2022-09-13 Nr. AB-22359-4-40-3-00109-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3796-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00109-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

vertėjaujant Lukui Knystautui,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. C. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. C. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. C. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje pareigūnai 2021 m. liepos 19 d. apie 06.35 val. sulaikė 5 asmenis be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurie pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir Užsienietis. Nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis yra apgyvendintas Centre.

2.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 21S30657 nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, o įsigaliojus minėtam sprendimui ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsienietis padavė skundą dėl minėto sprendimo. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą Užsieniečio skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21S30657. Departamentas, atsižvelgdamas į minėtos komisijos sprendimą, išnagrinėjo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį pakartotinai bei 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21S49417 nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įtraukti į C.SIS įspėjimą.

Užsienietis šį sprendimą apskundė. Užsieniečio skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą jį patenkinti iš dalies, t. y. pakeisti Departamento sprendimo Nr. 21S494173 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S41766 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo piliečiui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą Užsieniečio skundo dalį atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą. Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi, asmuo neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.3. Departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64971 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2.4. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams (iki 2023 m. vasario 9 d.), bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo tapatybė nenustatyta, nes nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio įrodymo. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų savarankiškam pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. VSAT kreipsis į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Gavus Užsieniečio grįžimo dokumentą, Užsienietis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini).

5. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Vertintina, kad Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, jis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas faktiškai prilygsta sulaikymui. Centras, kuriame yra apgyvendintas Užsienietis, yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Patalpos nebuvo iš esmės renovuotos, atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką.

7.2. Nors Užsienietis pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nėra sulaikytas, jam taikomas apgyvendinimo režimas yra griežčiausia šiuo metu Lietuvos Respublikoje taikoma apgyvendinimo priemonė, taikoma užsieniečiams. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo direktyva) 2 straipsnio h punkte nurodyta, kad asmuo laikomas sulaikytu kai valstybė narė izoliuotai laiko prieglobsčio prašytoją tam tikroje vietoje, kur jo laisvė yra atimta. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-72/22 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pripažinta, kad asmeniui, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – yra sulaikymas, kaip jis suprantamas pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apgyvendinimo sąlygos Centre taip pat yra pripažintos prilygstančiomis sulaikymui.

7.3. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas, taip pat neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos Nr. 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ konstatuojamosios dalies 17 punkte nurodyta, kad su sulaikytais trečiųjų šalių piliečiais turėtų būtų elgiamasi humaniškai ir gerbiant jų orumą, pagrindines teises ir laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės normų. Sulaikymo sąlygos Centre laikytinos žeminančiomis žmogaus orumą, šioje apgyvendinimo vietoje nėra atskiriami prieglobsčio prašytojai nuo neteisėtai esančių asmenų.

8. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

9. Centras nurodo, kad:

9.1. Atkreiptinas dėmesys, jog Centre ženkliai sumažėjo užsieniečių skaičius, t. y. šiuo metu Centre yra apgyvendinti tik 178 užsieniečiai. Taip pat pažymėtina, jog 36 m2 gyvenamojoje patalpoje šiuo metu apgyvendinta daugiausiai 10 asmenų. Šie faktai suponuoja išvadą, jog vienam gyventojui atitenkantis plotas atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus plotui.

9.2. Centre užsieniečiams nėra taikomi griežti judėjimo apribojimai, Užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte ar kiemelyje, bet ir visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis esančiomis Centro stadione, sportuoti, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis.

9.3. Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

9.4. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams.

9.5. Įvertinus tai, jog šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai; yra pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra; Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, atsisako teikti duomenis apie save, manytina, kad taikyti jam jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga. Be to, yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, dėl ko nebus galimybės įvykdyti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas ‒ Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas – Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų – galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimo ir įvykdymo.

12. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas, kad jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas, be to, neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

13. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21S49417 nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), jį išsiųsti, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įtraukti į C.SIS įspėjimą. Užsieniečio skundą dėl minėto Departamento sprendimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Departamento sprendimo Nr. 21S494173 rezoliucinės dalies 3 punktą (sutrumpindamas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą); pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S41766 4 punktą (sutrumpino įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo piliečiui atvykti ir apsigyventi terminą); kitą Užsieniečio skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą. Taigi, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme, šiuo metu yra vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

17. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį svarstymo procedūra yra baigta, t. y. jis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso, šiuo metu vykdoma jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) procedūra (žr. šios nutarties 13 p.); byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių; jo judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos 19 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgus į išvardintas faktines aplinkybes, taip pat į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog tolesnis Užsieniečio laisvės apribojimas negali būti laikomas pateisinamu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. C. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. C. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, tai yra iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius