2023-02-08 Nr. AB-3320-3-62-3-02151-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-33-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02151-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Nutarime atsakovas konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – ir Reglamentas) 6 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio nuostatas, bei už padarytą pažeidimą skyrė Bendrovei 3 500 Eur dydžio baudą.

2.2. Nutarimas yra nepagrįstas bei naikintinas dėl to, kad: 1) skundžiamas Nutarimas priimtas nesant jokių faktinių duomenų, patvirtinančių Bendrovės padarytų pažeidimų, už kuriuos Bendrovei skirta ekonominė sankcija, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Departamentas konstatavo pažeidimus vadovaudamasis tik civilinės deliktinės atsakomybės principais, t. y. konstatavęs, kad Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja; 2) Nutarimu Bendrovė buvo nubausta už tai, kad stengėsi sumažinti žalą aplinkai, už kurią atsakingi tretieji asmenys. Departamentas nepagrįstai netaikė AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, numatančių, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo; 3) nors Nutarime atsakovas konstatavo, kad žalos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pasisakė ir vertino su žala ir jos dydžiu susijusius argumentus.

2.3. Pareiškėjas eksploatuoja 965,48 km buitinių ir 350,61 km lietaus nuotekų tinklų Kauno mieste. Vykdomai nuotekų tvarkymo veiklai Bendrovė turi teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. liepos 14 d. išduotą Taršos leidimą (toliau – ir Taršos leidimas, TIPK leidimas).

2.4. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Bendrovės eksploatuojamame magistraliniame slėginiame buitinių – komunalinių nuotekų tinkle įvyko avarija – ties Panerių g. 254A, Kaune, trūko 1 metro skersmens nuotekų vamzdis, kuriuo į valyklą buvo pumpuojamos pusės Kauno miesto nuotekos (toliau – ir Įvykis, avarija). Dėl trūkusio vamzdžio nuotekos kurį laiką tekėjo į Neries upę. Apie Įvykį nedelsiant buvo informuotas Departamentas. Norint kuo greičiau likviduoti avariją, reikėjo nudrenuoti trūkusį vamzdį, o tuo tikslu nuotekos turėjo būti nukreiptos kitur ir buvo išleidžiamos per avarinius išleistuvus: 2019 m. rugpjūčio 21 d. prie Varnių tilto ties Neries krantine, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. – ties Jonavos g., Kaune.

2.5. Įvykio metu buvo vykdomas nuotekų inžinerinių tinklų rekonstravimas pagal Bendrovės 2017 m. liepos 24 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 5-207 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija Kaune“ (toliau – ir Rangos sutartis). Vykdant Rangos sutartį buvo rekonstruojami nuotekų inžineriniai tinklai Panerių g. Statybvietė rangovams buvo perduota 2019 m. balandžio 2 d. ir grąžinta Bendrovei 2019 m. lapkričio 29 d., taigi, Įvykio metu teritorija, kurioje įvyko avarija, buvo statybvietė, už kurią buvo atsakingi rangovai. Nuotekos į aplinką Įvykio metu šiuo atveju pateko ne dėl valingų ir neteisėtų Bendrovės veiksmų, o dėl statybvietėje įvykusios avarijos.

2.6. Įvykus avarijai Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad avarija būtų kuo greičiau likviduota ir kad į aplinką patektų kuo mažiau teršalų, ypač turint omeny 2019 m. rugpjūčio 21 d. prieš pat Įvykį prasidėjusią itin smarkią liūtį ir riziką, jog gali nuslinkti stipriai plaunamas Neries upės šlaitas su ant jo esančiais namais.

2.7. 2020 m. vasario 26 d. Bendrovei buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J20-4 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad yra pagrindas kilti Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje numatytai atsakomybei, kadangi Bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento bei AAĮ nuostatas. 2020 m. birželio 9 d. Bendrovė pateikė rašytinius paaiškinimus byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kuriuose nurodė visas Įvykio aplinkybes bei prašė nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kadangi Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir pažeidimas (jei toks buvo) padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

2.8. Departamentas Nutarime konstatavo, kad anksčiau minėti teisės aktai buvo pažeisti, nes Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų; o įvykus vamzdžio trūkimui avariją likvidavo pažeidžiant teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (Neries upė) ir neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą).

2.9. Nutarimo teiginys, jog Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad Bendrovė eksploatuoja pavojingą objektą, o įvykusi avarija savaime patvirtina faktą, jog trasos priežiūra buvo netinkama. Tačiau tai, kad Bendrovė yra potencialiai padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nereiškia, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant ekonominę sankciją, Bendrovės veiksmuose neprivalo būti įrodyti ir nustatyti atitinkamo pažeidimo sudėties požymiai. Šiuo atveju ekonominės sankcijos skyrimo byloje buvo sprendžiamas ne Bendrovės civilinės atsakomybės, o administracinės teisės pažeidimo klausimas. Aplinkybė, kad Bendrovė galimai yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė padarė administracinės teisės pažeidimą – pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktų nuostatas, įtvirtinančias pareigą nuotekas tvarkyti reikalavimus atitinkančiose nuotekų sistemose ir tinkamai eksploatuoti nuotekų tvarkymo sistemas, bei preziumuoti Bendrovės kaltę.

2.10. Nutarime taip pat nėra nurodyta nei Bendrovės padaryto pažeidimo, kuriuo būtų pažeistos Reglamento 6 ir 9 punktų nuostatos, esmė, nei Bendrovės kaltę patvirtinantys įrodymai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nurodytų teisės aktų pažeidimą, t. y., kad Įvykio vietoje trūkęs slėginės nuotekų linijos vamzdis neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų (neatitinka techninių parametrų ir / ar buvo su defektais) ir / ar yra netinkamai eksploatuotas. Nutarime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė nuotekas tvarkė reikalavimų neatitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose, netinkamai jas eksploatavo ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių jas eksploatuojant.

2.11. Bendrovės veiksmuose taip pat nėra administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnyje, požymių. Nurodyti straipsniai numato juridinio asmens atsakomybę už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką. Nutarime visiškai ignoruojamas faktas, kad nevalytos nuotekos į aplinką pateko ne dėl Bendrovės tyčinių veiksmų (teršalų išmetimo), o dėl statybvietėje įvykusios avarijos. Bendrovė šiuo atveju tik veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – likvidavo avariją, kuri įvyko trečiųjų asmenų valdomoje statybvietėje. Jeigu avarija nebūtų įvykusi, jokios nevalytos nuotekos į aplinką nebūtų patekusios, ir Bendrovei nebūtų tekę likviduoti jos padarinių. Net ir teigiant, kad avarijos padarinių likvidavimas prilyginamas neteisėtam teršalų išmetimui į aplinką, jokia ekonominė sankcija Bendrovės atžvilgiu negali būti taikoma. AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo.

2.12. Nors Nutarime teigiama, kad avarija likviduota nevalytas nuotekas leidžiant į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu, tačiau nevertinta tai, ar objektyviai nurodytoje situacijoje buvo galimas kitoks avarijos likvidavimo būdas (vertinant, kad trūko magistralinė spaudiminė linija, ir ja tekančių nuotekų kiekį). Be to, pareiškėjas šiuo atveju objektyviai neturėjo galimybės likviduoti avarijos kitu būdu ir / ar kitoje vietoje, t. y. likviduoti avariją būtent per Taršos leidime numatytą išleistuvą į Nemuną.

3. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog Nutarime buvo nurodyti papildomi pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti Protokole (kad avariniai išleistuvai, per kuriuos išleistos nuotekos, buvo tinkami neužplombuoti), o bylos nagrinėjimo metu Departamentas papildomai pažymėjo, kad išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nuotekos, nėra numatyti pareiškėjui išduotame Taršos leidime; ir apie šį nuotekų išleidimą nebuvo informuotas Departamentas, taip apsunkinant pareiškėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pareiškėjas akcentavo, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė reikalavimo Taršos leidime numatyti avarinius išleistuvus, o atsakovo teiginiai dėl netinkamo informavimo negali būti nagrinėjami, nes dėl jų Protokole nebuvo pasisakyta. Pareiškėjas taip pat pateikė 2021 m. sausio 7 d. UAB „Kauno vandenys“ nuotekų spaudiminio kolektoriaus (inv. Nr. 000746) avarijos, įvykusios 2019 m. rugpjūčio 21 d. ties Panerių g. 254A, Kaune, Ekspertinį vertinimą (toliau – ir Ekspertinis vertinimas), kurio išvados patvirtino, jog avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, o pareiškėjas, likviduodamas avarijos padarinius, galėjo veikti tik vieninteliu būdu, todėl jo atžvilgiu pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėtų būti nutraukta.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. UAB „Kauno vandenys“ nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikantis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. išduoto Taršos leidimo Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai. Bendrovė neužtikrino buitinių – komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų, o įvykus vamzdžio trūkimui, avariją likvidavo pažeidžiant teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu.

4.2. Būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, Bendrovė prisiima atsakomybę, kurios pagrindas – rizika. Nors ir įvyko avarija, tai nėra nenugalima jėga. UAB „Kauno vandenys“ galėjo tikėtis avarijų, nes panašaus pobūdžio avarijų pareiškėjo veikloje yra įvykusių jau anksčiau. UAB „Kauno vandenys“ privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama ir saugi buitinių – komunalinių nuotekų trasos eksploatacija, ir kad nevalytos nuotekos nebūtų neteisėtai išmestos į gamtinę aplinką. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys.

4.3. Pareiškėjo pažeidimui įvertinti yra svarbus išleistų nuotekų kiekis. Nustatyta, kad išleistų nevalytų nuotekų kiekis 41 256 000 l ( 41 256 m3), pareiškėjas šio kiekio neginčija. Pagal išleistų nevalytų nuotekų kiekį nustatyta, kad į gamtinę aplinką neleistinu būdu neleistinoje vietoje buvo išleista virš 10 000 kg teršalų, o tai atitinka AAĮ 63 straipsnio 5 dalies dispoziciją.

4.4. Pareiškėjas dėl aplinkosauginių teisės aktų pažeidimo patrauktas atsakomybėn ir jam paskirta ekonominė sankcija. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturi įtakos pažeidimo, numatyto AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimui, ir nenaikina Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

4.5. Pareiškėjo veiklai išduotas specialus TIPK leidimas, kurio sąlygų jam privalu laikytis, be to, Bendrovė yra deklaravusi ir numačiusi nuotekų avarinius išleistuvus. UAB „Kauno vandenys“ aplaidžiai nedeklaravo (nuslėpė) ir neįtraukė avarinio išleistuvo į TIPK leidimą, o avarijos metu pasinaudojo TIPK leidime kaip leistinu nenumatytu avariniu išleistuvu. Šioje kolektoriaus atkarpoje avariniai išleistuvai buvo numatyti ir apie juos UAB „Kauno vandenys“ duomenis turėjo.

4.6. Įvykus avarijai ir jos likvidavimo metu, prieš išleidžiant nevalytas nuotekas į gamtinę aplinką, nebuvo informuoti aplinkos apsaugos pareigūnai ir jų leidimas išleisti nuotekas nebuvo gautas, o šią prievolę imperatyviai numato teisės aktai, taip pat ir UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. avarijų likvidavimo planas.

4.7. Departamento 2020 m liepos 23 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-19/J20 yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas priimtas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.1. Teismas byloje nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai pasyvaus budėjimo metu gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties Panerių g. 254A, Kaune. Atvykus į nurodytą vietą buvo nustatyta, kad yra trūkusi UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojama buitinių – komunalinių nuotekų trasa. Dėl trūkusio vamzdžio nuotekos tekėjo tiesiai į Neries upę. Buvo paimti kontroliniai mėginiai. UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. 20.34 val. el. paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad tarp 16-17 valandos Panerių g., Kaune trūko 1000 mm skersmens Bendrovės eksploatuojama nuotekų spaudiminė linija, pradėti gedimo šalinimo darbai.

5.2. Tą pačią dieną Kauno inspekcijos pareigūnai gavo dar vieną telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas prie Varnių tilto, ties Neries krantine. Atvykus į nurodytą vietą nustatyta, kad per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę prie Varnių tilto yra leidžiamos nuotekos siekiant likviduoti avariją ties Panerių g. 254A, Kaune. Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

5.3. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno pareigūnai gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties Jonavos g., Kaune. Atvykus į vietą, nustatytas nevalytų nuotekų išleidimas per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę ties Jonavos g., Kaune, siekiant likviduoti avariją. Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

5.4. Pagal pranešimų dėl bėgančių nuotekų laiką bei UAB „Kauno vandenys” darbuotojų pateiktą informaciją (2019 m. rugpjūčio 21 d. – 17:00 val. ir 21:00 val., 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 8:00 val.), išmatuotus nuotekų kiekio debitus (ties Panerių g. – 6 val. – 70 1/s, 36 val. – 15 1/s, ties Neries kr. – 120 1/s, ties Jonavos g. – 220 1/s) ir taršos nutraukimo faktą (2019 m. rugsėjo 23 d. 11:00 val.) į gamtinę aplinką – Neries upę – buvo išleista 41 256 000 1 (41 256 m3) nevalytų nuotekų, daugiau nei 10 000 kilogramų BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų.

5.5. Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 26 d. surašė Protokolą Nr. J20-4, kuriame užfiksavo UAB „Kauno vandenys“ pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo data ir laikas. Protokole UAB „Kauno vandenys“ pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus.

5.6. Departamentas, įvertinęs 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 170, 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 171, 2019 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros akte 174, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-80/1, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-81/1, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-82/1, UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (37-09.31)-08-2305-2019, elektroninių laiškų kopijose, fotonuotraukose pateiktus duomenis bei žalos aplinkai paskaičiavimo duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykusios avarijos metu (trūkus vamzdžiui) ties Panerių g. 254A ir siekiant likviduoti avariją per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, prie Varnių tilto ties Neries krantine, o rugpjūčio 22 d. ties Jonavos g. išleido į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) iš viso 41 256 000 1 (41 256 m3) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, tuo pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9 punktų, AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio nuostatas. Departamentas, nustatęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už nustatytą pažeidimą, numatytą AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjui skyrė 3 500 Eur ekonominę sankciją.

6. Teismas byloje vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 63 straipsnio 5 dalies, 231 straipsnio, Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9 punktų nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. į Neries upę ties Varnių tiltu ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. į Neries upę ties Jonavos g., Kaune išleido 41 256 000 1 (41 256 m3) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų ir tarša Neries upei buvo padaryta, tačiau vertinant, ar pagrįstai Bendrovei buvo skirta sankcija už padarytą pažeidimą pagal AAĮ 63 straipsnio 5 dalį, siekė nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai ar neteisėtai išmetė teršalus į vandenį.

8. Teismas konstatavo, kad buitinių – komunalinių nuotekų trasa, kurioje įvyko avarija, priklauso UAB „Kauno vandenys“. Bendrovė nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikantis Taršos leidimo sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai, o įvykus avarijai (trūkus nuotekų vamzdžiui) UAB „Kauno vandenys“ privalėjo likviduoti avariją pagal aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. UAB „Kauno vandenys“ Taršos leidime nurodyta, kad ūkio – buities ir gamybinės nuotekos yra išleidžiamos į Nemuno upę per išleistuvą Nr. 702. Apie nevalytų nuotekų išleidimą į Neries upę Taršos leidime duomenų nėra.

9. Teismas, įvertinęs Nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 177 (toliau – ir Plombavimo taisyklės) 3, 4, 10 ir 12 punktų nuostatas ir atsakovo pateiktą informaciją, pažymėjo, kad Departamento pareigūnai visus avarinius nuotekų išleistuvus yra užplombavę. Teismas nenustatė, kad išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę prie Varnių tilto ties Neries krantine ir ties Jonavos g., prieš įvykstant avarijai buvo plombuoti. Teismas nenustatė, kad UAB „Kauno vandenys“, prieš išleidžiant nevalytas nuotekas į Neries upę per minėtus išleistuvus, kreipėsi į Departamento pareigūnus dėl leidimo, taip pat nenustatė, kad Kauno mieste dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. iškritusio kritulių kiekio būtų buvusi skelbta ekstremali situacija ir kad šią pareigą būtų turėjusi atlikti ekstremalių situacijų komisija. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kauno vandenys“ nevalytas nuotekas išleido be Departamento pareigūnų leidimo per išleistuvus, kurie nenurodyti Taršos leidime, ir apie juos nebuvo žinoma Departamento pareigūnams, jie nebuvo užplombuoti pagal Plombavimo taisyklių reikalavimus, nėra įteisinti kaip avariniai.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė reikalavimo kartu su paraiška dėl taršos leidimo nurodyti avarinius išleistuvus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui išduotame Taršos leidime buvo numatytas vienintelis avarinis išleistuvas Nr. 702 į Nemuno upę. Išleistuvai, per kuriuos Įvykio metu buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę, nebuvo nurodyti Taršos leidime bei nebuvo užplombuoti, kaip to reikalauja Plombavimo taisyklės. Teismas nenustatė, kad Departamentas būtų leidęs išleisti nevalytas nuotekas per šiuos išleistuvus į Neries upę, ar kad pareiškėjas dėl to į jį būtų kreipęsis, todėl konstatavo, kad nevalytos nuotekos buvo išleistos į Neries upę (neleistina vieta) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti).

11. Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalie 5 ir 6 punktų nuostatas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl to, kad byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (dėl rangovų netinkamai atliktų statybos darbų, dėl kurių trūko nuotekų vamzdis).

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys; byloje buvo sprendžiamas ne rangos sutarties įvykdymas / netinkamas vykdymas, o aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimas. Teismas nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“, eksploatuodama padidinto pavojaus įrenginį, privalėjo atidžiai įvertinti visas tikėtinas grėsmes, galinčias turėti įtakos jos valdomo įrenginio tinkamam eksploatavimui ir saugumui. Rangos sutartis buvo sudaryta dar 2017 m. liepos 24 d., todėl Bendrovė, žinodama, kad bus atliekami statybos darbai, turėjo visas galimybes įteisinti avarinį išleistuvą, jį įtraukti į Taršos leidimą, numatyti avarinį nuotekų išleidimą. Taršos leidime nenumatytais, neleistinais išleistuvais pasinaudojo UAB „Kauno vandenys“, o ne rangovas, t. y. sprendimą neleistinoje vietoje išleisti nevalytas nuotekas į upę Nerį priėmė UAB „Kauno vandenys“.

13. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Bendrovė, išleisdama nuotekas per avarinius išleistuvus, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdama išvengti sunkesnių padarinių aplinkai, ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pateikiamų sąlygų būtinajam reikalingumui pripažinti (t. y. kad tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui, ir padaryta žala yra mažesnė, nei išvengtoji). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau pareiškėjas jokių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, Departamentui Įvykio tyrimo metu neteikė, iš esmės nenurodė jokių tokį jo elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento atliekamo tyrimo metu pareiškėjas iš esmės savo nesutikimą su sankcijos skyrimu argumentavo AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis (pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų), t. y., tuo, kad Bendrovė yra netinkamas teisinės atsakomybės subjektas dėl įvykusio įvykio, todėl atsakomybėn turėtų būtų traukiami rangovai, kurie valdė statybvietę ir kurie vykdė statybvietėje darbus.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės pripažinimui būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo. Pareiškėjas, privalantis užtikrinti, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2019 m. rugpjūčio 21-22 dienomis, nepateikė įrodymų, jog, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas vamzdynuose, avarinėse siurblinėse, talpose ar kt.

15. Teismas, vertindamas teismo posėdyje kaip specialisto apklausto G. K., po Nutarimo priėmimo pareiškėjo užsakymu atlikusio avarijos ekspertinį vertinimą, bei nurodžiusio, kad visi UAB „Kauno vandenys“ sprendimai buvo techniškai teisingi, bei operatyvūs, kad avarija būtų likviduota, vamzdis suremontuotas saugiai, kaip galima greičiau ir padaryta žala būtų kuo mažesnė, ir kitokių galimų avarijos likvidavimo būdų šiuo atveju nebuvo, pažymėjo, kad aplinkybė, jog G. K. ekspertinį vertinimą atliko pareiškėjo užsakymu ir tai, kad jis nėra įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašus, o yra statybos specialistas, turintis profesinę patirtį vandentvarkos objektų projektavime, o ne avarijų likvidavimo srityje, kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei dėl specialisto kompetencijos, o eksperto išvados, jog likviduojant avariją Bendrovės sprendimai buvo techniškai teisingi, dar nereiškia, kad nebuvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai.

16. Teismas, aptaręs ir įvertinęs ekspertinio vertinimo išvadas, pažymėjo, kad jos nepatvirtina, jog Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nors specialistas teismo posėdžio metu ir ekspertiniame vertinime bendro pobūdžio teiginiais nurodė, kad avarinių išleistuvų atidarymas buvo būtinas nedelsiant, norint išvengti didesnės žalos, tačiau liko nepaaiškinta, kokiu būdu specialistas nustatė, kad išleidžiant nuotekas į Nerį buvo padaryta mažesnė žala nei išvengtoji. Apie galimą sukaupti nuotekų kiekį (akumuliavimą) nuotekų tinkluose ir siurblinių rezervuaruose specialistas taip pat pasisakė nekonkrečiai, nepateikdamas jokių paskaičiavimų, o tik nurodydamas, jog ši galimybė yra sąlyginai maža ir neužtvindant miesto toks sukaupimas būtų įmanomas tik kelių valandų laikotarpiui, priklausomai nuo nuotekų srauto.

17. Teismas vertino, kad specialisto atliktas ekspertinis vertinimas nėra išsamus, nepagrįstas skaičiavimais, dėl ko nepatvirtina, jog pareiškėjui nebuvo galimybės sulaikyti nuotekas požeminiuose rezervuaruose, vamzdynuose ar talpose, kurios galėtų akumuliuoti nuotekas, o likvidavus avariją išleisti nuotekas per Taršos leidime nurodytą išleistuvą.

18. Teismas, įvertinęs AAĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei paskyrė mažesnę baudą nei AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 3 500 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama. Teismas neanalizavo kitų pareiškėjo ir atsakovo argumentų, kaip neturinčių juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundą patenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos pažeidimus; be pagrindo netaikė AAĮ 49 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatų, įtvirtinančių pagrindus, kuomet bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena yra negalima, bei pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Taip pat buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, atsakomybės taikymas tik įrodžius asmens kaltę (imperatyvių teisės normų pažeidimą), atsakomybės netaikymas už žalą, padarytą dėl būtinojo reikalingumo ir / ar trečiojo asmens veiksmų.

20.2. Pareiškėjas nurodo neatlikęs neteisėtų veiksmų, už kuriuos Nutarimu jam buvo paskirta ekonominė sankcija (AAĮ 63 str. 5 d.), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino Nutarime konstatuotų teisės aktų pažeidimo sudėties, t. y. neįvertino, už kokius pažeidimus buvo paskirta ekonominė sankcija, taip pat netyrė fakto, kad ekonominės sankcijos skyrimas ir Nutarime nurodytų tariamų Bendrovės pažeidimų padarymas buvo pagrįstas teisiniais pagrindais, kurie net nebuvo nenurodyti Departamento Protokole. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Nutarimas yra nemotyvuotas, jame neatskleista visa pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis, o vadovautasi bendraisiais civilinės atsakomybės principais apie padidinto pavojaus šaltinio valdytojus. Departamento padaryta išvada dėl pareiškėjo netinkamai prižiūrėtos nuotekų trasos prieštarauja aplinkybėms, kad avarija įvyko statybvietėje, avarijos metu nebuvo pasibaigęs trūkusio vamzdžio eksploatavimo terminas, be to, buvo vykdoma nuotekų trasos rekonstrukcija. Atsakovas nenurodė konkrečių pareiškėjo padarytų pavojingo įrenginio eksploatavimo taisyklių pažeidimų, nepagrindė, kad vamzdis buvo su defektais, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir kt.

20.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko Nutarimo teisėtumo patikrinimo, kadangi neįvertino, jog Nutarime nurodytas Plombavimo taisyklių pažeidimas nebuvo įvardintas pareiškėjui surašytame Protokole, ir pareiškėjas neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl šio pažeidimo, taip neužtikrinant pareiškėjo teisės būti išklausytam.

20.4. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas padarė nepagrįstas išvadas, kad nevalytos nuotekos likviduojant avariją buvo išleistos neleistinoje vietoje – į Nerį, nes tokia išvada padaryta atsakovui neįvertinus, ar objektyviai egzistavo kitas būdas likviduoti avariją, ir ar pareiškėjas galėjo pasirinkti kitą avarijos likvidavimo vietą ir būdą.

20.5. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįsti nurodė, kad avarija likviduota netinkamu (neteisėtu) būdu, t. y. per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir neužplombuoti, kadangi Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nuostatos, galiojusios išduodant Taršos leidimą pareiškėjui, nenumatė reikalavimo kartu su paraiška dėl taršos leidimo nurodyti ir avarinius išleistuvus, toks reikalavimas įsigaliojo tik 2020 m. liepos 17 d., ir jis negalėjo būti taikomas Įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti minėtą aplinkybę.

20.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai taikė Plombavimo taisyklių nuostatas, kurios nustato nuotekų perpumpavimo stočių valymo įrenginių avarinių išleistuvų naudojimo ir plombavimo tvarką (1 p.), nes Įvykio metu neišvalytos nuotekos buvo iškeistos per avarinius išleistuvus, kurie nėra nei perpumpavimo stočių išleistuvai, nei valymo įrenginių avariniai išleistuvai. Pirmosios instancijos teismas tik pakartojo Nutarimo motyvus, netinkamai taikydamas materialines teisės normas.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino avarijos (vamzdžio trūkimo) priežasčių, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog Bendrovė neveikė būtinojo reikalingumo situacijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad nuotekos į aplinką pateko: 1) trūkus vamzdžiui avarijos vietoje – statybvietėje, kur rangos darbus vykdė tretieji asmenys – rangovai; 2) likviduojant šios avarijos padarinius, t. y. nudrenuojant iš trūkusio vamzdžio bėgančias nuotekas per avarinius išleistuvus į Nerį, siekiant operatyviai suremontuoti trūkusį vamzdį, ir kaip neteisėti Bendrovės veiksmai kvalifikuojami abu aptarti epizodai, nors Nutarime nėra jokių konkrečių su įrenginių eksploatavimu ar jų fizinės būklės neužtikrinimu susijusių teisės aktų pažeidimų ar įrodymų, o atsakomybė taikyta ne administracinės atsakomybės sąlygomis, o civilinės deliktinės atsakomybės principais, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

20.8. Pareiškėjo teigimu, už avariją atsakingais turi būti laikomi būtent rangovai, kuriems buvo perduota statybvietė rekonstrukcijos darbams atlikti, ir net jei ekonominė sankcija rangovų atžvilgiu negalėtų būti skiriama, nurodytų aplinkybių vertinimas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas ekonominę sankciją skirti pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, jog Rangovų kaltę dėl avarijos kilimo patvirtino atestuotas ypatingojo statinio projekto dalies ekspertizės vadovas G. K. Ekspertinėje išvadoje, tačiau netyrus ir neįvertinus Ekspertinėje išvadoje nurodytų aplinkybių, nepagrįstai nebuvo taikomos AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, ir nepagrįstai nebuvo nutraukta ekonominės sankcijos skyrimo teisena dėl pirmojo epizodo Bendrovės atžvilgiu.

20.9. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, likviduodamas avariją, veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala aplinkai, kurią padarė Bendrovė likviduodama avariją, yra žymiai mažesnė už tą, kuri būtų buvusi padaryta, jeigu Bendrovė nebūtų ėmusi likviduoti avarijos.

20.10. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė neįvykdė jai tenkančios būtinojo reikalingumo sąlygų įrodinėjimo pareigos, ir nurodo, kad šios aplinkybės buvo nurodytos tiek Departamentui, tiek teismui teiktuose dokumentuose, jas patvirtina Ekspertinio vertinimo išvados.

20.11. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas tiek AAĮ 49 straipsnio 5 punkto (būtinasis reikalingumas), tiek 6 punkto (pažeidimo padarymas dėl trečiųjų asmenų veiksmų) numatytus ekonominės sankcijos teisenos nutraukimo teisinius pagrindus, vertino ne Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau iš esmės atliko formalų pakartotinį Nutarime nepagrįstai konstatuoto AAĮ pažeidimo vertinimą, nors tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nutarime neatliktas tinkamas aplinkybių, reikšmingų ekonominės sankcijos taikymui, tyrimas, turėjo panaikinti Nutarimą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Departamento atlikto tyrimo trūkumų, neįgyvendino teisminės Nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo kontrolės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

20.12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. be pagrindo nesivadovavo eksperto G. K. ekspertiniu vertinimu ir jo išvadomis, nors Ekspertinis vertinimas yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė, o jį atlikęs specialistas buvo kvalifikuotas pateikti tokio pobūdžio išvadas ir vertinimą. Tai, kad G. K. Ekspertinį vertinimą atliko pareiškėjo užsakymu, nesudaro pagrindo abejoti jo Ekspertinio vertinimo išvadų pagrįstumu ar patikimumu, be to, faktas, kad asmuo neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra kliūtis jį skirti ekspertu, svarbu, kad toks asmuo turėtų specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, o nagrinėjamu atveju G. K. kvalifikacija ir turimos žinios nekelia abejonių.

20.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl alternatyvių būdų likviduoti avariją (ne)buvimo, kadangi įrodinėjimo pareiga dėl pareiškėjo tariamų neteisėtų veiksmų (įskaitant avarijos likvidavimo neteisėtu būdu) šiuo atveju tenka būtent Departamentui, kuris turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad buvo kitokių galimų avarijos likvidavimo būdų, kuriais pareiškėjas nepasinaudojo, tačiau šie Nutarime įvardijami alternatyvūs būdai ir jų realumas tyrimo metu nenustatytas ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir / ar teisės aktais.

20.14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, jog, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas vamzdynuose, avarinėse siurblinėse, talpose ir kt., nes Bendrovė neprivalėjo paneigti Departamento prielaidų, kurios objektyviai niekuo nepagrįstos. Pareiškėjo kompetenciją pasirinkti efektyviausią avarijos šalinimo būdą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, be to, šis būdas kaip tinkamiausias buvo įvardintas ir Ekspertiniame vertinime, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių įrodymų nevertino.

20.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybės, jog žalos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl Nutarimo motyvai dėl galimos civilinės atsakomybės ir šiuo klausimu pateikti vertinimai turėjo būti panaikinti dėl jų galimos prejudicinės reikšmės, todėl nepagrįstai netenkino Bendrovės prašymo pašalinti minėtus Departamento motyvus iš skundžiamo Nutarimo.

20.16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės tik atkartojo Departamento argumentus, kurie yra nepagrįsti ir buvo paneigti pareiškėjo byloje pateiktais įrodymais bei teisės aktų nuostatomis, o tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį naikinti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į avarijos priežastis ir netaikė AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 punkto nuostatų dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenos nutraukimo, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys ar Rangos sutarties vykdymo tinkamumas, todėl pagrįstai netaikė minėtų AAĮ nuostatų.

21.2. Pareiškėjas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, neužtikrino, kad vamzdynas būtų tinkamai prižiūrimas ir sandarus. Įvykio metu pareiškėjas veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, o ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes pareiškėjas žinojo apie vamzdžio egzistavimą, jo būklę, ir privalėjo imtis visų priemonių, kad neįvyktų avarija. Pareiškėjas negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis, nes valdydamas padidinto pavojaus šaltinį (slėginis vamzdynas) privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis. Pareiškėjas turėjo galimybę apsaugoti savo valdomą nuotekų trasą nuo neigiamo poveikio, nes darbai buvo planuoti iš anksto, toje pačioje trasoje anksčiau jau buvo įvykusi avarija, todėl nagrinėjamu atveju avarijos tikimybė tai pat buvo didelė ir tai pareiškėjui buvo žinoma. UAB „Kauno vandenys“ turi pareigą laikytis Taršos leidimo sąlygų, kuriose nurodyta, kad įmonė privalo laikytis įrenginių eksploatacijos taisyklių.

21.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėties, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip pareiškėjo neteisėtus veiksmus vertino, ar pareiškėjas teisėtai ar neteisėtai išmetė teršalus į vandenį, bei pagrįstai konstatavo, kad avarijos metu ir siekiant likviduoti avariją, nevalytos nuotekos buvo išleistos per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, bei išleistos neleistinoje vietoje. Bendrovė yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai, ji taip pat privalo laikytis Taršos leidimo sąlygų (t. y. laikytis įrenginių eksploatavimo taisyklių, numatyti nuotekų avarinius išleistuvus). Nutarime buvo konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai, t. y., kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 6 ir 9 punktų nuostatas, nes buvo įvykdytas neteisėtas V grupės teršalų išmetimas į vandenį, pažeidžiant Reglamento reikalavimus, nesilaikant Taršos leidime nustatytų sąlygų (per išleistuvus, nenurodytus TIPK leidime).

21.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir sprendimo nemotyvuotumo, pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas įvertino visus esminius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, pakankamai išanalizavo byloje surinktus duomenis ir atsakė į pagrindinius pareiškėjo argumentus, svarbius ginčui teisingai išspręsti.

21.5. Atsakovas nesutinka, kad Departamentas, Nutarime pasisakęs dėl galimos žalos, iš esmės nepagrįstai siekia susikurti sau teisines prielaidas reikalauti iš pareiškėjo žalos aplinkai atlyginimo, ir pažymi, jog Tai, kad pareiškėjui skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 63 straipsnio 5 dalį reiškia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra grubus, nes nesilaikydamas aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų, UAB „Kauno vandenys“ ne tik formaliai pažeidžia teisės aktus, bet padaro žalą aplinkai, kelia grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos pažeidimus; be pagrindo netaikė AAĮ 49 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatų, įtvirtinančių pagrindus, kuomet bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena yra negalima, bei pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Taip pat buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, atsakomybės taikymas tik įrodžius asmens kaltę (imperatyvių teisės normų pažeidimą), atsakomybės netaikymas už žalą, padarytą dėl būtinojo reikalingumo ir / ar trečiojo asmens veiksmų.

24. Byloje nustatyta, kad Departamento 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 63 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui skirta 3 500 Eur ekonominė sankcija už tai, kad jis pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 6 ir 9 punktų, Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 231 straipsnio reikalavimus, ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykusios avarijos metu (trūkus vamzdžiui) ties Panerių g. 254A, bei siekiant likviduoti avariją per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, prie Varnių tilto ties Neries krantine, o rugpjūčio 22 d. – ties Jonavos g. išleido į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) iš viso 41 256 000 l (41 256 m3) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų. Nutarimas buvo priimtas įvertinus 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 170, 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 171, 2019 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros akte Nr. 174, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-80/1, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-81/1, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-82/1, UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. (37-09.31)-08-2305-2019, elektroninių laiškų kopijose, fotonuotraukose pateiktus duomenis bei žalos aplinkai paskaičiavimo duomenis.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

26. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka (AAĮ 50 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam skundžiamu Nutarimu buvo skirta ekonominė sankcija, numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje, už neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad Departamentas išskyrė du atskirus epizodus, kada neteisėtai buvo išmesti teršalai: 1) pačios avarijos sąlygotą taršą ir 2) avarijos likvidavimo sąlygotą taršą, nuotekas išleidžiant per avarinius išleistuvus, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo avarijos, kurios metu į aplinką pateko teršalai, kilimo priežasčių, ir nevertino aplinkybės, kad avarija įvyko tretiesiems asmenims rekonstruojant nuotekų surinkimo kolektorių vietovėje, kuri buvo perduota tretiesiems asmenims. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 25–26 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui skyrimo teisėtumo, turėtų būti vertinami pareiškėjo neteisėti veiksmai bei kaltė dėl ne tik dėl nuotekų išleidimo likviduojant avariją, tačiau ir dėl pačios avarijos metu (dėl trūkusio vamzdžio) išleistų nuotekų, kitaip tariant, turėtų būti vertinami ir pareiškėjo ar trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas), galėję sukelti avariją.

29. Pareiškėjas skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodė, kad Bendrovė 2017 m. liepos 24 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-207 su UAB „KRS“ ir UAB „Versina“ (toliau – ir Rangovai) dėl Kauno m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos bei naujojo kolektoriaus statybos. Rangovai 2017-2019 m. suprojektavo ir pastatė naują nuotekų kolektorių greta esamo. Rangovų pasitelktas projektuotojas UAB „Evikta“ parengė naujojo kolektoriaus statybos techninį darbo projektą. Statybvietė Rangovams buvo perduota 2019 m. balandžio 2 d., ir grąžinta Bendrovei 2019 m. lapkričio 29 d. 2019 m. rugpjūčio 21 d. avarija įvyko statybvietėje, senajame kolektoriuje sprogus vamzdžiui.

30. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus Departamentui dėl jam surašyto Protokolo, taip pat skunde teismui teigė, kad avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų – Rangovų kaltės klojant naująjį vamzdyną, todėl, sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, turėjo būti detaliai išnagrinėtos avarijos kilimo aplinkybės, taip pat atsižvelgta į Rangovo veiksmus, kurie galbūt turėjo įtakos avarijos kilimui, bei sprendžiama, ar pagrįstai pareiškėjas reikalauja teisenos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukimo. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus Departamentui dėl Protokole nurodytų pažeidimų, prašė tuo atveju, jeigu byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu nebus nutraukta, į bylos nagrinėjimą įtraukti nuotekų tinklų rekonstravimo projekte, kuris buvo vykdomas komunalinių nuotekų trasos avarijos vietoje, dalyvavusius statybos dalyvius: statybos darbų rangovus UAB „KRS“, UAB „Versina“, subrangovus, statybos darbų techninę priežiūrą vykdžiusią UAB „Ademo techninė priežiūra“, ir visų šių įmonių civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves.

31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo negaliojimo pagrindas yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į bylą nebuvo įtraukti Rangovai, nors pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu grindė aplinkybėmis, jog avarija įvyko, ir jos metu į gamtą išsiliejo nuotekos dėl trečiųjų asmenų – Rangovų – kaltės, t. y. jų veiksmų (neveikimo), galėjusių lemti avarijos kilimą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, pažymi, jog sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo, vertinamos aplinkybės, susijusios su avarijos priežastimis, ir šios nustatytos aplinkybės vėliau gali būti reikšmingos ateityje sprendžiant dėl žalos gamtai atlyginimo. Kadangi avarija įvyko pareiškėjo Rangovams perduotoje statybvietėje, jiems vykdant nuotekų tinklų rekonstravimo projektą, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės dėl avarijos gali turėti įtakos Rangovų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

34. Pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Rangovų ir neišsiaiškinus pareiškėjo nurodomų avarijos kilimo priežasčių, kurios buvo siejamos su Rangovų atliktais veiksmais, nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tai galėjo lemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Todėl darytina išvada, kad tai yra pagrindas, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Aptariamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumai – trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimas – negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 146 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

35. Be to, vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

36. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. nėra priimamas galutinis sprendimas, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė