cdd9f730-5589-4da4-b8e9-e6ed16475016 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-182-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31278-2017-0 Nr. 3-61-3-01948-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vaclovo Pauliko ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, dalyvaujant apelianto G. K. atstovui advokatui G. B., atsakovės Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos atstovei R.

E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 10 d.

įsakymo Nr. P-84 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas” pripažinimo netekusiu galios” panaikinimo (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01948-2017-5), ir ieÅ¡kovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. liepos 3 d.

įsakymo Nr. P-101 „Dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia“ panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos priteisimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31278-2017-0). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo dėl konkurso rezultatų panaikinimo esmė 1. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-84 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d.

įsakymo Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas” pripažinimo netekusiu galios” (toliau – ir įsakymas Nr. P-84) nusprendė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymÄ Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas”. Ä®sakyme Nr. P-84 nurodyta, kad Å¡is įsakymas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos suteikimo”, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje (toliau – ir atsakovė, (duomenys neskelbtini)) gautÄ 2017 m. gegužės 2 d., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. Ä®V-631 „Dėl komisijos sudarymo dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas atrankos komisijos galimo Å¡aliÅ¡kumo įvertinimo“ sudarytos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imÄ Nr. A9-166 ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Ä®V-623 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarytos komisijos 2017 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imÄ Nr. A9-167 „Dėl Personalo skyriaus veiksmų ir aplinkybių 2016 m. rugsėjo 15 d. skelbiant, organizuojant konkursÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pareigas“.

2. IeÅ¡kovas G. K. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti įsakymÄ Nr. P-84;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad eina (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas, su juo yra sudaryta terminuota darbo sutartis (duomenys neskelbtini) laikotarpiui iki (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas konkursas (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti (toliau – ir konkursas) ir (duomenys neskelbtini) jis laimėjo šį konkursÄ , t. y. laimėjo teisę eiti (duomenys neskelbtini) pareigas dar vienai kadencijai, nuo (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“ priėmė jį dirbti (duomenys neskelbtini) dar vienai kadencijai. TÄ pačiÄ dienÄ su juo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 34-1-2016 (toliau – ir darbo sutartis), kurios 2 p. numatyta, kad ieÅ¡kovas priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui. Darbo sutarties 14 p. nustatė, kad ji įsigalioja (duomenys neskelbtini), o 15 p. nustatė, kad ieÅ¡kovas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini).

Ieškovo teigimu, jis teisėtai laimėto konkurso būdu buvo priimtas dirbi (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad dėl paties konkurso nebuvo ir nėra kilę jokių teisminių ginčų. Ieškovas paaiškino, kad įsakymu Nr. P-84 buvo pripažintas netekusiu galios minėtas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“. Šis įsakymas ieškovui nebuvo pateiktas susipažinti.

Lygiai taip pat jam nebuvo pateikti susipažinti ir dokumentai, kurie yra nurodomi įsakymo Nr. P-84 preambulėje kaip pagrindas jam iÅ¡leisti, dėl Å¡io įsakymo pateikimo ieÅ¡kovas į atsakovę nesikreipė. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) oficialaus praneÅ¡imo, patalpinto jos interneto svetainėje ieÅ¡kovas suprato, kad įsakymas Nr. P-84 buvo priimtas remiantis tokiais motyvais ir argumentais: (duomenys neskelbtini) komisija, tyrusi galimÄ konkurso narių Å¡aliÅ¡kumÄ , nustatė, kad kai kurie atrankos komisijos nariai konkurso metu buvo susiję su vienu iÅ¡ pretendentų kolegiÅ¡kais santykiais, todėl turėjo nusiÅ¡alinti, tačiau to nepadarė; laimėjusiojo pretendento, t. y. ieÅ¡kovo, programoje buvo siÅ«lomas glaudesnis bendradarbiavimas tarp (duomenys neskelbtini) ir kitos ieÅ¡kovo darbovietės (duomenys neskelbtini), su kuria konkurso metu darbiniais ryÅ¡iais buvo susiję du atrankos komisijos nariai;

Konkurso organizatoriai neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi konkursų tvarkos apraÅ¡o nuostatų, reikalaujančių, kad atrankos komisijos nariai bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki, nes nerado konkurso komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumÄ užtikrinančių dokumentų bei komisijos posėdžio protokolo, o priimant į darbÄ naujÄ vadovÄ remtasi tik konkurso balsavimo rezultatų lentele; vieÅ¡ojo konkurso paskelbimas likus daugiau nei vieneriems metams iki darbo sutarties pradžios gali bÅ«ti kvestionuojamas kaip pažeidžiantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pravedus vieÅ¡Ä konkursÄ dėl priėmimo į darbÄ pagal konkurso sÄ lygas „pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiÄ jÄ teisę – teisę sudaryti darbo sutartį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, kt.). Tokiu bÅ«du jis, kaip konkursÄ laimėjęs asmuo, įgijo specialiÄ jÄ teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl Å¡iuo klausimu priimtas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d.

įsakymas Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“ ir tÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yta darbo sutartis penkeriems metams atitinka minėtÄ praktikÄ . Skundžiamas įsakymas Nr. P-84, kuriuo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“ ir faktiÅ¡kai užkirstas kelias naudotis minėta turima specialia teise, yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.

Anot ieÅ¡kovo, pirmiausia dėl to, kad neatitinka teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo, kuris siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų, užtikrinti įgytų teisių apsaugÄ . Kadangi konkurso rezultatai nebuvo skundžiami teismui, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas įsakymas dėl priėmimo į darbÄ , todėl ieÅ¡kovas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad atėjus nustatytai datai jis pradės eiti (duomenys neskelbtini) pareigas laimėto konkurso ir naujai pasiraÅ¡ytos darbo sutarties pagrindu.

Taip pat atsakovo sprendimas dėl įsakymo atÅ¡aukimo prieÅ¡tarauja įstatymo virÅ¡enybės principui, reiÅ¡kiančiam, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Joks įstatymas nenumato subjekto, priėmusio sprendimÄ skirti į pareigas asmenį, laimėjusį konkursÄ , teisės vėliau šį sprendimÄ atÅ¡aukti, nepanaikinus ir teismine tvarka neanuliavus laimėto konkurso rezultatų.

Atsakovo sprendimas prieÅ¡tarauja ir proporcingumo principui, reiÅ¡kiančiam, kad institucijos priimto sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, todėl netgi įžvelgus, kad konkursas buvo paskelbtas galimai per anksti, o konkurso komisijos nariai galimai Å¡aliÅ¡ki, tai įsakymo dėl priėmimo panaikinimas Å¡iais pagrindais yra neproporcingas ir neadekvatus. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovės sprendimas taip pat pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principÄ , reiÅ¡kiantį, kad valstybės institucijai draudžiama atlikti funkcijas neturint Å¡io įstatymo nustatyta tvarka suteiktų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų arba priimti sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. (duomenys neskelbtini) sudarė komisijÄ , kuriai pavedė iÅ¡tirti konkurso aplinkybes, ir Å¡ios savo pačios sprendimu sudarytos komisijos iÅ¡vados pagrindu priėmė ginčo įsakymÄ , kas rodo, kad pats atsakovas nesilaikė neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo principų ir ieÅ¡kojo bÅ«dų užkirsti ieÅ¡kovui keliÄ eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, ir Å¡iuos veiksmus atliko akivaizdžiai piktnaudžiavimo valdžia sÄ lygomis.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su įsakymu Nr. P-84, taip pat nurodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 8 d., o jos 14 p. buvo numatyta, kad ji įsigalioja (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi ji yra sudaryta nuo 2016 m. lapkričio 8 d., todėl ir nutraukta gali bÅ«ti tik bendrais pagrindais, t. y. negali bÅ«ti atÅ¡aukta vienaÅ¡aliu vienos iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimu ar pripažinta negaliojančia. Ä®sakymas Nr. P-84, kuriuo įsakymas dėl priėmimo pripažintas negaliojančiu, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas darbo sutarčiai nutraukti, nes tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo (priimant įsakymÄ , kuriuo naikinamas ankstesnis įsakymas asmenį paskirti dirbti) nenumato joks įstatymas, nors, ieÅ¡kovo manymu, pakankamai akivaizdu, kad bÅ«tent tokio rezultato ir yra siekiama.

IeÅ¡kovo teigimu, įsakymas Nr. P-84 neteisėtas ir dėl to, kad konkurso rezultatai galėjo bÅ«ti panaikinti tik teismo tvarka, jeigu tam bÅ«tų atitinkamos teisinės prielaidos, bet ne subjekto, priėmusio sprendimÄ dėl konkurso skelbimo ir vykdymo, sprendimu. IeÅ¡kinį dėl konkurso galėjo teikti (t. y. skųsti konkurso rezultatus) suinteresuoti asmenys. Tačiau nei tarp Å¡alių, nei tarp konkurso dalyvių nebuvo ir nėra ginčo dėl įvykusio konkurso, o jam kilti dabar – jau yra suėjęs terminas.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad esant konkurso komisijos iÅ¡vadai pripažinti asmenį konkurso laimėtoju, jis privalo bÅ«ti skirtas į tas pareigas, dėl kurių laimėjo konkursÄ , (duomenys neskelbtini), nebent pats asmuo atsisakytų bÅ«ti į jas skiriamas. Asmenį į pareigas skiriantis subjektas neturi teisės atsisakyti vykdyti konkurso komisijos sprendimÄ . Todėl į pareigas priimantis asmuo neturi ir diskrecijos teisės savo sprendimu naikinti ankstesnį sprendimÄ ar, netiesiogiai, konkurso rezultatus.

Dėl to įsakymas Nr. P-84 negalėjo būti priimtas ir yra neteisėtas bei turi būti teismo panaikintas. Konkurso komisija buvo sudaryta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro įsakymu iš 7 narių, todėl abejoti jos sprendimais, motyvuojant komisijos šališkumu ar kitomis aplinkybėmis, kaip nurodyta įsakyme Nr. P-84, ieškovo manymu, yra nepagrįsta.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2017 metų pavasarį, gavus duomenų apie galimai neskaidrų ir Å¡aliÅ¡kÄ konkursÄ , kurį laimėjo ieÅ¡kovas, sudarė komisijÄ galimiems pažeidimams tirti, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ . Buvo gauta informacija, kuri abejonių neiÅ¡sklaidė, o tik jas patvirtino, todėl atsakovė ėmėsi veiksmų situacijai kontroliuoti, o įvertinusi tuo momentu buvusį teisinį reglamentavimÄ , priėmė lokalius aktus, tame tarpe ir ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. P-84.

4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytinės pozicijos dėl ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Teismo posėdžio metu atstovas iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra. II. Ginčo dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia esmė 5. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. P-101 „Dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-101) nusprendė pripažinti darbo sutartį, 2016 m. lapkričio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ tarp (duomenys neskelbtini) ir G.

K., Nr. 34-S-2016, pasibaigusia (1 p.) ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti G. K. kompensacijÄ už 1 mėnesio darbo laikotarpį (2 p.). Ä®sakyme Nr. P-101 nurodyta, kad įsakymas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 str. 7 p., (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-84 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d.

įsakymo Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas” pripažinimo netekusiu galios”, bei vykdant DK 42 str. 3 d.

6. IeÅ¡kovas G. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. P-101 „Dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia“;

2) grÄ Å¾inti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas;

3) priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, 1 eurÄ neturtinės žalos;

5) priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas (duomenys neskelbtini) įstatymÄ , kuris įsigaliojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) numatyta, kad (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad įsakymas Nr. P-101 yra neteisėtas, nes darbo sutartis negali bÅ«ti nei atÅ¡aukta, nei pripažinta pasibaigusia. (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini), kuri nurodoma kaip įsakymo Nr. P-101 priėmimo pagrindas, darbo sutarties pasibaigimas nenumatytas.

Pagal DK 53, 65 str., darbo sutarties pasibaigimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik dviem atvejais: suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui. Visais kitais atvejais darbo sutartis turi bÅ«ti nutraukiama. Remiantis DK 42 str. 1 d. (senojo DK, galiojusio Darbo sutarties sudarymo metu 99 str. 1 d.) darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovas ir darbdavys dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų susitarė 2016 m. lapkričio 8 d., kai pasirašė darbo sutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, todėl nepaisant to, kad 2017 m. liepos 3 d. ieškovas dar faktiškai nebuvo pradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, darbo sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojusi. Sudaryta darbo sutartis negali būti atšaukta, t. y. vienašališkai nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad darbo sutarties atšaukimo DK nenumato, o veiksmai, atlikti po sutarties sudarymo, t. y. jos atšaukimas, nepaneigia šalių sudarytos darbo sutarties ir nesukelia teisinių padarinių kitai sutarties šaliai.

Atsakovė, priimdama įsakymÄ Nr. P-101, faktiÅ¡kai atÅ¡aukė darbo sutartį (pavadindama šį veiksmÄ darbo sutarties pripažinimu negaliojančia) ir taip pažeidė teisės normas. (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) yra įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas buvo priimtas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl turėjo likti dirbti iki kadencijos pabaigos. Tokiu bÅ«du, įsakymas Nr. P-101 prieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė, priimdama įsakymÄ Nr. P-101, rėmėsi (duomenys neskelbtini).

Sulyginant PSMÄ® pakeitimo įstatymo 3 str. 3 d. abiejų sakinių turinį, matyti, kad tarp jų yra prieÅ¡taravimas, tačiau esant teisės normų prieÅ¡taravimams turėjo bÅ«ti vadovaujamasi norma, kuri yra palankesnė darbuotojui (t. y. ieÅ¡kovui). IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė nepriėmė sprendimo pripažinti konkursÄ negaliojančiu pagal (duomenys neskelbtini), nes įsakyme Nr. P-101 aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbo sutartis yra pripažįstama pasibaigusia vadovaujantis įsakymu Nr. P-84.

Tačiau įsakymas Nr. P-84 buvo priimtas vadovaujantis ne (duomenys neskelbtini), o kitais pagrindais. Be to, dėl Å¡io įsakymo vyksta teisminis ginčas. Tam, kad darbo sutartis galėtų bÅ«ti buvusi pripažinta pasibaigusia (nutraukta), atsakovė, visų pirma, turėjo iÅ¡spręsti konkurso galiojimo klausimÄ (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prasme (t. y. priimti administracinį aktÄ , kuriuo konkurso rezultatai bÅ«tų pripažinti negaliojančiais pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė.

Dėl Å¡ios priežasties ir pats darbo sutarties pasibaigimas yra neteisėtas. IeÅ¡kovo vertinimu, darbo santykiai su juo buvo nutraukti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Kaip nurodyta pačiame įsakyme Nr. P-101, jis yra pagrįstas (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡ioje normoje yra įtvirtintas tik konkurso negaliojimo pagrindas, o ne darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Konkursas yra prielaida darbo sutarčiai. Tik pripažinus prielaidÄ darbo sutarčiai sudaryti negaliojančia (neteisėta), gali bÅ«ti sprendžiama dėl darbo sutarties tęstinumo.

Konkursas yra teisėtas ir (duomenys neskelbtini) įstatymu negalėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Tačiau, jeigu net ir bÅ«tų pripažinta, kad konkursas yra pripažintas negaliojančiu teisėtai, tai nutraukiant darbo sutartį (pripažįstant jÄ negaliojančia, kaip kad nurodyta įsakyme Nr. P-101) turėjo bÅ«ti vadovaujamasi jau ne (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) (kuri, kaip minėta, darbo sutarties tęstinumo klausimų nesprendžia), o DK. DK 60 str. 1 d. 7 p. yra įtvirtinta, kad, darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ .

Taigi įsakyme Nr. P-101 ne tik, kad netinkamai nurodytas darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindas, bet, svarbiausia, nebuvo laikytasi DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. ieÅ¡kovui nebuvo siÅ«lyta bÅ«ti perkeltam į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ , taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ . IeÅ¡kovo teigimu, darbo sutartis pripažinta negaliojančia remiantis įstatymo norma, kuri prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jis patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. IeÅ¡kovui nuolatinį spaudimÄ trauktis iÅ¡ pareigų darė tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, dėl to jis patyrė iÅ¡ tiesų didžiulį stresÄ , Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiÅ«rį į jį, suabejoti jo reputacija, profesiniais gebėjimais.

7. Atsakovė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių, paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras, gavęs duomenų apie galimus pažeidimus organizuojant konkursÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pareigas, 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Ä®V-623 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarė komisijÄ , kuriai pavedė įvertinti konkurso organizavimo atitikį teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 2 d. raÅ¡te Nr. SD-15-5394 „Dėl informacijos suteikimo“ iÅ¡dėstytÄ konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas teisinį vertinimÄ ir nurodytus galimus norminių darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. Ä®V-631 sudarė komisijÄ â€žDėl komisijos sudarymo dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas atrankos komisijos narių galimo Å¡aliÅ¡kumo įvertinimo“, kuriai pavedė įvertinti galimÄ konkurso atrankos komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ .

Remiantis šių komisijų pranešimuose (duomenys neskelbtini) ministrui pateiktais vertinimais ir išvadomis (atitinkamai 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. pranešimai), kuriose siūloma spręsti dėl konkurso pripažinimo neteisėtu ir konkurso rezultatų anuliavimo, buvo priimtas įsakymas Nr. P-84. Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovas pagal darbo sutartį dirbti ir eiti (duomenys neskelbtini) pareigų nepradėjo. DK 42 str. 3 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.

Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensacijÄ , kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtÄ darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Vien dėl tos priežasties, kad darbo sutartis nebuvo įsigaliojusi, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį. Darbo santykiuose įdarbinimo į konkursines pareigybes pagrindu yra laikomi konkurso rezultatai, bÅ«tent konkurso rezultatai yra prielaida darbo sutarčiai sudaryti.

Darbo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis pagrindus įtvirtina DK. Atsakovas nagrinėjamu atveju pritaikė DK 53 str. 7 p., kuris nustato, jog darbo sutartis pasibaigia taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) nustatytos sÄ lygos, kada konkursas laikomas negaliojančiu. Todėl, iÅ¡nykus darbo sutarties sudarymo bÅ«tinajai prielaidai, laikytina, kad darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytu pagrindu.

Darbo sutarties pripažinimÄ pasibaigusia lėmė objektyvi aplinkybė, nepriklausanti nuo darbo sutarties Å¡alių valios, o bÅ«tent – (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostata, (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad įsakymas Nr. P-101 buvo priimtas remiantis ir kitais savarankiÅ¡kais teisiniais pagrindais, kurių ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nepraÅ¡o naikinti, todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti 2017 m. liepos 3 d. įsakymÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė turėjo taikyti (duomenys neskelbtini). Tačiau ieÅ¡kovas nebuvo pradėjęs eiti (duomenys neskelbtini) pareigų (darbo sutartis neįsigaliojo), todėl nurodyta (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostata konkrečiu atveju netaikytina. Å i nuostata netaikytina dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini), reglamentuojanti konkurso pripažinimÄ negaliojančiu, laikytina specialiÄ ja. Atsakovė pažymėjo, jog poreikio priimti administracinį aktÄ , kuriuo konkurso rezultatai bÅ«tų pripažinti negaliojančiais, nebuvo.

Kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi, (duomenys neskelbtini) įstatymo tiesiogiai įtvirtintas konkurso negaliojimas ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindė ir neįrodė nei tariamai patirtos neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. IeÅ¡kovas, teigdamas, jog tariamai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir didesnę žalÄ , nepateikė nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo.

Taigi, neįrodytas nei tariamai patirtos neturtinės žalos dydis, nei jos faktas apskritai, o civilinės atsakomybės taikymas, nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, yra negalimas. III. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. P-84 panaikinimo atmesti (toliau – ir teismo sprendimas dėl konkurso rezultatų).

Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) įstatymo, įsigaliojęs (duomenys neskelbtini), kuris įtvirtino nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus (duomenys neskelbtini), prie kurių neabejotinai yra priskiriamas ieÅ¡kovas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 42 str. 1 d., darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų; pagal DK 42 str. 3 d., darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti; jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensacijÄ , kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtÄ darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.

Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) įvyko konkursas (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo ieÅ¡kovas. Jam faktiÅ¡kai tebedirbant pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį, ir kuri faktiÅ¡kai galiojo iki (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 8 d. buvo pasiraÅ¡yta nauja terminuota darbo sutartis Nr. 34-S-2016. Nors darbo sutarties Å¡alys dėl darbo sutarties sÄ lygų susitarė ir darbo sutartį sudarė 2016 m. lapkričio 8 d., tačiau aiÅ¡kiai ir konkrečiai joje nurodė, kad ji įsigalioja tik (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovas pradeda dirbti tik (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad darbo sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento. Å alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nukelti darbo sutarties įsigaliojimo momentÄ , ieÅ¡kovo darbo pradžios terminÄ nukeliant (duomenys neskelbtini). Tokios valios iÅ¡raiÅ¡ka savaime suprantama, nes, minėta, tuo metu tebegaliojo su ieÅ¡kovu sudaryta (duomenys neskelbtini) terminuota darbo sutartis (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK (2016 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties sudarymo metu galiojusio DK) 99 str., apie kurį kalba ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, buvo iÅ¡skirtos atskiros sÄ vokos – darbo sutarties sudarymas ir darbo pradžia.

BÅ«tent darbo pradžia, t. y. darbo sutarties įsigaliojimas, buvo laikomas pagrindu informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigÄ apie asmens darbo pradžiÄ . Tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK, kuris, prieÅ¡ingai nei mano ieÅ¡kovas, turi bÅ«ti taikomas ginčo atveju, 42 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Atsakovui priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , darbo sutartis nors ir buvo sudaryta, tačiau dar nebuvo įsigaliojusi, nes ieÅ¡kovas dirbti turėjo pradėti ir galėjo pradėti dirbti tik (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent Å¡i diena laikytina darbo sutarties įsigaliojimo momentu. Dėl to jai ir taikomas naujo DK normatyvas. Todėl teismas nurodė, kad atmeta ieÅ¡kovo argumentus, jog sudarius, t. y. pasiraÅ¡ius darbo sutartį, jÄ galima nutraukti tik bendrais pagrindais. Taip pat teismas nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovu, kad įsakymas Nr. P-84 negalėjo bÅ«ti pagrindu nutraukti darbo sutartį, kas faktiÅ¡kai, anot jo, ir įvyko po įsakymo Nr. P-84 priėmimo. Teismo manymu, sÄ lygas tam sudarė teismo jau minėtas teisinio reglamentavimo pasikeitimas ir atsakovo gauta informacija dėl galimai padarytų pažeidimų vykdant konkursÄ .

IeÅ¡kovas buvo priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, nes (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. biudžetinės įstaigos vadovÄ Ä¯ pareigas priima ir atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina atsakovė. BÅ«tent ji yra tas subjektas, kuris atsakingas už valstybės (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė, gavusi informacijos apie galimus pažeidimus, veikdama valstybės vardu ir jos labui, pagrįstai ėmėsi priemonių jiems iÅ¡tirti, o gavusi informacijos, kuri labiau patvirtina buvus pažeidimus nei prieÅ¡ingai – imtis veiksmų ginti tiek pačios valstybės, tiek ir (duomenys neskelbtini) interesus.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių lemti konkurso organizavimÄ likus daugiau nei 10 mėnesių iki ieÅ¡kovo esamų tai dienai darbo santykių pasibaigimo ir naujų darbo santykių pradžios. Nauja su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yta darbo sutartimi numatytas darbo santykių atidėjimo momentas nepagrįstai ilgam terminui nei DK, nei specialiajame tuomet galiojusiame (duomenys neskelbtini) įstatyme (dabar – (duomenys neskelbtini)) ar kituose teisės aktuose nebuvo ir nėra numatytas.

Todėl pagrįstai manytina, kad esamos situacijos atsakovas toleruoti negalėjo. Teismas vertino, kad atsakovė, gavusi duomenų, leidžiančių suabejoti konkurso neÅ¡aliÅ¡kumu ir skaidrumu, o taip pat ir – jį laimėjusio asmens reputacija, niekaip kitaip nei Å¡ioje byloje nustatyta, tame tarpe ir priimant įsakymÄ Nr. 84, faktiÅ¡kai anuliuoti konkurso rezultatÄ negalėjo, nes terminas jam apskųsti jau buvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, atsakovė įsakymu Nr. 84 galėjo modifikuoti dar faktiÅ¡kai neprasidėjusį darbo teisės santykį arba atsisakyti jį pradėti, ir tokie Å¡io valstybės vardu veikiančio subjekto veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais.

Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini). Minėto įstatymo (duomenys neskelbtini) nuostatoje tiesiogiai įtvirtintas konkurso negaliojimas ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini). Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad tik teismine tvarka galima nuginčyti ar anuliuoti konkurso rezultatÄ . Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovės sudarytų komisijų bei darbo inspekcijos pateiktomis iÅ¡vadomis. Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė, atsižvelgiant į Å¡iai institucijai suteiktas funkcijas, nors ir nėra privaloma, tačiau laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.

Valstybinė darbo inspekcija aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio konkurso paskelbimo, organizavimo ir rezultatų teisėtumo pažeidžiant sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog skundžiamas įsakymas Nr. 84 yra neteisėtas, nes pažeidžia jo nurodomus teisės principus. IeÅ¡kovas savaip, gana subjektyviai ir labiau hipotetiÅ¡kai nagrinėjamo ginčo kontekste traktuoja teisės principų pažeidimÄ .

Teisės principai nėra iÅ¡imtinė ir besÄ lyginė, o juolab absoliuti, vada priimto įsakymo Nr. P-84 neteisėtumui konstatuoti. Darbo sutartyje aiÅ¡kus įtvirtinimas, jog 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta darbo sutartis įsigalioja tik (duomenys neskelbtini), darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po 10 mėnesių, sudaro pakankamÄ pagrindÄ tokiÄ darbo sutartį sudariusiam darbuotojui pagrįstai tikėtis, kad per tokį ilgÄ laikotarpį iki tokios darbo sutarties įsigaliojimo gali keistis įstatyminis reglamentavimas ir nustatytas toks ilgas laiko tarpas tarp darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas teisėto lÅ«kesčio į tokios darbo sutarties įsigaliojimÄ turėjimas, be to, prieÅ¡ tai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje Nr. 7-S-2012 (terminui nuo (duomenys neskelbtini)) buvo numatyta, kad tokia darbo sutartis įsigalioja (duomenys neskelbtini), darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), vadinasi, praktika ilgam laikui nukelti pasiraÅ¡ytos darbo sutarties įsigaliojimÄ , darbo pradžiÄ nebuvo taikoma, todėl virÅ¡ aptartais atsakovo diskrecijos teise ar teisinio reguliavimo pataisomis ieÅ¡kovo teisėti interesai ar lÅ«kesčiai, kaip ir kito jo nurodomi teisės principai negalėjo bÅ«ti pažeisti.

Teismas pažymėjo, kad teisėtų lÅ«kesčių turi ir valstybė, kurios interesams atstovauja atsakovas. Tai susiję su noru turėti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos įstaigos vadovÄ , iÅ¡rinktÄ abejonių nesukėlusio vieÅ¡o konkurso bÅ«du.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. P-101 panaikinimo bei kitų su tuo susijusius reikalavimų atmesti (toliau – ir teismo sprendimas dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors darbo sutarties Å¡alys dėl darbo sutarties sÄ lygų susitarė ir darbo sutartį sudarė 2016 m. lapkričio 8 d., tačiau aiÅ¡kiai ir konkrečiai darbo sutartyje nurodė, kad ji įsigalioja tik (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas pradeda dirbti tik (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad darbo sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento, pagrindo nėra, Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nukelti darbo sutarties įsigaliojimo, ieÅ¡kovo darbo pradžios pagal darbo sutartį terminÄ (duomenys neskelbtini).

Pabrėžė, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK (darbo sutarties sudarymo metu galiojusio DK) 99 str. buvo iÅ¡skirtos atskiros sÄ vokos – darbo sutarties sudarymas ir darbo pradžia, bÅ«tent darbo pradžia, t. y. darbo sutarties įsigaliojimas, buvo laikomas pagrindu informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigÄ apie asmens darbo pradžiÄ . Pažymėjo, kad, įvertinęs (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) nuostatas, nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog tarp (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) sakinių yra prieÅ¡taravimas, prieÅ¡ingai, (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) yra suformuluota aiÅ¡kiai ir konkrečiai. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad, kadangi nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 101 tinkamai pritaikė (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) ir DK 53 str. 7 p. nuostatas, todėl termino „darbo sutarties pasibaigimas“ ar termino „darbo sutarties nutraukimas“ vartojimas tinkamam ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukė jo darbo sutartį, prieÅ¡ingai, iÅ¡ įsakymo Nr. 101 matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovavosi DK 53 str. 7 p. nuostata, įtvirtinančia darbo sutarties pasibaigimo konstatavimÄ â€“ (duomenys neskelbtini) nei atÅ¡aukė, nei pripažino negaliojančia ieÅ¡kovo darbo sutartį, (duomenys neskelbtini) pripažino darbo sutartį pasibaigusia.

Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog darbo sutarties pasibaigimas yra neteisėtas, nes tam, kad darbo sutartis galėtų bÅ«ti buvusi pripažinta pasibaigusia, (duomenys neskelbtini) pirmiausia turėjo iÅ¡spręsti konkurso galiojimo klausimÄ (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prasme – priimti administracinį aktÄ , kuriuo konkurso rezultatai bÅ«tų pripažinti negaliojančiais, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai įvardinta, kokiu atveju konkursas laikomas negaliojančiu, (duomenys neskelbtini) rėmėsi Å¡ia įstatymine nuostata nagrinėjamu atveju, todėl vien atskiro akto neparengimas, o tiesioginis vadovavimasis įstatymine nuostata negali suteikti pagrindo darbo sutarties pasibaigimÄ pripažinti neteisėtu.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) turėjo taikyti DK 60 str. 1 d. 7 p., pagal kurį darbo sutartis privalo bÅ«ti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti, o darbuotojas nesutinka arba negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ , ir (duomenys neskelbtini) turėjo jam pasiÅ«lyti kitas laisvas pareigas (duomenys neskelbtini), o to nepadariusi, nesilaikė DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Teismas nurodė, jog nenustatė darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia tvarkos pažeidimų, kadangi darbo sutartis pripažinta pasibaigusia ieÅ¡kovui dar net nepradėjus eiti pareigų pagal Å¡iÄ darbo sutartį, darbo sutartis dar nebuvo įsigaliojusi, todėl nėra net ir galimybės tokį asmenį (nepradėjusį eiti pareigų) perkelti į kitas pareigas, į kitas pareigas gali bÅ«ti perkeliamas tik darbuotojas, kuris jau eina konkrečias pareigas. Be to, darbo sutartis tinkamai pripažinta pasibaigusia pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) ir DK 53 str. 7 p. nuostatas, o ne dėl darbo sutarties prieÅ¡taravimo įstatymams, kurių negalima paÅ¡alinti, kaip kad įtvirtina DK 60 str. 1 d. 7 p. IV.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimÄ dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sureikÅ¡mino darbo sutarties įsigaliojimÄ , bei nuvertino darbo sutarties sudarymo faktÄ . Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normų negaliojimo atgal taisyklę, nes nurodė, kad taikomos naujo DK normos.

Apelianto teigimu, dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų Å¡alys susitarė, kai 2016 m. lapkričio 8 d. pasirašė darbo sutartį. Dėl to darbo sutartis laikoma sudaryta nurodytÄ dienÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Å¡io kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo taip pat kitu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad vieÅ¡Ä konkursÄ dėl priėmimo į darbo laimėjęs asmuo įgyja specialiÄ jÄ teisę – teisę sudaryto darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009).

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, įteisinti konkursÄ , ar ne. Pirmosios instancijos teismas pažeidė taisyklę lex retro non agit (įstatymas negalioja atgaline tvarka), nes sprendė, kad ginčo įsakymui turėjo bÅ«ti taikomos neįsigaliojusio naujojo DK ir dar nepriimtų (duomenys neskelbtini) įstatymo pakeitimų nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo konkurso organizavimo ir vykdymo aplinkybių, bet konstatavo, kad konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimai buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovo atstovai prašė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡reikalautų visÄ konkurso medžiagÄ (dokumentus). Tačiau teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad duomenys apie konkursÄ Å¡ioje byloje neturi reikÅ¡mės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, kuriais įrodinėtas dviejų konkurso komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumas. Apeliantas pažymi, kad atsakovė neaiÅ¡kiai sureguliavo komisijos narių nuÅ¡alinimo klausimus. ProcedÅ«rų netikslumus atsakovė turėjo Å¡alinti ateityje rengiamiems konkursams, be ne naikinti įvykusio konkurso rezultatų.

Atsakovė neturėjo teisės pati pasinaikinti konkurso rezultatų. Ji galėjo per vienÄ mėnesį ginčyti konkurso rezultatus teisme. Atsakovė to nepadarė. Toks neveikimas nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus. Apelianto įsitikinimu, institucijos sprendimas negali bÅ«ti atÅ¡aukiamas vienaÅ¡aliu jos pareiÅ¡kimu, ji turėjo vadovautis vieÅ¡ojo administravimo taisyklėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. praktika, IX.1 skyriaus 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti įsakymÄ Nr. P-84 neteisėtu, nes jis priimtas tam, kad atsakovė panaikintų savo pačios įsakymÄ .

Tik teismas galėjo jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo argumentų, kad ginčo įsakymu pažeisti teisės principai. IeÅ¡kovas turėjo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad, nustatytÄ datÄ pradės eiti (duomenys neskelbtini) pareigas laimėto konkurso ir darbo sutarties pagrindu. Ä®statymuose nenustatyta subjekto, priėmusio sprendimÄ skirti į pareigas asmenį, teisės vėliau atÅ¡aukti šį sprendimÄ . Net jeigu Valstybinė darbo inspekcija pateikė nuomonę, kad konkursas paskelbtas galbÅ«t per anksti, o Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro įsakymu sudaryta komisija įžvelgė konkurso komisijos narius buvus galbÅ«t Å¡aliÅ¡kais, tai neproporcinga panaikinti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo priėmimo į darbÄ .

Konkursas įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. likus mažiau negu 10 mėn. iki naujos (duomenys neskelbtini) kadencijos pradžios. Toks terminas nepažeidžia jokių įstatymo imperatyvų ar draudimų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovė pati sudarė komisijas, pavedė joms iÅ¡tirti konkurso aplinkybes ir Å¡ių komisijų iÅ¡vadų pagrindu priėmė ginčo sprendimÄ (įsakymÄ Nr. P-84). IeÅ¡kovo nuomone, tokia situacija rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo valdžia. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įsakymu Nr. P-84 nepažeisti teisėtumo ir ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių principai, nepagrįsta.

Pagal 2003 m. DK 101 str. 3 d., laikotarpis nuo konkurso iki nugalėtojo paskyrimo į pareigas galėjo tęstis iki vienerių metų (nes tokį laikotarpį į konkursines pareigas galėjo bÅ«ti priimtas darbuotojas pagal terminuotÄ darbo sutartį be konkurso). Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. konkurso yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Valstybinė darbo inspekcija nepagrįstai nurodė, kad konkurso terminas per ilgas ir kad vienas komisijos narys galbÅ«t buvo Å¡aliÅ¡kas.

Inspekcijos iÅ¡vada dėl per ilgo konkurso termino neatitinka 2003 m. DK 101 str. 3 d. Å aliÅ¡ku inspekcija įvardijo komisijos narį J. B. Tačiau jis nebuvo komisijos nariu. Inspekcija pasiÅ«lė atÅ¡aukti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo priėmimo į pareigas ir sukurti pagrindÄ darbo sutartį pripažinti negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Apeliantas pažymi, kad atsakovės sudarytų komisijų konkurso teisėtumui iÅ¡tirti praneÅ¡imus surašė atsakovės darbuotojai. Nurodyti praneÅ¡imai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai.

11. Atsakovė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija atsiliepimu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime atsakovė teigia, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu sudarė komisijÄ galbÅ«t padarytam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti ir pavedė komisijai įvertinti konkurso organizavimÄ . Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu sudarė komisijÄ konkurso komisijos narių Å¡aliÅ¡kumui (neÅ¡aliÅ¡kumui) įvertinti.

Abi komisijos atitinkamai 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imais pasiÅ«lė konkursÄ pripažinti neteisėtu ir panaikinti konkurso rezultatus. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu panaikino 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymÄ . Atsakovės teigimu, nebuvo priežasčių organizuoti konkursÄ prieÅ¡ 10 mėnesių iki naujos (duomenys neskelbtini) kadencijos pradžios. DK bei (duomenys neskelbtini) įstatyme nenustatytas nepagrįstai ilgas darbo sutarties atidėjimo terminas.

Šiuo atveju netaikytinas dispozityvumo principas, nes galioja specialus (duomenys neskelbtini) darbų santykių reglamentavimas. Ieškovas nepradėjo eiti naujos kadencijos (duomenys neskelbtini) pareigų. Naujojo DK 42 str. 3 d. nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Ieškovas neįgijo teisėtų lūkesčių, nes darbo sutartis neįsigaliojo dėl objektyvių priežasčių – pasikeitė teisinis reglamentavimas, nustatyti nauji reikalavimai biudžetinių įstaigų (duomenys neskelbtini), įsigaliojo naujasis DK, (duomenys neskelbtini) įsigaliojo (duomenys neskelbtini) įstatymas, o (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) įstatymas.

Ä®statymo pakeitimais įtvirtintas (duomenys neskelbtini) nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Atsakovė taip pat paaiÅ¡kina, kad ji gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo netinkamai organizuoto darbuotojų privačių interesų deklaravimo, o tai rodo, kad ieÅ¡kovas neatitiko nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų. Atsakovė pažymi, kad asmens teisėtų lÅ«kesčių principas neabsoliutus. Ä®statymuose gali bÅ«ti nustatyti apribojimai priimant asmenį į darbÄ .

Teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos iÅ¡vada kaip oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu. 2003 m. DK 101 str. 3 d. taikoma ne konkurso atvejais, bet priimant darbuotojÄ laikinai eiti pareigas iki įvyks konkursas. Be to, nurodytos teisės normos nėra naujajame DK. Atsakovė pažymi, kad sudarytos komisijos 2017 m. gegužės 9 d. praneÅ¡ime konstatuota, kad konkurso, kurį laimėjo ieÅ¡kovas, komisijos nariai D. K. ir M. B. galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, nes su ieÅ¡kovu buvo susiję darbo santykiais.

Be to, nėra tinkamai užpildyto konkurso komisijos protokolo ir dokumentų, kuriais užtikrintas komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumas (neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijų). Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad buvo įsigaliojusi 2016 m. lapkričio 8 d. su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nepradėjo dirbti pagal Å¡iÄ darbo sutartį, todėl ji neįsigaliojo (naujojo DK 42 str. 3 d.). Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 10 d.

įsakymas yra tik papildomas pagrindas, svarbi aplinkybė, dėl kurios (duomenys neskelbtini) ministras priėmė 2017 m. liepos 3 d. įsakymÄ . Å is įsakymas nesukelia ieÅ¡kovui savarankiÅ¡kų teisinių padarinių.

12. IeÅ¡kovas G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimÄ dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti jam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia tuo, jog teismas, prieidamas iÅ¡vados, kad su ieÅ¡kovu 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta darbo sutartis neturi visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos sutarčių sudarymo ir teisinio kvalifikavimo klausimais.

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad sutarties sudarymo momentas yra esminis apsprendžiant, ar sutartis sukuria jos Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad darbo sutartis, nors ir sudaryta su ieÅ¡kovu, bet buvo dar neįsigaliojusi, todėl galėjo bÅ«ti bet kada atÅ¡aukta, ignoruoja teisės aktų nuostatas ir galiojančiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) nėra įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas.

Å ioje normoje yra įtvirtintas tik konkurso negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindas darbo sutarčiai pasibaigti yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to darbo sutartis pasibaigė DK 53 str. 7 p. nustatytu pagrindu, t. y. kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, o ne DK 60 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl to, kad konkursas pripažintas negaliojančiu. Tuomet, kai kituose įstatymuose (ne DK) yra įtvirtinamas specialus pagrindas darbo sutarčiai pasibaigti, įstatymų leidėjas tai aiÅ¡kiai ir įvardina, kaip pagrindÄ darbo sutarčiai pasibaigti. (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) įstatymų leidėjas akivaizdžiai neįtvirtina pagrindo darbo sutarčiai nutraukti.

Ä®statymų leidėjas Å¡ioje normoje įtvirtina tik taisyklę, kad konkursas yra laikomas negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ir atmesdamas ieÅ¡kovo teiginius dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) ir DK 60 str. 1 d. 7 p. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad 2017 m. liepos 3 d. įsakyme ne tik, kad netinkamai nurodytas darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindas, bet, svarbiausia, nebuvo laikytasi DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. ieÅ¡kovui nebuvo siÅ«lyta bÅ«ti perkeltam į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ , taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs bÅ«ti perkeltas į kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ , kaip nurodyta DK 60 str. 1 d. 7 p. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovo atleidimÄ kaip neteisėtÄ .

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. sprendimÄ motyvavo tik teiginiu, jog darbo sutartis, sudaryta su ieÅ¡kovu, nėra įsigaliojusi, o visus tolimesnius argumentus iÅ¡ esmės grindė Å¡iuo vertinimu ir nemotyvavo sprendimo.

13. Atsakovė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu ir pripažintina, kad jis negalėjo pradėti eiti (duomenys neskelbtini) pareigų dėl, pirma, įsigaliojusio (duomenys neskelbtini) įstatymo, antra, dėl DK pasikeitimų ir, galiausiai, dėl tos priežasties, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KS-87 pripažinta, kad „eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas G.

K. nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, kad šios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. nuostatas“. PSMĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 3 d. pirmajame sakinyje expresis verbis (pažodžiui) įtvirtinta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo į nacionalinių, valstybinių ar savivaldybių teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos“. (duomenys neskelbtini).

V. Dalyvaujančių byloje asmenų nuomonė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo reikÅ¡mės bylos baigčiai 14. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. IeÅ¡kovas G. K. apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymu pateikė raÅ¡ytinę nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (duomenys neskelbtini) nutarimo reikÅ¡mės apeliacinio skundo nagrinėjimui ir bylos baigčiai. Å ioje nuomonėje nurodo, kad palaiko ieÅ¡kinį ir, be to, reiÅ¡kia du alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. jeigu jis nebÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ , praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimÄ , kurios dydį sudaro nuostoliai – negautas darbo užmokestis už 5 metus, atskaičius teismo priteistÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kompensacijÄ arba, jeigu nebÅ«tų patenkinti Å¡ie reikalavimai – priteisti jam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimÄ , kurios dydį sudaro nuostoliai – negautas darbo užmokestis už 5 metus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad įsakymo Nr. P-101 priėmimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostata. Tačiau Å¡i (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostata yra pripažinta prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl ir darbo sutarties, sudarytos su juo, pripažinimas pasibaigusia yra neteisėtas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas susiejo darbo sutarties sudarymÄ su teise pradėti eiti pareigas: sudarius sutartį ir asmeniui nepradėjus eiti pareigų asmens teisėti lÅ«kesčiai bÅ«tų pažeisti.

Pažymėjo, kad, atkuriant neteisėtais atsakovų veiksmais pažeistas teises, darbo sutartis, sudaryta su ieÅ¡kovu, turi bÅ«ti pripažinta nepasibaigusi, o sudaryta ir galiojančia, ir ieÅ¡kovas, remiantis teisėtų lÅ«kesčių principu ir konstitucine doktrina įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbo sutartimi sulygtas pareigas. Nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra jokių priežasčių taikyti DK 218 str. 4 d., nes nėra jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėtų bÅ«ti gražintas į darbÄ ; nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui (kaip įstaigos vadovui) bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos toliau dirbti.

Pažymėjo, kad kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ jam turi bÅ«ti priteista visa apimtimi, kadangi jį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos nesieja jokie darbo santykiai, t. y. jis nėra sudaręs jokių darbo sutarčių su kitais subjektais. Todėl jam priteistina kompensuojama suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį bei atliktų socialinę funkcijÄ . Nurodė, kad, jeigu teismas nustatytų, kad DK 218 str. nėra taikytinas, tokiu atveju ieÅ¡kovas įgyja teisę į nuostolių atlyginimÄ pagal CK 6.952 str. 2 d.

Nuostoliai Å¡iuo atveju yra negautos pajamos už visÄ terminuotos darbo sutarties laikotarpį, kuriuos jis bÅ«tų gavęs, jeigu jam speciali teisė bÅ«tų suteikta. Ä®sakymo Nr. P-101 priėmimas dėl darbo sutarties su ieÅ¡kovu pripažinimo pasibaigusia laikytinas neteisėtu (duomenys neskelbtini) veiksmu, lėmusiu turtinės žalos atsiradimÄ , t. y. nuostolių – darbo užmokesčio, kurį ieÅ¡kovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), bÅ«tų gavęs, jeigu (duomenys neskelbtini) nebÅ«tų neteisėtai nutraukusi darbo santykių su ieÅ¡kovu. (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovas neteko pastovių pajamų – darbo užmokesčio už atliekamas (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo patirtos turtinės žalos dydį sudaro nuostoliai – darbo užmokestis už 5 darbo santykių metus, kurie turėjo trukti nuo (duomenys neskelbtini), atskaičius vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , ir kompensacija. Pažymėjo, kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos (duomenys neskelbtini) atsakomybei kilti dėl minėtų darbo santykių tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini), todėl yra teisėtas pagrindas priteisti ieÅ¡kovui praÅ¡omÄ turtinės žalos atlyginimÄ remiantis DK 218 str. 4 d., tuo atveju jeigu jis nebÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ .

Ieškovas papildomai paaiškino, kad VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 pripažino, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas bei 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KS-87 pripažino, kad jis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad jis šį sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Akcentavo, kad 2017 m. liepos 3 d. įsakymas, kuriuo darbo sutartis buvo pripažinta pasibaigusi, buvo priimtas 2017 m. liepos 3 d. TÄ dienÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas tik vienas VTEK sprendimas (2017 m. gegužės 24 d. sprendimas), kuriuo buvo pripažinta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Tuo tarpu kitas VTEK sprendimas buvo priimtas tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. vėliau negu buvo priimtas įsakymas Nr. P-101.

Todėl yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovas įsakymo Nr. P-101 priėmimo dienÄ neatitiko sÄ lygos dėl Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo padarymo ir atitiko nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus.

17. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinę nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarimo reikÅ¡mės apeliacinio skundo nagrinėjimui ir bylos baigčiai, kuria praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostata, dėl kurios pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, nebuvo vienintelė ir pagrindinė priežastis priimti įsakymÄ Nr. P-101. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti konkursų organizavimo ir vykdymo aplinkybes, Å¡ioje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas nėra pagrįsti.

Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, kad konkurso komisijÄ sudarė su ieÅ¡kovu darbiniais ir kitokiais ryÅ¡iais susiję asmenys, todėl konkursas vyko neskaidriai. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos dėl jam skirtos drausminės nuobaudos ir Å¡iurkÅ¡taus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo.

18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinės bylos pagal apelianto G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo sujungtos į vienÄ bylÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 str. nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Dėl ginčo esmės ir ieÅ¡kovo ginamų materialinių teisių 20.

Å ioje apeliacinėje byloje yra sujungti du teisiniai ginčai, kuriuos sÄ lyginai teismas įvardino kaip ginÄÄ dėl konkurso rezultatų atÅ¡aukimo (t. y. dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. P-84 panaikinimo), ir ginÄÄ dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia (t. y. dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. Nr. P-101 panaikinimo). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, kuria buvo iÅ¡spręstas bylų sujungimo klausimas, pažymėjo, kad įsakymas Nr. P-84 yra vienas iÅ¡ pagrindų, dėl kurių buvo priimtas kitoje byloje ieÅ¡kovo skundžiamas kitas atsakovės įsakymas, t. y.

įsakymas Nr. P-101. Tačiau teisėjų kolegija, šiuo metu vertindama šiuos teisinius ginčus kompleksiškai, turi pagrindo spręsti, kad šiuos atsakovo sprendimus sieja ne tik nurodytų faktų prejudicija, bet ir tai, kad abu paminėti atsakovės sprendimai yra priimti dėl tų pačių ieškovo materialinių teisių, atsirandančių iš vieno ir to paties konkurso rezultato.

21. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. įvyko konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“, remiantis konkurso komisijos 2016 m. rugsėjo 15 d. balsavimo rezultatais, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras nusprendė priimti G. K. į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), darbo sutarties sÄ lygas įtvirtinant darbo sutartyje. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovu buvo sudaryta darbo sutartis dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, nustatant, kad ieÅ¡kovas Å¡ias pareigas pradės eiti nuo (duomenys neskelbtini).

22. Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje ginčijamu įsakymu Nr. P-84 buvo priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. P-145 „Dėl G. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pareigas“ pripažinimo netekusiu galios, kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kė iÅ¡ konkurso kylančių teisinių pasekmių panaikinimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo sprendimu atsakovė nepriėmė jokio sprendimo dėl po konkurso su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties tolimesnio galiojimo.

Kaip pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, minėtas atsakovės sprendimas nesukÅ«rė jam savarankiÅ¡kų teisinių pasekmių, nes jis nesprendė dėl atsakovo įsipareigojimų pagal 2016 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį atÅ¡aukimo. Nėra pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovu, kad net ir po to, kai atsakovė priėmė įsakymÄ Nr. P-84, jis turėjo pagrindo tikėtis, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis galės eiti darbo pareigas pagal Å¡iÄ darbo sutartį.

23. Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė tik pripažinti negaliojančiu įsakymÄ Nr. P-84, bet nesuformulavo savarankiÅ¡kų materialinių reikalavimų, kuriais bÅ«tų siekęs apginti kokias nors savo subjektines teises. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokio reikalavimo ieÅ¡kovas ir negalėjo suformuluoti, nes skundžiamu sprendimu realiai nebuvo nuspręsta dėl jokių iÅ¡ konkurso rezultatų panaikinimo kylančių teisinių pasekmių. O dėl tokių konkurso rezultatų panaikinimo teisinių pasekmių yra nuspręsta bÅ«tent įsakymu Nr. P-101, t. y. Å¡iuo įsakymu yra atÅ¡aukta 2016 m. lapkričio 8 d. darbo sutartis, kuri buvo sudaryta su ieÅ¡kovu, kaip to konkurso teisinis rezultatas, ir nurodyta ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti DK 42 str. 3 d. numatytÄ kompensacijÄ .

24. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ginčijamų įsakymo Nr. P-84 ir įsakymo Nr. P-101 pasireiÅ¡kia ne tik tuo, kad paskesnis įsakymas yra grindžiamas pirmesniu kaip prejudiciniu faktu, bet ir tuo, jog abu Å¡ie įsakymai materialiÄ ja prasme reiÅ¡kia vienÄ darbdavio sprendimÄ , kuriuo panaikinami konkurso rezultatai ir pritaikomos iÅ¡ to kylančios teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminės reikÅ¡mės neturi ta aplinkybė, jog toks darbdavio sprendimas formaliÄ ja prasme yra įformintas dvejuose įsakymuose, kuriuos skiria apibrėžtas laiko tarpas, t. y. nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. liepos 3 d.

Abu Å¡ie atsakovės įsakymai materialiÄ ja prasme turi bÅ«ti suprantami kaip vienas tęstinis sprendimas dėl konkurso rezultatų atÅ¡aukimo ir iÅ¡ to kylančių teisinių pasekmių pritaikymo. Dėl atsakovės teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti konkurso rezultatus 25. IeÅ¡kovas nesutikdamas su darbdavio sprendimu panaikinti konkurso rezultatus, vienu iÅ¡ esminių teisinių argumentų nurodo tai, kad konkursÄ paskelbęs subjektas neturėjo teisės pats atÅ¡aukti tokio savo priimto sprendimo, o tai galėjo padaryti tik teismas.

Šį įsitikinimÄ ieÅ¡kovas pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo normas, biuletenyje (pritarta 2016 m. birželio 1 d. LVAT teisėjų pasitarime), pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukÅ¡tesnio vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo <...>, ir taip pat iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtÄ sprendimÄ , nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas vieÅ¡ojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma teismų praktika nėra aktuali Å¡iam ginčui, nes nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) ginčijamÄ sprendimÄ priėmė ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, t. y. kaip biudžetinės įstaigos savininko teises įgyvendinanti institucija. Civiliniuose santykiuose, kurie yra grindžiami Å¡ių santykių dalyvių dispozityvumo principu, nėra numatyta imperatyvų, ribojančių konkursÄ paskelbusio subjekto teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti šį sandorį ar atsisakyti vykdyti iÅ¡ tokio sandorio kylančius įsipareigojimus.

Ä®statymas, reguliuodamas iÅ¡ vieÅ¡o konkurso kylančius civilinius santykius, nustato tik principus, kaip turi bÅ«ti atlyginami nuostoliai, jei konkursÄ paskelbęs asmuo nesilaiko konkurso taisyklių ar nesuteikia konkurso nugalėtojui specialios teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.952 str. 2 d.). Pažymėtina, jog nėra specialių normų, ribojančių konkursÄ paskelbusio asmens teisės pačiam atÅ¡aukti konkurso rezultatus, ir tokiu atveju, kai konkursas yra vykdomas kaip prielaida darbo sutarčiai sudaryti (2003 m.

DK 101 str.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju konkursÄ paskelbusio asmens ribojimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti iÅ¡ konkurso kylančius įsipareigojimus prieÅ¡tarautų vieÅ¡o konkurso, kaip vienaÅ¡alio civilinio sandorio esmei (CK 1.63 str. 5 d.).

27. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje situacijoje po konkurso sudarytos darbo sutarties atšaukimo pagrindas buvo konkurso rezultatų panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis nebuvo pardėta vykdyti, todėl tokios sutarties panaikinimo pagrindus ir iš to kylančias teisines pasekmes reguliuoja ne DK, o civilinės taisyklės, nustatančios konkurso, kaip vienašalio sandorio atšaukimo teisines pasekmes.

Å iuo atveju, kaip minėta, pagal CK 6.6.952 str. 2 d. nuostatas, jeigu vieÅ¡Ä konkursÄ paskelbęs asmuo konkurso nugalėtojui nesuteikia specialios teisės, jis privalo atlyginti nugalėtojo patirtus nuostolius. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad dėl realiai neprasidėjusių darbo santykių pabaigos atsakovė turėjo spręsti pagal specialias darbo įstatymų taisykles, įskaitant tas, kurios įpareigoja darbdavį siÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ ir iÅ¡mokėti darbo įstatymuose nustatytas kompensacijas (2003 m.

DK 139 str., 140 str.).

28. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant įsakymÄ Nr. P-84 ir Nr. P-101 kaip vienÄ atsakovės sprendimÄ dėl konkurso rezultatų atÅ¡aukimo, reikia pripažinti ir tai, kad tokio sprendimo priėmimo metu, darbdavio teisę atÅ¡aukti sudarytÄ darbo sutartį, iki kol darbuotojas pradėjo dirbti, reguliavo ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios DK 42 str. 3 d. nuostatos. Tai reÅ¡kia, kad atsakovo sprendimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti konkursÄ ir jo pagrindu sudarytÄ sutartį, ne tik neprieÅ¡taravo įstatymui, bet ir buvo įstatymu sureguliuotas kaip leistinas ir teisėtas darbo sutarties atÅ¡aukimo pagrindas.

29. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, t. y. į konkursÄ paskelbusio subjekto dispozityviÄ teisę atsisakyti vykdyti konkurso taisykles, bei įstatymu sureguliuotas iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atkurti konkurso rezultatus, t. y. juos laikyti galiojančiais, ir įpareigoti darbdavį vykdyti pagal darbo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, Å¡ioje byloje apskritai negali bÅ«ti tenkinamas, o gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų, t. y. dėl jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl konkurso atÅ¡aukimo, kompensavimo.

30. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog Å¡ioje situacijoje, atsižvelgiant į laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. liepos 3 d. pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , vertinant atsakovės sprendimo dėl pritaikytų iÅ¡ konkurso panaikinimo kylančių teisinių pasekmių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turėtų bÅ«ti taikoms tos teisės normos, kurios galiojo tuo metu, kai atsakovės sprendimas ieÅ¡kovui sukėlė realias teisines pasekmes. Kaip minėta, teisinės pasekmės ieÅ¡kovui atsirado tik po įsakymo Nr. P-101 priėmimo, todėl spręsdamas šį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dėl teisinių pasekmių, atsakovei atÅ¡aukus sudarytÄ , tačiau nepradėtÄ vykdyti darbo sutartį, spręstina pagal nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio DK 42 str. 3 d. nuostatas. Dėl konkurso rezultatų panaikinimo motyvų 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju konstatavus atsakovės diskrecijos teisę atÅ¡aukti vieÅ¡o konkurso, kaip vienaÅ¡alio civilinio sandorio, rezultatus, nėra reikÅ¡mingi ieÅ¡kovo argumentai, dėl to, kokiomis aplinkybėmis atsakovė pagrindė konkurso rezultatų atÅ¡aukimÄ . IeÅ¡kovo ginčijamos aplinkybės, susijusios su konkurso organizavimo neÅ¡aliÅ¡kumu ir skaidrumu, gali turėti reikÅ¡mę tik vertinant konkursÄ atÅ¡aukusio subjekto kaltę dėl konkurso nugalėtojo patirtų nuostolių, t. y. dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, jog konkurso rezultatai iš esmės yra panaikinti dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, nustatančio konkurso dalyviams papildomus kvalifikacinius reikalavimus, t. y. ne dėl ieškovo, kaip konkurso nugalėtojo kaltės.

32. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra priėmusi sprendimÄ kompensuoti ieÅ¡kovo nuostolius, patirtus dėl konkurso ir darbo sutarties atÅ¡aukimo: įsakymo Nr. P-101 2 punkte nurodyta, remiantis DK 42 str. 3 d., iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už 1 mėnesio darbo laikotarpį, o tokia kompensacija pagal DK 42 str. 3 d. nuostatas mokama darbuotojui, jei jis nepradeda dirbti pagal sudarytÄ darbo sutartį ne dėl savo kaltės.

33. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas plačiau nepasisakys dėl apelianto argumentų, susijusių su konkurso organizavimo ir vykdymo aplinkybėmis. Dėl konkurso rezultatų negaliojimo pagal įstatymÄ 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ginčijamiems santykiams yra pritaikytas ir specialus įstatymas, numatantis konkurso rezultatų negaliojimÄ . 35. (duomenys neskelbtini).

36. Kaip minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (duomenys neskelbtini) nutarime yra nurodęs, jog šiuo nutarimu pripažinus (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prieštaraujančia Konstitucijai, savaime neatkuriama iki įstatymo įsigaliojimo buvusi teisinė padėtis, t. y. savaime neatkuriami prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai teisiniu reguliavimu panaikinti iki įstatymo įsigaliojimo įvykusių konkursų rezultatai.

38. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodymus, laikytina, jog konkursas (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurį (duomenys neskelbtini) laimėjo ieškovas G. K., yra laikomas negaliojančiu pagal (duomenys neskelbtini) nepaisant konstatuoto šio įstatymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

39. Paminėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisinius ginčus dėl tokių konkursų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjantys teismai turėtų įvertinti, ar tokių konkursų nugalėtojų interesai ir teisėti lÅ«kesčiai yra pažeisti, ir dėl jų pažeistų teisių atkÅ«rimo spręsti individualiai. Dėl ieÅ¡kovo teisėtų interesų, kylančių iÅ¡ konkurso 40. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo G. K. galimai pažeistų teisėtų interesų, bÅ«tina pažymėti, jog ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) neatitiko asmeniui, pretenduojančiam užimti iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų apmokamas pareigas, nustatyto reikalavimo bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, dėl ko įstatymų leidėjui įvykusį konkursÄ pripažinus negaliojančiu, ieÅ¡kovo teisėti interesai, susiję su jo galimybe užimti Å¡ias pareigas, nebuvo realÅ«s ir negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

41. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas neatitiko pretendentams taikomo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimo dėl to, jog Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 jis buvo atleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų dėl paskirtos drausminės nuobaudos už darbo pareigų pažeidimÄ (dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas – Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas (duomenys neskelbtini)), o tokia aplinkybė pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) nuostatas, reiÅ¡kia, jog jis kaip pretendentas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimo ir negali užimti įstaigos vadovo pareigų. (duomenys neskelbtini).

42. Konstitucinio Teismo (duomenys neskelbtini) nutarime pateikiamuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose, remiantis suformuota oficialia konstitucine doktrina, teigiama, jog konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis lemia, jog piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybÄ gali ir turi bÅ«ti keliami tam tikri reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, <...> kuo aukÅ¡tesnės pareigos, tuo didesni reikalavimai keliami Å¡ias pareigas einantiems asmenims <...>. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokios oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų asmenims, stojantiems į valstybės tarnybÄ , mutatis mutandis (pakeitus tai, kÄ reikia pakeisti) taikytinos ir kitiems asmenims, gaunantiems atlyginimÄ iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegija vertina, kad nepaisant to, kad tokie papildomi reikalavimai pretendento reputacijai įstatymu buvo nustatyti jau po įvykusio konkurso, tačiau tokie papildomi reikalavimai negali būti laikomi neproporcingais ar pernelyg varžančiais ieškovo teises, nes kaip jau minėta, tokie reikalavimai iš esmės turėjo būti taikomi ir iki tol tokioms pareigybėms, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, nepaisant to, kad tokie reikalavimai tiesiogiai įstatymu buvo įtvirtinti tik (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tokie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra pagrįsti ir kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

44. Dėl įstatymu nustatyto nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimo, kurio ieÅ¡kovas neatitiko ir Å¡iuo metu neatitinka, nėra galimybės pripažinti, kad dėl konkurso pripažinimo negaliojančiu, buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, susiję su tuo, jog jis bÅ«tų ėjęs Å¡ias pareigas neįsigaliojusioje darbo sutartyje nustatytÄ (duomenys neskelbtini) terminÄ ir bÅ«tų gavęs sulygtÄ darbo užmokestį. Dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimo 45. Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (duomenys neskelbtini) nutarime yra pažymėjęs, jog DK 42 str. 3 d. numatyta 1 mėnesio kompensacija, konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti vertinama kaip nepakankama kompensacija asmenims, laimėjusiems iki (duomenys neskelbtini) įstatymo įsigaliojimo įvykusius konkursus, tačiau nepradėjusiems eiti pareigų ne dėl jų kaltės, o dėl (duomenys neskelbtini) nustatyto teisinio reguliavimo ((duomenys neskelbtini)).

46. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (duomenys neskelbtini) įstatymo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai nustatė dėl to, jog toks teisinis reguliavimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vertinimu, nėra visapusiÅ¡kas ir nesudaro galimybės individualiai įvertinti, ar konkretus įstatymu pripažinto negaliojančiu konkurso nugalėtojas vis tik atitiko naujai nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir ar jis iÅ¡ tikrųjų nebÅ«tų galėjęs eiti Å¡ių pareigų, jeigu jo reputacija bÅ«tų įvertinta individualiai.

47. Å iuo atveju teismas individualiai įvertinęs ieÅ¡kovo G. K. reputacijÄ , konstatavo, kad jis nebÅ«tų galėjęs užimti (duomenys neskelbtini) pareigų pagal įstatymo reikalavimus, įsigaliojusius iki jo darbo santykių pradžios, pagal 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytÄ darbo sutartį. Todėl nėra pagrindo spręsti apie tai, kad dėl konkurso rezultatų panaikinimo jis galėjo patirti didesnius nuostolius, nei kad jam yra kompensuota pagal DK 42 str. 3 d. nuostatas. IeÅ¡kovo argumentai, kad jis dėl konkurso rezultatų atÅ¡aukimo patyrė nuostolius dėl negauto darbo užmokesčio, yra nepagrįsti.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ . Å is reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas dėl to, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių jis kildino neturtinę žalÄ . Kaip minėta, su ieÅ¡kovu darbo santykiai nebuvo pradėti vykdyti dėl teisėto ir pagrįsto tikslo, susijusio su pretendentui į Å¡iais pareigas nustatytu nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimu, kurio ieÅ¡kovas neatitiko.

Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo teisės galėjo būti suvaržytos dėl neteisėtų ar diskriminacinių atsakovės sprendimų. Dėl ginčo procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų 49. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais buvo nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimus dėl konkurso rezultatų ir darbo sutarties atšaukimo, ieškovo patirtų nuostolių kompensavimo ir neturtinės žalos priteisimo, iš esmės yra teisingi ir todėl nekeičiami.

50. Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į apeliacinio proceso baigtį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės netenkinamas.

51. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimÄ ir 2018 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistus. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rita Kisielienė Vaclovas Paulikas Andrius Verikas