cde0a84d-dcd7-4239-a241-e30775262354 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2454-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08951-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 43.2.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinį atsakovams L. B. ir A. B. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir L. B. 3 000 Lt be pagrindo įgytÄ turtÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas atliko 3 000 Lt sumos bankinį mokėjimo pavedimÄ Ä¯ bendrÄ atsakovų banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas“ Vilniaus I filiale.

Mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta "paskola", tačiau tarp Å¡alių iÅ¡ tikrųjų nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Dėl Å¡ios priežasties minėti 3 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas pervedė į atsakovų banko sÄ skaitÄ , yra jų be pagrindo įgytas turtas ir jis grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui.Atsakovė L. B. paaiÅ¡kino, kad į jos sÄ skaitÄ ieÅ¡kovo pervesti 3 000 Lt buvo ne paskola, bet dalinis jos patirtų nuostolių atlyginimas dėl to, kad ieÅ¡kovas neįvykdė 2010 m. vasario 17 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto – buto su terasa ir garažu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise reikalavimų.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas vilkino pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir pinigų sumokėjimÄ bei sutartį pasirašė tik 2010 m. liepos 20 d., o pinigus sumokėjo 2010 m. rugpjūčio 10 d., dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Todėl pagal Å¡alių susitarimÄ 3 000 Lt į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervesta nuostolių atlyginimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinį tenkino. IeÅ¡kovo A. L. naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir L. B. teismas priteisė 3 000 Lt be pagrindo įgytÄ turtÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. spalio 5 d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 109,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo vertinimu, nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. atliktame mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „paskola“, tačiau tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp jų nebuvo sudaryta paskolos sutartis.

Teismas nurodė, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Civilinio kodekso nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo atstovo teigimu, 3000 Lt ieÅ¡kovo sÄ skaita atsakovai įgijo dėl Å¡io neatsargumo, suklydus.Teismas nurodė, kad atsakovė L. B. teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę piniginiai-turtiniai santykiai – Å¡alys 2010 m. vasario 17 d. buvo sudarę preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

Vilniaus miesto 35-Ä jame notaro biure 2010 m. liepos 20 d. buvo patvirtinta Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartis. Ä® bylÄ pateiktas Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl pinigų pervedimo ir kt. Teismo vertinimu, pateiktuose dokumentuose nėra nurodytos ieÅ¡kovo pareigos atlyginti nuostolius. Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs jai atlyginti nuostolius, o taip pat raÅ¡ytinių įrodymų, jog Å¡alių susitarimu į atsakovės sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas turėjęs pareigÄ Ä¯neÅ¡ti 3 000 Lt.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neįrodė, jog ieÅ¡kovas į jų sÄ skaitÄ pervesdamas 3 000 Lt sumÄ elgėsi pagal Å¡alių susitarimÄ atlyginti nuostolius, o tai reiÅ¡kia, kad nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. L. ieÅ¡kinį dėl 3 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti kaip nepagrįstÄ bei atleisti atsakovę L.

B. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.Atsakovė nurodo, jog teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir vertino tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir neteisingai nustatė tikrÄ jį ginčo teisinį santykį, atsakovei nebuvo suteikta teisė gintis ir apsiginti, teismas įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, pažeidė įrodymų verinimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Nurodo, kad atsakovės pateiktos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties 1.4 punkte numatyta, jog A.

L. turėjo pasiraÅ¡yti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir iki 2010 m. gegužės 1 d. sumokėti atsakovei. Tačiau ieÅ¡kovas vilkino Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir pinigų sumokėjimÄ bei Å¡iÄ sutartį pasirašė tik 2010 m. liepos 20 d., o pinigus sumokėjo 2010 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė nurodo, kad dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų ji patyrusi nuostolius. Atlikdamas 2010 m. rugpjūčio 3 d. bankinį 3000 Lt sumos pavedimÄ , ieÅ¡kovas kompensavo dalį patirtų nuostolių, nors minėtos sumos sumokėjimas ir nėra numatytas sutartyje.Teismo sprendime teigiama, kad pateiktuose dokumentuose nėra nurodytos ieÅ¡kovo pareigos atlyginti nuostolius, tačiau preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad prievolę pažeidusi Å¡alis privalo atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Atsakovė teigia, kad ieškovas pažeidė prievolę ir nesumokėjo jai sutartų pinigų iki 2010 m. gegužės 1 d., vadinasi, vadovaujantis anksčiau nurodytu sutarties punktu, jis privalėjo atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius, o jo pervesta 3 000 Lt suma kaip tik ir yra dalinis atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas. Atsakovė pažymi, kad teismas privalėjo išaiškinti, kokiu pagrindu ieškovas atsakovei pervedinėjo pinigus, jeigu nebuvo jokios prievolės jų pervedinėti. Ieškovas A.

L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ visa apimtimi, svarstyti klausimÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo sprendimÄ naikinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. įtvirtinta pareiga Å¡alims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog jai nesuteikta teisė gintis bei apsiginti, tačiau Å¡ios aplinkybės atsakovė nepagrindžia. IeÅ¡kovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ , tačiau jeigu asmuo netinkamai naudojasi CPK nuostatomis arba piktnaudžiauja jomis, teismas gali atsisakyti ginti jo pažeistÄ teisę (Civilinio kodekso 1.137 str. 3 d.). Teisme atsakovei buvo suteikta galimybė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus paaiÅ¡kinti teismo posėdžio metu ir pateikti atsikirtimus į ieÅ¡kovo pateiktÄ reikalavimÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė Å¡iomis galimybėmis pasinaudojo pateikdama teismui procesinius dokumentus ir paaiÅ¡kindama savo pozicijÄ dėl kilusio ginčo. Atsakovė nepagrindžia ir apeliaciniame skunde iÅ¡sakyto teiginio, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tokia atsakovės pozicija laikytina piktnaudžiavimu turimomis proceso teisėmis, kadangi atsakovė tokiu bÅ«du sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir jos iÅ¡sprendimÄ (CPK 95 str. 1 d.). IeÅ¡kovas nurodo, kad nesutinka, jog dėl preliminaraus susitarimo nevykdymo dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovai galimai patyrė nuostolių.

Tam, kad atsakovai įgytų teisę į nuostolių atlyginimÄ , jie turėjo kreiptis į teismÄ ir įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas Å¡iems nuostoliams priteisti (Civilinio kodekso 6.245 str.). Nei vienas iÅ¡ atsakovų nesikreipė į teismÄ dėl nuostolių priteisimo. Atsakovė niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, Susitarime su ieÅ¡kovu atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, jog dėl ieÅ¡kovo uždelstų terminų pagal preliminariÄ sutartį nekelia jokių reikalavimų, o apeliaciniame skunde atsakovė nurodo prieÅ¡ingas savo prisiimtiems įsipareigojimams aplinkybes.

Be to, ieÅ¡kovas teigia esant nelogiÅ¡ka, jog 2010 m. liepos 22 d. atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 13 000 Lt, nors, pasak jos, ji turinti teisę į neva jos patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas pažymi, jog ginčo sumÄ atsakovams pervedė be teisinio pagrindo, todėl Å¡i suma ieÅ¡kovui buvo pagrįstai ir teisėtai priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu. Remdamasis CPK 95 str. 1 d., ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir juo siekiama ne apginti neva pažeistÄ atsakovės teisę, o vilkinti sprendimo vykdymÄ .

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jos argumentus grindžiančių įrodymų, be to, atsakovės piktnaudžiavimÄ procesu ir siekį vilkinti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ rodo byloje surinkti dokumentai – atsakovės 2011 m. lapkričio 14 d. praÅ¡ymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurį pirmos instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , atsakovė vengė atvykti į paskirtus teismo posėdžius ir tokiu bÅ«du siekė vilkinti bylos nagrinėjimo procesÄ . Todėl atsakovas mano, jog yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ atsakovei skyrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Nesant vieÅ¡ojo intereso byla apeliacine tvarka nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio bei faktinio pagrindų suformuotose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto (pinigų) grÄ Å¾inimo (CK 6.237–6.242 str.).CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nors apeliantė ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2010-08-03 atliko 3000 Lt sumos bankinį mokėjimo pavedimÄ Ä¯ atsakovų bendrÄ banko sÄ skaitÄ (b. l. 5).

Mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „paskola“, nors tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp jų nebuvo sudaryta paskolos sutartis (b. l. 17). Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 str. nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). BÅ«tent minėtų sÄ lygų buvimas sudaro teisinį pagrindÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui tarp Å¡alių kilusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliacinį skundÄ nagrinės Å¡ių juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių nustatymo kontekste.

             Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovo kaltės nustatytu terminu nebuvo pasiraÅ¡yta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovas pervesdamas 3000 Lt kompensavo jos patirtus nuostolius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės argumentacija nesutinka. Bylos duomenys tvirtina, Å¡alys 2010-02-17 sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto – buto su terasa ir garažu adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise sutartį, pagal kuriÄ pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sutarė sudaryti iki 2010-05-01 (Sutarties 1.4 p.).

Vilniaus miesto 35-Ä jame notaro biure 2010-07-20 buvo patvirtinta Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 43-52). Ä® bylÄ pateiktas Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl pinigų pervedimo ir kt. (b. l. 58-60). IÅ¡ preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų matyti, jog Å¡alys susitarė, jog prievolę pažeidusi Å¡alis privalo atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (Sutarties 4.5 p.). Kadangi nuostolius privalo atlyginti Å¡alis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, pirmiausia reikalinga nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas - kaltę (CK 6.248 str.), jÄ sÄ lygojusius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str.).

Å iuo atveju apeliantė jokių civilinės atsakomybės sÄ lygų konkrečiai nenurodė bei neįrodė. Kaip matyti, duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovė iki pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo kreipėsi į atsakovÄ dėl nuostolių atlyginimo, byloje nėra. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius (CPK 178 str.). Nors apeliantė nurodo, kad dėl laiku nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieÅ¡kovo kaltės patyrė 3000 Lt dydžio nuostolius, tačiau taip teigdama prieÅ¡tarauja pati sau, nes apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas atsakovei pervedė pinigus, t.y. pati atsakovė patvirtina, jog pinigai buvo pervesti nesat tam jokio pagrindo, kÄ patvirtina ir byloje esantis susitarimas (b.l.

58) iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, jog jokių reikalavimų pagal preliminariÄ sutartį gegužės 1 dienos, nekelia. Taigi pati apeliantė patvirtino, jog ieÅ¡kovo kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pavėluoto sudarymo nėra ir nuostolių dėl to nepatyrė. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo atsakovei pervesti 3000 Lt buvo nepagrįstai, nesant tam jokio pagrindo.CPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas.

Teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, nesigilino į ginčo esmę, nepasisakė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas atsakovei pervedė pinigus.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, tyrė byloje esančius įrodymus, vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei teisingai nusprendė, kad atsakovui pinigai buvo perduoti be teisinio pagrindo, nesant Å¡alių susitarimo. Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas padarė tinkamÄ teisinę iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju galima manyti atsakovę įgijus pinigus be pagrindo. Teismo vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog priimant sprendimÄ atsakovei nebuvo duota teisė apsiginti, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovei buvo suteiktos visos galimybės naudotis savo procesinėmis teisėmis, atsakovė teikė reikalingus procesinius dokumentus, savo paaiÅ¡kinimus, domėjosi bylos eiga. Nors teismo posėdžiuose atsakovė nedalyvavo, kaip ji pati yra nurodžiusi dėl savo sveikatos bÅ«klės, tačiau tinkamu jos interesų atstovavimu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati nepasirÅ«pino bei neprašė teismo jai tokiÄ galimybę suteikti ar užtikrinti, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrintos galimybes naudotis jai įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis.Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimÄ teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iÅ¡ anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, nuo Å¡ios praktikos nukrypo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti skundžiamÄ iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                     Henrichas Jaglinskis