cde0d7e5-57b3-4d26-b69a-e85fa2818a06 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-596-302/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020 pagal ieÅ¡kovo K. N. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurodebt LT“, V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, antstolis I. G. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Ieškovas K. N. patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti tarp atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Eurodebt LT“ (toliau – ir atsakovė Nr. 1), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“, ir V. M. (toliau – ir atsakovas Nr. 2) sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , įpareigoti BUAB ,,Eurodebt LT“ grÄ Å¾inti V. M. 3 000 Eur, o reikalavimo teisę į 72 622,06 Eur skolÄ grÄ Å¾inti BUAB ,,Eurodebt LT“;

2) pripažinti tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės UAB „Protekcija“ (toliau – ir atsakovė Nr.

3) sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , įpareigoti atsakovę Nr. 3 grÄ Å¾inti atsakovui Nr. 2 3 100 Eur; 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. gavo praÅ¡ymÄ dėl BUAB ,,Eurodebt LT“ pabaigos, kuriuo atsakovės Nr. 1 bankroto administratorė informavo, jog yra parduota reikalavimo teisė į ieÅ¡kovo 72 622,06 Eur skolÄ atsakovei Nr. 1, už parduotÄ reikalavimo teisę atsakovė Nr. 1 gavo 3 000 Eur. Naujuoju kreditoriumi tapo atsakovas Nr. 2. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 sudaryta 2019 m. gruodžio 20 d., kasos pajamų orderis iÅ¡raÅ¡ytas 2019 m. gruodžio 30 d.

IeÅ¡kovo teigimu, sužinojęs, kad jis domisi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, atsakovas Nr. 2 perleido įgytÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo skolÄ kitam asmeniui. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 buvo pasiraÅ¡yta 2020 m. sausio 7 d., o sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovei Nr. 3 reikalavimo teisė į skolÄ pereina nuo to momento, kai yra pasiraÅ¡oma sutartis ir atsakovė Nr. 3 sumoka atsakovui Nr. 2 3 100 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė Nr. 3 pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra sumokėjusi atsakovui Nr. 2 sutartyje sutartÄ 3 100 Eur sumÄ , nėra.

Trečiasis asmuo antstolis V. G. priėmė patvarkymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ atsakovę Nr. 1 į atsakovÄ Nr. 2 2020 m. sausio 22 d., kai atsakovas Nr. 2 reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo skolÄ buvo pardavęs atsakovei Nr. 3. Tik 2020 m. vasario 25 d. atsakovas Nr. 2 vykdymo procese buvo pakeistas atsakove Nr. 3, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po reikalavimo perleidimo sutarties tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 pasiraÅ¡ymo.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis. IeÅ¡kovo teigimu, tarp bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“ ir atsakovės Nr. 3 yra susiklosčiusi tokia praktika, pagal kuriÄ bankroto administratorė tiesiogiai arba per kitus asmenis parduoda bankrutavusių įmonių skolas atsakovei Nr. 3, siekiant kuo greičiau baigti bankroto bylas, tačiau faktiÅ¡kai nėra sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys, o, kilus ginčams dėl reikalavimo perleidimo, sutartys sudaromos atgaline data.

Å iuo atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos ne siekiant parduoti reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo skolÄ , o siekiant kuo greičiau užbaigti bankroto bylÄ , tokiu bÅ«du paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių ir ieÅ¡kovo interesus bei teises. Atsakovai, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesÄ Å¾iningi ir tokiais savo veiksmais tikėtina, kad, pažeisdami kreditorių interesus (skola buvo parduota už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ ), siekė asmeninės naudos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Remdamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, CK 1.112 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama ir kad reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu, teismas sprendė, jog reikalavimo teisės perleidimas ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėjo ir ta aplinkybė, kad atsakovas Nr. 2 vykdymo procese buvo pakeistas atsakove Nr. 3 tik praėjus beveik dviem mėnesiams po reikalavimo perleidimo sutarties tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 pasiraÅ¡ymo.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB ,,Eurodebt LT“ bankroto byla trunka ketverius metus, kad bankroto administratorė skolÄ iÅ¡ pradžių bandė iÅ¡ieÅ¡koti per antstolį ir tik antstoliui nustačius, jog ieÅ¡kovas neturi turto ir pajamų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista suma, buvo nuspręsta reikalavimo teises parduoti iÅ¡ pradžių varžytynėse, o po to ir laisvu pardavimu, laikantis teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , jog reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos siekiant kuo greičiau užbaigti bankroto bylÄ , paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių ir ieÅ¡kovo teises bei teisėtus interesus.

7. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal bankroto bylose susiklosčiusiÄ praktikÄ , bankrutavusių bendrovių reikalavimo teisės, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdymo procese apsunkintas, dažnai parduodamos už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , tai paaiÅ¡kinama tuo, jog, įgydamas tokiÄ reikalavimo teisę, asmuo rizikuoja neatgauti skolos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas K. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, ir lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Skundžiamame sprendime teismas neįvertino visų į bylÄ pateiktų įrodymų ir nesusiejo jų su nagrinėto ginčo esme, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo net nėra aiÅ¡ku, kokius įrodymus teismas įvertino, o kuriuos atmetė. 8.2. Teismas neįvertino to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 buvo pasiraÅ¡yta 2020 m. sausio 7 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovei Nr. 3 reikalavimo teisė į skolÄ pereina nuo to momento, kai yra pasiraÅ¡oma sutartis ir atsakovė Nr. 3 sumoka atsakovui Nr. 2 3 100 Eur. Ä®rodymų, kad atsakovė Nr. 3 atsakovui Nr. 2 sumokėjo minėtÄ sumÄ , byloje taip pat nėra, tačiau teismas ir dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė Nr. 3 sumokėjo atsakovui Nr. 2 už perleistÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo skolÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovė Nr. 3 neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. 8.3.

Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad tarp atsakovės Nr. 1 bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“ ir atsakovės Nr. 3 yra susiklosčiusi tokia praktika, pagal kuriÄ bankroto administratorė tiesiogiai arba per kitus asmenis parduoda bankrutavusių įmonių skolas atsakovei Nr. 3, siekdama kuo greičiau baigti bankroto bylas, tačiau faktiÅ¡kai nėra sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys, o, kilus ginčams, reikalavimo perleidimo sutartys sudaromos atgaline data. 8.4.

Skundžiamas sprendimas neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose bei 5 dalies 5 punkte. Teismas nenurodė, kuo remdamasis ieÅ¡kinį atmetė, kodėl neįvertino visų ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, be to, sprendime net nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

9. Atsakovė UAB „Protekcija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priimti į bylÄ 2020 m. sausio 7 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 1 kopijÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 9.1. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, teismas iÅ¡tyrė ir skundžiamame sprendime iÅ¡dėstė visas skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo ir jos pardavimo aplinkybes. 9.2. Remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimas ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, todėl neturėjo ir neturi jokios įtakos ir ta aplinkybė, jog vykdymo procese reikalavimo teisė buvo perleista kitam iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma nė viena aplinkybė ar įstatymo norma, kuri patvirtintų, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar teisėti interesai. Bylinėdamasis ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais siekia vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . 9.3. 2020 m. sausio 7 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 1 kopija bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta, nes teismas to nereikalavo, tačiau, apeliantui skundÄ iÅ¡ esmės grindžiant ta aplinkybe, kad atsakovė Nr. 3 neatsiskaitė su atsakovu Nr. 2, apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas yra teikiamas kartu su atsiliepimu į skundÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujo rašytinio įrodymo 11.

Atsakovė UAB „Protekcija“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2020 m. sausio 7 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 1 kopijÄ .

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Ribojimo teikti naujus įrodymus išimtys CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tik tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas ir 20 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės su atsiliepimu į skundÄ teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių šį įrodymÄ pateikti anksčiau, atsakovė nenurodo, todėl spręstina, kad naujo įrodymo priėmimas Å¡ioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų.

15. Kadangi sÄ lygų taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės nėra, be to, nenustatyta, kad Å¡is įrodymas turėtų esminę reikÅ¡mę nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovės Nr. 3 su atsiliepimu pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ atsisakoma priimti. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 16. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Eurodebt LT“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018 buvo tenkintas BUAB „Eurodebt LT“ bankroto administratorės ieÅ¡kinys dėl 72 622,06 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininko K. N.. Sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. vasario 15 d. bankroto administratorės praÅ¡ymu teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui I. G.

18. BUAB „Eurodebt LT“ kreditoriai įpareigojo bankroto administratorę reikalavimo teisę į K. N. pardavinėti reguliariai mažinant pardavimo kainÄ vienerius metus. Laisvo pardavimo bÅ«du skelbiant internete reikalavimo teisė buvo pardavinėjama tokiomis kainomis: nuo 2019 m. birželio mėnesio už 36 311 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio už 18 156 Eur, nuo 2019 m. spalio mėnesio už 10 893 Eur, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , vienÄ mėnesį renkant pirkėjų pasiÅ«lymus.

Buvo gauti penki pasiÅ«lymai pirkti parduodamÄ reikalavimo teisę, pasiÅ«lymus pateikė UAB „PeVeCinO“, MB „Verslo idėja“, UAB „Protekcija“, UAB „Nimetus“ ir V. M. (atsakovas Nr. 2), kurio pasiÅ«lyta kaina buvo didžiausia. Kadangi nė vienas BUAB „Eurodebt LT“ kreditorius nepareiÅ¡kė noro pirkti reikalavimo teisę didesne nei pasiÅ«lyta kaina, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo teisės perleidimo sutartis su didžiausiÄ sumÄ pasiÅ«liusiu pirkėju, t. y. atsakovu Nr. 2. 2020 m. sausio 7 d. buvo pasiraÅ¡yta dar viena reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas Nr. 2 reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ perleido atsakovei Nr. 3.

Dėl ginčo esmės 19. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 bei atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai.

20. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, o 2 dalyje numatyta, jog, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis. Tai reiÅ¡kia, kad tokie asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir praÅ¡yti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

21. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Taigi, kreditoriaus teisės perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui įgyvendinimas įstatyme bendru atveju nesiejamas su skolininko sutikimu, prieÅ¡ingai, tam skolininko sutikimas nereikalingas (CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalys).

22. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios Å¡alies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo sandoris (cesija) nėra abstraktus savarankiÅ¡kas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius (reikalavimo įgijėjas) neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, ir yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų. Skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo taip pat nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradinio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020 20 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ginčijamais reikalavimo perleidimo sandoriais ieÅ¡kovui nebuvo sukurtos jokios naujos pareigos, iÅ¡skyrus iki tol buvusiÄ pareigÄ vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018, o piniginio pobÅ«džio reikalavimo teisių perleidimo atvejais paprastai laikoma, kad kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikÅ¡mės, nes pastarajam nėra svarbu, kam sumokėti pinigus.

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, tačiau ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno argumento, kuris patvirtintų, jog, sudarant ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, kokiu nors būdu buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

25. Atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sandorio esmę ir į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ perleidimas taip pat ir ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, susijusios su iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimu vykdymo procese, jo teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ginčijamais sandoriais negalėjo bÅ«ti pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar teisėti interesai, kurie galėtų bÅ«ti ginami reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 tarpusavio atsiskaitymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo pareigai atsiskaityti pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018, todėl detaliau Å¡iuo aspektu nepasisakoma.

27. IÅ¡ procesinių dokumentų turinio matyti, kad reikalavimo perleidimo sandoriai ginčijami kaip apsimestiniai, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iais sandoriais buvo siekiama kuo greičiau užbaigti bankroto bylÄ , tokiu bÅ«du paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių interesus bei teises, o ne parduoti reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo skolÄ . Ä®vertinus bylos duomenis, nėra pagrindo sutikti ir su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais.

28. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Eurodebt LT“ bankroto byla jau trunka daug metų (nutartis, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d.), todėl, antstoliui nustačius, kad ieÅ¡kovas neturi turto ir pajamų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma priteista suma, BUAB „Eurodebt LT“ kreditorių sprendimas reikalavimo teises parduoti iÅ¡ varžytynių, o vėliau laisvu pardavimu, laikantis teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų, yra racionalus, suprantamas ir atitinkantis bankroto bylose susiklosčiusiÄ praktikÄ .

29. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje apraÅ¡yti kiekvienÄ teismui pateiktÄ Ä¯rodymÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia ieÅ¡kovo nuomonė dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimo ir dėl jo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

30. Apeliantas teisingai pastebi, kad skundžiamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau Å¡is formalus CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog jis nesutrukdė ieÅ¡kovui pasinaudoti teise į apeliacijÄ , nagrinėjamu atveju taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis kokios nors įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

31. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam ginčui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, susijusius su reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ atsiradimu bei jos perleidimu kitiems kreditoriams, taip pat aiÅ¡kiai nurodė motyvus (reikalavimo teisės perleidimas ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos), kuriais remdamasis ieÅ¡kinį atmetė. Dėl bylos procesinės baigties 32. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovės UAB „Protekcija“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė