2020-12-16 Nr. AB-23985-3-63-3-00117-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2191-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir A. A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir Adomo A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. D. ir A. A. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-2141-(14.16.104.) „Dėl prašymo”; 2) panaikinti NŽT 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-64-(7.5.); 3) įpareigoti NŽT atlikti procedūras buvusios žemės savininkės O. J. nuosavybės atkūrimo byloje dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjams lygiaverčio ploto kitame rajone ar lygiaverčio ploto turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai kitame mieste.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2018 m. spalio 24 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydami priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės O. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste būdo, perduodant pareiškėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotą kitame rajone ar lygiavertį turėtam žemės sklypui plotą prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai kitame mieste. Ginčijamu NŽT Palangos skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu prašymas netenkintas. Šį sprendimą pareiškėjai apskundė NŽT direktoriui, kuris ginčijamu 2019 m. sausio 5 d. sprendimu skundą atmetė.

3. Pareiškėjai nurodė, kad pretendentai savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išreiškė vieninteliu tipiniame ruošinyje užpildytu 1991 m. lapkričio 5 d. prašymu ir šios valios niekada nekeitė. Pretendentai nepageidauja gauti kompensacijos. Atsakovų nuoroda į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalį yra nepagrįsta. Jei pretendentai prašyme, kurio ruošinyje fiksuota galimybė gauti kompensaciją, tokios valios neišreiškė, nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais pačių valstybės ir jos institucijų atstovų sprendimais prieštarauja asmenų (buvusių savininkų ir pretendentų) laisvo apsisprendimo principui. Vienintelis prašymas su tekstu „taip, susigrąžinti žemę” leidžia daryti išvadą, jog pretendentai išreiškė tvirtą valią į materialaus daikto (žemės) atkūrimą. Ginčijamuose sprendimuose padaryta nepagrįsta išvada, kad pretendentai iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Pretendentų valia – grąžinti žemę ir nemokėti piniginės kompensacijos – buvo aiškiai išreikšta. Pažymėjo, kad jei nuosavybės į žemę negalima atkurti natūra turėtoje vietoje ir pretendentas aiškiai išreiškė valią jam nemokėti kompensacijos pinigais, turi būti parengta išvada dėl likusių žemės plotų, kurie priskirti valstybės išperkamai (negrąžinamai) žemei, perkėlimo, tą žemę neatlygintinai perduodant lygiaverčiais žemės ar vandens telkinių plotais kitoje pretendento pasirinktoje vietoje. Tai visiškai atitinka nuosavybės atkūrimo ekvivalentine natūra būdą.

4. Pareiškėjai teigė, kad nuosavybės atkūrimo byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad institucijai pretendentų 1991 m. lapkričio 5 d. prašymas dėl valios išreiškimo netiko ir ji iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlė pretendentams pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nesant tokio dokumento institucija priėmė pareiškėjų 1991 m. lapkričio 5 d. prašymo duomenis su jų išreikšta valia dėl nuosavybės atkūrimo gražinant žemę natūra arba ekvivalentine natūra, todėl pareiškėjai neprivalėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. teikti atskiro prašymo. Kadangi institucija iki 2003 m. kovo 1 d. nepateikė pretendentams raštu pasiūlymo pasirinkti kitus įstatyme numatytus nuosavybės atkūrimo būdus, NŽT aiškinimas, kad pretendentams nuosavybės teisės gali būti atkurtos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu, t. y. išmokant piniginę kompensaciją, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Pareiškėjai nurodė, kad V. D. 2014 m. liepos 1 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. D. (mirusi) tenkančią O. J. valdytą žemės dalį. 1991 m. lapkričio 5 d. prašyme, kurį pateikė A. A. D., kaip pretendentė įrašyta O. D.. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog dėl O. D. nuosavybės atkūrimo būdo buvo pasisakyta dar 1991 m. lapkričio 5 d., todėl V. D. 2014 m. liepos 1 d. teikiant prašymą atskirai pasisakyti dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nebuvo jokio pagrindo.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal 1991 m. lapkričio 5 d. bendrą pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. valdytą žemę išreikšta valia susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. (mirusi) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne 33,88 ha, bet 41,08 ha žemės plotą, ir atnaujino terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2014 m. liepos 1 d. pretendentai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 6,20 ha O. J. valdytos žemės dalį. Valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nebuvo nurodyta.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal pateiktus nuosavybės teises, giminystės ryšį ir susitarimą su kitais pretendentais patvirtinančius dokumentus: O. D. (mirusi) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,2667 ha O. J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas – 1,9102 ha; P. D. – į 2,2666 ha O. J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas – 1,9866 ha; A. A. D. – į 2,2667 ha O. J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas – 1,9867 ha. Visiems pretendentams Palangos miesto valdybos 1992 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 263 buvo perduoti nuosavybėn natūra nauji žemės sklypai po 0,2 ha ir nauji sklypai pagal eilę iki 0,2 ha. O. D., A. A. D. ir P. D. buvo įrašyti į eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Al-855 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę O. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pietinėje ir vakarinėje gretimybėje. Parengus kadastrinių matavimų bylas bei patvirtinus žemės sklypo planą bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant žemės sklypą natūra turėtoje vietoje.

9. Atsakovas pažymėjo, kad priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimus nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, nebepaliekant NŽT teisės parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atkuriamos pagal jo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, pareikštą jo paskutiniame iki teisės aktų nustatyto termino pabaigos prašyme, pateiktame valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus ir 1991 m. lapkričio 5 d. pateiktą bendrą visų pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises, išreiškiant valią susigrąžinti ją buvusioje vietoje, teisės aktai nenumato pretendentams galimybės atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotą kitame rajone ar lygiavertį turėtam žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai kitame mieste.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1755 informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2014 m. lapkričio 1 d., kuriais įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pretendentai valios lygiaverčiam miško plotui kaimo vietovėje iki 2015 m. kovo 1 d. neišreiškė.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 1991 m. lapkričio 5 d. prašymu pretendentai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę ją grąžinant natūra. Pretendentai siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemę buvusio savininko turėtoje vietoje. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. J. 33,88 ha valdytas žemes, t. y. į 3,9 ha žemės ir 29,98 ha miško, natūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visiems pretendentams (O. D. (mirusi); P. D.; A. A. D.) Palangos miesto valdybos 1992 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 263 buvo perduoti nuosavybėn natūra nauji žemės sklypai po 0,2 ha ir nauji sklypai pagal eilę iki 0,2 ha. Be to, pretendentai buvo įrašyti į eilę žemės sklypų grąžinimui natūra pagal pirminio prašymo padavimo datą. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teises atkūrė natūra ir tokiu būdu nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdė būtent atsižvelgdamas į pretendentų valią.

13. Analizuodamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį teismas priėjo prie išvados, kad pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

14. Teismas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu buvo atnaujintas terminas ne prašymams atkurti nuosavybės teises, bet nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjas V. D., tapęs pretendentės O. D. turto paveldėtoju, įgijo teises į mirusios O. J. turtines ir neturtines teises, tarp jų ir į nuosavybės teisių atkūrimą tomis pačiomis teisėmis, kaip mirusi O. D. O. D. kartu su kitais pretendentais – pareiškėju A. A. D. ir P. D. 1991 m. lapkričio 5 d. pateikė bendrą prašymą susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Atkūrimo įstatymo numatytais terminais ši valia nebuvo keičiama.

15. Dėl pareiškėjų teiginių apie tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas iki 2003 m. balandžio 1 d. siūlė pretendentams pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo redakcijoje, nustatančioje teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. pretendentams pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai pranešti asmeniui, kad šis iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštų valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. piliečiams, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, nepagrįstai pareiškėjai patirtas pasekmes kildina iš atsakovo veiksmų.

16. NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1755 informavo pareiškėjus apie 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius Atkūrimo įstatymo pakeitimus bei siūlė iki 2015 m. kovo 1 d. apsispręsti dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiškėjai į nurodytą raštą atsakymo nepateikė. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisų atkūrimo valios pakeitimu, iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Pareiškėjai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačios teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės į nuosavybės teisių atkūrimą turėtojui, todėl pretendentams teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitus savo valios, pareiškėjams nuosavybės teisės privalo būti atkuriamos tokiu būdu, kokį buvo pasirinkę pretendentai savo 1991 m. lapkričio 5 d. prašyme. Teismo vertinimu, pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, kad pretendentai išreiškė valią, jog už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą jiems būtų atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) kitoje vietoje, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl būdo, kuriuo bus atkurtos nuosavybės teisės į neatkurtą nekilnojamąjį turtą (natūra ar pinigais). Teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

III. 17. Pareiškėjai V. D. ir A. A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus.

18. Apeliacinis skundas, be pareiškėjų skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pretendentai siekė atkurti nuosavybės teises natūra į žemę tik buvusio savininko turėtoje vietoje. Dar 1991 m. birželio 12 d. A. A. D. pareiškime Palangos miesto merijai nurodyta, kad dalis šiuo metu grąžintinos žemės yra Palangos miesto teritorijoje ir yra užimta kolektyviniais sodais, todėl norima gauti kompensaciją už šią žemę. 1991 m. lapkričio 5 d. bendrame pretendentų prašyme grąžinti žemę žodžiu „taip“ nurodyta, kad pageidaujama susigrąžinti žemę buvusioje ir nebūtinai toje pačioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai iš karto buvo nurodę, kad dalis žemės užimta bei nebus galimybės ją grąžinti natūra, jie prašė kompensacinės – natūrinės žemės grąžinimo procedūros, o ji tuo metu buvo numatyta tik kaip grąžinimas ekvivalentine natūra kitoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių faktinių aplinkybių ir nesprendė dėl jų.

18.2. Teismas nepagrįstai aiškino, kad pareiškėjų prašymai dėl nuosavybės atkūrimo vertintini pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio įvairių redakcijų nuostatas. Prašymai teikti galiojant Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris numatė ekvivalentinį nuosavybės atkūrimo būdą. Būtent ši teisės norma yra esminė sprendžiant kilusį ginčą.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad palaiko jo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybes teises į žemę perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą pagal jų 2018 m. spalio 24 d. pateiktą prašymą NŽT Palangos skyriui.

21. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę vykdomas pagal pretendento į nuosavybės teisių atkūrimo prašymą.

22. Šiam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 10 punktu buvo nustatyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma: pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas – tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra. Jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

23. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimą lemia pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą valios išraiška dėl pasirinkto būdo ir tokios valios išraiškos prašymo pateikimo terminai institucijai, įgaliotai spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę tikslinti savo valią, tačiau pareiškėjai nustatytu terminu neteikė prašymo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.

24. Pareiškėjams nustatyta tvarka nepasirinkus kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo keičiant 1991 m. lapkričio 5 d. pretendentų prašyme nurodytą būdą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra buvusioje žemės sklypo vietoje, nuosavybės teisės pareiškėjų 2018 m. spalio 24 d. prašyme pasirinktu būdu negali būti atkurtos dėl pasibaigusio įstatymu nustatyto termino valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeisti.

25. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi nustatyto termino praleidimo pasekmių taikymą, asmeniui praleidusiam nurodytą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, pripažįstami reikšmingais teisinio reguliavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimų apimtis ir pretendentų galimybė juos žinoti, suprasti bei laiku pasirinkti tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

26. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

27. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punktu buvo nustatyta, kad prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, jei pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių prašyme nurodytu būdu.

28. Šio ginčo atveju nėra duomenų, kad atsakovas raštu pasiūlė pretendentams kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Tačiau atsakovas nurodė, kad visiems pretendentams Palangos miesto valdybos 1992 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 263 buvo perduoti nuosavybėn natūra nauji žemės sklypai po 0,2 ha ir nauji sklypai pagal eilę iki 0,2 ha, su kuo pareiškėjai sutiko. Tai reiškia, kad pretendentams buvo žinoma, jog į visą žemę nuosavybės teisės natūra nebus atkurtos, kadangi buvo vykdoma procedūra nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kitais būdais, todėl jie turėjo galimybę nustatytais terminais rinktis ir kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Todėl atsakovo nepranešimas raštu pretendentams apie nuosavybės teisių atkūrimo kitus būdus, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, yra formalus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūros pažeidimas, nepaneigiantis pretendentų apsisprendimo galimybės dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pasirinkimo.

29. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę jų 2018 m. spalio 24 d. prašyme nurodytais būdais.

30. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. D. ir A. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė