cddd32fb-da24-43e7-b2c4-92c232acc25f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-1241-1123/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44863-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.11; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, dalyvaujant prokurorui Mantui JanuÅ¡kevičiui, kaltinamajai A. K., jos gynėjai advokatei Annai Grinevič, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. K., 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.44 val., Vilniuje, Oslo ir Erfurto gatvių sankirtoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji A. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2021 m. gruodžio 27 d., vakare. Ji vairavo automobilį „BMW 525“, kuris priklauso vyrui.

Vyras nuėjo miegoti, o ji su drauge iÅ¡važiavo automobiliu. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, svečiuose pas draugus. Jos gėrė degtinę ir sidrÄ . Ä®vykis įvyko Å¡alia (duomenys neskelbtini), dėl girtumo ji neatsimena tikslios vietos ir laiko, kiek žino, ji atsitrenkė į atitvarÄ Erfurto g., patruliavo pareigÅ«nai ir atvažiavo policija. Ji iÅ¡sigando, sustabdė taksi ir paskambino vyrui, nes jos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs, vyras atėjo, tačiau tuo metu jau buvo atvažiavusi policija.

Ji policijai prisipažino, kad yra iÅ¡gėrusi, kai jie to paklausė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Žino, kad negalima vairuoti iÅ¡gėrus. Toks įvykis jai pirmas. Ä®vykio metu kiti asmenys nenukentėjo, bet ji supranta ir baisu, kas galėjo nutikti. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi, bet vairuoti moka. Vairuotojų rengimo kursų nelankė, vairuoti iÅ¡moko pati. Ji nėra priklausoma nuo alkoholio, įvykio dienÄ buvo proga, draugai iÅ¡sinuomojo butÄ ir pakvietė į svečius. Jos su drauge važiavo pasivažinėti ir tiek, Saulėtekyje yra aikÅ¡telė, jos važiavo ten pabÅ«ti.

Automobilis buvo priduotas utilizacijai, jį pasiėmė iš areštuotų automobilių aikštelės, jis buvo neremontuotinas. Jei neklysta, automobilis 2003 m. gamybos, iki sudaužymo jo vertė buvo apie 750 eurų, už tiek jį pirko. Pridavę utilizuoti, už automobilį gavo 200 eurų. Jų šeimos materialinė padėtis bloga. Ji gauna tik vaiko pinigus, o vyras šiuo metu ieško darbo ir padeda pažįstamam. Vienas jos vaikas yra močiutės globoje, pas laikinus globėjus. Ji domisi vaikais, reguliariai lanko.

Ji labai gailisi dėl to, kas įvyko, jos materialinė padėtis tikrai sunki, praÅ¡o jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. ji buvo su vyru pas draugus, pas juos atvyko su automobiliu. Pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Jie su vyru sukonfliktavo, jos draugė pasiÅ«lė iÅ¡eiti parÅ«kyti. Kadangi lauke buvo Å¡alta, ji nusprendė paimti maÅ¡inos raktelius kurie buvo spintoje, kad neÅ¡alti lauke, o parÅ«kyti maÅ¡inoje.

Vos tik įlipus į automobilį nusprendė važiuoti pasivažinėti. Ji atsisėdo už vairo, draugė atsisėdo šalia. Kaip toli nuvažiavo negali pasakyti, nes neprisimena. Vyras sakė, kad nuvažiavo apie 100 km, tačiau nėra tikra, nes jai atrodė, kad nuo namų ne taip ir toli nuvažiavo. Jai važiuojant dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti automobilio, posūkyje jo nesuvaldė ir atsitrenkė į atitvarus. Pirmiausia paskambino vyrui, pasakė, kad padarė eismo įvykį.

Kadangi eismo įvykį padarė netoli draugų namų, tai vyras atėjo pėsčiomis ir neužilgo atvyko policijos pareigÅ«nai. Atvykus policijos pareigÅ«nams ji sėdėjo automobilio gale, o, kiek pamena, draugės tada jau nebuvo. PareigÅ«nai patikrino jos blaivumÄ ir nustatė, kad yra neblaivi. Taip pat nori pažymėti, kad teismo nutartimi yra emancipuota ir pilnai atsako už savo veiksmus. Å iÄ nutartį pateiks el. paÅ¡tu. Dėl Å¡io įvykio savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir dėl Å¡io įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 116-119, 138-140).

Kadangi kaltinamoji A. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamai ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje jis yra pirkėjas. Taip pat jo vardu išimtas SDK kodas, tačiau automobiliu nesinaudojo, kadangi jis buvo techniškai netvarkingas ir buvo ruošiamas techninei apžiūrai. 2021 m. gruodžio 25 d. jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir nuėjo miegoti, A. tuo metu dar nemiegojo.

Vėliau 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.30 val. paskambino A. ir pasakė, kad sudaužė automobilį. A. žinojo, kur gulėjo automobilio rakteliai, kadangi jie visada guli toje pačioje vietoje. Dėl ko ji nusprendė pasivažinėti, jis nežino, nes net negirdėjo, kada ji išėjo iš namų. Jam atvykus prie automobilio, buvo A. ir jos draugė S., kuri, jam atvažiavus, pasišalino. A. neneigė, kad vairavo. Dėl paimto automobilio pretenzijų jai neturi (b. l. 21-23). Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jie (ji, jos draugas, A. ir jos vyras) sėdėjo namuose, kuriuose ji gyveno su draugu.

Visi vartojo alkoholinius gėrimus, vieni mažiau, kiti daugiau. Ji su A. alkoholio iÅ¡gėrė mažiau. Ji pasakė, kad reikia iÅ¡vesti Å¡unį. PasiÅ«lė A., Å¡i sutiko, kadangi buvo apsipykusi su vyru. Jos pasiėmė Å¡unį. A. paėmė stiklinę, kurioje buvo brendis ir kola. Išėjusios į laukÄ , apie 5 minutes pasivaikščiojo ir vėliau atsisėdo į automobilį „BMW“. A. pasakė „važiuojam“. Jos iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, jai atrodo, jos neturėjo tikslo, kur važiuoti.

Važiavo link GariÅ«nų prieÅ¡ eismÄ . Ji pasakė, kad važiuoja prieÅ¡ eismÄ ir reikia apsisukti. Dar atrodo, kad fotoaparatas užfiksavo, kad ji virÅ¡ijo greitį. Kažkur apsisuko. Pasuko važiuoti link Vievio regis, važiavo link Vievio, kažkokioj degalinėj apsisuko. Važiavo link Saulėtekio, jai atrodo, ir atsitrenkė į atitvarÄ . Jos bandė tÄ maÅ¡inÄ pataisyti, tiksliau A. bandė sutaisyti. Ji pasitiko A., A. vyrÄ , ir nuėjo namo, o A. nuėjo prie to automobilio ir atvyko policija.

Jai grįžus namo, po 20 minučių grįžo A. (A. vyras), o gal po 1-2 valandų A. irgi grįžo. Ji dar visiems grasino, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jeigu jie jos neįleis. Kad A. neturi teisių, žinojo, taip pat žinojo, kad ta maÅ¡ina neregistruota (b. l. 28-31).  Liudytojas J. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., patruliuojant kartu su vyriausiÄ ja patrule G. A., apie 01.49 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad, važiuojant nuo GariÅ«nų verslo centro, sankryža ties nusukimu link Erfurto gatvės ir link ligoninės, automobilis „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užšokęs ant bordiÅ«ro, stovi užtvėręs keliÄ . Bevažiuojant, ties Å iltnamių g. ir Erfurto g. pamatė stovintį minėtÄ automobilį, kurio priekis buvo sudaužytas bei įlenktas apsaugos atitvaras, Å¡alia automobilio mėtėsi automobilio dalys. Priėjus prie automobilio, jo gale sėdėjo panelė, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, nepilnametė A. K., kuri paaiÅ¡kino, kad ji vairavo minėtÄ automobilį ir, neįvertinusi savo greičio, nespėjo suvaldyti automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į atitvarus bei juos apgadino.

Bendraujant su panele, jos kalba buvo neriÅ¡li, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieÅ¡ kiek laiko vartojo alkoholį, nurodė, kad jį vartojo maždaug prieÅ¡ valandÄ . Jiems atvykus, prie automobilio buvo ir vyras, kaip paaiÅ¡kėjo A. K. (panelės vyras). Jis paaiÅ¡kino, kad susipyko su žmona, o ji pasiėmė automobilį be jo leidimo, tiksliau jis net nežinojo, kad jinai paėmė automobilį, ir, bÅ«dama neblaivi, iÅ¡važiavo. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu putimu A. K. nustatytas 1,61 promilių girtumas, antru putimu 1,64 promilių girtumas.

A. K. buvo įteiktas Å¡aukimas, o pati buvo atiduoda vyro priežiÅ«rai (b. l. 34-37). 2021 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. A. K. buvo nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad vartojo alkoholį prieÅ¡ 1 val., atlikus tikrinimÄ , pirmuoju tikrinimu 2.03 val. nustatytas 1,61 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 2.22 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas (b. l. 104). Kartu pateiktuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510 ARKB 0270“ rodmenyse užfiksuoti analogiÅ¡ki tikrinimo rezultatai (b. l. 105-106).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0270 patikros sertifikate Nr. 1527494 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 12 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 107). VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas G. D., tačiau 2021 m. rugsėjo 30 d. išregistruotas, o 2021 m. spalio 24 d. A. K. buvo suteiktas automobilio savininko deklaravimo kodas, nurodyta, kad 2021 m. spalio 11 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, 450 Eur vertės (b. l. 50).??? VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 525 D Touring“, 2001 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. sausio mėnesį buvo 1 830 eurų su PVM (b. l. 51).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 1,61 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino A. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, A.

K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., vakare, ji vairavo automobilį „BMW 525“, nors prieÅ¡ tai buvo vartojusi alkoholio, vairuodama atsitrenkė į atitvarÄ , po ko atvažiavo policija, pareigÅ«nams ji prisipažino, kad yra iÅ¡gėrusi. Tai, kad A. K. vairavo automobilį bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. K., S. Å . bei J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A.

K. neblaivumo nustatymo aktas, jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K., 2021 m. gruodžio 27 d., apie 01.44 val., Vilniuje, Oslo ir Erfurto gatvių sankirtoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamÄ jÄ bylÄ ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms Å¡iame įstatyme numatytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai. BÅ«tinos sÄ lygos yra trys:

1) toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus;

2) turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ;

3) turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ . Alternatyvios sÄ lygos yra Å¡ios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms Å¡iame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiÅ¡kinimas, atsižvelgus į bendrÄ baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemÄ , leidžia teigti, kad kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamosios atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad ji įvykdė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. K. nusikalstamos veikos padarymo buvo ir Å¡iuo metu yra nepilnametė. Kaltinamoji anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, iki pastarojo įvykio bausta administracine tvarka vienÄ kartÄ , Å¡iuo metu nedirbanti, pačios teigimu Å¡iuo metu besimokanti (duomenys neskelbtini). Ä®vertintina ir tai, kad kaltinamoji, nors pati yra nepilnametė, yra iÅ¡tekėjusi (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo sumažintas jos santuokinis amžius), auginanti (duomenys neskelbtini) vaikus.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios elgesį Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, tiek viena iÅ¡ alternatyviųjų sÄ lygų, tokiu bÅ«du yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas A. K. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nepilnametė A. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam Å¡io kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jai skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A.

K. Å¡iuo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevairuoti motorinių transporto priemonių. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. IÅ¡ byloje esančių VÄ® „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklausė ne pačiai kaltinamajai, o jos vyrui A.

K.. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas. Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. K. yra nepilnametė, anksčiau neteista. Pažymėtina, kad kaltinamosios padaryta veika priskiriama prie itin šiurkščių KET pažeidimų – kaltinamoji vairavo automobilį neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti, tai darydama sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužytas jos vairuotas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių jos poelgio padarinių. Tačiau taip pat įvertintina tai, kad ji iki šio įvykio kaltinamoji nebuvo bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, todėl, nors pastarasis jos pažeidimas yra itin šiurkštus ir keliantis pavojų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, visgi yra pagrindo teigti, kad tai yra vienetinė, atsitiktinio pobūdžio kaltinamosios padaryta veika, kuri ateityje nepasikartos.

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji A. K. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, Å¡iuo metu yra nedirbanti, pačios teigimu jos pajamas Å¡iuo metu sudaro tik pinigai, gaunami už vaikus, tokiu bÅ«du yra pagrindo manyti, kad kaltinamosios materialinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki ir automobilio vertės konfiskavimas Å¡iÄ padėtį neproporcingai apsunkintų dar labiau. Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių kontekste automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas taikant BK 72 straipsnio 5 dalį bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai netaikytina.

Dėl kitų klausimų Kaltinamajai A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 120-121) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. išlaidos, kurias sudaro 164,80 Eur (b. l. 53).

Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. K.. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Paskirti A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. K. Å¡iuo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevairuoti motorinių transporto priemonių. Kaltinamajai A. K. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Priteisti iÅ¡ A. K. 164,80 Eur proceso iÅ¡laidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė