cde111a5-d048-4ed1-ae5d-1817ec33ea44 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-3097-560/2017           Teisminio proceso numeris: 2-55-3-02515-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.16.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. A. K.,atsakovo atstovui adv. E. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ORI Industria S.p.A ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Texbaltic“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo 245 717,82 Eur dydžio skolÄ , 7 478,22 Eur palÅ«kanų už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (2015-07-25 – 2015-12-10), 8,05 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovas 2015-07-20 ir 2015-07-22 atsakovui pardavė prekių už 245 717,82 Eur. 2015-07-20 už perduotas prekes buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. CEE 51/2015, parduodamų prekių suma – 174 334,80 Eur, apmokėjimo terminas 2015-07-20.

Minėtos prekės atsakovui buvo iÅ¡siųstos iÅ¡ ieÅ¡kovo sandėlio Italijoje 2015-07-20, o pristatytos į atsakovo sandėlį Lietuvoje 2015-07-23. Prekių gavimo faktÄ atsakovas patvirtino atlikdamas krovinio gavimo įraÅ¡Ä , tarptautinio krovinio transportavimo važtaraÅ¡tyje CMR Nr. RA0008906.Nurodo, jog 2015-07-22 už perduotas prekes buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. CEE 53/2015, parduodamų prekių suma – 71 383,02 Eur, apmokėjimo terminas 2015-07-22. Minėtos prekės atsakovui buvo iÅ¡siųstos iÅ¡ ieÅ¡kovo sandėlio Italijoje 2015-07-22, o pristatytos į atsakovo sandėlį Lietuvoje 2015-07-25.

Prekių gavimo faktÄ atsakovas patvirtino atlikdamas krovinio gavimo įraÅ¡Ä , tarptautinio krovinio transportavimo važtaraÅ¡tyje CMR Nr. RA0009232. Teigia, jog ieÅ¡kovas savo įsipareigojimÄ parduoti prekes įvykdė - minėtos prekės buvo pristatytos į atsakovo sandėlį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo pareigos sumokėti už įsigytas prekes neįvykdė, jis vengia sumokėti skolÄ ir nereaguoja į daugkartinius žodinius raginimus dėl skolos apmokėjimo, nenurodo jokių delsimo atsiskaityti priežasčių ir nesumokėjo net dalies skolos.IeÅ¡kinyje nurodo, jog tarp Å¡alių - privačių juridinių asmenų, verslo subjektų - susiklostę komerciniai, sutartiniai teisiniai santykiai atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į Å¡io įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, kai įstatymas netaikomas.

Todėl šiuo atveju iš atsakovo turėtų būti priteisiamos procesinės palūkanos, nustatant jų dydį pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įst. 2 str. 5 d. numatyta palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Palūkanų pagal šį ieškinį apskaičiavimui taikoma nuo 2015-07-01 iki šio ieškinio padavimo dienos galiojanti 0,05 % fiksuotųjų palūkanų norma (Įst. 3 str. 2 d.), ši palūkanų norma skelbiama Europos centrinio banko oficialiame tinklalapyje. Taigi iš atsakovo priteistinos 8,05 procento (0,05 % norma + 8) metinės palūkanos už laikotarpį nuo mokėti pradelstos datos (2015-07-25) iki šios bylos iškėlimo teisme (245717,82 x 8,05 % = 19780,28 Eur/ 365 d. = 54,19 Eur x 138 d.. (2015-07-25 – 2015-12-10) = 7478,22 Eur.

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos 8,05 procento (0,05 % norma + 8) metinės procesinės palÅ«kanos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Atsakovas UAB „Texbaltic“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurio praÅ¡o netenkinti. Nurodo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai nagrinėjamam ginčui taiko Lietuvos Respublikos teisę, kadangi Å¡iam ginčui Lietuvos Respublikos materialinė teisė netaikoma. CK 1.37 str. 1 d. numato, kad „Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės Å¡alių susitarimu pasirinkta teisė“.

IeÅ¡kovas ir atsakovas nesudarė susitarimo, kuri teisė bus taikoma jų sutartiniams prievoliniams santykiams. Jungtinių Tautų Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau - Konvencija), kuriÄ tiek Lietuvos Respublika, tiek Italijos Respublika yra ratifikavusios , tiesiogiai reguliuoja pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alių santykius (nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai), kai pirkėjas ir pardavėjas yra skirtingose Konvencijos privalančioje laikytis valstybėse (Konvencijos 1 str. 1 d.).

Taigi, ieÅ¡kovo ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartiniams santykiams visų pirma taikytina Konvencija, tačiau Konvencija visų Å¡iai bylai aktualių klausimų (pavyzdžiui, palÅ«kanų dydžio klausimo) nereglamentuoja. Konvencijos 7 str. 2 d. numatyta, kad klausimai, susiję su Å¡ios Konvencijos reguliuojamais dalykais, kurie nėra tiesiogiai joje iÅ¡spręsti, turi bÅ«ti sprendžiami pagal bendruosius principus, kuriais ji pagrįsta, o jeigu tokių principų nėra - pagal teisę, taikomÄ pagal tarptautinės privatinės teisės normas“. 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau - Reglamentas) 4 str. 1 d. numatyta, kad „Tiek, kiek Å¡alys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5-8 straipsnių taikymui, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip:

a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė“. Kadangi ginčo prekių pardavėjas nagrinėjamu atveju yra ieÅ¡kovas, kurio buveinė yra Italijos Respublikoje, remiantis Reglamentu, ieÅ¡kovo ir atsakovo prievoliniams santykiams taikytina Italijos Respublikos teisė, tačiau tik tiek, kiek Konvencija Å¡ių santykių nereguliuoja.Atsiliepime nurodoma, jog pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas teismui neatskleidė, jog ginčo Å¡alys susitarė, kokia tvarka atsakovas atsiskaitys už prekes, nurodytas sÄ skaitoje.

Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas už ginčo prekes buvo susietas su atidedamuoju terminu - Å¡alys sutarė, kad atsakovas atsiskaitys su ieÅ¡kovu tik po to, kai parduos prekes. IeÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose nurodyta, kad mokėjimų pradžios terminai (angl. payment starting from) yra 2015-07-20 ir 2015-07-22. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai mokėjimu pradžios terminus prilygino atsiskaitymo terminams. Kadangi atsakovas nėra pardavęs visų prekių, jam nėra kilusi prievolė sumokėti visos 245 717,82 Eur sumos.

Iki nesuėjo Å¡alių sutartas terminas (neįvyko numatyta aplinkybė), kreditorius neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę. Kai atsakovas parduos visas prekes, jam ir kils prievolė pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Iki Å¡iol atsakovas yra pardavęs tik maÅ¾Ä dalį prekių, todėl ir atitinkamÄ sumÄ (t. y. 1 500 Eur) yra sumokėjęs ieÅ¡kovui.Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7 478,22 Eur palÅ«kanų, taiko 8,05 proc. dydžio palÅ«kanas.

PalÅ«kanų dydį ieÅ¡kovas nustato CK 6.37 str., 6.210 str. ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Teigia, jog Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas - Konvencijos 78 str. numato, kad tuo atveju ,,Jeigu Å¡alis vėluoja sumokėti kainÄ arba bet kokiÄ kitÄ sumÄ , kita Å¡alis turi teisę į palÅ«kanas nuo laiku nesumokėtos sumos“. Atsakovas nevėluoja sumokėti sutartos kainos už prekes, todėl reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra nepagrįstas.

Be to, Å¡iam ginčui Lietuvos Respublikos materialinė teisė netaikoma, Å¡alių prievolinius santykius reguliuoja Konvencija ir Italijos Respublikos teisė (pastaroji tiek, kiek Konvencija Å¡ių santykių nereguliuoja), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti 8,05 proc. dydžio palÅ«kanas yra nepagrįstas.IeÅ¡kovas dublike palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus bei papildomai nurodė, jog atsakovas atsiliepime cituoja tik Konvencijos ir Reglamento nuostatas dėl sutarčių sudarymo principų, tačiau konkretaus užsienio teisės akto ir jo turinio, kurio turėtų teismas vadovautis spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , nenurodo.

Taip pat nenurodo bei necituoja konkretaus Italijos Respublikos teisės akto, nepateikia jo oficialaus aiÅ¡kinimo, kuris reglamentuotų tarp Å¡alių egzistuojantį sutartinį teisinį santykį. Kadangi atsakovas minėtos pareigos neįvykdė, ieÅ¡kovas vadovaudamasis LR CPK 808 straipsnio 3 d. laiko, kad Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.Taip pat nurodo, jog prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, Å¡alys susitarė, kad atsakovas atsiskaitys už pristatytas prekes prekių perdavimo atsakovui dienÄ .

Tarp Å¡alių nebuvo ir nėra kitokio nei nurodyta ieÅ¡kinyje susitarimo dėl prekių apmokėjimo terminų ir bÅ«dų. Å alių susitarimas dėl atsikaitymo už pristatytas prekes buvo siejamas su vienintele sÄ lyga - prekių pristatymu atsakovui. MinėtÄ sÄ lygÄ ieÅ¡kovas įvykdė, o atsakovas savo įsipareigojimų dalies - apmokėti už pristatytas prekes be pateisinamos priežasties neįvykdė. Todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė sutartį laiku ir tinkamai atsikaityti už jam ieÅ¡kovo pristatytas prekes.Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriuo palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus bei papildomai nurodė, jog kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Italijos Respublika yra ratifikavusios KonvencijÄ , tarp bylos Å¡alių kilęs ginčas visų pirma spręstinas pagal Konvencijoje įtvirtintas nuostatas.

Šiuo atveju CPK 808 str. 2 d. netaikytina, nes ginčo šalys nėra sudariusios susitarimo dėl užsienio teisės taikymo. Ieškinys tenkinamas iš dalies.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovas atsakovui 2015-07-20 ir 2015-07-22 pateikė prekių už atitinkamai 174 334,80 Eur ir 71 383,02 Eur, viso už 245 717,82 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra, atsakovas neginčija, jog prekes 245 717,82 Eur sumai gavo, dalį prekių pardavė ir 1 500 Eur yra sumokėjęs ieškovui.Dėl byloje taikytinos teisėsAtsakovas nurodo, jog byloje tarp bylos šalių kilęs ginčas visų pirma spręstinas pagal Konvencijoje įtvirtintas nuostatas, kiek Konvencija visų šiai bylai aktualių klausimų nereglamentuoja, turėtų būti taikomas Reglamentas, o kadangi ginčo prekių pardavėjas nagrinėjamu atveju yra ieškovas, kurio buveinė yra Italijos Respublikoje, remiantis Reglamentu, ieškovo ir atsakovo prievoliniams santykiams taikytina Italijos Respublikos teisė, tačiau tik tiek, kiek Konvencija šių santykių nereguliuoja.

Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris užsakė prekes pas ieÅ¡kovÄ . Prekės iÅ¡ Italijos buvo pristatytos į LietuvÄ , atsiskaitymas su ieÅ¡kovu taip pat turėjo bÅ«ti vykdomas iÅ¡ Lietuvos. Taigi, sutartis faktiÅ¡kai buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje. Å alys jokio susitarimo dėl taikytinos teisės nesudarė, ieÅ¡kovas, bÅ«damas Italijoje registruotu juridiniu asmeniu, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvoje, ieÅ¡kovas pats nepraÅ¡o taikyti Italijos teisės bei nurodo, jog turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Reglamento 3 str. 1 d. numatyta, jog sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė, tačiau, minėta, šalys tokio susitarimo nesudarė. Atsakovas nurodo, jog turi būti taikomas Reglamento 4 str. 1 d.

a) punktas, kuriame numatyta, jog „tiek, kiek šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5-8 straipsnių taikymui, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip:

a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė“. Tačiau Reglamento 4 str. 3 d. nurodyta, jog „jei pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe, nei nurodyta 1 ar 2 dalyje, taikoma tos kitos valstybės teisė“. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus sprendžia, jog pagal bylos aplinkybes yra aišku, jog sutartis yra daug glaudžiau susijusi su Lietuvos Respublika, nei su Italijos, todėl byloje yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.Dėl atsiskaitymo už prekes tvarkosMinėta, ginčo tarp šalių dėl pateiktų prekių kiekio ir skolos dydžio nėra, tačiau atsakovas nurodo, jog šalys sutarė, kad atsakovas atsiskaitys su ieškovu tik po to, kai parduos prekes, t.y. atsiskaitymas už ginčo prekes buvo susietas su atidedamuoju terminu.

Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip nurodė Å¡alių atstovai, tÄ patvirtina ir prie dubliko į bylÄ pateikti dokumentai, tarp Å¡alių bendradarbiavimas vyko nuo 2014 m., kai atsakovas pateikė užsakymÄ ieÅ¡kovui, kurio užsakė pagaminti 187 066 vnt. pėdkelnių. IeÅ¡kovas užsakymÄ Ä¯vykdė bei iÅ¡rašė atsakovui sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014-10-30 Nr. 72/2014 – 110 230,20 Eur sumai, 2014-11-28 Nr. 83/2014 – 76 893,60 Eur sumai; 2014-11-28 Nr. 84/2014 – 6 370,20 Eur sumai ir 2014-12-29 Nr. 96/2014 – 200 906,98 Eur sumai, bendra atsakovo užsakytų ir ieÅ¡kovo pagamintų prekių suma – 394 400,98 Eur (el. bylos t. 1, l. 51-66).

IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog 2015-02-26 jis užpajamavo prekių bendrai 141 539,40 Eur sumai (el. bylos t. 2, l. 14-15) ir už Å¡ias prekes atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė visiÅ¡kai. Visose sÄ skaitose faktÅ«rose, t.y. tiek tose, kurias atsakovas apmokėjo, tiek ir neapmokėtose 2015-07-20 bei 2015-07-22 (el. bylos t. 1, l. 4-9, 51-66) sÄ skaitose vienodai nurodyta, kada yra mokėjimo pradžios data (angl. Payment starting from). Minėta, jog dėl apmokėtų sÄ skaitų faktÅ«rų ginčo tarp Å¡alių nekilo ir tuo atveju atsakovas nelaukė, kol prekės bus parduotos, kad atsiskaityti su ieÅ¡kovu (arba tokių įrodymų į bylÄ nepateikė), dėl to atsakovo argumentus, jog atsiskaitymas už ginčo prekes buvo susietas su atidedamuoju terminu, teismas vertina kritiÅ¡kai bei traktuoja tai kaip atsakovo siekį užvilkinti atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu už gautas prekes.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kurie patvirtintų jo tokius teiginius, o iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių matyti (el. bylos t. 1, l. 93-120), kad Å¡alys susiraÅ¡inėjimo metu tarėsi, jog atsiskaitymo tvarka bus tokia – 50 proc. apmokėta per 30 dienų ir 50 proc. per 60 dienų. Apklausta 2016-07-27 teismo posėdyje liudytoja atsakovo logistikos darbuotoja O. M. nurodė, jog su ieÅ¡kovu visuomet buvo draugiÅ¡ki santykiai ir dėl atsiskaitymo jokių problemų nekildavo, bÅ«davo, kad atsakovas sumokėdavo avansÄ ir tada gaudavo prekes arba atsiskaitydavo dalimis jau po prekių gavimo.

Tačiau liudytoja nepatvirtino atsakovo teiginių, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl apmokėjimo už prekes tik jas pardavus. Taigi, Å¡alims nesudarius raÅ¡ytinio susitarimo dėl termino, iki kurio turi bÅ«ti apmokėta už prekes, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis. LR CK 6.305 str. 1 d. numatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas (pardavėjas) savo įsipareigojimus įvykdė, prekes atsakovui perdavė, tačiau Å¡is už jas neatsiskaitė. CK 6.314 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi ir prekes ir disponavimo jomis dokumentus, todėl privalėjo su ieÅ¡kovu atsiskaityti visiÅ¡kai, tačiau to nepadarė.

Minėta, jog atsakovas ieÅ¡kovui 2015-12-21, t.y. jau po ieÅ¡kinio pateikimo yra sumokėjęs 1 500 Eur (el. bylos t. 1, l. 30), todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 244 217,82 Eur skolÄ . CK 6.314 str. 5 d. numatyta, jog kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas. CK 6.261 straipsnis nustato skolininko pareigÄ , praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å io kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad palÅ«kanos ir jų tarifai, be kita ko, gali bÅ«ti įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8,05 procento (0,05 % norma + 8) metines palÅ«kanos už laikotarpį nuo mokėti pradelstos datos (2015-07-25) iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme, viso 7 478,22 Eur.

Å io įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu palÅ«kanos ar palÅ«kanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palÅ«kanas. Å ių palÅ«kanų dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma.

Å iame įstatyme nustatytos palÅ«kanos skaičiuojamos už kiekvienÄ sumokėti praleistÄ dienÄ nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, palÅ«kanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palÅ«kanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palÅ«kanų konkurso bÅ«du, arba ribinė palÅ«kanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palÅ«kanų konkurso bÅ«du.

Šiuo atveju teismas sutinka su ieškovo ieškinyje pateiktais argumentais, jog palūkanų pagal šį ieškinį apskaičiavimui taikoma nuo 2015-07-01 iki šio ieškinio padavimo dienos galiojanti 0,05 % fiksuotųjų palūkanų norma, kuri yra skelbiama Europos centrinio banko oficialiame tinklalapyje. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinos 8,05 procento (0,05 % norma + 8) metinės palūkanos už laikotarpį nuo mokėti pradelstos datos iki šios bylos iškėlimo teisme, tačiau teismas laiko, jog ieškovo nurodoma data, nuo kurios jis skaičiuoja palūkanas, nėra tinkama.

Kaip buvo nurodyta aukščiau, tai patvirtino ir pats ieškovas, jog šalys tarėsi dėl tokios apmokėjimo tvarkos - 50 proc. apmokėti per 30 dienų ir 50 proc. per 60 dienų, todėl teismas laiko, jog data, nuo kurios turi būti skaičiuojamos palūkanos, yra ne 2015-07-25, bet 50 proc. sumai, t.y. 122 108,91 Eur (244 217,82 :

2) yra 2015-08-25, o likusiai 50 proc. sumos (122 108,91) data yra 2015-09-25. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovo naudai iš atsakovo viso priteisiama 4 982,05 Eur palūkanų                 (122 108,91 x 8,05 % = 9 829,77 Eur/ 365 d. = 26,93 Eur x 108 d. (2015-08-25 – 2015-12-10) = 2 908,44 Eur; 122 108,91 x 8,05 % = 9 829,77 Eur/ 365 d. = 26,93 Eur x 77 d. (2015-09-25 – 2015-12-10) = 2 073,61 Eur.Dėl tų pačių priežasčių teismas taip pat sprendžia, jog yra pagrįstas, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš atsakovo priteisia 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.).Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 2 738 Eur žyminis mokestis bei 2 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kovo ORI Industria S.p.A ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovo ORI Industria S.p.A (į.k. 01500420201) naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Texbaltic“ (į.k. 301542028) 244 217,82 Eur skolÄ , 4 982,05 Eur palÅ«kanų, 8,05 procentų metines palÅ«kanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos (249 199,87) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-12-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 4 988 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Dainius Rinkevičius