Legislator Case Law & Legislation
2021-10-06 Nr. AB-20341-3-61-3-03992-2019-8 AI generated

2021-10-06 Nr. AB-20341-3-61-3-03992-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-06 Nr. AB-20341-3-61-3-03992-2019-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemė ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-10-06 Nr. AB-20341-3-61-3-03992-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Nesuprantama, kokiu būdu NMA 2019 m. spalio 25 d. sprendime suskaičiavo 8 882,16 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą. Jeigu taikomas papildomas paramos dydžio sumažinimas taikant sankciją, tai skola galėjo būti 6 546,40 Eur, bet jokiu būdu ne 8 882,16 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Kitame NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime Išmokų ir sankcijų lentelės 17 eilutėje ir Ilgalaikės sankcijos lentelės 1 eilutėje sankcijos pritaikytos paramos programai „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte“, t. y. tarpusavyje nesusieti du NMA sprendimai: 2019 m. spalio 25 d. sprendimas ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2197-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03992-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 29.1.3; 29.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemė ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą (kurį vėliau patikslino), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SP1-1616-(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimas); 2) panaikinti NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. BR6-3585885 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalį) (toliau – ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas); 3) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai neteisėtai įskaitytą susietąją paramą už plotą (8 758,86 Eur) ir ilgalaikę sankciją susietosios paramos (6 798,08 Eur) (iš viso –15 556,94 Eur); 4) priteisti iš NMA atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. Pareiškėja 2017 m. gegužės 25 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2017 m. paraiška), kurioje deklaravo 300,35 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, tarp kurių buvo ir 2014 m. spalio 2 d. įveisto šaltalankių uogyno 39,38 ha plotas. NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyrius, 2017 m. spalio 10 d. atlikęs valdos patikrą, nustatė, kad pagal 2014 m. spalio 2 d. galiojusius teisės aktų reikalavimus įveistas šaltalankių uogynas neatitinka 2017 m. galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl paraiškoje deklaruotų šaltalankių laukuose išskyrė sublaukus ir juose pakeitė pasėlio kodą į ganyklos arba pievos iki 5 metų. Tokiu būdu iš deklaruoto 39,38 ha šaltalankių uogyno ploto NMA uogynu pripažino tik 9,24 ha, o 30,14 ha šaltalankių uogyno tarpueilių pripažino pievomis ir ganyklomis. Baigusi administruoti pareiškėjos paraišką, NMA priskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjai 109 111,01 Eur paramos, tačiau nusprendė neišmokėti 18 942,97 Eur paramos taikydama sankciją (poveikio priemonę) už „įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą“. Pareiškėja siekė geranoriškai išspręsti nesusipratimą ir daug kartų kreipėsi į NMA, prašydama patikslinti, iš naujo peradministruoti paraišką, išmokant priklausančią paramą, tačiau NMA naujo sprendimo nepriėmė, tuo pačiu kitais metais skolos nenustatė ir sankcijų netaikė. Esant šiai situacijai, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad jai daugiau skolų (sankcijų), susijusių su paraiška už šaltalankių laukus, nebus taikoma. Visgi NMA vienašališkai, neinformavusi pareiškėjos, iš išmokų, gautinų už 2019 m. pateiktą paraišką, išskaitė ir neišmokėjo pareiškėjai 8 758,56 Eur susietosios paramos už plotą ir taikė 6 798,08 Eur ilgalaikę sankciją, iš viso – ir 15 556,64 Eur.

1.2. Nesuprantama, kokiu būdu NMA 2019 m. spalio 25 d. sprendime suskaičiavo 8 882,16 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą. Jeigu taikomas papildomas paramos dydžio sumažinimas taikant sankciją, tai skola galėjo būti 6 546,40 Eur, bet jokiu būdu ne 8 882,16 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Kitame NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime Išmokų ir sankcijų lentelės 17 eilutėje ir Ilgalaikės sankcijos lentelės 1 eilutėje sankcijos pritaikytos paramos programai „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte“, t. y. tarpusavyje nesusieti du NMA sprendimai: 2019 m. spalio 25 d. sprendimas ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas.

1.3. NMA neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas:

i) nepagrįstai taikė mišraus pasėlio taisyklę daugiamečių sodinių augalams – šaltalankių uogynui; ii) neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-288 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės) 45.4 punktą, kuriame buvo keliamas reikalavimas vidutiniam augalų tankiui uogynų plotuose: 600 vnt/ha. Šį reikalavimą pareiškėja atitiko ir tai patvirtina VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 16 d. atlikta ekologinės gamybos ūkio patikra (visi kiti taisyklių pakeitimai ir reikalavimai uogynų plotams teisės aktuose buvo nustatyti vėliau, po to kai pareiškėja jau buvo įveisusi uogyną, ir atgaline tvarka negali būti taikomi); iii) NMA pareiškėjos deklaruotiems šaltalankių laukams, kurie atitinka žalinimo išmokos reikalavimus, nepagrįstai pritaikė 2014 m. kovo 11 d.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 639/2014) žalinimo išmokos, o konkrečiai vieno iš jos elementų – pasėlių įvairinimo – reikalavimus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.) (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) 32.3 punkte buvo aiškiai reglamentuota, kad „Pareiškėjui nereikia įvairinti pasėlių, t. y. jis atitinka pasėlių įvairinimo reikalavimą, kai: 32.3. paraiškoje deklaruoti vien daugiamečių sodinių plotai.

Tokia paraiška iš karto atitinka žalinimo išmokos reikalavimus“. Minėtose taisyklėse aiškiai reglamentuota, kad sodams ir uogynams pasėlių įvairinimo taisyklė negalioja; iv) NMA 2017 m. spalio 10 d. atlikdama pirmąją patikrą pamatavo ne atstumą nuo kraštinių (išorinių) uogyno eilių, o atstumus tarp vidinių uogyno eilių (tarpueilių). Tokiu būdu NMA neteisėtai išskaidė uogyno tarpueilius į papildomus pievų sublaukus. Vadovaujantis Tiesioginių išmokų taisyklių 8.4 punktu, šaltalankių uogyno tarpueiliuose turi būti laikoma pieva (kas ir buvo daroma), kuri turėjo būti nušienauta iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (kas buvo padaryta ir jokio pažeidimo neužfiksuota);

v) NMA pamatavo ne atstumą nuo uogyno kraštinės eilės ir galaulaukės atstumą nuo uogyno iki lauko ribų, o, pažeisdama Tiesioginių išmokų taisyklių 7.14.2 punkto reikalavimus, pamatavo atstumus tarp šaltalankių uogyno tarpueilių; vi) NMA neteisingai pritaikė teisės normą, nes Tiesioginių išmokų taisyklių 2 priedo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos pildymo instrukcijos (2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) 30 punkte buvo reglamentuota, kad „Pildant paraišką, naudmenų ir kitų plotų kodai surašomi pagal pateikiamą „Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių“, o paramos priemonių ir schemų suderinamumas pateikiamas „Paramos suderinamumo matricoje“.

Paramos suderinamumo matricos pirmoje eilutėje matyti, kad tiesioginės išmokos paramos schema yra suderinama su SP (susietosios paramos) ir EK (ekologinio ūkininkavimo) paramos schemomis, iš to darytina išvada, kad ekologiškai auginamų šaltalankių laukai yra tinkami susietajai paramai. Negali būti, kad aukštesnius (griežtesnius) paramos reikalavimus atitinkantis EK (ekologinio ūkininkavimo) plotas neatitiktų SP (susietosios paramos) reikalavimų; vii) NMA neteisingai pritaikė neteisingo deklaravimo sankciją. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vienos reikalaujamos neteisingo deklaravimo sąlygos, nes 39,38 ha ploto šaltalankių laukai valdomi teisėtai (nėra valdymo reikalavimo pažeidimo), nors ir mažas, tačiau šaltalankių derlius (uogos) buvo, be to, derliumi galima laikyti ir šaltalankių lapelius.

Buvo prižiūrimi ir nušienaujami šaltalankių uogyno tarpueiliai (nėra žemės ūkio veiklos pažeidimo). Būtent NMA, pažeisdama Tiesioginių išmokų taisyklių 7.14.2 punkto reikalavimus, pamatavo atstumą ne tarp išilgai kraštinių (išorinių) uogynų eilių, o atstumus tarp vidinių uogyno eilių, ir uogyno tarpueilius, kuriuose pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 8.4 punkto reikalavimus, buvo pieva, NMA šiuos tarpueilius neteisėtai išskaidė į sublaukus. NMA neatsižvelgė į tai, kad Paramos suderinamumo matricoje SP (susietoji parama) ir EK (ekologinis ūkininkavimas) yra tarpusavyje suderinti.

Tačiau NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime, Išmokos ir sankcijų lentelės 6 eilutėje, Ekologinio ūkininkavimo paramos schemai paliko tą patį deklaruotą šaltalankių uogyno 39,38 ha plotą, o tos pačios lentelės 12 eilutėje Susietosios paramos schemai nustatė sumažintą 9,21 ha tų pačių šaltalankių laukų plotą. Tokiu būdu NMA pažeidė Paramos suderinamumo matricą, nes tarpusavyje suderintas paramos schemas padarė nesuderinamomis schemomis.

1.4. Ginčijamas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas neatitinka tokiam aktui keliamų reikalavimų. Sprendimas prieštarauja paties atsakovo sprendimais (raštais) nustatytoms aplinkybėms. NMA nuo pat 2017 m. nesiekė nemokėti ir (ar) susigrąžinti 8 882,16 Eur susietąją paramą, o toks siekis, paėjus 2 metams, laikytinas piktnaudžiavimu ir yra nesuderinamas su gero administravimo principu. NMA vykdytas pareiškėjos 2017 m. paraiškos administravimas prieštarauja Tiesioginių išmokų taisyklių 82.12 punkto reikalavimams. Pirmiausia pareiškėja turėjo būti informuota apie apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas ir tik po to informuota apie sprendimą dėl skolos. Šiuo atveju NMA pirmiau priėmė 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir tik po to priėmė 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą, kuris tik 2019 m. lapkričio 28 d. jau po skundo padavimo teismui buvo patalpintas NMA portale ir atsiųstas el. paštu. NMA pirmiau priskaičiavo pareiškėjai skolą, o tik vėliau informavo apie išmokos sumą ir taikomas sankcijas. Be to, NMA kas du mėnesius nuolat keturis kartus keitė savo sprendimus. Tad NMA, kas du mėnesius keičiant ir priimant vis naujus savo sprendimus, buvo apsunkintas pareiškėjos teisių ir interesų gynimas, nes apskundus vieną sprendimą, po dviejų mėnesių priimamas vis naujas sprendimas, o tai nėra suderinama su gero viešojo administravimo principu. 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas priimtas nesudarius galimybės pareiškėjai pateikti savo pastabas, argumentus, įrodymus ir (ar) anksčiau ginčyti NMA sprendimus (raštus).

2. Atsakovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodo, kad NMA 2017 m. spalio 10 d. atliko pareiškėjos 2017 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose rasti įsiterpę kitos kultūros augalai. 2017 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas buvo 39,38 ha, o kadangi atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose rasti įsiterpę kitos kultūros augalai, vertinta, kad faktinis plotas yra 9,24 ha, todėl 2017 m. paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 30,14 ha, t. y. daugiau nei 50 proc. Dėl šio nustatyto pažeidimo pareiškėjai buvo taikytos sankcijos (poveikio priemonės). Pareiškėja pateikdama 2017 m. paraišką privalėjo tinkamai deklaruoti šaltalankių uogynus ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu NMA darbuotojas rastų visame 2017 m. paraiškoje deklaruotų laukų plote deklaruotą pasėlį (šaltalankių uogyną).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad NMA suteikta teisė ankstesniais ir einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo. NMA pastebėjusi, kad neteisingai suadministruota pareiškėjos 2017 m. paraiška, ją peradministravo kelis kartus. Paraiška buvo baigta administruoti priimant galutinį ir išsamų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą. Apie visų sprendimų priėmimą pareiškėja buvo informuota įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai numato galimybę NMA jau pateiktas paraiškas peradministruoti pakartotinai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos 2017 m. paraišką peradministruodamas kelis kartus atsakovas teisės aktų nuostatų nepažeidė. 2017 m. paraiškos peradministravimas, kaip veiksmas, laikytinas teisėtu.

6. Teismas pabrėžė, kad NMA, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjos 2017 m. paraišką, priėmė 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą, kuriame nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytus pažeidimus ir teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasi priėmė išvadą dėl sankcijų taikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo tvirtinti, kad šis sprendimas turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime nurodyta, kad patikros vietoje atlikimo metu paraiškoje deklaruotuose laukuose rasti įsiterpę kitos kultūros augalai. Nustatyti duomenys buvo užfiksuoti patikros ataskaitoje, apie kurios priėmimą pareiškėja buvo informuota elektroniniu paštu ir NMA portale. Patikros ataskaitos rezultatų pareiškėja neskundė, taip pat nenurodė, kad apie rezultatus nebuvo informuota. Teismas neturėjo pagrindo abejoti NMA nustatytais duomenimis, juo labiau, kad ir pareiškėja nustatytų duomenų nepaneigė. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo ydingumo skunde nurodytais argumentais neįrodė.

7. Teismas nustatė, kad NMA paraiškos administravimo metu atliko pareiškėjos ūkio patikrą bei nustatė nurodytuose kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS) neatitikimus t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 20,10 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas 15,60 ha GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų) plotas; 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5, kuriame deklaruotas 6,17 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas 4,84 ha GPŽ plotas; 3) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 10,14 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas 7,37 ha GPŽ plotas; 4) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,21 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas 0,18 ha GPŽ plotas; 5) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,76 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas 2,15 ha GPŽ plotas.

8. Teismas pabrėžė, kad NMA, įgyvendinama jai priskirtas funkcijas, veikia teisės aktų nustatyta tvarka. Parama gali būti mokama tik už deklaruotą plotą, kuris atitinka paramos skyrimo kriterijus. Patikros vietoje metu nustatytos aplinkybės, kad deklaruotuose laukuose neauga pareiškėjos paraiškoje nurodyti šaltalankių sodinukai, yra pagrindas konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad NMA patikros metu būtų netinkamai apskaičiavusi buvusių sodinukų plotą. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo 2019 m. spalio 25 d. sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo. Pagal 2017 m. paraišką bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas buvo 39,38 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas – 9,24 ha. Iš to akivaizdu, kad 2017 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau kaip 50 proc. Teismas konstatavo, kad visos sankcijos buvo pritaikytos remiantis teisiniu reguliavimu, įvertinus deklaruoto ploto sumažėjimą.

9. Teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 10. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti NMA 2019 m. spalio 25 d. sprendimą; 2) panaikinti NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalį); 3) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai neteisėtai įskaitytą susietąją paramą už plotą (8 758,86 Eur) ir ilgalaikę sankciją susietosios paramos (6 798,08 Eur) (iš viso – 15 556,94 Eur); 4) priteisti iš NMA atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas neįsigilino į Taisyklių 95 punkto reikalavimus ir padarė neteisingą išvadą, nes Taisyklių 95 reikalauja dviejų sąlygų (atlikti patikrą vietoje / administracinį patikrinimą ir nustatyti paramos gavimo pažeidimą). Nepalankūs pareiškėjai sprendimai priimti 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. neatlikus jokio administracinio patikrinimo ir (arba) patikros vietoje, todėl nesant teisinio pagrindo NMA keitė savo sprendimus be administracinių patikrų ir be patikrų vietoje, iš esmės pažeisdama Taisyklių 95 punkto reikalavimus, nes NMA daugiau neatliko jokių patikrų vietoje ir jokių administracinių patikrų. Pareiškėja nepažeidė paramos gavimo sąlygų ir laikotarpiu po patikros vietoje iki galutinio sprendimo nebuvo nustatyta jokių naujų paramos gavimo sąlygų pažeidimų.

10.2. Teismas neįsigilino ir neatkreipė dėmesį į labai svarbią aplinkybę, kad šaltalankiai buvo pasodinti ir auginami vadovaujantis EKO taisyklių 45.4 punktu, kuriame buvo keliamas reikalavimas vidutiniam augalų tankiui uogynų plotuose: 600 vnt/ha. NMA ketvirtą ir penktą kartą be jokių patikrų „peradministravusi“ pareiškėjos paraišką pažeidė Paramos suderinamumo matricą, nes tarpusavyje suderintas SP (susietosios paramos) ir EK (ekologinio ūkininkavimo) paramos schemas padarė nesuderinamomis schemomis.

10.3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad pareiškėja deklaravo ekologiškai auginamus šaltalankius, o ekologiškai auginamų šaltalankių plotas matuojamas augalų skaičiumi hektare, bet ne šaltalankių augalų užimamu plotu hektare (NMA interpretacija). Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad NMA nei patikros vietoje metu, nei paraiškos administravimo metu neužfiksavo mažesnio nei 600 šaltalankių vnt./ha reikalavimo pažeidimo.

10.4. Pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 7.14.2 punktą NMA šaltalankių uogyno lauko plotą turėjo matuoti atitinkamai 4 m nuo kraštinės uogyno ribos ir 8 m galulaukėse. Tačiau faktiškai NMA pamatavo ne atstumą nuo uogyno kraštinės eilės ir galulaukės atstumą nuo uogyno iki lauko ribų, o, pažeisdama minėto 7.14.2 punkto reikalavimus, pamatavo atstumus tarp šaltalankių uogyno tarpueilių.

10.5. NMA pareiškėjos deklaruotiems šaltalankių laukams, kurie atitinka žalinimo išmokos reikalavimus, nepagrįstai pritaikė Reglamento Nr. 639/2014 žalinimo išmokos, o konkrečiai vieno iš jos elementų – pasėlių įvairinimo – reikalavimus. Tokiu būdu NMA vadovaudamasi „Žalinimo paramos taisykle“ sankcionavo susietosios paramos išmokas, t. y. NMA vadovavosi ne tuo teisės aktu, o teismas dėl šio argumento nieko nepasisakė. NMA taip pat nepagrįstai mišraus pasėlio taisyklę pritaikė daugiamečių sodinių augalams (ne pasėliui ir net ne mišriam pasėliui), o šaltalankių uogynui. Tokiu būdu NMA vadovaudamasi „Žalinimo paramos taisykle“ sankcionavo susietosios paramos išmokas, t. y. NMA vadovavosi ne tuo teisės aktu, o teismas dėl šio argumento irgi nieko nepasisakė.

11. Atsakovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgė ir įvertino visus ginčui svarbius aspektus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2019 m. spalio 25 d. ir NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalies) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NMA išmokėti pareiškėjai neteisėtai įskaitytą susietąją paramą už plotą (8 758,86 Eur) ir ilgalaikę sankciją susietosios paramos (6 798,08 Eur) (iš viso – 15 556,94 Eur).

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad NMA 2019 m. spalio 25 d. ir NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalis) yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundo (patikslinto skundo) reikalavimus tenkinti, t. y. panaikinti NMA 2019 m. spalio 25 d. ir NMA 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalį) ir įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai neteisėtai įskaitytą susietąją paramą už plotą (8 758,86 Eur) ir ilgalaikę sankciją susietosios paramos (6 798,08 Eur) (iš viso – 15 556,94 Eur).

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. NMA 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalimi) konstatuota, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 25 d. pateiktoje paraiškoje neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą, t. y. pareiškėja minėtoje paraiškoje deklaravo 39,38 ha šaltalankių uogyno plotą, tačiau buvo nustatytas tik 9,24 ha šaltalankių uogyno plotas. Todėl NMA, vadovaudamasi nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais (Tiesioginių išmokų taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.) 4.11, 4.19, 92 punktais, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 823 redakcija) 7.1.3 punktu ir kt.), priėmė minėtus sprendimus, kuriais nuspręsta pareiškėjai taikyti 8 882,16 Eur paramos neskyrimo (išmokėtos paramos sugrąžinimo) sankciją už neteisingai deklaruotą šaltalankių uogyno plotą (kai deklaruoto ir faktiškai nustatyto pasėlio ploto skirtumas yra didesnis nei 50 proc.) ir taikyti papildomą 6 798,08 Eur ilgalaikę sankciją (t. y. pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamą paramos dydžio sumažinimą, kuris papildo einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją).

17. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas įrodymų vertinimo taisykles ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje pateiktoje NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus paraiškos patikroje vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 17-1011874713-D4-2 nurodytų duomenų, nustatytų patikros vietoje metu, pagrindu padaryta išvada, kad faktinis šaltalankių uogyno plotas buvo tik 9,24 ha. Nėra ginčo, kad minėtą patikrą vietoje atliko ir minėtą ataskaitą užpildė kompetentingas NMA specialistas, turintis tokiai patikrai atlikti reikalingas žinias ir gebėjimus. Nors pareiškėja kvestionuoja minėtą patikros rezultatą, tačiau jokių įrodymų (pvz., kito kompetentingo specialisto atlikto analogiško patikrinimo duomenų), kurie būtų pagrindas paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, kad šaltalankių uogynų plotas buvo tik 9,24 ha, nepateikė. Pagal Tiesioginių išmokų taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.) 7.14.2 punktą deklaruojant uogynus į verslinio uogyno plotą, tinkamą paramai gauti, įtraukiamas iki 4 m atstumas išilgai kraštinių (išorinių) uogynų eilių, reikalingas sodo technikai pravažiuoti; jeigu uogynas yra aptvertas tvora, atstumas nuo kraštinės eilės uogų krūmynų lajos iki tvoros gali būti ne daugiau kaip 4 m arba ne daugiau kaip 8 m galulaukių atveju, o tvoros riba yra laikoma uogyno ploto riba. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad atliekant aptartą patikrinimą vietoje būtų netinkamai vadovautasi minėta nuostata, kuri įtvirtina, kas yra laikoma uogyno plotu, tinkamu paramai gauti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aptartos patikrinimo ataskaitos duomenimis ir pagrįstai pripažino aplinkybę, kad faktinis šaltalankių uogynų plotas buvo tik 9,24 ha.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad šiuo atveju buvo pažeistas Tiesioginių išmokų taisyklių 95 punktas, pažymi, kad tiek jos 2017 m. gegužės 25 d. paraiškos pateikimo metu galiojusioje Tiesioginių išmokų taisyklių 95 punkto redakcijoje, tiek ginčijamų NMA sprendimų priėmimo metu galiojusioje Tiesioginių išmokų taisyklių 89 punkto redakcijoje (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-959 redakcija) buvo nustatyta, kad „Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.“ Minėta nuostata lingvistiniu metodu aiškintina taip, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, arba atlikusi administracinį patikrinimą, arba patikrą vietoje, arba ir administracinį patikrinimą, ir patikrą vietoje bei administracinio patikrinimo ir (arba) patikros vietoje metu nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Administracinis patikrinimas savo esme laikytinas veiksmu, kurio metu vertinami (pervertinami) jau anksčiau nustatyti įvertinti duomenys, o patikra vietoje savo esme laikytina veiksmu, kurios metu nustatomi faktiniai duomenys, kurie įvertinami priimant atitinkamus sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju NMA šioje byloje vertinamas sankcijas (poveikio priemones) taikė atlikusi administracinį patikrinimą, t. y. pervertinusi jau patikros vietoje metu nustatytus duomenis ir tuo pagrindu nustačiusi neteisingai deklaruotą šaltalankių uogyno plotą.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti tiek Tiesioginių išmokų taisyklių 95 punkto, galiojusio 2017 m. gegužės 25 d. paraiškos pateikimo metu, tiek Tiesioginių išmokų taisyklių 89 punkto, galiojusio ginčijamų NMA sprendimų priėmimo metu, pažeidimą.

20. Dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad:

i) pareiškėjos argumentas, jog NMA nenustatė mažesnio nei 600 šaltalankių vnt./ha reikalavimo pažeidimo, yra šioje byloje nereikšmingas, nes vertinamos sankcijos (poveikio priemonės) taikytos ne dėl minėto pareiškėjos įvardinto reikalavimo pažeidimo, bet dėl to, kad pareiškėja paraiškoje neteisingai deklaravo viso šaltalankių uogyno plotą, t. y. deklaravo 39,38 ha, nors faktiškai nustatytas 9,24 ha šaltalankių uogyno plotas. Kartu kaip jokiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas vertintinas ir pareiškėjos argumentas, kad nagrinėjamu atveju ekologiškai auginamų šaltalankių plotas turėjo būti matuojamas augalų skaičiumi hektare, o ne šaltalankių augalų užimamu plotu hektare; ii) pareiškėjos argumentas, kad NMA pažeidė Paramos suderinamumo matricą, nes tarpusavyje suderintas susietosios paramos (SP) ir ekologinio ūkininkavimo (EK) paramos schemas padarė nesuderinamomis schemomis, yra niekuo nepagrįstas, nes nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikytos sankcijos (poveikio priemonės), susijusios su susietąja parama, turėjo įtakos, kad neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo skirtos kitos paramos (taikytos sankcijos).

To neteigia ir pati pareiškėja; iii) teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad NMA pamatavo ne atstumą nuo uogyno kraštinės eilės ir galulaukės atstumą nuo uogyno iki lauko ribų, bet pamatavo atstumus tarp šaltalankių uogyno tarpueilių, savaime nėra pagrindas išvadai, jog patikra vietoje (matavimai) buvo atlikta neteisingai, pažeidžiant Tiesioginių išmokų taisyklių 7.14.2 punkto reikalavimus, o, kaip minėta, įrodymų (pvz., kito kompetentingo specialisto atlikto analogiško patikrinimo duomenų), kurie būtų pagrindas paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, kad šaltalankių uogynų plotas buvo tik 9,24 ha, nepateikė.

Iš patikros vietoje duomenų darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai pievų plotą prilygino šaltalankių uogynams, kai pievoje šaltalankių uogynai nebuvo auginami, o duomenų, kad šaltalankių uogyno plotas buvo nustatytas ne pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 7.14.2 punkto reikalavimus, nėra; iv) pareiškėjos argumentai, kad NMA jos deklaruotiems šaltalankių laukams nepagrįstai taikė pasėlių įvairinimo reikalavimus ir mišraus pasėlio taisyklę, vertintini kaip nereikšmingi šioje byloje, nes nepaneigia išvados, kad pagrįstai nustatytas tik 9,24 ha šaltalankių uogyno plotas, o už neteisingą deklaravimą taikytos vertinamos sankcijos nei su pasėlių įvairinimo reikalavimais, nei su mišraus pasėlio taisykle nesusijusios.

21. Taigi nustačius aplinkybę, kad deklaruoto (39,38 ha) ir faktiškai nustatyto pasėlio (šaltalankių uogyno) ploto (9,24 ha) skirtumas yra didesnis nei 50 proc., vadovaujantis minėtomis šios nutarties 16 punkte nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad NMA ginčijamais sprendimais (2019 m. spalio 25 d. sprendimu ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu (Susietosios paramos už vaisių uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimo atvirajame grunte dalimi) pareiškėjai pagrįstai taikytos šioje byloje vertintos sankcijos (poveikio priemonės). Nesant pagrindo panaikinti minėtus NMA sprendimus (dalį jų), t. y. nesant pagrindo tenkinti pirmuosius du pareiškėjos reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos trečiąjį išvestinį reikalavimą – įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai neteisėtai įskaitytą susietąją paramą už plotą (8 758,86 Eur) ir ilgalaikę sankciją susietosios paramos (6 798,08 Eur) (iš viso –15 556,94 Eur).

22. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus (ABTĮ 87 str.). Šio teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė