2017-11-14 Nr. AB-20930-3-64-3-01531-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-948-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01531-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti turtinę žalą ir 27 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–12). Pareiškėjas taip pat prašė iš Šiaulių TI priteisti 1,17 Eur pašto išlaidų, o iš Alytaus PN – 5,46 Eur pašto išlaidų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Alytaus PN nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. bei Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė nagrinėti (b. l. 160–163).

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Alytaus PN nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d., atlyginimo priteisimo teismas atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. spalio 10 d., atlyginimo priteisimo teismas atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo žinioje yra administracinė byla Nr. I-570-428/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėjo laikymo Alytaus PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d., atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas skundėsi, jog buvo laikomas perpildytose patalpose, kurios neatitinka higienos reikalavimų, kartu su rūkančiais asmenimis, pasivaikščiojimui buvo skirta tik viena valanda, kiemelių būkle, inventoriumi kamerose, dušais, sveikatos priežiūros patalpomis, baldais, karšto vandens nebuvimu, nesudaryta galimybe naudotis asmeniniais daiktais, leisti laisvalaikio, pareigūnų elgesiu ir kt.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas jau ne kartą kreipėsi į teismą dėl netinkamų kalinimų sąlygų Šiaulių TI. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. liepos 7 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2014 m. birželio 4 d., teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pareiškėjas į teismą taip pat dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, kreipėsi 2015 m. vasario 17 d. (du skundai), kuriuose kėlė ginčą dėl pasivaikščiojimo kiemelių, muzikinio grotuvo sugadinimo ir kt., tačiau teismo sprendimais skundai buvo atmesti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2015 m. vasario 19 d. su skundu, prašė priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, už tai, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 10 d. jam nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti ir buvo išduota nešvari patalynė, tačiau skundas teismo sprendimu buvo atmestas. Be to, pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi ir 2015 m. gegužės 4 d. (dėl maitinimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., tačiau skundas buvo atmestas), 2016 m. vasario 19 d. (dėl laikymo priėmimo-paskirstymo kamerose laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 22 d. skundas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (neįsiteisėjusiu) buvo patenkintas iš dalies), 2016 m. liepos 8 d. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d. atsisakyta priimti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o skundas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. bei nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (dėl neatitinkančių sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose) 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu (neįsiteisėjusiu) buvo atmestas.

Be to, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu (neįsiteisėjusiu) pareiškėjo skundą (už 2016 m. liepos 2 d. – 2016 m. rugsėjo 6 d. laikotarpį) atmetė (šioje byloje 2017 m. sausio 1 d. teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą už 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. liepos 1 d. laikotarpį).

Teismas nurodė, kad šiuo metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme taip pat yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1419-621/2017 pagal pareiškėjo skundą tam pačiam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. bei administracinė byla Nr. I-1837-621/2017 pagal pareiškėjo skundą tam pačiam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir nurodytas Šiaulių apygardos administracinio teismo administracines bylas pagal pareiškėjo skundus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas yra iš esmės tapatus jo paduotiems skundams nurodytose išnagrinėtose ir nagrinėjamose bylose, procesinių dokumentų ginčo šalys yra tos pačios (pareiškėjas E. V. ir atsakovas Lietuvos valstybė), tas pats dalykas ir pagrindas (prašoma atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo Šiaulių TI sąlygomis tuo pačiu laikotarpiu).

III. Pareiškėjas E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (b. l. 191).

Pareiškėjas pažymi, kad teismo žinioje nėra nei vienos bylos, kuri būtų identiška ir kurioje žala būtų kildinama iš tų pačių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas paaiškina, kad kitose bylose jis nėra kreipęsis dėl Alytaus PN neišduotų virdulių bei dėl Alytaus PN langų dydžio. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nėra kreipęsis dėl indų Šiaulių TI neišdavimo, dėl pareigūnų elgesio atliekant kratą ir kt.

Šiaulių TI atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Šiaulių TI sutinka, kad pareiškėjo skundo turinys atitinkamose dalyse yra tapatus jo paduotiems skundams teismo nutartyje nurodytose išnagrinėtose ir dar nagrinėjamose bylose.

Alytaus PN atsiliepime taip pat prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pasak Alytaus PN, pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių savo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, kuriuose yra nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismo žinioje nėra nei vienos identiškos bylos.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo atskirojo skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui. Atsižvelgiant į ABTĮ 151 straipsnį, šių reikalavimų būtina laikytis į apeliacinės instancijos teismą kreipiantis ir su atskiraisiais skundais. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (skundo juridinis pagrindas). Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka atskirajame skunde abstrakčiai nurodyti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu (šiuo atveju – nutartimi), tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

Analizuojamu atveju pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvai. Pareiškėjo nurodytas bendro pobūdžio argumentas, kad teismo žinioje nėra nei vienos identiškos bylos, negali būti laikomas atskirojo skundo juridiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nurodė pareiškėjo inicijuotus teisminius procesus dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN ir Šiaulių TI. Teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo skundų turinį, laikotarpius, kada pareiškėjui galimai buvo kilusi žala dėl minėtų institucijų galimai neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas ar sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nurodytas faktines aplinkybes dėl bylų (atitinkamomis dalimis) tapatumo vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nemotyvuoja, kokią konkrečią žalą patyrė dėl jo nurodytų paskirų aplinkybių ir kaip šią žalą jis išskiria nuo anksčiau prašytos atlyginti žalos, patirtos dėl taip pat netinkamų kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad kituose skunduose šių aplinkybių jis nebuvo įvardijęs, nesudaro pagrindo šių skundų nelaikyti tapačiais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administraciniame procese galioja proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie reikalauja, kad asmenys savo procesinėmis teisėmis naudotųsi rūpestingai bei sąžiningai, jomis nepiktnaudžiautų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas savo teise kreiptis į teismą naudojasi aktyviai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turi pakankamą patirtį administracinėje teisenoje ir minėtus administracinio proceso principus turi žinoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė