2022-11-30 Nr. AB-29105-3-63-3-02476-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-462-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02476-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V Paulius & Associates Real Estate“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V Paulius & Associates Real Estate“ patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V Paulius & Associates Real Estate“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija): 1) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6584 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjos 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 2) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6585 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 3) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6632 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 4) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6633 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau kartu – ir Ginčijami sprendimai), ir įpareigoti atsakovą patenkinti 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjo pateiktus keturis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Ginčo sklypai), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo (toliau – ir 2020 m. spalio 22 d. prašymai) ir pakeisti nurodytų Ginčo sklypų paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus pagal Ginčo sklypams galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 22,50 EUR žyminį mokestį.

2. Pareiškėjas nurodė tokius patikslinto skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: (i) 15.0380 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., (ii) 0.9884 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (iii) 1.2800 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (iv) 2.2600 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5(duomenys neskelbtini), ir (v) 4.3500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir žemės sklypai). Šiuo metu visų žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T11-97 (toliau – ir Bendrasis planas), ir kuris numato, kad žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje yra galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai, bei nedidelė dalis – Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detaliuoju planu (reg. Nr. T00077072), patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288( toliau – ir Detalusis planas).

2.2. Tiek Bendrasis planas, tiek Detalusis planas numato, kad teritorijoje, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra galima numatyti kitos paskirties žemės paskirtį. Bendrasis planas numato, jog teritorijoje, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra galimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės naudojimo būdas bei visi kiti kitos paskirties naudojimo būdai, o Detalusis planas numato, kad nedidelėje žemės sklypų teritorijos dalyje, kuri patenka į Detaliuoju planu suplanuotos kelio juostos ribas, yra galimas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas.

2.3. Pareiškėjas, ketindamas pakeisti pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą bei nustatyti pageidaujamą naudojimo būdą, 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakovui prašymus, kuriais prašė pakeisti žemės sklypų pagrindinę paskirtį į kitą, bei žemės sklypų dalyse, kurios patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, nustatyti naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, o žemės sklypų dalyse, kurios nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, t. y. yra suplanuotos tik Bendruoju planu, nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teikdamas prašymus pareiškėjas visapusiškai atsižvelgė į taikytinus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei prašymus išdėstė taip, kad keičiama žemės sklypų paskirtis bei naudojimo būdas, atlikus šiuos veiksmus, atitiktų tiek Bendrojo, tiek Detaliojo plano sprendinius.

2.4. Atsakovas, 2020 m. liepos 13 d. sprendimais atsisakydamas tenkinti minėtus pareiškėjo 2020 m. liepos 1 d. prašymus, nurodė tik bendro pobūdžio teisės normas bei paminėjo Detaliojo plano egzistavimo faktą, tačiau jokio konkretaus paaiškinimo, kaip ir kodėl šios teisės normos bei Detaliojo plano buvimo faktas draudžia tenkinti pareiškėjo prašymus, nepateikė, nenurodė jokių kitų pagrindų ir (ar) motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl prašymai yra atmetami.

2.5. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pozicija, siekdamas operatyviai ir efektyviai išspręsti kilusią situaciją, kreipėsi į atsakovą su 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu, kuriame nurodė teisinius argumentus ir priežastis 2020 m. liepos 1 d. prašymų tenkinimui, pagrindžiant, kodėl 2020 m. liepos 14 d. sprendimai buvo priimti nepagrįstai ir kad žemės sklypų pagrindinė paskirtis turėtų būti keičiama pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą, t. y. pateikiant prašymą savivaldybės administracijos direktoriui.

2.6. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje situacijoje žemės sklypų paskirtis negali būti keičiama Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros tvarka, todėl 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektai) rengimą. Prašymuose nurodytas Projektų tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę Ginčo sklypų naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us).

2.7. 2020 m. spalio 26 d. įvyko susirašinėjimas tarp Administracijos ir pareiškėjo. Administracija nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. prašymuose planavimo tikslas: nurodyta keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą, tačiau nenurodyta, koks bus pakeistų sklypų naudojimo būdas, todėl pareiškėjas informavo atsakovą, kad žemės sklypų planuojama naudojimo paskirtis bus keičiama iš žemės ūkio į kitą, o atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, atitinkamų žemės sklypų dalių atžvilgiu siekiama nustatyti naudojimo būdus i) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir/ar ii) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

2.8. 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovas pareiškėjui pateikė sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6585 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6584 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. lapkričio 23 d. – sprendimą Nr. (5.1.81 E) A5-6632 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimą Nr. (5.1.81 E) A5-6633 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vienodais motyvais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl nurodytų Ginčo sklypų Projektų rengimo.

2.9. Atsakovo sprendimai nėra paremti konkrečiomis teisės normomis, pagrindžiančiomis Ginčo sprendimų pagrįstumą, o juose nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo prašymai yra netinkami.

2.10. Ginčijami sprendimai neatitiko sąlygos, kad priimamas administracinis sprendimas turi būti motyvuotas, jame išdėstant individualią argumentaciją ir pagrindžiant sprendimą teisės aktais. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo nurodytas nei teisinis pagrindas, kodėl nėra tenkinti 2020 m. spalio 22 d. prašymai, nei ryšys tarp nurodytos teisės normos ir nagrinėjamos situacijos, nei nurodyta, kaip tinkamai įgyvendinti pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko, teises ir siekius pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdus. Pareiškėjas pabrėžė sistemingą atsakovo įstatyme numatytų administracinės procedūros terminų nesilaikymą.

2.11. Atsakovas, priimdamas Ginčijamus sprendimus, esmingai pažeidė taikytinas teisės normas, kas sudaro pagrindą Ginčijamus sprendimus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą teikti prašymus organizuoti žemės sklypų Projektų rengimą, norėdamas pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdus. Tam nėra būtina Projekto tiksluose numatyti žemės sklypų atskyrimą, padalinimą ar kitokį formavimą, kadangi žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimas yra savarankiškas pagrindas organizuoti projekto rengimą. Tenkinus pareiškėjo pateiktus 2020 m. spalio 22 d. prašymus, neatsirastų jokios priešpriešos tarp taikytinų teritorijų planavimo dokumentų, taip pat žemės sklypų kadastriniai duomenys (naudojimo paskirtis ir (ar) būdas) visapusiškai atitiktų taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

2.12. Teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra urbanizuojama, ir ji yra suplanuota Bendruoju planu ir tik nedidelėje dalyje Detaliuoju planu. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai taip pat vienas kitam neprieštarauja, kadangi remiantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, t. y. Bendrojo plano, sprendiniais, teritorijoje yra galimi visi (kitos paskirties) naudojimo būdai, tarp kurių ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Yra visi reikalingi teisiniai pagrindai, vadovaujantis Bendruoju planu, pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą bei žemės sklypų atžvilgiu nustatyti žemės naudojimo būdą: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, išskyrus tas žemės sklypų dalis, kurioms Detalusis planas numato kitokį žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

2.13. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų dėl priimamų individualaus pobūdžio administracinių aktų objektyvumo, pagrįstumo bei pakankamo motyvavimo, dėl ko pareiškėjas iki šiol nėra informuotas, kokias procedūras ir (ar) reikalavimus tariamai pažeidė. Atsakovas, priimdamas Ginčijamus sprendimus, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, tokiu būdu iš esmės suvaržydamas pareiškėjo galimybes tinkamai įgyvendinti jam priklausančias teises, įskaitant teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas turi teisę, bet ne pareigą įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, ir jis gali tokia teise pasinaudoti, pakeisdamas žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir nustatydamas naudojimo būdus, tačiau nepertvarkydamas žemės sklypų jokiu kitu būdu. Atsakovo nurodymai atskirti žemės sklypus transporto jungties statybai ne tik tiesiogiai neįgyvendina Detaliojo plano sprendinių, bet ir jiems prieštarauja.

3. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad pareiškėjo prašymai netenkinti vadovaujantis Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūros uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano sprendiniais, pagal kuriuos dalis pareiškėjo Ginčo sklypų patenka į planuojamos Pietinės jungties trasą, todėl planavimo tiksluose reikalinga nurodyti suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto nuostatas, numatančias, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

3.2. Atsakovas nesutiko, kad teisės aktai (Taisyklės) nenustato reikalavimo prašymuose pradėti rengti Projektus nurodyti, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti Ginčo sklypams, ir pažymėjo, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, todėl priimant sprendimą pradėti rengti Projektą būtina įvertinti prašyme nurodyto planavimo tikslo suderinamumą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Planuojamų pertvarkyti Ginčo sklypų paskirties ir naudojimo būdo nurodymas elektroniniu paštu, susirašinėjant su Administracija, neatitinka teisės aktuose nurodytos prašymų organizuoti Projektų rengimą pateikimo tvarkos.

3.3. Priimant Ginčijamus sprendimus, dėl šalyje paskelbto karantino, nebuvo užtikrinti teisės aktų nustatyti terminai.

3.4. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Ginčijamų sprendimų prieštaravimų teisės aktams nepagrįsti, nes Ginčijamuose sprendimuose nurodytas teisinis sprendimų priėmimo pagrindas, jie yra motyvuoti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V Paulius & Associates Real Estate“ patikslintą skundą, bei netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai. Teritorija, kurioje yra išsidėstę žemės sklypai, yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris numato, kad žemės sklypai, dėl kurių pareiškėjas parteikė prašymus, patenka į teritoriją, kurioje yra galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai, bei Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detaliuoju planu.

5.2. 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 5 prašymus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.

5.3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A5-6213, 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A5-6214, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6335, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6338, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A5-6346 informavo pareiškėją, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kurioje pareiškėjas turės galimybę sekti elektroninių paslaugų teikimą ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Taip pat pareiškėjai nurodyti paslaugų teikimo numeriai.

5.4. 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimais Nr. (5.1.73 E) A5-6584, ir Nr. (5.1.73 E) A5-6585, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr. (5.1.73 E) A5-6632 ir Nr. (5.1.73 E) A5-6633 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija netenkino pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymų dėl Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.

5.5. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (5.1.1 E) AV-2707 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21, 40 straipsnio 1 ir 9 dalių, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2, 5, 12.2, 13.4, 24, 25 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kai rengiamo projekto sprendiniai atitinka kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus, rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (taip pat projekto rengimo reikalavimai), be kita ko, turi atitikti tai teritorijai galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) detalųjį planą.

8. Pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymų pateikimo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teikimo metu galiojo Detalusis planas, todėl rengiamų Projektų sprendiniai bei reikalavimai turėjo atitikti šio Detaliojo plano sprendinius.

9. Ginčijamuose sprendimuose atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, dalis Ginčo sklypų patenka į planuojamos Pietinės jungties trasą, todėl planavimo tiksluose būtina nurodyti – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai. Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano sprendiniai yra įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, todėl galiojantys ir privalomi vykdymui suplanuotai teritorijai.

10. Teismas pažymėjo, kad vienas iš Ginčijamuose sprendimuose nurodytų 2020 m. spalio 22 d. prašymų netenkinimo argumentų – pareiškėjo prašymuose nurodytas planavimo tikslas: nustatyti ir keisti pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo būdą (-us), tačiau projekto tiksluose nenurodyta, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjos žemės sklypams. Teismas nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymus, kuriais siekiama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, privalėjo patikrinti, ar pareiškėjo siekiami rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai neprieštarauja inter alia (be kita ko), galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (Taisyklių 2 p.), todėl padarė teisingą išvadą, kad priimant sprendimus pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, būtina įvertinti prašymuose nurodytų planavimo tikslų suderinamumą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi, pareiškėjas nenurodė Projektų tiksluose žemės sklypų naudojimo būdų ir paskirties, Administracija neturėjo galimybės įvertinti planavimo tikslų suderinamumo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų organizuoti Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

11. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog planuojama nustatyti žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas: kita naudojimo paskirtis ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas, buvo nurodyti 2020 m. spalio 26 d. įvykusio susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir Administracijos metu, nurodė, kad susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp pareiškėjo ir atsakovo neatitinka Taisyklių 19 punkte nustatytos prašymų organizuoti projekto rengimą pateikimo tvarkos. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nepateikė naujų ar patikslintų prašymų organizuoti Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

12. Teismas nesutiko, kad Ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, jie nepagrįsti objektyviais duomenimi, juose nenurodytos teisės aktų normos, ir Ginčijamuose sprendimuose nukreipiama į ankstesnius 2020 m. liepos 13 d. sprendimus, kurie prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Teismas nurodė, kad Administracija, priimdama Ginčijamus sprendimus netenkinti pareiškėjo prašymų, vadovavosi Ginčijamuose sprendimuose nurodytu teritorijų planavimo dokumentu – Detaliuoju planu, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktu, t. y. Ginčijami sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė įstatyme numatytų administracinės procedūros terminų, tačiau terminų nesilaikymą vertino kaip formalų pažeidimą, kuris nesudaro pagrindo Ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

14. Teismas nurodė, kad patikslinto skundo argumentai patvirtina, jog pareiškėjui suprantamas Ginčijamų sprendimų turinys, o tai, kad pareiškėjo netenkina ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog šie sprendimai yra neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad Ginčijami sprendimai pakankamai motyvuoti, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ir nėra pagrindo juos naikinti, bei tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas vertindamas Ginčo sprendimus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai išdėstęs, kad individualus administracinis aktas turi būti nuoseklus ir aiškiai individualia argumentacija pagrįstas teisės aktas, iš kurio turinio asmeniui turi būti aišku dėl atitinkamų jo teisių, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad Ginčijami sprendimai yra tinkamai motyvuoti ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

16.3. Pareiškėjas pakartoja patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl Ginčijamų sprendimų neatitikimo VAĮ nuostatoms, ir pažymi jog jokių faktinių aplinkybių, kurios nurodytų, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymai prieštarautų Bendrojo plano, Detaliojo plano ar bet kurio kito teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nėra nurodyta nei Ginčijamuose sprendimuose, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo sprendime.

16.4. Taisyklių 2 punkto nuostata nėra ir negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atmesti pareiškėjo prašymus, kadangi šis punktas yra bendro pobūdžio norma, pakartojanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytą principą, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Taisyklių 3 priedą būtent pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose yra nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, nustatomi kiti reikalavimai, kurių negali pažeisti pertvarkymo projekto rengėjas bei iniciatorius, todėl atsakovas būtent Projektų rengimo reikalavimuose (t. y. po 2020 m. spalio 22 d. prašymų patvirtinimo einančioje projekto rengimo stadijoje) galėtų numatyti ir kitus Projekto rengimo reikalavimus, numatyti inžinerinius koridorius, nustatyti servitutus inžinerinei infrastruktūrai ir kt.

16.5. Teisės aktų reikalavimai nenumato, kokie pertvarkymo projekto tikslai turi būti nurodyti prašymuose, todėl atsakovas atsisakyti pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą gali tik tuo atveju, jeigu numatyti pertvarkymo projekto tikslai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tačiau negali reikalauti nustatyti tokius tikslus, kurių projekto iniciatorius nesiekia ar atmesti prašymą, jeigu jame nėra numatyti tokie tikslai, kurių siekia būtent pats organizatorius, o ne iniciatorius. Atsakovo reikalavimas prašymuose dėl Ginčo sklypų pertvarkymo projektų rengimo nurodyti tikslą – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tai nėra pareiškėjo tikslas, nes pareiškėjas siekia pakeisti Ginčo sklypų naudojimo paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus, ir nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad pateiktas tikslas prieštarauja Detaliojo plano ar Bendrojo plano sprendiniams.

16.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas vertindamas, kad 2020 m. spalio 22 d. prašymai neatitiko jiems keliamų reikalavimų 2020 m. spalio 22 d. prašymai tiek savo forma, tiek turiniu visapusiškai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir nepažeidė jokių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių; prašymuose buvo nurodyta visa Taisyklėse reikalaujama informacija, įvardinti pertvarkymo projekto tikslai, o šiuose prašymuose nurodyti konkrečią žemės naudojimo paskirtį ar būdą nėra nei formalių priežasčių (teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pateikti tokią informaciją), nei materialių priežasčių (paskirtys ir būdai bet kuriuo atveju numatomi pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tad, nepriklausomai nuo to, kokia naudojimo paskirtis ar būdai bus pasirinkti, tai vis tiek neprieštaraus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui).

16.7. Pareiškėjas, teikdamas 2020 m. spalio 22 d. prašymus, neturėjo numatyti, kad vienas iš prašomo organizuoti Projekto tikslų – suformuoti žemės sklypus inžinerinės infrastruktūros koridoriams, kadangi Detaliojo plano galiojimo ir jame numatytų sprendinių ribos nesutampa su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Ginčo sklypų ribomis ir dengia tik nedidelę dalį Ginčo sklypų. Detalusis planas numato, kad jis nereguliuoja ir nereguliuos net ir į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenkančių žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, o tai turėtų daryti sklypų savininkai, savo iniciatyva parengę kitus teritorijų planavimo dokumentus. Įgyvendinus atsakovo reikalavimą ir įtraukus Projekto tikslą suformuoti žemės sklypus inžinerinės infrastruktūros koridoriams, būtų nukrypta nuo galiojančių ir taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, toks nurodymas tiesiogiai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams.

16.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino gero administravimo principą, vertindamas atsakovo veiksmus, kurie atlikti reikšmingai praleidus Taisyklėse nustatytus terminus, konstatavęs, kad toks pažeidimas yra formalus, kadangi tokie atsakovo veiksmai yra neprofesionalūs, ir sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jis negali naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiais Ginčo sklypais tokiu būdu ir apimtimi, kuri yra jam garantuojama aktualiais teisės aktais.

16.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad 2020 m. spalio 22 d. prašymuose nenurodžius Ginčo sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdų, atsakovas turėjo pagrindą atmesti pareiškėjo prašymus, kadangi pareiškėjas šią informaciją buvo pateikęs atsakovui elektroniniu laišku dar iki Ginčijamų sprendimų priėmimo, nors, pareiškėjo teigimu, tokios informacijos iš viso nebuvo būtina pateikti, todėl tokios informacijos nenurodytas prašymuose galėtų būti vertinamas tik kaip formalus trūkumas, negalintis sudaryti pagrindo atmesti prašymus.

16.10. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą nėra atkurta teisinė taika ir nėra atskleista administracinės bylos bei kilusio ginčo esmė, kadangi pareiškėjui iki šiol nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis pareiškėjas turi teisę pakeisti jam nuosavybės teise priklausančių Ginčo sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį bei nustatyti naudojimo būdus. Pirmosios instancijos teismas nevertino Ginčo sprendimų motyvų pagrįstumo, todėl neatskleidė bylos esmės.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti.

18. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais, kurių pagrindu pareiškėjo patikslintas skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir mano, kad teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, o pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistos šios teisės normos, atmestini. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui, prašo vadovautis Administracijos pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priimtų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6585 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-6584 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (5.1.81 E) A5-6632 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimo Nr. (5.1.81 E) A5-6633 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakyta organizuoti šių Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Ginčijami sprendimai pakankamai motyvuoti, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d. Administracijai pateikė prašymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo.

23. Byloje taip pat nustatyta, kad teritorija, kurioje yra išsidėstę Ginčo sklypai yra suplanuota Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T11-97. Bendrasis planas numato, kad žemės sklypai, dėl kurių pareiškėjas parteikė prašymus patenka į teritoriją, kurioje yra galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Taip pat dalis Ginčo sklypų teritorijos suplanuota Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus Detaliuoju planu (reg. Nr. T00077072), patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288.

24. 2020 m. spalio 26 d. susirašinėjimu tarp pareiškėjo ir Administracijos nustatyta, kad Administracijos darbuotojas elektroninių laišku kreipėsi į pareiškėją, informuodamas, jog gavo pareiškėjo prašymus, pažymėjo, jog prašymuose nurodytas planavimo tikslas: nurodyta keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą, tačiau nenurodyta koks bus pakeistų sklypų naudojimo būdas. Tą pačią dieną atsakydamas į paklausimą pareiškėjo vadovas nurodė, jog žemės sklypų planuojama naudojimo paskirtis bus keičiama iš žemės ūkio į kita, bei, atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatyti naudojimo būdus i) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir/ar ii) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

25. Administracija 2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštais informavo pareiškėją, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, kurioje pareiškėjas turės galimybę sekti elektroninių paslaugų teikimą ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus.

26. Ginčijamais sprendimais Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymus, nurodydama, kad ginčo sklypai yra teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas ir, vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, planavimo tiksluose yra būtina nurodyti – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai. Taip pat Administracija akcentavo, jog prašymuose nėra nurodyta, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjo žemės sklypams. Be to, Ginčijamuose sprendimuose cituojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių) 2 punktas.

27. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų.

28. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais nepagrįstai atsisakė žemės sklypų pagrindinę paskirtį keisti pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą, t. y. pateikiant prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir Liteko sistemos duomenų matyti, jog šis ginčas yra nagrinėjamas kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3598-583/2022), tačiau sprendimas neįsiteisėjęs.

29. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 str. 4 d.).

30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte numatyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Kaip ir Žemės įstatyme Taisyklių 2.7 punkte įtvirtinta nuostata, kad projektas rengiamas, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

31. Taisyklių 13 punkte nustatyta, jog projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šiame punkte nurodyti subjektai (toliau – iniciatoriai), tarp kurių ir privačios žemės savininkai (13.4 p.). Taisyklių 19 punkte numatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS.

32. Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.). Kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai) (Taisyklių 24 p.). Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos (Taisyklių 25 p.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021). Todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos.

34. Atsakovas Ginčijamuose sprendimuose atsisakymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, iš esmės motyvavo tuo, jog prašymuose nenurodyta, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjo žemės sklypams; ginčo sklypai yra teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas ir, vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, planavimo tiksluose yra būtina nurodyti – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai.

35. Nagrinėjau atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas inicijuoti žemės sklypų projektų rengimą. Minėta, kad Ginčijamuose sprendimuose nurodyta, jog prašymuose nenurodyta, kokia paskirtis ir būdas turėtų būti nustatyti pareiškėjo žemės sklypams. Pirmosios instancijos teismas šiam atsakovo motyvui pritarė sprendime pažymėdamas, jog pareiškėjui nenurodžius tiksluose žemės sklypų naudojimo būdų ir paskirties, Administracija neturėjo galimybės įvertinti planavimo tikslų suderinamumo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų organizuoti Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Ši atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

36. Byloje nustatyta (šios nutarties 24 p.), jog pareiškėjui pateiktus prašymus atsakovo iniciatyva vyko susirašinėjimas su pareiškėju, kurio metu būtent ir buvo prašoma patikslinti šią informaciją. Pareiškėjas atsakovui prašomą informaciją pateikė nurodydamas, jog planuojama nustatyti kita naudojimo paskirtis ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdai. Taigi visa atsakovo prašoma informacija pareiškėjo buvo pateikta, tai padaryta paties atsakovo iniciatyva ir dar iki Ginčijamų sprendimų priėmimo bei pareiškėjo informavimo apie prašymų nagrinėjimą ŽPDRIS. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog susirašinėjimas vyko elektroniniai laiškais, o pareiškėjas Administracijai nepateikė naujų ar patikslintų prašymų organizuoti žemės sklypų projektų rengimą. Pažymėtina, jog atsakovas susirašinėjimo su pareiškėju metu nenurodė, jog prašymai turi būti pateikti iš naujo, o tik paprašė pateikti trūkstamą informaciją. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas projektų tiksluose nenurodė žemės sklypų naudojimo būdų ir paskirties, todėl Administracija neturėjo galimybės įvertinti planavimo tikslų suderinamumo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir dėl šios priežasties pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų.

37. Ginčijamuose sprendimuose nurodoma, jog žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje galioja Detalusis planas ir vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, planavimo tiksluose yra būtina nurodyti – suformuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypą transporto jungties statybai. Šioje byloje ginčas vyksta dėl sprendimų, priimtų prašymų organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą etape. Iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą svarstymo etapo metu patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar jis pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

38. Pažymėtina, jog Žemės įstatymas ir Taisyklės numato atvejus, kada projektai yra rengiami, tarp kurių ir projektų rengiamą, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui (šios nutarties 27 ir 30 p.). Minėtas reguliavimas numato, jog sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimas yra savarankiškas atvejis projekto rengimui. Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kaip matyti iš Taisyklių 3 priedo būtent projekto rengimo reikalavimuose yra nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatomi kiti reikalavimai, kurių turi laikytis projekto rengėjas.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

40. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad Ginčijami sprendimai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. neteisėti ir turi būti panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

41. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.). Panaikinus Ginčijamus sprendimus, atsakovas privalės pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą išnagrinėti iš naujo.

42. Tenkinti pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui reikalavimą, įpareigoti atsakovą patenkinti 2020 m. spalio 22 d. prašymus ir pakeisti Ginčo sklypų paskirtį ir nustatyti naudojimo būdus pagal Ginčo sklypams galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, nėra pagrindo, nes šis klausimo negali būti sprendžiamas, kol nėra išspręsti pareiškėjo prašymai organizuoti Ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, Ginčijami sprendimai panaikinami.

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

45. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant šią bylą patyrė 9 170 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose (6 434,03 Eur (su PVM) už skundo, patikslinto skundo ir papildomų paaiškinimų pateikimą pirmosios instancijos teisme ir 2735,97 Eur (su PVM) už apeliacinio skundo parengimą). Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

47. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5, o už dokumentą, kuriame pareiškėjas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais - 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Pažymėtina, kad patikslintas skundas buvo parengtas vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą patikslinti atsakovą. Pareiškėjas skundą ir rašytinius paaiškinimus pateikė ir už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2021 m. I ir II ketvirtį, todėl aktualus 2020 m. III ir IV ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, kuris buvo atitinkamai 1454,8 Eur ir 1524,2 Eur. Maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už skundo parengimą yra 3 810,50 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 609 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijų 7 punktą, tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 2210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49. Pareiškėjas nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jis patyrė 2735,97 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, taip pat buvo sumokėtas 11 Eur žyminis mokestis.

50. Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė ir už suteiktas teisines pasaugas atsiskaitė 2021 m. III ketvirtį, todėl aktualus 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, kuris buvo 1 5217,4 Eur. Maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už apeliacinio skundo parengimą yra 3793,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijų 7 punktą, tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, sumokėto žyminio mokesčio dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1368 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

51. Apibendrinus nutarties 45-50 punktuose išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3578 Eur (2210 + 1368) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V Paulius & Associates Real Estate“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V Paulius & Associates Real Estate“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6584 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6585 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6632 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (5.1.73 E) A5-6633 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „V Paulius & Associates Real Estate“ iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 3578 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė