cde248ac-e30d-436e-94b5-0c7eac5dcb3d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. III-2468-121/2011Proc. Nr. 3-61-3-00703-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                            2012 m. sausio 9 d.

          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Dainai Janilionienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«no, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareigÅ«nas, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau-Biuras) jo darbo užmokesčio nepriemokÄ 5754,86 Lt.PaaiÅ¡kina, kad dirba Biuro specialisto pareigose.

Nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 23 str. 2 dalimi, kuriame yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Todėl nuo 2007-01-01 iki 2010-09-01 jam buvo neišmokėta 5754,02 Lt priemokų ir priedų (Biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo manymu, atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę bei prieštarauja Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia VTÄ® 23 str. 2 dalimi, 25 straipsniu, 26 str. 1 dalimi, Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalimis, 36 straipsniu. Nurodo, kad piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ - Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas).

Å i asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). PareiÅ¡kėjas, argumentuodamas reikalavimų pagrįstumÄ , remiasi ir KT 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimu. Nagrinėjamu atveju VTÄ®, Statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ .

Skirtingai nuo Darbo kodekso (DK), kaip bendro įstatymo, VTÄ® 23 str. 2 dalis (redakcija galiojusi iki 2009 m. sausio 1 d.) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. PareiÅ¡kėjo manymu, jo atveju tokio reguliavimo tikslu gali bÅ«ti įvardintas nebent biudžeto lėšų taupymas. Tačiau toks tikslas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu sumažinti jo uždirbtÄ darbo užmokestį.KT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis", kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Kita vertus, Biuro, kaip darbdavio, netinkamas pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visÄ darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Todėl Biuras taip pat gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija kol kas nėra aiÅ¡ki, remiantis bendruoju teisės principu ius curia novit, teismas, iÅ¡sprendęs Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir pritaikęs tinkamÄ teisės aktÄ , priteis praÅ¡omas sumas iÅ¡ tinkamo atsakovo Å¡ioje byloje. Laikant, kad nepagrįstai buvo neiÅ¡mokami visi pareiÅ¡kėjui priklausantys priedai ir priemokos, atsakovai privalo iÅ¡mokėti jam susidariusį atlyginimo skirtumÄ (b.l.2-4).Atsakovas Biuras atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o nepatenkinus Å¡io praÅ¡ymo, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Dėl KT nutarimo galiojimo paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi po KT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, skųsdamas atsakovo veiksmus, pagrįstus teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Bet, atsakovo manymu, skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki KT nutarimo įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Senato apžvalgoje teigiama, kad pagal Konstitucijos 107 str. 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - KTÄ®) 72 str. 1 dalį teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc).

Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas, po KT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo mokėdamas jam darbo užmokestį ir toliau taikytų VTĮ nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki KT nutarimo priėmimo, pareiškėjas šiuos veiksmus neginčijo, todėl pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas.Aiškindamas dėl darbo užmokesčio nepriemokos, atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Biuras nepagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį, mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį.

Atsakovo teigimu, Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Biuras yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimÄ .

Biuras, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Jei teismas nustatys, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėti (Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio").

Atsakovas pabrėžia, kad Å¡ių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005 konstatavo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas. Todėl atsakovas praÅ¡o teismo taikyti šį senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu, t.y. laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2008-02-22.

Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl tų iÅ¡skaičiavimų, kurie buvo atlikti 2007-01-01 iki 2008-02-22 laikotarpiu (b.l.10-13).Atsakovo atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ iÅ¡ dalies pripažino, paaiÅ¡kino, kad Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktos sumos, kurios nėra darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-09-01, nes 2008 m. birželio mėn. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-92 (vadovaujantis LVAT 2007-09-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-737/2007) buvo iÅ¡mokėtos nepriemokos už virÅ¡valandžius nuo 2005-01-01 iki 2006-06-30.

Jiems taip pat buvo pritaikytas 70 % ribojimas, nes 2008 metais pagal VTÄ® 70% ribojimas dar galiojo. Minėti virÅ¡valandžiai yra atskirai parodyti pažymoje Nr. 38-S-732. Ä®rodymų apie iÅ¡mokėtus virÅ¡valandžius atsakovas pateikti negali, nes jie yra įslaptinti. Kadangi Biuras prašė taikyti senaties terminÄ (pareigÅ«nas nuo pat įstatymo įsigaliojimo pradžios žinojo, kad jam yra taikomas ribojimas, taikomas ribojimas kas mėnesį atsispindėdavo „darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelyje"), buvo pateikta nauja pažyma.

Pažymoje Nr (duomenys neskelbtini) pateikiama tiksli suma, kuri dėl pareiÅ¡kėjui taikyto VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatyto 70 % ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Priskaičiuota suma yra 504,91 Lt (b.l.43).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas, mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, jam taikė 70 proc. apribojimÄ , dėl ko: 2007 m. balandžio mėn. jam buvo neiÅ¡mokėta 0,84 Lt, 2007 m. birželio mėn. – 5 Lt, 2007 m. rugsėjo mėn. – 893,89 Lt, 2008 m. vasario mėn. – 679,44 Lt, 2008 m. kovo mėn. – 1616,03 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 2145,19 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 68,11 Lt.

Taigi iÅ¡ viso dėl ribojimo taikymo minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 5408,50 Lt darbo užmokesčio dalis. Darbo užmokesčio nepriemoka dėl darbo užmokesčio pokyčio taikant 70 proc. ribojimÄ â€“ 346,36 Lt. PareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intina suma 5754,86 Lt (5408,50 Lt+346,36 Lt) (Biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.5).Biuras 2011-04-11 raÅ¡te Nr. 38-S-732 pažymėjo, kad pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „už virÅ¡valandžius“, „VT įstatymo 70 % ribojimas“ yra priskaičiuotos nepriemokos už virÅ¡valandžius nuo 2005-01-01 iki 2006-06-30: 2007 m. rugsėjo mėn. – 884,37 Lt, 2008 m. vasario mėn. – 679,44 Lt, 2008 m. kovo mėn. – 1540,11 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 2145,19 Lt.

Nepriemokos yra iÅ¡mokėtos 2008 m. birželio mėn. (b.l.14).Pagal Biuro 2011-12-02 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui, kurio identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini), dėl taikyto 70 proc. ribojimo Biuras priskaičiavo už 2007 m. balandžio mėn. – 0,84 Lt, už 2007 m. gegužės mėn. – 0,36 Lt, už 2007 m. birželio mėn. – 5 Lt, už 2007 m. rugsėjo mėn. – 9,52 Lt, už 2008 m. kovo mėn. – 75,92 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 346,00 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 68,11 Lt, iÅ¡ viso 504,91 Lt nepriemokos (b.l. 29).PareiÅ¡kėjas dėl Biuro 2011-12-02 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė, kad joje nurodyta nepriemokos suma yra nepagrįsta, neatitinka pirminės sumos ir Å¡i suma netenkina teisėtų pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčių (b.l.41).Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 (toliau-VTÄ®) 23 str. 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos. VTĮ 23 str. 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos. VTÄ® 23 str. 2 dalyje (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. VTÄ® 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; 3) (2002-07-05 įstatymo Nr. IX-1044 redakcija) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ; 5) (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.KT 2009 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ kuriuo nutarė, kad VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis", kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Â VTĮ dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame VTÄ®, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ Â darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

KT atkreipė dėmesį į tai, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl, pagal KonstitucijÄ , VTÄ® skyriuje „Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ .Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, virÅ¡valandžius, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to iÅ¡ esmės neneigia. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.Dėl tinkamo atsakovo, KT sprendimo galiojimo ,,priekį“.

LVAT administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises bei ­pareigas koreguoti. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu" KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu" KTÄ® 72 str. 4 d. prasme. Pagal tokiÄ LVAT pozicijÄ pareiÅ¡kėjai teisę į teisminę gynybÄ Ä¯gyja jiems pradėjus mokėti nepilnÄ darbo užmokestį ir kreipimosi į teismÄ trukmę riboja tik ieÅ¡kinio senatis, o ne aplinkybė, ar jie į teismÄ kreipėsi iki KT nutarimo, ar jau jį paskelbus.

Tokios pozicijos teisingumÄ patvirtina ir KT 2011 m. spalio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė pripažinti, kad KTÄ® 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; nutraukti bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų iÅ¡tirti, ar KTÄ® 72 str. 4 dalis tiek, kiek joje eksplicitiÅ¡kai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti“, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 2 daliai, 107 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ KT sprendimų galia dėl teisės aktų konstitucingumo yra nukreipiama į ateitį. KT konstatavo, kad įvairÅ«s įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (taip pat administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, Å¡ių teisės aktų nuostatas vykdymo procese taiko teismai ir kitos teisę taikančios institucijos. Tai, ar KTÄ® 72 str. 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismai ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas.

KT nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti (KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigia, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Pabrėžė, kad pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų.

Apibendrinusi tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingÄ , apmokėjime už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ teisę yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.Pagal LVAT praktikÄ , suformuotÄ 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al-638/2005, reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl darbo užmokesčio mokėjimo teisiniams santykiams CK netaikytinas.

Valstybė pareiÅ¡kėjų darbdaviu gali bÅ«ti laikoma tik bendrÄ ja prasme, gi tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, jiems mokėjęs darbo užmokestį, yra atsakovas – Biuras. Tai patvirtina ir LVAT praktika analogiÅ¡koje byloje (LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A662-1735/2010).Dėl reikalavimo sumos bei senaties termino.Minėta, jog skundo reikalavimas priteisti 5754,86 Lt nepriemokÄ grindžiamas Biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.5). Tačiau Biuras teismui pateikė 2011-12-02 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiÅ¡kėjui dėl taikyto 70 proc. ribojimo priskaičiavo už 2007 m. balandžio mėn. – 0,84 Lt, už 2007 m. gegužės mėn. – 0,36 Lt, už 2007 m. birželio mėn. – 5 Lt, už 2007 m. rugsėjo mėn. – 9,52 Lt, už 2008 m. kovo mėn. – 75,92 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 346,00 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 68,11 Lt, iÅ¡ viso 504,91 Lt nepriemokos (b.l. 29).PareiÅ¡kėjas su atsakovo pripažįstamos nepriemokos suma nesutinka, bet savo argumentų bei įrodymų nepateikia.

Teismas posėdžio metu apžiÅ«rėjo Biuro pateiktus papildomus įrodymus, pažymėtus žyma „Slaptai“ (2008m. birželio mėnesio tarpinį žiniaraÅ¡tį Nr.135 bei nepriemokų už virÅ¡valandžius 2005-01-01/2006-06-30 žiniaraÅ¡tį (61 eilutė)), iÅ¡ kurių įsitikino, jog dalis nepriemokų, nurodytų Biuro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ties susidarė per 2005-01-01-2006-06-30 laikotarpį, bet buvo parodytos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), apimančioje 2007m. 05 mėn. - 2010m. 08 mėn. laikotarpį, nes dalinis nepriemokos apmokėjimas įvykdytas 2008m. birželio mėnesį.Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų patikimumu, gi pareiÅ¡kėjas į atsakovo argumentus niekaip neatsikerta, tad, sprendžiant dėl nepriemokos sumos, teismas remiasi Biuro 2011-12-02 pažyma Nr. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruo(duomenys neskelbtini).džio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005) konstatavo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas DK 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.Atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas reikalavimus reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-09-01, į teismÄ kreipėsi 2011-03-26 (b.l.6)), todėl jam priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma, skaičiuojant jÄ nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., iÅ¡ viso 414,11 Lt (346,00+68,11) (b.l.29).Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.Atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o, teismui priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 1 metams. Pagal ABTÄ® 97 str. 3 dalį, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka.

ABTÄ® 1 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi Å¡io įstatymo normomis, taip pat CPK normomis, kai Å¡is įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTÄ® 4 str. 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ä®vertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad administracinėje byloje vykdant sprendimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, turi bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios CPK nuostatos.

Todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 284 str. 1 dalis, numatanti, kad teismas turi teisę (bet ne pareigÄ ) dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Teismo nuomone, atsakovas nepagrindžia savo praÅ¡ymo, jo nurodomas Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio" buvo priimtas daugiau nei prieÅ¡ du metus, reikalavimo suma yra nedidelė. Įvertinus tai, praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4p., 127 str., teisėja n u s p r e n d ė : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui - Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nui, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbo užmokesčio nepriemokÄ 414,11 Lt (keturis Å¡imtus keturiolika litų 11 centų).PraÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                          Nijolė Žalnieriūnienė