cdd951a2-973f-4815-8e41-41cb2b49b1bc · Å iaulių apygardos teismas

Raštas dėl ...                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-58-354/2018                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67659-2017-6                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                    1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6;                                                                  1.1.8.7.9; 1.1.7.2.3; 1.2.4.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2                                                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorėms Jūratei Tamašauskienei, Laimutei Martinavičienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajam Č.

Å ., kaltinamajai D. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kio rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – RadviliÅ¡kio rajonas, (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: D. Å . sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , tai yra 2017 m. gruodžio 27 d., apie 18 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdama sunkinančiomis aplinkybėmis – bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su sugyventiniu Č. Å . metu, tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam Č. Å . į krÅ«tinės sritį ir padarė sužalojimÄ : kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės kiauryminę durtinę žaizdÄ , tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir taip tyčia sunkiai sutrikdė Å¡eimos nario Č.

Å . sveikatÄ . Ä®rodymai Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. Å . kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nukentėjusysis Č. Å . yra jos sugyventinis, jos mirusio pirmo vyro brolis. Kartu, kaip vyras ir žmona, jie gyvena jau apie 10 metų, bendrÄ Å«kį veda. Jie susitaikė, gyvena ir toliau kartu, kaip iki įvykio, santykiai geri. 2017 m. gruodžio 27 d. Č. Å ., ji, jos sesuo R. D. ir kaimynas V. D. vartojo alkoholį. Buvo stipriai iÅ¡gėrę, kai Č. Å . pradėjo jÄ â€žkolioti“, necenzÅ«riniais žodžiais vadinti, iÅ¡provokavo tiek, kad ji nebesusilaikė ir virtuviniu peiliu vienÄ sykį pastarajam sėdinčiam įdÅ«rė.

NežiÅ«rėjo, kur įdÅ«rė, taikėsi į petį, bet, kai suvokė, pamatė, kad pataikė į krÅ«tinės kairės pusės sritį. Nenorėjo sužaloti nukentėjusįjį. Viskas buvo apie 18 val., buvo tamsu. Visi, sėdintys prie stalo, matė tÄ Ä¯vykį, girdėjo ir matė viskÄ . Kai ji pamatė kraujÄ , pradėjo Å¡aukti: „KÄ aÅ¡ padariau?“. Tuomet jos sesuo (R. D.) pakvietė kaimynystėje gyvenančiÄ A. M., pastaroji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji pati neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos, nes sutriko, iÅ¡sigando.

Kai nukentėjusysis nugriuvo, jo veido spalva pasikeitė, ji iÅ¡sigando. Č. Å . buvo apsirengęs su žieminiais rÅ«bais, nelabai matėsi sužeidimas, tik kai pakėlė rÅ«bus, matėsi kraujas. Kai ji įdÅ«rė, nukentėjusysis jai nieko nesakė. Pastarasis dėl girtumo galėjo neprisiminti, kas įvyko. Nukentėjusysis jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, priekaiÅ¡tavo dėl buitinių dalykų, ji nesusilaikė, kai nukentėjusysis pasakė, kad ji mamos nežiÅ«rėjo. Blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi.

Taip buvo primÄ kartÄ , iki to laiko smurto vienas prieÅ¡ kitÄ jie nenaudojo. Kai ji paėmė peilį, iÅ¡ karto dÅ«rė, niekas nebandė jos sulaikyti. Supranta, kad blogai pasielgė, dÅ«rė iÅ¡ pykčio. Dar 100 eurų įmokėjo ligonių kasai. Turi tris vaikus: 27, 20 ir 17 metų. Jauniausias Å iauliuose mokosi, įvykio vakarÄ jo nebuvo. 17-metį sÅ«nų ji iÅ¡laiko. Policijai neprieÅ¡taravo, prisipažino, kÄ padarė, iÅ¡ karto, nesislėpė. Tikisi, teismas nenuteis jos realia laisvės atėmimo bausme.Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D.

Å . parodė vietÄ , kur 2017 m. gruodžio 27 d. įvykio metu virtuvėje, fotelyje, sėdėjo V. D., kur ant kėdės sėdėjo R. D. bei vietÄ ant kėdės, kur sėdėjo ji pati. Po to D. Å . parodė vietÄ , kur įvykio metu virtuvėje ant kėdės sėdėjo jos sugyventinis Č. Å . ir parodė vietÄ , iÅ¡ kur konflikto metu nuo spintelės ji paėmė virtuvinį peilį. Taip pat D. Å . parodė, kaip ji konflikto metu peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė Č. Å . į krÅ«tinės sritį, kur po Č.

Å . sužalojimo ant spintelės padėjo peilį. Ä®vykio vietoje D. Å . parodė vietÄ , kur po sužalojimo koridoriuje ant žemės pargriuvo Č. Å ., paaiÅ¡kino, kad laukiant greitosios medicinos pagalbos sužalotas Č. Å . buvo paverstas ant kairiojo Å¡ono (1 t., b. l. 119–128).Nukentėjusysis Č. Å . parodė, kad kaltinamoji – jo sugyventinė, buvusi jo jau mirusio brolio žmona. Su D. Å . kartu gyvena apie 10 metų, bendrÄ Å«kį veda. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. girtavo su D.

Å ., R. D., V. D.. Nieko neprisimena, buvo labai girtas, pamena tik, kai buvo ligoninėje. Jau greitosios pagalbos automobilyje pradėjo suvokti. Jam buvo perdurta krÅ«tinė prie peties. Buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vėliau sesuo jam pasakė, kad jį sužalojo peiliu. Nedažnai konfliktuoja su sugyventine D. Å .. Tai pirmÄ kartÄ buvo. Nedažnai iÅ¡geria. Dabar santykiai geri, gyvena kartu, nebesipyksta, negirtauja. Bendrų vaikų neturi. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Atleidžia kaltinamajai, pretenzijų pastarajai neturi.

PraÅ¡o neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Liudytoja R. D. parodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d., pas seserį – kaltinamÄ jÄ , vartojo alkoholį. Nukentėjusysis labai buvo girtas, kaltinamoji jau irgi buvo iÅ¡gėrusi. Baigiant gerti, apie 18 val., sėdint prie stalo nukentėjusysis įžeidinėjo ir keiksnojo jos seserį, necenzÅ«riniais žodžiais vadino, prikaiÅ¡iojo kitus vyrus kaime, tokia, anokia vadino. Nesmurtavo, tik žodžiais įžeidinėjo. D. Å . staiga atsistojo ir priėjo prie Č.

Å ., jie net nesureagavo. Greitai viskas vyko, ji pamatė, kaip Č. Å . užsiėmęs už Å¡ono eina į koridorių ir nugriÅ«na. Č. Å . nieko nepasakė. Nuėjo su V. D. pažiÅ«rėti ir pamatė, kad nukentėjusiajam įdurta. Tuomet ji nuėjo pas A. M., pastaroji jos brolienė, kad grietÄ jÄ pagalbÄ pakviestų, nes name ryÅ¡io nebÅ«na. D. Å . buvo streso bÅ«senos. Pastaroji suprato, kad ji (R. D.) išėjo kviesti pagalbos. Nematė, kur kaltinamoji padėjo peilį ir kokiu peiliu dÅ«rė.

A. M. iÅ¡ V. D. telefono kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes nukentėjusiojo name nebÅ«na ryÅ¡io. Toks konfliktas buvo pirmas kartas, anksčiau nesmurtavo, nukentėjusysis tik „koliodavo“ kaltinamÄ jÄ , tačiau smurto nebuvo. Kaltinamoji blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi, tada ji buvo stipriai iÅ¡gėrusi. Gerai jie dabar sutaria, santykiai jų normalÅ«s.  Liudytojas V. D. parodė, kad 2017 metų, gruodžio pabaigoje, gali bÅ«ti, kad 27 dienÄ , pas kaimynę D. Å . iÅ¡gėrinėjo kartu D. Å ., Č.

Å ., R. D.. Č. Å . iÅ¡gertuvių metu provokavo kaltinamÄ jÄ visokiais negražiais, necenzÅ«riniais žodžiais, prikaiÅ¡iojo draugus, kitus vyrus. Smurto nevartojo, tik įžeidinėjo žodžiais. Matėsi, kad Č. Å . buvo iÅ¡gėręs. D. Å . taip pat buvo iÅ¡gėrusi, jie visi buvo iÅ¡gėrę. Jis naršė internete telefonu, kai pamatė, kad Č. Å . guli ant žemės, ir pamatė kruvinÄ peilį. Nepamena, kur buvo peilis. Č. Å . gulėjo, Å¡onas buvo kruvinas. Suprato, kad nukentėjusiajam įdurta peiliu.

Virtuvėje jis matė peilį. Peilis buvo nedidelis, virtuvinis, aÅ¡trus. Suprato, kad D. Å . perdÅ«rė, nes kitų nebuvo, o R. D. prie jo sėdėjo. Jis puolė prie Č. Å . žiÅ«rėti, kas Å¡iam yra. Č. Å . buvo be sÄ monės, nežino, ar dėl girtumo, ar dėl sužalojimo. Kai atėjo A. M., jis padavė pastarajai savo telefonÄ , kad kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Mano, kad Č. Å . iÅ¡ kantrybės D. Å . iÅ¡vedė, nes labai negražiais žodžiais pastarÄ jÄ vadino. Jis pats labai sutriko, todėl nekvietė iÅ¡ karto greitosios pagalbos.

Dabar kaltinamoji su nukentėjusiuoju kartu gyvena. BÅ«na, kad kartais su jais iÅ¡geria.              Liudytojas L. G. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio PK reagavimo skyriuje vyr. patruliu. Tos pačios pareigos buvo ir 2017 m. gruodžio 27 d., kai buvo įvykis. Gavo iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Kiek pamena, pranešė, kad sugyventinė perdÅ«rė vyrÄ , reikia pagalbos. Nuvyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini)Tai buvo daugiabutis namas.

Bute rado ant žemės gulintį vyriÅ¡kį. Bute buvo dar trys ar keturi asmenys, Å¡alia nukentėjusiojo buvo vyriÅ¡kis, panaÅ¡us į čia esantį salėje (rodo į liudytojÄ V. D.). Pastarasis buvo pritÅ«pęs prie nukentėjusiojo, ramino jį, padėjo jam. Jie (pareigÅ«nai) nustatė asmenybes, girtumus, iÅ¡kvietė operatyvinius darbuotojus ir laukė medikų. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį perdÅ«rė Å¡io sugyventinė D. Å .. Nusikaltimo įrankis – virtuvinis peilis, juoda kriauna, buvo ant virtuvės stalo.

Prie kėdės ir prie stalo buvo kraujo. Nukentėjusysis buvo sÄ moningas, pokÅ¡tavo. Nukentėjusysis, kiek jis suprato, labiau alaus norėjo, nei domėjosi, kas jam nutiko. Apie įvykį nekalbėjo. Girtas buvo labai, apie įvykį nekalbėjo, bet suprato, kas jam nutiko, buvo sÄ moningas. Visi ten buvo neblaivÅ«s. Liudytoja A. M. parodė, kad ji yra kaltinamosios D. Å . brolio žmona. Kaltinamoji ir nukentėjusysis yra jų kaimynai, susitinka kas dienÄ . Smurto pas juos nebÅ«na, čia pirmas kartas, bet pasibara.

Nežinau, ar kaltinamoji ir nukentėjusysis dažnai girtauja, nemato pastarųjų girtų vaikÅ¡tančių kieme. 2017 m. gruodžio 27 d. vakare pas jÄ atėjo R. D. ir pakvietė eiti pas Å . Nuėjusi ji pamatė ant grindų koridoriuje gulintį Č. Å .. V. D. buvo prie Č. Å .. Ji paėmė V. D. telefonÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir nuėjo laukti, kad parodytų, kur važiuoti. Nesigilino, kas nutiko, tik matė, kad nukentėjusysis sužalotas, kruvinu pilvu. Nusikaltimo įrankio nematė, nukentėjusysis buvo sÄ moningas.

Neklausė, kas nutiko. Matėsi, kad visi ten buvę buvo iÅ¡gėrę. D. Å . labai iÅ¡gyveno, verkė, netrukdė niekam. Jai pasakė, kad nukentėjusįjį D. Å . perdÅ«rė. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad policijos įstaigoje gautas praneÅ¡imas, jog 2017 m. gruodžio 27 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), neblaivi sugyventinė D. Å .peiliu dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę neblaiviam sugyventiniui Č. Å ., gim. 1960 m. Č. Å . dėl durtinių žaizdų pristatytas į medicinos įstaigÄ â€“ RadviliÅ¡kio ligoninės Priėmimo skyrių.

D. Å . uždaryta į Å iaulių AVPK areÅ¡tinę. (1 t., b. l. 15).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), keturių butų name. Įėjimas iÅ¡ kiemo pusės. Butas yra pirmame aukÅ¡te. Įėjus į butÄ deÅ¡inėje yra virtuvė, virtuvėje 0,35 m atstumu nuo durų ant grindų 0,5 m spinduliu yra rausvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Kairėje stovi virtuvinė spintelė, viryklė, dujų balionas. Tiesiai stovi krosnis, Å¡alia spintelė, ant kurios yra peilis, kuris paimtas ir supakuotas į paketÄ Nr. 0850048.

Å alia stovi skalbimo maÅ¡ina. Å alia spintelės stovi trys kėdės, ant vienos iÅ¡ kėdžių sėdimos vietos yra rausva dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . DeÅ¡inėje stovi fotelis, Å¡alia jo stovi stalas, po stalu ant grindų sumesti tuÅ¡ti plastikiniai buteliai nuo alaus. Å alia stovi spintelė. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ daugiau pėdsakų tinkamų tyrimui nerasta (1 t., b. l. 24–34).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 18.05 val., gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini)sugyventinė perdÅ«rė 50 metų vyrÄ , asmuo alpsta, sugyventinė bute.

PraneÅ¡a kaimynė. Atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad policijÄ kvietė A. M.. Neblaivi (3,25 prom.) D. Å . peiliu sužalojo sugyventinį Č. Å .. Ä®vykio vietoje neblaivus (girtumo nustatyti nepavyko) Č. Å . paaiÅ¡kino, kad bute įvykus konfliktui, iÅ¡gertuvių metu, D. Å ., paėmusi į rankÄ peilį, juo dÅ«rė vienÄ kartÄ sugyventiniui Č. Å . į krÅ«tinės sritį (1 t., b. l. 21–22).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 101/2018(04) nurodyta, kad Č. Å . padarytas sužalojimas – kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės kiauryminė durtinė žaizda.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas kÅ«no sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tyrimui pateiktu peiliu. Č. Å . nustatytas kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49–50).Daiktų apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastÄ peilį sudaro geležtė ir rankena. Bendras peilio ilgis 19,5 cm, peilio geležtės ilgis 8,5 cm.

Maksimalus geležtės plotis 2 cm. Peilio rankenos ilgis 11 cm. Peilio geležtė pagaminta iÅ¡ pilkos spalvos metalo. Peilio rankena plastikinė juodos ir raudonos spalvų. Ant peilio geležtės nuo peilio smaigalio link rankenos matyti raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant peilio geležtės nuo peilio smaigalio yra apie 5 cm ilgio (1 t., b. l. 35–39). Ä®rodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija Spręsdamas kaltinamosios D.

Å . kaltės klausimÄ ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi kaltinamosios D. Å . visiÅ¡ku savo kaltės pripažinimu, tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų R. D. ir V. D. bei liudytojų A. M., L. G. parodymais. Kaltinamosios D. Å . ir liudytojų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apibÅ«dinančios nukentėjusiojo Č. Å . sužalojimo mechanizmÄ ir pobÅ«dį, sutampa su teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, kad vienu trauminiu poveikiu tyrimui pateiktu peiliu (paimtu įvykio vietoje) Č.

Å . padaryta kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės kiauryminė durtinė žaizda. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina kaltinamosios ir liudytojų parodymus apie nukentėjusiojo Č. Å . sužalojimo vietÄ .Ä®vertinęs Å¡iais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieÅ¡taravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog Č. Å . galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo bÅ«ti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ durdama peiliu padarė bÅ«tent kaltinamoji D.

Š. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamosios D. Š. veikos ir Č. Š. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neneigdama savo kaltės dėl Č. Š. sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamoji D. Š. teigia, jog supykusi dėl nukentėjusiojo Č. Š. įžeidinėjimų, ji peiliu dūrė nukentėjusiajam, nežiūrėjo, kur įdūrė, taikėsi į petį, sunkiai sužaloti nukentėjusįjį nenorėjo.

Tokie kaltinamosios parodymai bei byloje nustatyta įvykio eiga, kaltinamosios elgesys po nukentėjusiojo sužalojimo neduoda pagrindo teismui spręsti, kad kaltinamoji D. Å . siekė sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smÅ«gis stipriai žalojančiu įrankiu – peiliu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (krÅ«tinę), rodo, kad kaltinamoji D. Å . neabejotinai suprato kelianti pavojų nukentėjusiojo Č. Å . sveikatai, numatė sveikatos sutrikdymo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti.

Taigi Å¡ioje situacijoje atsiradę padariniai yra dėsningi, ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo, kaip ir bet kuris kitas panaÅ¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (44 metų amžiaus) turintis žmogus, kaltinamoji negalėjo nesuvokti, jog suduodama smÅ«gį peiliu kitam žmogui į krÅ«tinę daro veikÄ , ne tik sukeliančiÄ fizinį skausmÄ , bet ir keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamoji D. Å . sužalojo Č. Å . veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡analizavęs bylos duomenų visumÄ , teismas mano, kad kaltinamosios D. Å . padarytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju Č. Å . kilęs jos pyktis. Kaltinamosios aiÅ¡kinimu, iÅ¡gertuvių metu Č. Å . pradėjo jÄ â€žkolioti“, necenzÅ«riniais žodžiais vadinti, iÅ¡provokavo tiek, kad ji nebesusilaikė ir virtuviniu peiliu vienÄ kartÄ pastarajam įdÅ«rė. IÅ¡ tokių kaltinamosios parodymų reiktų suprasti, jog pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo kaltinamÄ jÄ taip elgtis (durti peiliu).

Liudytojai R. D. ir V. D. patvirtino kaltinamosios parodymus, kad girtas nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamÄ jÄ , necenzÅ«riniais žodžiais vadino. Nukentėjusiojo Č. Å . teigimu, dėl buvusio girtumo jis įvykio neprisimena, negali nurodyti, ar konfliktavo su kaltinamÄ ja. Kaltinamosios D. Å . ir minėtų liudytojų nurodytas nukentėjusiojo elgesys, teismo nuomone, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, kad kaltinamoji dėl Č. Å . elgesio įvykio metu buvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Nagrinėjamos bylos kontekste kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobÅ«džio, kad sukeltų kaltinamajai didelio susijaudinimo bÅ«senÄ .

Teismo nuomone, kaltinamÄ jÄ nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo elgesio (jÄ Ä¯Å¾eidžiančių žodžių), o ne didelis susijaudinimas. Ä®vertinęs bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamoji sudavė smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam sÄ moningai, suvokdama pavojingÄ tokių veiksmų pobÅ«dį, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė labai susijaudinusi dėl neteisėtų nukentėjusiojo asmens veiksmų ir kvalifikuoti jos veikÄ pagal BK 136 straipsnį (Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) nėra pagrindo.

Tačiau, atsižvelgęs į byloje nustatytas nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo Č. Å . elgesys, pasireiÅ¡kęs kaltinamosios įžeidinėjimu, įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamÄ jÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Todėl yra pagrindas Å¡iÄ aplinkybę pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario sužalojimÄ ar susargdinimÄ .

BK 248 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami Å¡eimos nariais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų – kaltinamosios D. Å . ir nukentėjusiojo Č. Å . parodymų, pastarieji, nors ir nėra įregistravę santuokos, bet apie deÅ¡imt metų gyvena faktinėje santuokoje ir bendrai tvarko namų Å«kį. Kad kaltinamoji D. Å . ir nukentėjusysis Č. Å . (kaltinamosios mirusio vyro brolis) gyvena kartu, patvirtina ir liudytojų R. D., V. D. ir A. M. parodymai. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį sieja sugyventinių santykiai, kurių turinys atitinka Å¡eimos teisinius santykius, taigi jie yra vienos Å¡eimos nariai.

Todėl kaltinamosios D. Å . nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip sunkus savo Å¡eimos nario sužalojimas. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamoji D. Å . viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojusi savo sugyventinį Č. Å ., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl savo veiksmų. Å iÄ aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusiojo Č. Å . elgesys betarpiÅ¡kai prieÅ¡ jo sužalojimÄ buvo prieÅ¡taraujantis moralės normoms, todėl teismas pripažįsta kaltinamosios D. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad kaltinamosios veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Kaltinamosios D. Å . atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2017 m. gruodžio 27 d. 18.49 val. D. Å . nustatytas 3,25 promilių neblaivumas (1 t., b. l.

23) bei pačios kaltinamosios parodymais, kad blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi. Be to, teismo nuomone, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamosios D. Å . savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. Å . veikdama netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau anksčiau neteista (1 t., b. l. 153), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 151–152), Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, tačiau Å¡iame centre lankėsi, nustatytas priklausomybės sindromas alkoholiui (1 t., b. l. 133), nedirbanti, tačiau registruota Darbo biržoje (1 t., b. l. 137), RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Å seniÅ«nijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad D.

Å . gyvena kartu su sugyventiniu Č. Å ., registruota darbo biržoje, pragyvena iÅ¡ atsitiktinių darbų, socialinių paÅ¡alpų, kada nevartoja alkoholio yra darbÅ¡ti, paslaugi, padedanti kaimynams (1 t., b. l. 136). Be to, byloje nustatytos dvi kaltinamosios D. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos reikÅ¡mingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios D.

Å . antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad ji nusikalto atsitiktinai. Kaltinamajai D. Å . inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kartu įstatymu nustato ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Taigi, BK 41 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skirtas bausmės teisingumo principas, kuris yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Skirti Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, vertindamas anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo Č. Å . pozicijÄ dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo – jis kaltinamajai D. Å . atleido, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo su sugyventine susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį ir praÅ¡o neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji jau atlygino ir dalį (127,33 Eur) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 181, 193).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji D. Å . nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant jai realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės, jos resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Todėl, nesant byloje nustatytų BK 62 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , privalomų sÄ lygų, kaltinamosios D.

Š. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas vienerių metų terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis) su įpareigojimais tam tikru laiku būti namuose ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 5 punktas).

Teismo vertinimu, D. Å . paskirti BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, ribojančios kaltinamosios elgesį ir kartu turinčios auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, bus pakankamai efektyvios, ir tokiu bÅ«du kaltinamoji bus pakankamai nubausta.Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 507,33 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį žalai, atsiradusiai Č. Å . teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginti (1 t., b. l. 55–59). Dėl Å¡ios žalos atlyginimo pasiraÅ¡yta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2356, kuria D.

Å . įsipareigojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti per 25 mėn. nuo 2018 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 66–67). Esant tokioms aplinkybėms Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas nesprendžiamas.Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

D. Å . pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimÄ vieneriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, įpareigoti D. Å . bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto bÅ«ti namuose ir per Å¡eÅ¡is mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laikÄ D.

Å . įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 18.20 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 10.55 val., vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Å . palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Nijolė Matuzevičienė