2020-03-04 Nr. AB-4981-3-64-3-01288-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-582-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01288-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo pareiškėjas prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jis buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. vasario 22 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą.

Tiek kamerose, tiek dušuose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, dėl to pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langus, jose buvo drėgna ir tamsu. Čiužiniai puvo, lovos rūdijo, užsiveisė parazitai. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras, o dirbtinė apšvieta buvo per ryški. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kameros buvo neremontuotos, jų sienos drėgnos, padengtos pelėsiu, grybeliu, nuo sienų dažai atsilupę, jos nepritaikytos valymui.

Kamerose taip pat nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kalinimo patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija tinkamai vykdomos nebuvo. Po atliktos dezinfekcijos (deratizacijos) kalinami asmenys buvo iš karto suvedami į kameras, ir tokiu būdu nuodijami. Nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Iš sanitarinio mazgo kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai, kadangi sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, veisėsi pelėsis ir grybelis, smirdėdavo fekalijomis.

Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat nebuvo apšviesti. Šiaulių TI pastato (pasivaikščiojimų kiemelio) stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo virtuvinį rankšluostį, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Apatinis trikotažas nebuvo plaunamas, vėliau rūbai buvo tik mokamai plaunami. Net siekiant, kad rūbai būtų išplauti už tai sumokėjus, šia teise pasinaudoti kildavo įvairiausios biurokratinės kliūtys.

Taip pat nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos išsidžiovinti rūbus. Tualetinio popieriaus išduodama per mažai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą per savaitę, o teisė nusiprausti duše du kartus per savaitę nebuvo suteikiama. Maistas neskanus, per mažos energinės vertės ir kiekio, buvo ir atvejų, kai maisto visiems kalinamiems asmenims neužtekdavo. Maistas buvo dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų (be higieninių pirštinių, įpilant gėrimą, kompotui (arbatai) skirtas puodelis tiesiog buvo panardinamas į kompotui (arbatai) skirtą laikyti termosą).

Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti valgykloje, maistą atnešdavo į kameras, dėl to jį tekdavo valgyti atšalusį. Nebuvo pakankamai rengiama socialinės reabilitacijos programų, kultūros ir sporto renginių. Dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, dėl to pareiškėjas patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 20 d. Pareiškėjui teko nuo 3,63 kv. m. iki 18,90 kv. m. kameros ploto. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Šiaulių TI ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant būtinybei Šiaulių TI atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Pareiškėjo kalinimo laisvės atėmimo įstaigoje laikotarpiu patalpų valymas buvo vykdomas vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais. Pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore buvo įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos ir kalinamų asmenų teisę naudotis dušu įtvirtinančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Karštas vanduo į dušus yra tiekiamas. Pareiškėjas higienos priemonėmis ir patalyne buvo aprūpintas pagal teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI sudarytos sąlygos suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal fiziologines mitybos normas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas pagrįstas tik jo samprotavimais, dėl to yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas, plotą, sanitarinio mazgo užimamą plotą ir minėtoje kamerose kalintų asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjas 19 dienų buvo kalinamas pažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punktą, t. y. mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

7. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Centras) 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) matyti, kad kamerose Nr. 44, 60, 76, 96 dirbtinė apšvieta neatitiko keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 p. pažeidimas), oro temperatūra kamerose Nr. 19, 76, 96, 106 neatitiko keliamų reikalavimų (buvo per žema) (HN 134:2015 16 p. pažeidimas), kamerose Nr. 19, 96, 106 buvo vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p. pažeidimas). Iš Centro 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) matyti, kad kameroje Nr. 66 dirbtinė apšvieta neatitiko keliamų reikalavimų (HN 134:2015 14 p. pažeidimas), kameroje Nr. 91 buvo vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p. pažeidimas). Iš Centro 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-139 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) matyti, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 91 neatitiko keliamų reikalavimų (buvo per didelė) (HN 134:2015 16 p. pažeidimas), kameroje Nr. 91 buvo vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p. pažeidimas), kameroje Nr. 20 naudojamos dirbtinės apšvietos lempos buvo be gaubtų (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Iš Centro 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) matyti, kad oro temperatūra kameroje Nr. 44 neatitiko keliamų reikalavimų (buvo per žema) (HN 134:2015 16 p. pažeidimas), kamerose Nr. 23, 44, 60, 66, 96 naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Teismas kitų teisės aktų pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, nekonstatavo.

8. Teismo vertinimu, neabejotina, kad dėl kalinimo per mažo ploto sąlygomis ir nustatytų higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai per mažą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas netinkamai apskaičiavo dienų, kurių metu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, skaičių. Teismas priteisė mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisia, motyvuodamas Lietuvoje nustatyta nedidele minimalia mėnesine alga. Toks teismo argumentavimas yra diskriminacinis ir tai nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį, turi pareigą atsižvelgti, kad būtent priteistina suma kompensuotų asmens patirtą neturtinę žalą.

11. Atsakovo atstovas Šiaulių TI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad nustatant vienam asmeniui tekusį plotą iš bendro kameros ploto neturi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Be to, net ir išskaičiavus sanitarinių mazgų plotus iš kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotų, pareiškėjui kamerose tekęs plotas buvo didesnis nei 3 kv. m, o kalinimas tokio dydžio plote pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nelaikomas kankinimu. Todėl pareiškėjas neigiamų išgyvenimų, dėl kurių būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto ir HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, o atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinių skundų ribas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalys apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių argumentų, kuriais kvestionuotų skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria nenustatyti teisės aktų pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šios skundžiamo teismo sprendimo dalies nevertina.

17. Dėl pareiškėjui tekusio ploto. Įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-438/2020 ir kt.).

18. Bylos duomenys (I t., b. l. 25–37) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 20 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas minėtu laikotarpiu, plotą ir jose kalintų asmenų skaičių (b. l. 25–37), konstatuoja, kad pareiškėjas Šiaulių kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punkto, t. y. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Net išskaičiavus iš minėtų kamerų ploto sanitarinių mazgų užimamą plotą (I t., b. l. 41–42), darytina išvada, kad pareiškėjui kamerose teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto. Todėl atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte išdėstytas nuostatas pripažintina, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 19 dienų buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, yra nepagrįsta.

19. Dėl higienos normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis, t. y. Centro patikrinimo aktais (I t., b. l. 82–85, 88–91, 93–94, 95–98), nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, su šia teismo nustatyta aplinkybe sutinka. Remiantis minėtais duomenis ir duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas (I t., b. l. 25–37), konstatuotina, kad pareiškėjas 77 dienas buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo techniškai netvarkingos lempos (buvo be gaubtų), dėl to pažeistas HN 134:2015 12 punktas; pareiškėjas 76 dienas buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo per maža dirbtinė apšvieta (nuo 78 lx iki 156 lx, kai turėjo būti ne mažiau kaip 200 lx), dėl to pažeistas HN 134:2015 14 punktas; pareiškėjas 101 dieną buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo per žema oro temperatūra (nuo 15,4 iki 17 laipsnių šilumos, kai turėjo būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos), ir 90 dienų buvo kalinamas kameroje, kurioje buvo per didelė drėgmė (nuo 73 iki 75 proc., kai turėjo būti ne didesnė kaip 65 proc.), dėl to pažeistas HN 134:2015 16 punktas; pareiškėjas 221 dieną buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio, dėl to pažeistas HN 134:2015 39 punktas.

20. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti HN 134:2015 12, 14, 16 ir 39 punktų pažeidimai, t. y. pareiškėjas dalį ginčui aktualaus kalinimo laikotarpio buvo laikomas HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, konstatuotina, kad Šiaulių TI veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmiausia pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aiškiai nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas sumas tokio pobūdžio bylose ir priteisė žymiai mažesnę sumą, nei priteisia Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atveju turėjo būti priteistas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteistas Europos Žmogaus Teisių Teismo konkrečioje jo nagrinėtoje byloje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nėra ir jokio pagrindo išvadai, kad teismui skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteisus 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį jis buvo diskriminuojamas. Įvertinus nustatytų HN 134:2015 pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą (žr. šios nutarties 19 p.), atsižvelgus, kad byloje nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., sveikatos sutrikimų), teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteista 200 Eur yra pakankama ir proporcinga pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, ir šią sumą nei sumažinti, nei padidinti nėra pagrindo.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tam tikrą laiką buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, tačiau vertinant visumą byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant aptartus teisės normų reikalavimus, laikytina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjui priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė