Legislator Case Law & Legislation
cdd10bc9-cc58-4046-91f9-e83b71340ec3 AI generated

cdd10bc9-cc58-4046-91f9-e83b71340ec3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number cdd10bc9-cc58-4046-91f9-e83b71340ec3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr.1-1655-827/2019 Proceso Nr. 1-01-1-46851-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nukentėjusiajai G. A., kaltinamajai K. S., jos gynėjui advokatui Sergej Lapuchov (Sergejui Lapuchovui), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

cdd10bc9-cc58-4046-91f9-e83b71340ec3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ji sudavė jai smÅ«gį dėl to, kad ji sėdėjo ramiai ir vaipėsi, pradėjo jai sakyti, kÄ ji daro, pusę Vilniaus žino, kad ji su jos vyru gyvena, o ji dar kažko reikalauja. Ji tai darė ramiausiai su tokia kaip ir paÅ¡aipa. Tai kaltinamajai labai kliuvo. Kai ji jai sudavė, Å¡alia kaltinamosios sėdėjo jos vyras ir G., ten buvo apskritas stalas. Kaltinamoji su vyru sėdėjo ant kuÅ¡etės, o nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės. Vyras sėdėjo kaltinamajai iÅ¡ kairės, G. sėdėjo jai iÅ¡ Å¡ono iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Kaltinamoji kaire ranka iÅ¡ kumščio trenkė nukentėjusiajai, vidiniu pavirÅ¡iumi.

Keywords

AI generated
physical aggression traumatic hand injury knee injury somatization disorder cruel and degrading treatment causation of shoulder injury
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr.1-1655-827/2019 Proceso Nr. 1-01-1-46851-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nukentėjusiajai G. A., kaltinamajai K. S., jos gynėjui advokatui Sergej Lapuchov (Sergejui Lapuchovui), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir n u s t a t ė : K. S. 2018 kovo 19 d., apie 15.30 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) įrengtame gyvenamajame kambaryje, užtikusi savo sutuoktinį D. S. su G. A., sukelto asmeninio konflikto metu, tyčia, Å¡aukdama necenzÅ«riniais žodžiais, puolė nukentėjusiÄ jÄ G. A., suduodama Å¡iai smÅ«gius kumščiais per veidÄ , rovė nuo galvos nukentėjusiajai plaukus, spardė jÄ kojomis, o D. S. jÄ apglėbus, kad nuramintų, bei D. S. iÅ¡ glėbio paleidus, vėl puolė G.

A., metė į pastarÄ jÄ Ä sotį su vandeniu dėl ko G. A. patyrė fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį aktÄ gavo, supranta, kuo yra kaltinama. PareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad ten nuėjo, kad trenkė nukentėjusiajai per veidÄ , kad buvo tarp jų konfliktas ir kad po įžeidinėjimų ji dar suėmė nukentėjusiajai už plaukų.

Visa kita yra iÅ¡galvota nukentėjusiosios. Kad ji spardė kojomis, daužė kumščiais, mėtė daiktus, tai yra melas ir absurdas. Kadangi vyko Å¡ventė, tie kvepalai gal kažkur ir buvo, be ji jų rankose neturėjo, nei metė, nei turėjo tikslo juos daužyti. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ grįžtant iÅ¡ darbo jai paskambino vyras ir pasakė, kad paims dukrÄ iÅ¡ darželio ir eis į senamiestį pasivaikščioti. Ji norėjo eiti kartu, tačiua vyras pasakė, kad jiedu jau išėjo ir, kad pailsėtų namuose po darbo.

Jai tvarkantis namie paskambino jos vyras ir pasakė, kad jie jau mieste, o dukrytė pradėjo Å¡aukti „mama mama, mes einam į (duomenys neskelbtini) pas G.“. Ji vyro paklausė, ar jei eis (duomenys neskelbtini), ar jis ten veda dukrÄ , nes žadėjo ten neiti. Vyras atsakė, kad neketina to daryti. Baigus darbus namuose jai kilo įtarimų. Jos vyras nuo kovo mėnesio labai pasikeitė, jis pradėjo jai asistuoti, rodė dėmesį. Vyras su G. A. gyveno išėjęs iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini) nuo birželio mėnesio 2016 metų.

Kaltinamoji visa laikÄ beveik metus laiko kalbino jį dėl skyrybų, norėjo geruoju skirtis, pasakė, kad jeigu čia tavo gyvenimo meilė, tai nori, kad jis bÅ«tų laimingas. Nepaisant to, nuo kovo mėnesio vyras jai rodė dėmesį. Ji norėjo dar sykį patikrinti savo vyrÄ . Galvojau tik nuvažiuos iÅ¡ tolo pažiÅ«rės ar jie yra tenai. Nuvažiavus ten nieko nesumatė, todėl nutarė užeiti ir pažiÅ«rėti. Užėjo ir buvo nemaloniai nustebinta, visi sėdėjo ten, tame tarpe jos dukrytė ir vyras, G., Č..

Buvo labai supykusi ir iÅ¡kart ant slenksčio pasakė, kad atėjo savo vyro paklausti kiek jis jai dar meluos, darys gėdÄ ? Vyras jai pasakė nusiraminti. Ji norėjo paimti dukrÄ ir eiti į miestÄ , tačiau vyras pakvietė jÄ prisėsti, pasiÅ«lė arbatos. Ji pastebėjo, kad stalas yra padengtas, paklausė, ar jei ten kažkÄ Å¡venčia. Jie pasakė, kad Å¡venčia G. gimtadienį. Ji pasiÅ«lė G. padaryti abipusę dovanÄ , t. y. kad G. paraÅ¡ytų raÅ¡tÄ , kad su jos vyru gyvena jau du metus, vedi bendrÄ Å«kį, tenkina visus jo poreikius, ir kaltinamÄ jÄ su tuo raÅ¡tu labai greitai iÅ¡skirs.

Vyras jai yra pasakęs, kad ji su juo gyvenime neiÅ¡siskirs, kad jis jÄ tÄ sys po teismus ir nieko iÅ¡ to nebus. G. pasakė, kad nieko neraÅ¡ys, ir ko ji čia vaikÅ¡to. Jos aiÅ¡kinosi, vyko nemalonus pokalbis. Kurį laikÄ jie kalbėjosi, kaltinamoji buvo susinervinusi, nes ir anksčiau iÅ¡ G. visada sulaukdavo paÅ¡iepimo. G. vėl pradėjo iÅ¡ jos tyčiotis ir ji jau nebegalėjo iÅ¡tverti, buvo ant tiek susijaudinusi, kad nesusivaldė ir sėdėdama trenkė jai. Tada jos vyras suėmė jÄ , pradėjo laikyti, ji prašė paleisti, sakė, kad ji jam nereikalinga, nenori j matyti, nekenčia jo.

Vyras liepė G. iÅ¡eiti, tačiau ji pasakė, niekur neis ir atsisėdo į fotelį sukryžiavo rankas ir kojas ir taip sėdėjo. Kaltinamoji norėjo su vyru pasikalbėti, pradėjo kalbėtis, o ji vis įsiterpdavo, tada ji jÄ apliejo vandeniu. G. tada pradėjo ant kaltinamosios Å¡aukti, sakė, kad ji beprotė. Ji tuo metu kalbėjosi su vyru, iÅ¡sakė jam visus savo jausmus, priekaiÅ¡tus. G. pradėjo terptis į jų pokalbį, „Kokį tu sÅ«nų ten praÅ¡ai pagimdyti, kam jÅ«s tuos vaikus darot.“ Kaltinamoji tada pradėjo jai sakyti, kad ji tylėtų, pavadino jÄ negražiai, G. pradėjo šūkauti.

D. priÅ¡oko ir pasakė, kad G.atstotų nuo kaltinamosios. G. D. pradėjo Å¡aukti, kad kaltinamoji iÅ¡vis su ja nieko bendro nenori turėti. Kaltinamoji liepė jai iÅ¡sineÅ¡dinti, tačiau ji niekur nėjo, pradėjo toliau šūkauti, kaltinamÄ jÄ Ä¯Å¾eidinėti. Tada kaltinamoji pagalvojo, Å¡ito jau per daug, suėmė jÄ stipriai abiem rankom už plaukų, stipriai laikė, gal 15 sekundžių, po to paleido ir vėl barėsi vyru. Jam plekÅ¡telėjo per veidÄ , pasakė, kad negali pakelti tokio pažeminimo.

Daužė vyrui per krÅ«tinę, jis praktiÅ¡kai nieko nekalbėjo, buvo labai susinervinęs, jÄ pargriovė ant grindų, prispaudė visu savo kÅ«nu, jos kojas, rankas, veidÄ prispaudė prie žemės ir kažkiek laiko laikė taip. Vienu momentu ji jau buvo viskÄ iÅ¡kvėpus ir bijojo pajudėti, nes suprato, kad bet koks jos judesys sukels jai begalinį skausmÄ . Vyras jÄ paleido. Tada vyras iÅ¡stÅ«mė jÄ pro duris, kažkur netoli stovėjo I. ir D. Č.. Vyras liepė eiti namo, pasakė, kad po valandos atveÅ¡ vaikÄ .

Ji tada iÅ¡važiavau namo, vėliau vyras atvežė vaikÄ . Po to jis visÄ savaitę nesirodė namuose, sakė, kad G. nori paraÅ¡yti policijai pareiÅ¡kimÄ ant jos, jisai visais įmanomais bÅ«dais laikė jÄ , kad ji to nedarytų, Ä® klausimus kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) buvo I. ir D. Č., D. S., jos vaikas ir G. A.. Pradžioje kai ji pradėjo kalbėtis su vyru, buvo I. su D., bet kai aÅ¡ pradėjo ginčytis, jie jau buvo išėję. Tuo metu kai jie ginčijosi, vaikas buvo išėjęs su D. ir I..

Ji sudavė jai smÅ«gį dėl to, kad ji sėdėjo ramiai ir vaipėsi, pradėjo jai sakyti, kÄ ji daro, pusę Vilniaus žino, kad ji su jos vyru gyvena, o ji dar kažko reikalauja. Ji tai darė ramiausiai su tokia kaip ir paÅ¡aipa. Tai kaltinamajai labai kliuvo. Kai ji jai sudavė, Å¡alia kaltinamosios sėdėjo jos vyras ir G., ten buvo apskritas stalas. Kaltinamoji su vyru sėdėjo ant kuÅ¡etės, o nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės. Vyras sėdėjo kaltinamajai iÅ¡ kairės, G. sėdėjo jai iÅ¡ Å¡ono iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Kaltinamoji kaire ranka iÅ¡ kumščio trenkė nukentėjusiajai, vidiniu pavirÅ¡iumi.

Trenkdama jai pataikė į skruostÄ . Po to kai trenkė jai, jos vyras suėmė jÄ už liemens, kaltinamoji Å¡aukė, kad jÄ paleistų. Kai vyras G. liepė iÅ¡eiti, G. atsisėdo į fotelį, tada kaltinamoji Å¡liukÅ¡telėjo ant jos vandens. Tuo metu, kai apipylė jÄ vandeniu, ji stovėjo už baro ir kiÅ¡osi į jos su vyru pokalbį. Kai kaltinamoji jai griebė už plaukų G. tuo metu stovėjo už baro arčiau kaltinamosios, vyras stovėjo netoli jos. PrieÅ¡ jai griebiant už plaukų ji rėkė, kad kaltinamoji yra beprotė.

Ji buvo Å¡iek tiek pasilenkus, ten dar buvo tokia lenta, kaltinamoji peržengė per tÄ lentÄ ir per atstumÄ kažkaip griebė jÄ . Palaikė jos plaukus, paskui paleido ir tada pradėjo su vyru bartis. Tai buvo vienas smÅ«gis per veidÄ , trenkė sėdėdama. Kai aÅ¡ susipažino su byla, ir ji buvo paraÅ¡ius, jog kaltinamoji sakė „KÅ«rva, aÅ¡ tave nudėsiu“ tai nori pasakyti, jog tokio sakinio nebuvo. Bet ji žino kieno yra toks sakinys, tai yra jos vyro žodžiai, nes jis yra kaltinamajai taip rašęs, jeigu ji jį paduosiu skyryboms.

Jis kaltinamajai sakė, kad pas G. seife guli pareiÅ¡kimas, jeigu ji paduosiu jį skyryboms, Å¡itas pareiÅ¡kimas atsidurs policijoj, ten yra paraÅ¡yta kraupi scena, jie norėjo gal parodyti, jog kaltinamoji yra nepilno proto. Jokio spardymo kojomis nebuvo, jokių daiktų mėtymo taip pat nebuvo, ji neturėjo tikslo gadinti dovanų ar daiktų. Ąsotis stovėjo ant baro su vandenuku. Dėl spardymo kojomis, ji nieko neprisimena, nieko tokio panaÅ¡aus nebuvo. Kai jÄ laikė už plaukų, kaltinamoji stovėjo, jos nespardė.

Po to kai jÄ laikė už plaukų, jos vyras priėjo ir laikė jÄ už riešų, kad paleistų jÄ . PareiÅ¡kimas policijoje atsirado vėliau. Kaltinamoji padavė skyryboms birželio pabaigoj arba liepos mėnesį 2018 m. Kaltinamoji buvo įtariamoji savo vyro mamytės nužudymo, du metus vyko tyrimas, tyrėja nusprendė jÄ patikrinti, galbÅ«t jai buvo pogimdyvinė depresija, nusiuntė į ekspertizę, ji ten prabuvau 3.5 savaitės, po to grįžo, tyrimas buvo užbaigtas, po metų jos vyras su Å¡iuo pareiÅ¡kimu kartu nusprendė jį atnaujinti, dabar jis vėl yra užbaigtas nuo vasario mėnesio.

Ekspertizė pasakė, kad ji yra sveika. Nukentėjusioji jÄ labai stipriai įžeidė tokiomis kalbomis kaip „Ko tu čia vaikÅ¡tai pusę Vilniaus žino, kad ji gyvenu su jos vyru“. Su Å¡iuo ieÅ¡kiniu kategoriÅ¡kai nesutiko. Sutiko, kad sudavė kumščiu į veidÄ , kad griebė už plaukų, sutiko kažkiek apmokėti neturtinės žalos, bet nesutiko su suma. Su reikalavimu sutiko toje dalyje, kad jai trenkė. Sutiko atlyginti 100 eurų. Nesutiko atlyginti turtinės žalos, nes tuo metu buvo konfliktas, kaip sudužo kvepalai ji nematė.

GalbÅ«t kažkas pastÅ«mė iÅ¡ jų trijų, galbÅ«t netyčia nukrito, nežino. Ji jų neturėjo. Ji G. pažįsta nuo 2016 m. gal nuo spalio gal nuo lapkričio, kuomet mano vyras atvedė jÄ Ä¯ namus, sakė, kad ji bus jų dukrytės auklė. Su G. buvo griežtesni pokalbiai 2017 m. liepos 19 d. tuomet kai ji jÄ užtiko su savo vyru bemiegančius, tada ji su vyru iÅ¡važiavom pasikalbėti, tuomet aÅ¡ iÅ¡važiavo į kaimÄ pas savo tėvus ir vaikÄ . Ji jos tada G. atsipraÅ¡inėjo. Po Å¡io įvykio (duomenys neskelbtini) ji bendravo su G. per jos vaiko gimtadienį. bendravo kaip normalÅ«s žmonės. Jokių grasinimų ir pykčių nebuvo (b. l. 86-90).

Apklausta kaip nukentėjusioji G. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su K. pažįstamos turbÅ«t nuo 2016 m. rugsėjo. Ji yra vaiko motina ir jų santykiai klostėsi tik dėl to, jog nukentėjusioji prižiÅ«rėjo vaikelį. Tam jÄ pasamdė D. S. ir kartais skambindavo K.. Su vaiku ir K. kiek jai pavyko bÅ«ti nuoÅ¡irdžiai, ji ir buvo nuoÅ¡irdi. D. buvo nusprendęs, kad apie judviejų santykius K. žinoti nereikia, ji to susitarimo ir laikėsi. TÄ dienÄ buvo jos gimtadienis ir jÄ pasveikinti į (duomenys neskelbtini) atėjo I. ir D.

Č., R. Č. buvo, jisai jiems padėdavo Å«kio darbuose. D. pasėmė dukrytę iÅ¡ darželio. Apie pusę 4 po pietų atėjo K.. Ji prisėdo prie jų, visi gėrė, nebuvo jokio alkoholio. K. paprašė nukentėjusiosios, kad ji paraÅ¡yčiau tokį praÅ¡ymÄ -pareiÅ¡kimÄ , kad nukentėjusioji su jos vyru gyvena. G. A. pasakė, kad nieko neprivalo daryti. K. kažkuriuo metu trenkė jai per veidÄ ir tada nukentėjusioji persėdo ant fotelio truputėlį per pora metrų toliau. Tuo metu dar buvo I.

Č., o D. tikriausiai buvo išėjęs parÅ«kyti, vaikas buvo Å¡alia,. Tada kai ji trenkė per veidÄ , tai nebuvo vienas pliÅ«psnis, jų buvo daugiau. Dar dukrytė sakė „ Mamyte nereikia“. Vaikas labai iÅ¡sigando ir kažkuriuo momentu D. pasakė I., kad iÅ¡vestų vaikÄ . I. iÅ¡sivedė mergaitę. Nukentėjusioji neįžeidinėjo K., tačiau sakė, kad ko ji čia atėjo, niekas jos nekvietė, tai yra nukentėjusiosios gimtadienis, jos diena. Tuomet kai trenkė jai per galvÄ , D. jÄ sugriebė už rankų, laikė, sakė tvardykis, raminkis, nukentėjusioji tada nuėjo už baro, ant kurio stovėjo vanduo Ä sotyje, stiklinės, kvepalai.

Teigė, kad kaltinamoji teisingai nurodo, jog ji tų kvepalų tikrai nelietė, tiesiog kai ji metė tÄ vandenį viskas tuo metu ir sudužo. Tada kai ji iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ D. glėbio, kaip sakė po ta lova, nukentėjusioji norėjo iÅ¡ ten iÅ¡eiti, bet kaltinamoji tada puolė jÄ už plaukų, truputį parovė plaukų ir dar auskarÄ turėjo antrÄ , tai ji iÅ¡plėšė su visu auskaru jai man iÅ¡ ausies. Jos tokia jėga nukentėjusioji negalėjo iÅ¡trÅ«kti. Nukentėjusioji kaltinamajai nei karto netrenkė, nes nenorėjo, kad bÅ«tų visas toks siautulys esant vaikui netoliese.

Kad pusę Vilniaus žino, kad ji gyvena su jos vyru, taip nesakė, tai kaltinamosios žodžiai. Ji tik sakė, kad kaltinamoji tikrai seniai tai žinojo ir tau tai ne naujiena. Jeigu ne D. nežino, kas ten bÅ«tų buvę. Ji net pati nepajuto kokia jos jėga buvo stipri, įnirÅ¡is didžiulis. D. Å¡iaip ne taip paėmęs už rankų atitraukė jÄ nuo nukentėjusiosios. Tada ji jam sutrenkė ir galų gale jis sako važiuok tu namo. O nukentėjusioji įpykusi pasakė, kad ji tÄ mamÄ ir nužudė, kad ji tikrai taip gali ir sugeba.

Dar ji tuo metu pasėmė rankinukÄ , telefonÄ ir skambino V. tokiam bendradarbiui, bendram jų bičiuliui. Paskambinusi pasakė, kad „Ha, vat aÅ¡ dovanÄ padariau Å¡itai kÅ«rvai, aÅ¡ jÄ pridaužiau“. Ji buvo tokia su didžiuliu pasididžiavimu. D. jÄ iÅ¡vedė iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ä® klausimus nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad tuo metu ji ir D. sėdėjo ant dvivietės sofutės, bet paskui ji persėdo ant kėdės. D. su I. sėdėjo prie stalo, o vaikas kažkur vaikÅ¡tinėjo.

K. atsisėdo Å¡alia vyrui iÅ¡ deÅ¡inės, o nukentėjusioji K. atžvilgiu sėdėjo iÅ¡ deÅ¡inės. Dar sėdint prie stalo ji trenkė iÅ¡ kumščio į veidÄ nukentėjusiajai. Taip gerokai stipriai trenkė. Po smÅ«gio nukentėjusioji persėdo ant fotelio. D. kažkurį momentÄ paprašė, kad iÅ¡vestų vaikÄ , kad vaikas nerėktų, nes ji buvo labai iÅ¡sigandusi. Tada K. pradėjo vadinti nukentėjusiÄ jÄ visokiai necenzÅ«riniais žodžiais. Ji dar rėkė, kad užmuÅ¡ jÄ .

Paskui tęsėsi žodinis konfliktas. Tai D. su ja, tai nukentėjusioji su ja konfliktavo. Ji sėdėjo ant fotelio nuo jo paÅ¡oko ir pradėjo nukentėjusiÄ jÄ muÅ¡ti, trenkė su kumščiais man per galvÄ , keletÄ kartų. Tada D. jÄ atitraukė. Nukentėjusioji nuėjo už baro. Kaltinamoji iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ D. glėbio, tada pradėjo mėtyti daiktus, vandenį. JÄ ir barÄ apipylė. tyčia apipylė vandeniu. Toliau sakė keiksmažodžius, tada puolė prie nukentėjusiosios, plaukus rovė, su kelieniais kažkÄ darė.

Tada D. jÄ vėl atplėšė ir tada K. užsipuolė jį ir tada jÄ iÅ¡vedė iÅ¡ kambario. Kvepalai buvo Å¡alia vandens ir jie sudužo, kai metė kitus dalykus. Tada ji metė vandenį su Ä sočiu į nukentėjusiÄ jÄ . K. spardėsi kojomis, kai tampė jÄ už plaukų, įspyrė į pilvo sritį gal kartÄ ar du. Spyrė su kelieniu. Mano, kad kojomis spardėsi tyčia, kai laikė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, ir Å¡i bandė nuimti jos rankas nuo savęs. Su Ä sočiu į jÄ nepataikė.

Civilinį ieÅ¡kinį palaikė, tokiÄ sumÄ pateikė dėl to, kad pasikonsultavo su specialistais ir jie sakė, kad tokia suma yra normali ir ji mano tokia suma jÄ labiau privers susimastyti, kad Å¡itaip elgtis negalima. Neturtinė žala 950 eurų, turtinė 50 eurų žala. Neturtinę žalÄ sudaro emocinė jos bÅ«klė, taip pat fizinis skausmas, galvos svaigimas, pykinimas. Emocinę bÅ«senÄ sunku įvardinti, iÅ¡gyveno dvasinį skausmÄ , juolab, kad gimtadienis, iÅ¡tiktųjų ji ja tikėjo, bet aÅ¡ tada suvokė, kad ji galėjo nužudyti tÄ mamÄ .

Atrodė, kad nukentėjusioji stirki moteris, bet ji nebÅ«tų apsigynusi. D. mama buvo nužudyta vidurį dienos, o pagrindinė ir vienintelė įtariamoji buvo K., nes jos viena su kita labai pykosi. Iki jos gimtadienio tikėjo, kad kaltinamoji to nedarė, bet kai užpuolė jÄ suprato, kad ji tai padarė. Ä®vykis su motina buvo 2015 m. lapkričio 20 d., buvo labai bjaurus oras, mergytei tada buvo apie metukai, tas įvykis įvyko tarp 10-12 valandos. kada ji mirė. O tuo metu neva mama su dukra vaikščiojo lauke, bet nebuvo jokių požymių, jog įsilaužta nei nieko, tiesiog ji buvo sumuÅ¡ta, o galutinė mirties iÅ¡vada pasmaugimas, buvo iÅ¡vartyti daiktai, niekas nepaimta tik mamos senas telefonas.

Paskui K. grįžo, pamatė, kad durys atidarytos, mama jau negyva, pradėjo skambinti kviesti pagalbÄ . Jokių paÅ¡alinių antspaudų nebuvo rasta, D. jÄ labai palaikė, negalėjo irgi patikėti, kad čia K. padarė, nors jos konfliktuodavo iki to. Po įvykio, nukentėjusiajai neatsirado jokių mėlynių, nes smÅ«giai buvo nematomose vietose, buvo Å¡iek tiek patinimas, bet nedaug, ant pilvo irgi nesimatė. Stipriausi smÅ«giai buvo į galvÄ . PareiÅ¡kimas buvo paduotas ne iÅ¡ karto, nes D. buvo prašęs jos ir pati pagalvojo, kad vaikas mažas yra, tačiua K. iki Å¡iol jos nėra atsipraÅ¡iusi.

PrieÅ¡ pateikimÄ buvo viskas pasiraÅ¡yta, o suraÅ¡iusi buvo Å¡iek tiek ankščiau po įvykio. Po pusės metų tiesiog nusprendė, kad reikia duoti pareiÅ¡kimÄ . Å is pareiÅ¡kimas Å¡iek tiek buvo kaip atsakas jos santykiams su vyru. Nukentėjusioji pati rašė pareiÅ¡kimÄ . Kvepalus įvertino 50 eurų, todėl, kad jie tiek maždaug kainuoja. Kokie kvepalai, ji neprisiminė tokio aliejinio tipo kvepaliukai. Ä® psichologus po įvykio nesikreipė. Tiesiog kurį laikÄ jos psichologinė bÅ«sena buvo įsitempusi.

Apie skyrybas žino tik tiek, kad pradėta, kad K. nori tam tikros sumos dėl kurios D. negali sutikti. Nukentėjusioji gyvena kartu su D., gyvena kartu nuo 2016 m. birželio mėnesio, buvo mažas tarpas, kai buvo iÅ¡vykus i Anglija (b. l. 91-93). Apklaustas kaip liudytojas D. S. teismo posėdyje apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį paaiÅ¡kino, kad kaltinamoj nenori su ja skirtis, bando iÅ¡sireikalauti vienuolika tÅ«kstančių eurų, nurodė skyrybų pateiktuose dokumentuose, kad norėtų prie tų pinigų dar kasmėnesinės įmokos po 290 eurų.

Jis nesutinka su Å¡iais reikalavimais, suteikė jai plotÄ , kur gyventi, turėjo teisę lankyti dukterį, rÅ«pinasi ja, butas yra apmokėtas. Jo santykiais su nukentėjusiÄ ja tokie, kad jie kaip vyras ir žmona gyvena, tačiau jis negali iÅ¡siskirti dėl sutuoktinės kaprizų. TÄ dienÄ prieÅ¡ Å¡venčiant G. gimtadienį, liudytojas iÅ¡ darželio paėmė mažametę dukrytę. Paskambino sutuoktinė, klausė, kur jie yra, jis pasakė, kad jie išėjo pasivaikščioti į miestÄ , o dukrytė riktelėjo „Mama mes (duomenys neskelbtini)“.

Su dukra nuėjo į minėtÄ prieplaukÄ , ten buvo G. A., senas bičiulis D. Č. su žmona ir dar buvo pagalbinis darbuotojas R. Č.. Visi bendravo prie stalo, maždaug valandos tarpe atvyko K. S.. Užėjo, pasisveikino, pateikė tokį dokumentÄ kur buvo paraÅ¡yta „ G. A. nuo 2016m. gyvena su D. S. ir primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti tÄ dokumentÄ . Kadangi tai buvo G. gimimo diena, pasakė, kad ji prisėstų, kad vyksta gimimo diena, reikia elgtis normaliai. K. buvo susinervinusi ir besikalbant užpuolė G., pradėjo talžyti jÄ kumščiais.

Kadangi liudytojas buvo Å¡alia, tai tuoj pat griebė K. glėbiu, liepė iÅ¡vesti vaikÄ , prašė apsiraminti ir elgtis kaip pridera. Pažadėjo elgtis protingai. Paleidus ji vėl užpuolė G., vėl jÄ talžė. Matė, kad su kelieniu trenkė. Tada G. iÅ¡trÅ«ko, užbėgo už tokios pertvaros, na ir ten pylėsi vanduo į baro pusę, lėkė grafinai su vandeniu. Tada liudytojas puolė iÅ¡skirti, ramino, bandė kartu su ja iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų. IÅ¡vedė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai, kad jeigu nenusiramins, kvies policijÄ .

G. tuo metu primygtinai reikalavo kviesti policija, kažkaip iÅ¡meldė nedaryti to. Tada K. liepė eiti į butÄ , apsiraminti ir po valandos jis pristatys vaikÄ . Ä® klausimus liudytojas paaiÅ¡kino, kad K. reikalavo G. pasiraÅ¡yti dokumentÄ kurį ji atnešė. Neprisiminė, kÄ atsakė G., tačiau konfliktiÅ¡kos situacijos nebuvo. Tada jie sėdėjo aplink apskritÄ stalÄ , kalbėjo. Pradžioje jis su G. Å¡alia sėdėjo, jų draugai prieÅ¡ais juos, vaikas Å¡alia žaidė, vaikščiojo. Po to sutuoktinė atsisėdo Å¡alia liudytojo, o G. taip pat Å¡alia jo iÅ¡ deÅ¡inės. Tada pasipylė smÅ«giai, suprato, kad G. pradėjo muÅ¡ti dėl to, kad G. nevykdo jos įsakymų, buvo toks pykčio priepuolis - stvėrė G.

A. už plaukų, vienu metu belaikydama pradėjo talžyti ranka, po to koja, tuo metu A. pasilenkė ir nieko nedarė. Pradžioje kai pastvėrė G. ji sėdėjo ant kėdės, o paskui kažkaip susilenkusi buvo. Teigė, kad panaÅ¡us įvykis buvo 2013 m. darbo metu, kai į liudytojÄ kaltinamoji paleido plytÄ prie patologijos skyriaus ir tai matė skyriaus vedėjas A. R., V. P., liudytojo brolis. Autopsijos metu jam išėjus apsirengus chirurginiais rÅ«bais jo motinos akivaizdoje į jį, į galvÄ , buvo paleista silikatinė plyta. 2018 m. kovo mėn. viskas baigiasi tuo, jis griebė kaltinamÄ jÄ už rankų, jėgos pliÅ«psnis pas jÄ buvo didelis, ji nesiruošė ramintis.

Jis jÄ apglėbė, sutvardė, ramino. Ji lyg ir sakė, kad viskas gerai, sėdo ir vėl ji puolė G. ir vėl prasidėjo už plaukų tÄ symai, tik, kad G.iÅ¡sprÅ«do ir tada prasidėjo vandens laistymai. Ji Å¡liÅ«kÅ¡telėjo vandenį ant G., pribėgusi, per tokiÄ persvyrÄ . Tada jis apstebėjo, kad lekia kažkas į A. pusę, kad daiktai dūžta. Atrodo grafinas su vandeniu lėkė. Po to dar kažkokie daiktai lėkė. Tada jis puolė jÄ atitraukinėti, pradėjo iÅ¡eidinėti su ja iÅ¡ tos patalpos ir iÅ¡vedė jÄ .

Ten daug daiktų buvo, bet kvepalai gal didžiausiÄ vertę turėjo ir ten viskas sudužo. Jie sudužo nuo to daikto kurį metė ir atsitrenkė į kitus daiktus. SmÅ«gių buvo suduota į veidÄ kumščiu, jie buvo suduoti tuo metu, kai K. užsipuolė G. ir pasipylė tie kumščiai. IÅ¡ karto buvo smÅ«giai. Pradžioje talžė kumščiais, paskui ir kojomis. Pagrinde talžė į veidÄ , į galvÄ , kÅ«no kažkuriÄ dalį. Po Å¡io įvykio liko mėlynių pas G., jos buvo ant veido, kiek jų buvo neskaičiavo, jam baisu buvo pagalvoti apie tÄ patį įvykį.

Mėlynes matė pagal veido spalvÄ , kadangi jis medikas supranta, buvo rimtos hematomos, akivaizdžiai matėsi. Mėlynių neskaičiavo, bet buvo daugiau negu viena ir daugiau negu dvi. Hematomos matėsi ant veido ant rankų. Ant rankų hematoma atsirado nuo smÅ«gių, nes G.gynėsi, bandė užsidengti. Nukentėjusioji nesikreipė pas medikus, nes jis tai įtakojau, jos prašė, kad nesikreiptų. Kodėl ji po pusės metų kreipėsi į policijÄ , jis nežino, čia buvo jos pasirinkimas. -PareiÅ¡kimas jo, G. ir Č. kada buvo suraÅ¡ytas, neprisiminė, tačiau ten turi bÅ«ti data paraÅ¡yta.

PareiÅ¡kimas buvo paraÅ¡ytas, o mėlynės oficialiai nebuvo užfiksuotos todėl, kad jo sutuoktinei bÅ«tų reikėję iÅ¡ karto važiuoti į areÅ¡tinę į tardymo izoliatorių. Negalėjo pasakyti, kada G. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu. Dokumentas suraÅ¡ytas, ten suraÅ¡yta data, jis nėra suklastotas. Dokumentas yra pasiraÅ¡ytas tada, kada jis buvo suraÅ¡ytas (b. l. 93-97). Apklaustas kaip liudytojas D. Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ salėje esančių asmenų pažįsta G. ir K., kuri yra D.

žmona. Su abiem santykiai normalÅ«s. Su G. daugiau bendrauja, nes daug bendrauja su D.. Su K. santykiai neutralÅ«s. Kovo mėn. buvo G. gimtadienis. (duomenys neskelbtini) gėrė arbatÄ , užėjo K.. Ji elgėsi ramiai. Jam suskambėjo telefonas, todėl išėjo iÅ¡ to kambario. Kalbėjo telefonu, rÅ«kė. Baigęs kalbėti, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kažkas dužo. Kas vyko, tiksliai, nematė. Po kažkiek laiko žmona iÅ¡vedė vaikÄ . I. D., apkabinęs K.. Ji veržėsi atgal. D. liepė jai važiuoti namo.

Po to pamatė G.. Å ukuosena buvo iÅ¡tampyta, raudonas žandas. Vanduo buvo iÅ¡laistytas. Matėsi, kad vyko grumtynės. (duomenys neskelbtini) buvo jis su žmona, D., G. ir R., kuris tuo metu prižiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini). Valandos bėgyje atėjo K.. Jie sėdėjo kambaryje prie stalo, gėrė arbatÄ , valgė tortÄ . Jam paskambino bendradarbis A. A., kuris dirba statybose Vilniuje. IÅ¡ viso denyje buvo apie 10-15 min. Išėjau, kai suskambėjo telefonas. Kalbėjo rÅ«kydamas. IÅ¡girdo, kad kažkas vyksta, nutarė neiti į vidų.

TriukÅ¡mas liovėsi gana greitai. Žmona mergaitę iÅ¡vedė, kai prasidėjo triukÅ¡mas. Mergaitė neverkė, bet buvo iÅ¡sigandusi. Dar gal minutę truko triukÅ¡mas ir D. iÅ¡vedė K.. Paprašė eiti namo. Sakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins vėliau. K. dar muistėsi, bet išėjo. Mergaitė liko laive. Apie tÄ Ä¯vykį kalbėjo su danieliumi ir G.. D. sakė, kad K. metė vazÄ su vandeniu, daužė G. per veidÄ . K. atėjo pasiutusiu žvilgsniu. Nebuvo taip, kad iÅ¡ karto bÅ«tų Å¡okusi ant D..

Atėjusi K. pradėjo kalbėti apie Å¡eimyninius reikalus, vadino D. negražiais žodžiais. G. dovanojo gėlių. Neprisiminė, kÄ dar dovanojome. Egipte neatostogavo, žmona nebuvo Egipte. Apklausta kaip liudytoja I. Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta K. ir G.. Jos vyras ir D. S. yra vaikystės draugai. Jie ilgai nebendravo, po to susitiko gal prieÅ¡ 4 metus ir dabar bendrauja, susitinka, nes važiuoja motociklais. G. matydavo dažniau. K. matydavo retokai, kartais ateidavo su vaiku. Su jomis abiem santykiai normalÅ«s, neprieÅ¡iÅ¡ki.

Žino, kad byla dėl to, kad K. sumušė G.. Su vyru atvažiavo pasveikinti G. su gimimo diena. Atėjo K.. Ji atrodė pikta. Paklausė, kodėl čia yra vaikas, kÄ Äia daro. Jos vyras išėjo. Jie pradėjo aiÅ¡kintis. Jai tai buvo neįdomu, todėl ir ji išėjo. IÅ¡girdo vaiko klyksmÄ , triukÅ¡mÄ . Pamatė iÅ¡sipeÅ¡usiÄ G., duženas. D. laikė K.. Pasakė, kad aiÅ¡kintųsi ne prie vaiko, aprengė vaikÄ ir išėjo į laukÄ . Su mergaitę bėgiojo. Viskas nurimo. D. iÅ¡lydėjo K..

Jie kažkÄ kalbėjo. G. dovanojo kvepalus. Draugė atvežė iÅ¡ Egipto. Pirko sau už 47-49 eurus, bet nutarė padovanoti G.. Kai užėjo į vidų, G. Å¡lavė duženas, gal lėkščių, vazos, kvepalų. NesureikÅ¡mino, kokios ten buvo Å¡ukės. Ar buvo grumtynių požymių, nežino. PareiÅ¡kimÄ pasirašė ne iÅ¡ karto. Nežino, kodėl G. iÅ¡ karto nerašė pareiÅ¡kimo. Jie pasirašė, kaip liudytojai, bet tada dar pareiÅ¡kimo G. nenešė. PareiÅ¡kimÄ pasirašė po kelių dienų po įvykio.

PareiÅ¡kimÄ skaitė prabėgomis. Liudija tai, kÄ matė, ne tai, kÄ rašė G.. Kai atėjo K., ji išėjo, kaip parsidėjo aiÅ¡kinimasis. Vyras išėjo prie tai. Jam kažkas paskambino. Kai išėjo su vaiku į laukÄ , K. išėjo po 15-20 min. Matė juos kalbant prie durų. K. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) išėjo viena, D. su vaiku liko. Ėjo į (duomenys neskelbtini) sveikinti G.. Ji nekvietė jų, bet jie bendravo, todėl nutarė pasveikinti su gimtadieniu. (duomenys neskelbtini) buvo G., D. ir vaikas.

Dar vaikščiojo toks netvarkingas vyras, benamis. IÅ¡ 2018-09-20 Vilniaus apskr. VPK registruotame pareiÅ¡kime dėl smurto (pareiÅ¡kimo data 2018-03-19), nurodyta, kad G. A. praneÅ¡a, jog 2018-03-19 (duomenys neskelbtini), ji Å¡ventė gimtadienį. Ä® (duomenys neskelbtini) pas jÄ ir D. S. atvyko bendri draugai D. Č. ir I. Č., taip pat R. Č.. Be to D. S. iÅ¡ vaikų darželio buvo pasiėmęs mažametę dukrÄ , gim. (duomenys neskelbtini). Apie 15:30 val. į (duomenys neskelbtini) atėjo mergaitės motina K.

S.. Prisėdo ir pareikalavo, kad G. A. pasiraÅ¡ytų pažymÄ , jog ji gyvena su D. S. ir veda su juo bendrÄ Å«kį. Kadangi ji neprivalo tai daryti, todėl atsisakė pasiraÅ¡yti. Tada K. S. ėmė rėkti, kad „Kurva, aÅ¡ tave tuoj nudėsiu“. Puolė kumščiais daužyti veidÄ , spardytis, rauti plaukus. Tada ji susmuko, o D. S. apglėbė K. S. ir ėmė raminti. K. S. stvėrė stiklinį indÄ su vandeniu ir metė jai į veidÄ . Tada D. S. užlaužė rankas ir iÅ¡vedė iÅ¡ patalpos.

K. S. visÄ laikÄ Å¡aukė ant G. A. ir grasino susidorojimu. PareiÅ¡kimas pasiraÅ¡ytas G. A. ir liudininkų D. S., D. Č. ir I. Č. (b. l. 5-6). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2019-02-22 buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad tai kambarys, įrengtas (duomenys neskelbtini). Ä® kambarį patenkama nuo Å¡aligatvio per tiltelį į denį, paėjus kelis metrus į priekį ir pasukus deÅ¡inėn. Kairėje yra baras, už ko kampe įrengta krosnis, ant jos puodai.

Už krosnies ant medinių kolonų įrengta miegamoji vieta – lova. Šalia baro stovi sofa, garso kolonėlė su kompiuteriu. Kitoje kambario pusėje iš dešinės yra lentyna, stalas, dvi sofos su keliomis kėdėmis (b. l. 8-21). Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajai K. S. pareikštas kaltinimas iš esmės pasitvirtino. Jį patvirtina pačios kaltinamosios dalinis prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų D. S.. D. Č. ir I. Č. parodymai.

Kaltinamoji pripažino, kad konflikto su nukentėjusiÄ ja metu jai trenkė vienÄ kartÄ kumščiu, vidiniu pavirÅ¡iumi į skruostÄ . Jai trenkus vyras paėmė jÄ už liemens, G. sakė iÅ¡eiti, norėjo pasikalbėti su kaltinamÄ ja. G. A. atsisėdo ant sofos, vėliau atsistojo už baro. Kaltinamoji paėmė Ä sotį ir užpylė ant jos vandeniu, kai stovėjo už baro ir kiÅ¡osi į jos ir vyto pokalbį. Nukentėjusioji vis vaikėsi, įžeidinėjo kaltinamÄ jÄ , todėl neapsikentusi ji stipriai griebė G. už plaukų ir stipriai gal 15 sekundžių juos laikė, rovė.

Paleido plaukus ir toliau barėsi su vyrus, kuris netrukus jÄ palydėjo pro duris. Jokio spardymo kojomis nebuvo, daiktų mėtymo taip pat nebuvo. Nukentėjusioji tuo tarpu teigė, kad kaltinamoji vienÄ kartÄ trenkė per veidÄ kumščiu. Nukentėjusioji dėl to persėdo ant fotelio. Dėl to net iÅ¡sigando mažametė dukra. D. S. paprašė jÄ iÅ¡vesti. K. jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, jos ir D. S. žodžiu konfliktavo. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Kaltinamoji paÅ¡oko ir pradėjo keletÄ kartų kumščiais trankyti per galvÄ .

D. atitraukė kaltinamÄ ja laikė už liemenio. Nukentėjusioji nuėjo už baro. Kaltinamoji iÅ¡trÅ«ko ir D. S. glėbio, pradėjo mėtyti į nukentėjusiÄ jÄ daiktus, jÄ ir barÄ tyčia apipylė vandeniu. Tada jÄ keikė, puolė rauti plaukus, su keliais jÄ spardė. Kai rovė plaukus su keliais spardėsi, mano, kad tai darė tyčia - įspyrė jai pilvÄ gal du kartus. D. S. iÅ¡ esmės aptvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamoji atėjusi į (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad nukentėjusioji pasiraÅ¡ytų dokumentÄ , Å¡iai atsisakius, kilo konfliktas, kurio metu ji trenkė nukentėjusiajai, talžė jÄ kumščiais.

D. S. jÄ suėmę , paprašė iÅ¡vesti vaikÄ , prašė nusiraminti, elgtis kaip pridera. Paleidus K. S. vėl puolė G. A., matė, kad kelieniu trenkė. G. iÅ¡trÅ«ko, bėgo už baro, tada K. į jÄ paleido grafinÄ su vandeniu, kitus daiktus sviedė. D. S. jÄ ramino, iÅ¡vedė iÅ¡ patalpos. Taip pat patvirtino, kad kaltinamoji buvo nutvėrusi nukentėjusiÄ ja už plaukų, talžė ranka ir po to koja. D. S. patvirtino, kad kaltinamoji pirmÄ kartÄ puolė talžyti nukentėjusiÄ jÄ , jÄ tada jÄ apglėbė ir ramino.

Nusiraminus kaltinamajai jÄ paleido, o K. S. paleista vėl puolė nukentėjusiÄ jÄ paimdama už plaukų, taip pat spardė, sudavė smÅ«gius ranka. G. A. iÅ¡trÅ«kus iÅ¡ kaltinamosios ir atsistojus už baro – sviedė į jÄ daiktus, grafinÄ su vandeniu ir kt. Kaltinamoji taip pat teigė, kad kai apipylė nukentėjusiÄ jÄ vandeniu, ji stovėjo už baro, taip pat tuo momentu jÄ buvo sugriebusi už plaukų, tačiau nepamena, kad spardytų kojomis. Taigi, įvykio metu, kada kalinamoji ir nukentėjusioji konfliktavo fiziÅ¡kai, patalpoje buvo trys asmenys.

Visi jie įvykių eigÄ nurodo labai panaÅ¡iai, tik kaltinamoji neigia kai kurias faktines aplinkybes. Liudytojas D. S. ir nukentėjusioji G. A. iÅ¡ esmės abu nurodė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai kumščiais smÅ«gius per veidÄ , galvÄ , rovė nuo galvos plaukus, spardė kojomis (laikydama už plaukų spardė kelieniais į kÅ«nÄ , pilvÄ ), metė į jÄ Ä sotį su vandeniu, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Liudytojais apklausti D. Č. ir i.

Č. taip pat patvirtino, kad girdėjo triukÅ¡mÄ kambaryje, kad mergaitė buvo iÅ¡sigandusi, jÄ reikėjo iÅ¡vesti į denį, kad nematytų suaugusiųjų konflikto, kad po konflikto buvo Å¡luojamos Å¡ukės, buvo iÅ¡lietas vanduo. Todėl liudytojų ir nukentėjusiosios, taip pat ir kaltinamosios parodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės Å¡iais įrodymais neabejotinai yra patvirtintos. IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog kaltinamoji sviedė į nukentėjusiÄ jÄ kvepalus, nes nukentėjusioji nurodė, kad kvepalų kaltinamoji tyčia nemetė į jÄ , jie buvo sudaužyti, kai į jÄ metė vandenį.

Taigi remiantis aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2018 kovo 19 d., apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini) įrengtame gyvenamajame kambaryje, K. S. užtikusi savo sutuoktinį D. S. su G. A., sukelto asmeninio konflikto metu, tyčia, Å¡aukdama necenzÅ«riniais žodžiais, puolė nukentėjusiÄ jÄ G. A., suduodama Å¡iai smÅ«gius kumščiais per veidÄ , rovė nuo galvos nukentėjusiajai plaukus, spardė jÄ kojomis, o D. S. jÄ apglėbus, kad nuramintų, bei D. S. iÅ¡ glėbio paleidus, vėl puolė G.

A., metė į pastarÄ jÄ Ä sotį su vandeniu dėl ko G. A. patyrė fizinį skausmÄ . Å ie veiksmai buvo atlikti privačioje erdvėje, kurioje pažįstamų asmenų grupelė Å¡ventė gimtadienį, konflikto priežastys buvo asmeninio pobÅ«džio, todėl Å¡ie kaltinamosios K. S. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios gynėjas prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra lengvinančių aplinkybių.

BK 39 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Å iuo atveju nėra galimybės taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės kadangi nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji kaltinimÄ pripažino tik iÅ¡ dalies, duodama parodymus situacijÄ pasakojo sau naudinga linkme, t. y. stengdamasis palengvinti savo padėtį, net neatsiprašė nukentėjusiosios, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai galisi.

Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad nukentėjusioji turėjo artimus asmeninius santykius su kaltinamosios sutuoktiniu, kaltinamajai buvo žinoma nuo 2016 metų, ji su Å¡ia situacija buvo susitaikiusi ir siekė jÄ iÅ¡spręsti - iÅ¡siskirti. IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad konflikto iniciatorė buvo bÅ«tent kaltinamoji – ji siekdama palankesnės situacijos skyrybų procese prašė nukentėjusiosios pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kad jau kurį laikÄ gyvena su kaltinamosios sutuoktiniu, veda su juo bendrÄ Å«kį, Å¡iai atsisakius tai padaryti, kaltinamoji užsipuolė jÄ smÅ«giais.

Toliau sekė bandymai kaltinamÄ jÄ nuraminti ir abipusis žodinis konfliktavimas tarp kaltinamosios bei nukentėjusiosios. Å io konflikto metu fizinio smurto ėmėsi bÅ«tent kaltinamoji, o ne nukentėjusioji. Kaltinimai nužudžius motinÄ kaltinamajai buvo iÅ¡sakyti jau pasibaigus konfliktui, kai kaltinamosios sutuoktinis primygtinai iÅ¡lydėjo jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios elgesį pripažinti provokuojančiu ar rizikingu ir taip įtakojusiu kaltinamosios nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu.

Kadangi nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo taikyti BK 39 straipsnio nuostatų. Bausmės skyrimas K. S. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jai paskirta raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. K. S. teisiama pirmÄ kartÄ , todėl jai taikytina BK 55 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Administracine tvarka kaltinamoji bausta, dirbanti (duomenys neskelbtini), psichiatrine tvarka negydyta, duomenų apie buvimÄ priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tai, kad kaltinamoji padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimų nenustatyta, sukeltas fizinis skausmas, todėl įvertinus visa tai kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusioji G. A. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 1000 eurų ieÅ¡kinį, kurį sudaro 50 eurų vertėtės kvepalų sunaikinimas (sudaužymas) 950 eurų neturtinė žala. Nukentėjusioji nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro patirtas fizinis skausmas ir dvasinis skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, tai įvyko jos gimtadienio metu, dėl to ji iÅ¡gyveno. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios veiksmų – sviedžiant į nukentėjusiÄ jÄ indÄ su vandeniu buvo užkliudyti kiti daiktai ir nukrito kvepalų buteliukas, kuris sudužo, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų nukentėjusioji taip pat patyrė neturtinę žalÄ . Kaltinamoji sudavė smÅ«gį į veidÄ , smÅ«giavo į galvos sritį, jÄ atitraukė, ramino sutuoktinis. Vėliau kaltinamoji vėl užsipuolė nukentėjusiÄ jÄ , smÅ«giavo, rovė plaukus, spardė kelieniais į pilvo sritį, paleido į nukentėjusiÄ jÄ Ä sotį su vandeniu. Tokiai veiksmais ji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Konfliktas sukeltas ir fizinis smurtas buvo pavartotas gimtadienio metu, todėl nukentėjusioji jautė pažeminimÄ , iÅ¡gyveno dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto, sugadinto vakaro.

Dėl patirtų smÅ«gių nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, nukentėjusioji buvo užpulta artimų žmonių akivaizdoje, užpuolimas buvo intensyvus, - kaltinamÄ jÄ D. S. kelis kartus laikė, ramino, ir iÅ¡prašė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė iÅ¡gÄ stį, baimę, bejėgiÅ¡kumo ir nesaugumo jausmus. Ä®vertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : K. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusios G. A. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios 50 eurų turtinės žalos atlyginimÄ ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios G.

A. naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1 135, tel. +370 5 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Å tuopienė