta kreiptis į teismÄ , skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015).

48. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės teisės turi bÅ«ti ginamos, nes ji, pirmiausia, nėra įsakmus nurodymas institucija. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įrodinėjamu ieÅ¡kinio senaties pradžios skaičiavimu nuo statybos darbų pradėjimo. Nagrinėjamoje byloje statybos darbų pradžia nėra patikimas kriterijus identifikuoti terminÄ pažeistai teisei ginti, nes ieÅ¡kovė 2016-10-19 raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekcijÄ dėl statybos darbų teisėtumo patikrinimo, iÅ¡ kurios gavo 2016-10-25 raÅ¡tÄ Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų (duomenys neskelbtini)“ , kuriame inspekcija nurodė, jog UAB „Egli“ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€” raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių (tomas 1, b.l. 21).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė akivaizdžiai įrodo, kad ieÅ¡kovė atsakingai siekė įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , ir tik surinkusi reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, pradėjo teisminį procesÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atnaujino. Tuo tarpu atsakovo UAB „Egli“ elgesys nėra sÄ Å¾iningas, nes ieÅ¡kovė nurodė, jog po to kai Inspekcija atvyko apžiÅ«rėti vietÄ , 2016 m. spalio 23-24 pamatai pačių statytojų buvo skubiai iÅ¡ardyti ir aplinka atstatyta į prieÅ¡ statybas buvusiÄ padėtį, o 2016 m. gruodžio mėnesį statybos darbai minėtame objekte buvo atnaujinti ir įrengtas stogelis, sumontuoti vitrininiai langai.

49. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį ir į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė ne tik prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir įpareigoti atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. paÅ¡alinti statybos darbų, vykusių pagal raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius.

50. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ios nutarties 37, 38 punktuose, pareiÅ¡kus reikalavimÄ pripažinti neteisėtu statybÄ leidžiantį dokumentÄ , sprendžiamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimas. Vertinant dogmatiÅ¡kai, pareiÅ¡kus reikalavimÄ paÅ¡alinti statybos darbų padarinius, turi bÅ«ti pasisakoma dėl statybų proceso teisėtumo.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei CK 1.125, 4.13 ar kiti straipsniai nenustato individualaus ieÅ¡kinio senaties termino statybos padariniams Å¡alinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieÅ¡kovams turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nustatęs, kad ieÅ¡kovai nepraleido minėto deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).

52. Taigi ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ paÅ¡alinti statybos padarinius, Å¡iam reikalavimui yra taikomas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadinasi, ieÅ¡kovės reikalavimas pažeistai teisei ginti nėra ribojamas procedÅ«rinio termino ginčyti administracinio teisės akto teisėtumÄ administraciniame teisme pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų dėl nepagrįstai atnaujinto termino raÅ¡ytiniam pritarimui statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti, nes jie tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

53. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog jau buvo užbaigę esminius darbus ir byloje yra pateiktas Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantis rangovo UAB „Greitas stogas“ 2017 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktas, todėl įstatyme nustatyti aiÅ¡kÅ«s terminai kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , privalėjo bÅ«ti iÅ¡laikyti.

54. Dėl ieškinio senaties termino nurodytų argumentų teisėjų kolegija nekartoja, tačiau visiškai sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad apeliantams vykdant darbus, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi (tomas 1, b.l. 39-40) nusprendė „uždrausti atsakovams [...] tęsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), [...] kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas“, tai jie patys turi prisiimti tokių veiksmų padarinius.

Å iuo atveju taikomas principas iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), ypatingai, kai atsakovai tiesiog toliau tęsė statybos darbus, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-261-258/2018 atsakovo UAB „Egli“ vadovui buvo paskirta bauda už tęsiamus darbus galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarčiai. Dėl netinkamo ieÅ¡kovo 55. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog ieÅ¡kovė negalėjo kreiptis į teismÄ , kadangi jos teisės ar teisėti interesai niekaip nebuvo pažeisti.

56. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai.

57. Pagal EŽTT praktikÄ teisės kreiptis į teismÄ efektyvumui užtikrinti bÅ«tina, kad asmuo turėtų aiÅ¡kiÄ , praktinę galimybę ginčyti veiksmÄ (aktÄ ), apribojantį jo teises (EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 23805/94). Tai taikoma ne tik jau prasidėjusiam procesui, nes Å¡ia nuostata „gali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad vienos iÅ¡ jo (civilinių) teisių apribojimas yra neteisėtas ir skundžiasi dėl neturėjimo galimybės dėl to pateikti ieÅ¡kinį (reikalavimus, pretenzijÄ ) teismui, atitinkančiam Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus“ (EŽTT 1981 m. birželio 23 sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieÅ¡ BelgijÄ , peticijų Nr. 6878/75 ir 7238/75).

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingÄ teisę kreiptis į teismÄ (EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieÅ¡ AirijÄ , peticijos Nr. 6289/73). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi bÅ«ti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismÄ garantuoti, atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ demokratinėje visuomenėje (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78).

Teisinio ar faktinio pobÅ«džio Å¡ios teisės ribojimai gali bÅ«ti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ efektyvumÄ .

58. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalis taip pat įtvirtina teisę kreiptis į teismÄ dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių taikymo asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, taip pat kitiems įstatymų įgaliotiems asmenims.

59. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ neteisėtu tik dėl to, kad jai buvo apribota galimybė dėl atliktų statybų darbų patekti į jai priklausančio statinio vidinį kiemÄ . Atliktų darbų fakto neginčijo nei viena iÅ¡ Å¡alių (CPK 12 straipsnis), tačiau byloje kilo klausimas dėl atsakingų asmenų už apribotas ieÅ¡kovės teises nustatymo. Taigi ieÅ¡kovė, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, yra tinkamu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje.

60. Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės argumentui, jog apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. nepagrįstai siekia paneigti jų reikalavimo teisę, argumentuodami Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktu. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡io teisės akto taikymas Vilniaus senamiestyje turi iÅ¡imčių. Dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo 61. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad teismas nagrinėjamoje byloje neįsigilino ir iÅ¡samiai neįvertino, kokie tiksliai statybos darbai buvo numatyti atlikti pagal iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , dėl ko neteisingai priskyrė Å¡iuos statybos darbus statinio rekonstrukcijai ir ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ panaikino nesant tam teisinio pagrindo.

62. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančio Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų nr.10, kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016 m. rugsėjo 5 d. rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių matyti, kad be kitų darbų yra numatoma suprojektuotose angose įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio) (tomas 1, b.l. 91).

63. Spręsdamas dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo, teismas rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta į bylÄ iÅ¡vada. Inspekcija iÅ¡vadoje nurodė (tomas 3, b.l. 162, 175-177), kad, iÅ¡nagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projekto Nr.TP-SK 2015/09-045“ sprendinius, darytina iÅ¡vada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija ir leidime Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡i iÅ¡vada yra pagrįsta ir argumentuota, padaryta nustačius, kad suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokÅ¡tumos iki 30 cm, o stogelis iki 45 cm. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tÅ«rinės konstrukcijos stiklo vitrina, iÅ¡neÅ¡ant jos plokÅ¡tumÄ Ä¯ iÅ¡orę, tokiu bÅ«du padidinant statinio iÅ¡orės matmenis.

65. Tai, kad buvo neteisingai nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is, pagrindžia ir pačios apeliantės cituojamas įstatymas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje (redakcija galiojusi iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ) nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)). Inspekcija fiksavo, jog projekte yra numatytas statinio iÅ¡orės matmenų pakeitimas – suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokÅ¡tumos iki 30 cm, o stogelis iki 45 cm.

66. Apeliantė įrodinėja, kad matmenų pasikeitimas nesiejamas su laikančiosios statinio konstrukcijos pakeitimais, nes pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 6.2. punktÄ , laikančiosios sienos yra iÅ¡orinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ ; pagal to paties statybos techninio reglamento 6.7. punktÄ fasado elementais laikoma langai, durys, balkonai, lodžijos. Anot apeliantės, pastato langų angų remontas yra ne laikančiųjų konstrukcijų, o fasado elementų pertvarkymas.

67. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo iÅ¡duotas ginčijamas 2016-09-05 raÅ¡ytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių dalyje matyti, kad be kitų darbų buvo numatyta: „Esamos 3 langų angos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės 95*146 cm sujungiamos į vienÄ didelį vitrininį langÄ , kurio aukÅ¡tis 3.60 metrai, plotis 5.60 metrai, pagal atestuoto konstruktoriaus sprendinius įrengiant naujÄ sÄ ramÄ virÅ¡ jos, užtikrinant mechaninį pastovumÄ paliekama kampinė pastato atrama – kolona.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) skersgatvio pusės, vietoje esamų 3 langų ir 1 durų įrengiamas vienas vitrininis langas, kurio aukÅ¡tis 3.60 metrai, plotis 7.73, įrengiant naujÄ sÄ ramÄ virÅ¡ jo ir vitrinos centre sumontuojama papildoma atrama – kolona, kuri laikys naujÄ vitrinos sÄ ramÄ . Suprojektuotose angose įrengiamos tÅ«rinės vitrinos, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, <...>. Projektuojamas stiklinis tÅ«ris bus apie 30 cm nuo žemės (Å¡aligatvio)“.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal projektÄ (duomenys neskelbtini) skersgatvio pusės, vietoje esamų 3 langų ir 1 durų įrengiamas vienas vitrininis langas, kurio aukÅ¡tis 3.60 metrai, plotis 7.73, įrengiant naujÄ sÄ ramÄ ir numatyta vitrinos centre sumontuoti papildomÄ atramÄ â€“ kolonÄ . Pati apeliantė pripažįsta, jog įrengiant papildomÄ atraminę kolonÄ buvo pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos. Nagrinėjamu atveju tam, jog bÅ«tų iÅ¡laikomos apkrovos, siekiant įrengti vienÄ vitrininį langÄ , kurio aukÅ¡tis 3.60 metrai, plotis 7.73, su iÅ¡sikiÅ¡usiu metalinio/aliuminio profilio rėmo karkasu, buvo įrengta laikančioji kolona. Vadinasi, Inspekcijos iÅ¡vada, jog bÅ«tent intervencija į laikančiÄ konstrukcijÄ leido pakeisti statinio bendra ilgį, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis, yra teisinga.

69. Bet kuriuo atveju, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įrodinėjama aplinkybė, kad naujai įrengta stiklo vitrina (langas) nėra priskiriama laikančiai konstrukcijai, nesiejant su nustatytu faktu, jog jos įrengimui reikėjo keisti laikančiÄ konstrukcijÄ , nepaneigia Inspekcijos iÅ¡vados.

70. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį „Dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali bÅ«ti suteikta ir kitiems dokumentams.“ 71. Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos iÅ¡vada, galėtų bÅ«ti paneigta ekspertine ar panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡vada.

72. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat teigia, kad pateiktame kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai yra suprojektuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemÄ asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytÄ kiemÄ patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir byloje jų nėra nustatyta.

73. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Å ios sÄ lygos yra:

1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;

3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais;

4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę saugÄ reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių iÅ¡saugojimas;

6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės;

7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas;

8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

74. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog negali į kiemÄ patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai. Byloje esantis UAB „Vilktukas“ įrodo ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis statybos darbų turinį ir rezultatÄ â€“ konstrukcijos iÅ¡sikiÅ¡imÄ nuo fasado per beveik metrÄ (tomas 3, b.l. 3-13), įrodo statinio konstrukcijos pasikeitimÄ , o Statybos inspekcijos suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas (tomas 3, b.l. 121-123), kuris nenuginčytas, statybos neteisėtumÄ bÅ«tent dėl pakeistų laikančių konstrukcijų, padidinat statinį. Taigi visi Å¡ie įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės apribotÄ galimybę patekti į kiemÄ .

75. Kita vertus, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentÄ , jog nėra pažeista Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, galėtų paneigti kitų apeliantų pateiktas įrodymas, jei jis bÅ«tų laikomas patikimu. UAB „Egli“ ir S. S. iniciatyva UAB „Impulsana“ buvo pateikta teismo eksperto V. M. iÅ¡vada, kad „krovinių gabenimui į Lietuvos nacionalinio dramos teatro Å«kinį kiemÄ turi bÅ«ti naudojamas pavienis krovininis automobilis (ne didesnio kaip 2,55 m gabaritinio pločio), kurio gabaritinis ilgis turi nevirÅ¡yti 9 m, priekinė iÅ¡kyÅ¡a - 1,5 m, o atstumas tarp priekinės ir galinės aÅ¡ių - 4,5 m (atstumas tarp priekinės ir vidurinės aÅ¡ių turi nevirÅ¡yti 4 m, jei automobilis triaÅ¡is)“. Anot eksperto, kitaip pirmyn vienu važiavimu iÅ¡ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Å«kinio kiemo, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, negalima iÅ¡važiuoti.

76. Nors apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog bÅ«tent dėl kelio specifikos ieÅ¡kovė negali turėti jai tinkančio įvažiavimo į teatro vidinį kiemÄ , tačiau, kilęs teisminis ginčas dėl apribotos galimybės vykdyti įprastinę veiklÄ , paneigia eksperto V. M. kompiuterio programa modeliuojamÄ situacijÄ . Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad eksperto V. M. iÅ¡vada yra pateikta ne visapusiÅ¡ku, o apeliantams naudingų duomenų analize. Jis neiÅ¡tyrė, kaip judantis krovinis automobilis, kurio bazė yra aukÅ¡tesnė už lengvojo automobilio, dėl atsiradusios kliÅ«ties įrengus vitrinÄ , gali judėti.

Tai yra byloje nebuvo tirta aplinkybė, ginčui aktualiu aspektu. Pažymėtina, kad dėl kelio konfigÅ«racijos ieÅ¡kovei niekada nebuvo kilę problemos. Vadinasi, eksperto parengta iÅ¡vada yra nepakankamas įrodymas, kad ieÅ¡kovės teisės, kaip įrodinėja apeliantai, nėra pažeidžiamos dėl iÅ¡sikiÅ¡usios vitrinos, kuri įrengta pakeitus laikančiÄ statinio konstrukcijÄ .

77. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, nes statybos darbai neperžengia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad tokia aplinkybė niekaip nepanaikina faktinio jos teisių pažeidimo. IÅ¡ byloje esančio ginčo vietos žemėlapio yra matyti, kad sklypo ribos eina lygiagrečiai su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), siena, bÅ«tent ant kurios ir įrengta nuo pastato fasado beveik per metrÄ iÅ¡sikiÅ¡usi tÅ«rinė konstrukcija (tomas, 1, b.l. 11). Minėta, kaip tai veikia transporto judėjimÄ jam įvažiuojant į kiemÄ eksperto V. M. nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirta. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų argumentus, kad ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, atliekant statybos darbus pagal patvirtinus projektinius sprendinius.

78. Taigi susidaro situacija, kad ieÅ¡kovei vykdant savo veiklÄ tampa ribotas naudojamų teatro dekoracijų dydis pagal autotransporto judėjimo galimybes. Tai neatitinka protingumo standarto, nes visuomenei reikÅ¡minga teatro veikla tampa priklausoma nuo individualaus intereso – turėti iÅ¡sikiÅ¡usias vitrinas į gatvės pusę.

79. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrÄ visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas vieÅ¡asis interesas tegali bÅ«ti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciÅ¡kai motyvuoti.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas – negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos. Å ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ .

80. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teatro, kaip profesionaliojo scenos meno įstaigos, turinčios poveikį kultÅ«ros formavimui (vieÅ¡asis interesas), veikla negali bÅ«ti suvaržyta individualaus intereso turėti didesnės erdvės nekilnojamÄ jį turtÄ po atlikto statinio pertvarkymo. Tokio asmens teisių gynimas neatitiktų vieÅ¡ojo intereso, suprieÅ¡intų Å¡ias vertybes.

81. Kita vertus, apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už teritorijos detalųjį planavimÄ ir yra administracinius valdinius įgalinimus turintis subjektas, kaupiantis visus duomenis apie teritorijos ypatumus, privalantis užtikrinti atsakingÄ visų asmenų teisių naudojimÄ si (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 8, 11 punktai). Teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ reglamentuoja atskiri teisės aktai, tačiau, esant sisteminiam tesės aktui veikimui, kaip bendroji teisės norma, pradėtai administracinei procedÅ«rai, taikomas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau – VAÄ®).

VAÄ® 2 straipsnio 6 dalis numato, kad vieÅ¡ojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Pagal to paties straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia.

82. Nagrinėjamoje byloje apeliantės iÅ¡duotame statybÄ leidžiančiame dokumente yra iÅ¡reikÅ¡ta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia – pritarimas statinio projektui. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus senamiestis turi ribotas keliais pravažumo galimybes. Apeliantei yra žinoma, kokie objektai yra apie statinį, kurio statybos darbams buvo paruoÅ¡tas projektas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakovui kreipusis dėl statybos leidžiančio dokumento gavimo, privalėjo visapusiÅ¡kai įvertinti situacijÄ dėl projekto sprendinių, įvertinant ir ieÅ¡kovės veiklos specifikÄ , esant poreikiui, jÄ informuoti apie pradėtÄ praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«rÄ sprendimui priimti.

Tai atitiktų gero administravimo principÄ , VAI 14 straipsnio reikalavimus ir bÅ«tų įgyvendinti Vietos savivaldos 4 straipsnio 9, 10 punktai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė turėjo visas galimybes susižinoti dėl ieÅ¡kovės su pastato statytoju sudaryto raÅ¡ytinio susitarimo, pagal kurį buvo paliktas konkretaus dydžio tarpas tarp namų (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 12-13). Å iuo tikslu statinio architektas suprojektavo atitinkamÄ (duomenys neskelbtini) namo fasado konfigÅ«racijÄ , leidžiančiÄ transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti (tomas 1, b.l. 32).

Būtent ši galimybė buvo panaikinta savavališkos statybos darbais (tomas 3, b.l. 19).

83. Pirmosios instancijos teismas, atžvelgęs į Inspekcijos iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog leidime Nr. RPSP-01-160905-00460 neteisingai nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is, sprendė, kad turėjo bÅ«ti taikomas Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (tame tarpe ir patekimo į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius bei gatves galimybės užtikrinimas).

84. Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutinka, nurodydama, kad apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliekamas siaurinamasis teisės akto aiÅ¡kinimas neatitinka Statybos įstatymo paskirties – užtikrinti statybos proceso teisėtumÄ , statybos dalyvių, vieÅ¡ojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos Å¡ioje srityje principus ir atsakomybę. Inspekcija tiek raÅ¡tu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje patvirtino rekonstrukcijos aplinkybę (tomas, 3, b.l. 162, 175-177). Projekto sprendiniuose laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas ir stiklo vitrinos įrengimas buvo vientiso sprendinio dalis, kuri buvo apraÅ¡yta (tomas 1, b.l. 91,95). Aplinkybę, kad fasado iÅ¡vaizda pagal projektÄ iÅ¡ tiesų buvo pakeista iÅ¡ esmės, papildomai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos „prieš“ (tomas 3, b.l. 104-106) ir „po“ (tomas 3, b.l.

19) darbų atlikimo.

85. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl ieÅ¡kinio tenkinimo. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjama, kad teismas nenurodė, kuo remiantis jis padarė, jog iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pažeistos pagrindinės jo iÅ¡davimo procedÅ«ros.

86. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pažeistos pagrindinės jo iÅ¡davimo procedÅ«ros, nurodydamas, jog leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra reglamentavo ginčijamo statybÄ leidžiančio dokumento metu galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus „Leidimas statyti naujÄ statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ â€œ nuostatos, kurios numatė daug sudėtingesnę leidimo gavimo procedÅ«rÄ , nei buvo atlikta gaunant raÅ¡ytinį pritarimÄ kapitalinio remonto projektui.

Be to, teismas įvertino Inspekcijos iÅ¡vados argumentus, juos susiedamas su statinio projektiniais sprendiniais, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo nepagrįstai iÅ¡duotas pagal techninio reglamento VII skyriuje „RaÅ¡ytiniai pritarimai statinio projektui“ numatytÄ supaprastintÄ procedÅ«rÄ . Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, aiÅ¡kiai nurodė, kad apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas administracinis sprendimas prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 daliai (statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu galiojančiai minėto straipsnio 20 d.), apibrėžiančiai kapitalinio remonto sÄ vokÄ , 2 straipsnio 72 daliai (statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu galiojančiai 2 str. 18 d.), apibrėžiančiai rekonstrukcijos sÄ vokÄ ir 6 straipsnio 4 daliai, reglamentuojančiai trečiųjų asmenų teisių apsaugÄ .

87. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nurodytas argumentas, kad kapitaliniam remontui yra nustatyti leidžiami nukrypimai nuo patvirtinto projekto, ir tokie nuokrypiai yra toleruoti pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-13-343/2015, nevertinamas. Apeliantai neįrodinėja, kad tokia praktika galima dėl laikančiųjų konstrukcijų, o teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant ratio decidendi sutapties, nėra argumentai, galintys pagrįsti sprendimo neteisėtumÄ (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do ir jų iÅ¡laidų 88. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas taikė per griežtÄ teisinės atsakomybės formÄ ir turėjo leisti per nustatytÄ terminÄ pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ ir gavus naujÄ statybÄ leidžianti dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

89. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantams pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio gauti naujÄ statybÄ leidžianti dokumentÄ ir atlikti statybos darbus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybÄ leidžiantis dokumentas turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas pagal leidimų rekonstrukcijoms iÅ¡davimų procedÅ«rÄ . Byloje konstatavus ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , vienintelis realus situacijos sprendimo bÅ«das yra savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimas, nes statybos darbų rezultatas fiziÅ¡kai užkerta keliÄ ieÅ¡kovei naudotis savo Å«kiniu kiemu.

90. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliacniame skunde įrodinėja, kad įpareigojimas paÅ¡alinti visus statybos padarinius, atstatant statinio (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusiÄ iki 2016-09-05, t. y. iÅ¡griauti sumontuotas virtinas, naujai iÅ¡mÅ«ryti sienÄ , sudėti senus langus bei jų sÄ ramas, yra visiÅ¡kai neproporcinga.

91. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad statybos inspekcijos privalomajame nurodyme statytojas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai įrengtas vitrinas, o faktiÅ¡kai pagal iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ buvo atlikti ir kiti statybos darbai, teismo nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti visus neteisėtos statybos, vykusios pagal minėtÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ , padarinius, atstatant statinio (duomenys neskelbtini), padėtį buvusiÄ iki 2016-09-05 (statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo dienos).

92. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , jis savo sprendimu:

1) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡ios dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kuriÄ ) nugriovus (iÅ¡ardžius) buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia Å¡ios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡ios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.

93. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė apeliantams griežtesnę sankcijÄ , negu formuluojama įstatyme. Tačiau, pripažinus, jog statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai, nustačius, kad statinio perstatymas dalyje neeliminuotų ieÅ¡kovės teisės pažeidimo pagal patvirtintus projektinius sprendinius, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti tikslinama, bet nekeičiamas sprendimas, t. y. apeliantams suteikiant teisę per 3 mėnesių nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

94. Apeliantų argumentas, kad turėtų bÅ«ti taikomas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas atmetamas, kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje neužtenka pertvarkyti statinio projektinius dokumentus. Toks, koks buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, Inspekcijos buvo pripažintas kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus.

95. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-170621-00053 yra nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimas (Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai). Akte aiškiai nurodoma, kad pažeidimai siejami su laikančiosios konstrukcijos pakeitimu (tomas 3, b.l.129). Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.PNSSP-100-170622-00057 reikalaujama išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis <....>, savavališkai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto kapitalinio remonto projekto sprendinius (tomas 3, b.l.131).

96. Byloje Inspekcija pateikė iÅ¡vadÄ , kad statytojas gali įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Tam bÅ«tina teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio rekonstrukcijos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (tomas 3, b.l.169).

97. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viename procesiniame dokumente apeliantai nepripažino savavališkos statybos fakto, nenurodė, jog prašytų teismo leisti pasinaudoti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl sprendžiama, kad apeliantų apeliacinis skundas yra neįrodytas ir dėl nurodyto teismo sprendimo neteisėtumo dėl statybos padarinių šalinimo (CPK 185 straipsnis).

98. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, nors to reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis, todėl yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo. Anot apeliantų, pripažinus statybos leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«ros pažeidimÄ , nebuvo pagrindo spręsti, kad tik jie turi padengti statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas.

99. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasikeitus kasacinio teismo praktikai, yra sprendžiama dėl institucijos kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas pagal tuo metu galiojančiÄ Statybos įstatymo aktualiÄ redakcijÄ iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi bÅ«ti rengiamas projektas ir iÅ¡duodamas statybÄ leidžiantis dokumentas, ir jie iÅ¡duoti pažeidžiant jų iÅ¡davimo tvarkÄ , tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų iÅ¡davimÄ (pritarimÄ jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014).

Be to, kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). 100. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015 nurodė, kad ar už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimÄ (pritarimÄ jiems) atsakingi subjektai pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ turi dengti statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas ir kokia apimtimi, yra fakto klausimai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikydamas Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pasekmes teismas neturi pareigos ex officio nustatinėti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai, nes byloje dėl tokios statybos padarinių paÅ¡alinimo nesprendus klausimo dėl kaltų asmenų kaltės, tai nesudaro kliÅ«ties teismui pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovÄ (statytojÄ ) savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui iÅ¡leistų lėšų priteisimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

Tačiau, esant byloje pareikÅ¡tam reikalavimui dėl kaltų asmenų nustatymo, teismas tokį reikalavimÄ privalo spręsti byloje. 101. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl kaltų asmenų nustatymo pareikÅ¡ta nebuvo. Vadinasi, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas nereikėjo svarstyti. Net ir pagal apeliantų nurodytÄ naujausiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 25545/14) tai, jog vienoje byloje nėra sprendžiamas Å¡is klausimas, nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti proporcingumo principo pažeidimÄ , įpareigojus statytojÄ savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Bet kuriuo atveju, atsakovai galės kreiptis į teismÄ kitoje byloje, įrodinėdami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos neteisėtumÄ , priežastinį ryšį su jiems atsiradusiomis pasekmėmis (CK 5 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai). 102. Nagrinėjamoje byloje svarbios yra Å¡ios aplinkybės:

1) apeliantams buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi (tomas 1, b.l. 39-40) nuspręsta „uždrausti atsakovams <...> tęsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), <...> kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas;

2) buvo suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-170622-00033, kuriuo statytojas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statinio (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 10 statybos darbų, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinkÄ (tomas 3, b.l. 126, 127). Taigi apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė jiems žalingas pasekmes, todėl pritaikyta poveikio priemonė – įpareigoti atsakovus UAB „Egli ir S. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę negalėjo bÅ«ti traktuojama kaip neproporcinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 103. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 104. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nuomone, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ . 105.

Teisėjų kolegija atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ , nes teismui pripažinus statytojo vykdytus statybos darbus neteisėtais, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei pareiga taip pat priklauso apeliantams, ypatingai tuo atveju, kai pažeidžiant trečiųjų asmenų teises, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovai toliau vykdė statybos darbus (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 106. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1 452 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į 2018-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ rengimas (600 Eur + PVM, iÅ¡ viso 726 Eur), ir atsiliepimo į 2018-01-22 UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundÄ rengimas (600 Eur + PVM, iÅ¡ viso 726 Eur). 107.

IeÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡ apeliantų priteisti po 726 Eur iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino iÅ¡laidų už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ dydį. Atmetus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo laiko sÄ naudas, ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisiama 726 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieÅ¡kovei priteisiamos 726 Eur patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų UAB „Egli“ ir S. S. (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 108. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r ė : apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliančių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kinį tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460. Ä®pareigoti atsakovus UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per trijų mėnesių nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

Atsakovams UAB „Egli“ ir S. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti statinio, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus – įpareigoti atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam trijų mėnesių terminui) paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti pastato daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis, atstatant iki 2016-09-05 buvusiÄ statinio (duomenys neskelbtini), padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 4 317,80 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš apeliantų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Rūta Petkuvienė Andrius Verikas