2022-01-03 Nr. BB-15-1-04-5-00166-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6314/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00166-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo R. (R.) J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 4 d. nutarties, prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 4 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio pažeidimus, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi prielaidomis, nepašalino prieštaravimų, nepagrįstai atmetė visus R. J. teisinančius įrodymus, nesiėmė priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 4 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. (R.) J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė