cdcfe966-4e80-4ef2-91ae-232e65f698e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I3-4135-811/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 12.2.3; 12.10.3; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. J. (J. J.), atsakovės atstovei Stanislavai Altuchovai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. (J. J.) skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimÄ Nr. S-85 (7-57/2020) (toliau – Komisijos Sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 68-12 (toliau – Inspekcijos Sprendimas);

3) perduoti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo ir jo buvusios sutuoktinės J. J. pajamų pripažinimo kaip gautų abiejų sutuoktinių Inspekcijai spręsti iÅ¡ naujo. Nurodo nesutinkantis su Komisijos sprendime nurodytu argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5397-535/2019 perdavęs mokesčių administratoriui klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo spręsti iÅ¡ naujo, iÅ¡ esmės apibrėžė ir mokestinio ginčo nagrinėjimo ribas, t. y. spręsti tik dėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumų pagrįstumo, o ne dėl ginčo pajamų vertinimo kaip gautų abiejų sutuoktinių.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu visiÅ¡kai patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ ir perdavė klausimÄ dėl jo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo spręsti iÅ¡ naujo. Teigia, kad vienas iÅ¡ jo skundo argumentų buvo tai, jog Inspekcija ginčo pajamas nepagrįstai pripažino kaip gautas vieno sutuoktinio, t. y. pareiÅ¡kėjo, o ne abiejų sutuoktinių kartu. Teismas įsiteisėjusiame sprendime dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų visiÅ¡kai nepasisakė, taigi, jų neatmetė, taip pat nenurodė, kad argumentai yra nepagrįsti, o kaip tik – skundÄ patenkino visa apimtimi ir įpareigojo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas vertinti ir apskaičiuoti iÅ¡ naujo.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 67 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad privalėjo iÅ¡ naujo įvertinti ne tik jam apskaičiuotino GPM ir PVM sumų dydį, bet ir įvertinti, kas turi mokėti naujai apskaičiuotÄ ginčo sumÄ â€“ jis asmeniÅ¡kai, ar jis kartu su sutuoktine, ypatingai vertinant tai, kad tokį praÅ¡ymÄ (skundÄ ) dėl tokio vertinimo jis buvo pareiÅ¡kęs mokesčių administratoriui. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu įpareigojo mokesčių administratorių kartu įvertinti, ar ginčo pajamas privalu pripažinti kaip gautas abiejų sutuoktinių, ar vieno iÅ¡ jų.

Nurodo, kad pagal Inspekcijos surinktus duomenis, taip pat Registrų centro informacijÄ tikrinamuoju laikotarpiu vykusių nekilnojamojo turto statybų ir pardavimo objektai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kartu jam ir jo sutuoktinei J. J. Toks turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtu, įgytu po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.92 straipsnio 1 dalis).

Pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , analizavo visus 2013-2016 metų laikotarpiu sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad perleidžiamas nekilnojamasis turtas jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui kartu su sutuoktine.

Taigi, vien Å¡iuo formaliuoju požymiu pajamos pripažintinos kaip gautos abiejų sutuoktinių. PareiÅ¡kėjas skunde pažymi, kad jo sutuoktinė VMI yra nurodžiusi, kad Å¡eimos poreikiams buvo naudojamos jos gautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Mokesčių administratorius privalėjo vertinti pareiÅ¡kėjo Å¡eimos sudėtį (pareiÅ¡kėjas, sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai), jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dydį, analizuoti jos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjęs įvertinti, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinės darbo užmokesčio nepakako visų Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl Å¡eimos poreikiams buvo naudojamos ir iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos.

Tačiau pareiÅ¡kėjo sutuoktinės gauto darbo užmokesčio dydis, jo panaudojimas, Å¡eimos iÅ¡laidų dydis apskritai nebuvo vertintas. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nekilnojamojo turto pardavimo metu turtas nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei kartu; ginčo pajamos buvo gautos iÅ¡ abiem sutuoktiniams priklausančio turto, kuris pagal CK 3.92 straipsnį laikytinas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe; turtas buvo perleistas nepažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turint pareiÅ¡kėjo sutuoktinės iÅ¡duotÄ notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ ; pajamos, gautos iÅ¡ pardavimo, buvo pervestos į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , tačiau kaip numato CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje faktiÅ¡kai naudotos abiejų sutuoktinių; ekonominę naudÄ iÅ¡ sandorių gavo abu sutuoktiniai, nes pareiÅ¡kėjas atskirai gautos ekonominės naudos nesutaupė, neiÅ¡leido, o pasidalino kartu su sutuoktine.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo bendravimas su statybininkais, asmeninis bendravimas su pirkėjais ir pinigų pervedimas už parduotÄ turtÄ Ä¯ jo banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų deklaravimas ir iÅ¡laidų nurodymas vieno pareiÅ¡kėjo metinėse pajamų deklaracijose ir pan., nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikÅ¡mingos aplinkybės, o jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimai, kad ji nežinojo apie jo vykdomas veiklas, turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Tvirtina, kad centrinis mokesčių administratorius pagal MAÄ® 154 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ privalėjo panaikinti patikrinimo aktÄ ir pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį jo patikrinimÄ ir pradėti jo sutuoktinės mokestinį patikrinimÄ .

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkanti ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad iÅ¡analizavęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo patikrinimui VÄ® Registrų centro, VÄ® „Regitra“, bankų, pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, mokestinio patikrinimo metu surinktÄ bei VMI turimÄ informacijÄ , mokesčių administratorius nustatė, jog pareiÅ¡kėjas statė gyvenamuosius namus, tačiau nepateikė namų statybos iÅ¡laidas pagrindžiančių juridinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų bei vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklÄ ir nuo gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ pardavimo PVM.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius vertino, ar nekilnojamojo turto pardavimo ekonominėje veikloje dalyvavo ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinė. Tuo tikslu mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjo sutuoktinės mokestinį tyrimÄ bei nustatė, jog ji Å¡ioje veikloje nedalyvavo. Centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ naujo ir vertindamas papildomai pateiktus dokumentus, naujų mokestinio ginčo faktinių aplinkybių nenustatė. Dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų priskyrimo sutuoktinei tiek patikrinimo akte, tiek vėlesniuose sprendimuose Å¡iuo aspektu pasisakė.

PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriaus pozicijai paneigti naujų aplinkybių nenurodė. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė mokestinio tyrimo metu nurodė, jog sutuoktinio veikloje nedalyvavo. Å eimos poreikiams tenkinti buvo naudojamos jos gautos su darbo užmokesčiu susijusios lėšos. PareiÅ¡kėjas prie iÅ¡laidų prisidėjo apie 6 000 Eur suma, kuri iÅ¡ esmės atitiko pareiÅ¡kėjo su darbo santykiais susijusių pajamų suma. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas gautas pajamas už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ panaudodavo kitam nekilnojamam turtui įsigyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ prašė tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas jo ir sutuoktinės bendrai, jai dalyvaujant sandorių sudarymo metu, todėl pardavus turtÄ gautos pajamos turi bÅ«ti pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė tenkinti. Nurodė, kad duodama paaiÅ¡kinimus mokesčių administratoriui, atsakė taip, kaip jie klausė, t. y., kad vyro vykdomoje veikloje nedalyvavo, tačiau patvirtino, kad žinojo apie visus turto įgijimo sandorius, jie buvo sudaromi taip pat ir jos valia jai tiesiogiai dalyvaujant arba pagal sutuoktiniui iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , nekilnojamÄ jį turtÄ pirko, siekdami pagerinti savo finansinę situacijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo tikrinamuoju laikotarpiu (2013-2016 m.) vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla bei iÅ¡ Å¡ios veiklos gautų pajamų apmokestinimo GPM bei dėl vykdytos veiklos priskyrimo ekonominei veiklai pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) nuostatas ir iÅ¡ tokios veiklos gautų pajamų (virÅ¡ijus įstatymu nustatytÄ apmokestinamųjų pajamų ribÄ ) apmokestinimo PVM. Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad Inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyrius atliko pareiÅ¡kėjo 2013-2016 metų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ ir patikrinimo rezultatus įtvirtino 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-489 (toliau – Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte nurodė, jog pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu statė gyvenamuosius namus, tačiau nepateikė namų statybos iÅ¡laidas pagrindžiančių juridinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų, todėl konstatavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklÄ , tačiau nuo gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ pardavimo PVM. Mokesčių administratorius taikė MAÄ® 70 straipsnio nuostatas ir pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo mokėtinÄ 214 592 Eur sumÄ (72 464 Eur GPM ir 142 128 Eur PVM (Komisijos byla, III tomas, b. l. 4-15).

Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-62 patvirtino Patikrinimo aktÄ (Komisijos byla, II tomas, b. l. 15- 21). Nesutikdamas su Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-62, pareiÅ¡kėjas dėl jo pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S-117 (7-35/2019) patvirtino Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. (21.222) FR0682-62 (Komisijos byla, II tomas, b. l. 1-7; V tomas, b. l. 196-207). PareiÅ¡kėjas Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. (21.222) FR0682-62 ir Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. S-117 (7-35/2019) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino: panaikino Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. S-117(7-35/2019), Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. (21.222)FR0682-62 ir perdavė klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo Inspekcijai spręsti iÅ¡ naujo (Komisijos bylos V tomas).

Inspekcija skundžiamu Sprendimu pakeitė Patikrinimo aktÄ - vietoje 72 464 Eur GPM, 142 128 Eur PVM, nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 20 442 Eur GPM, 111 949 Eur PVM, 6 748,22 Eur GPM delspinigių, 50 948,56 Eur PVM delspinigių, 2 044 Eur GPM baudÄ , 11 195 Eur PVM baudÄ MGK byla, I tomas, b. l. 7-10). PareiÅ¡kėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kuria Inspekcija ginčo pajamas pripažino ne kaip gautas abiejų sutuoktinių, todėl pateikė skundÄ Komisijai (Komisijos bylos 1 tomas, b. l. 1-3).

Komisija skundžiamu Sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patvirtino Inspekcijos SprendimÄ (Komisijos bylos I tomas, b. l. 77-84). PareiÅ¡kėjas dėl Komisijos ir Inspekcijos sprendimų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3780-484-2020 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo išsiaiškinti, koks yra parduoto nekilnojamojo turto, nuo kurio pardavimo pajamų pareiškėjui buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai, statusas nuosavybės teisės aspektu, nustatyti, ar pareiškėjas turėjo teisę sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius savo vardu, ar tokius sandorius galėjo sudaryti tik abu sutuoktiniai, ar pareiškėjas sudarydamas tokius sandorius veikė ir trečiojo suinteresuoto asmens J.

J. vardu pagal jos iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Tuo pačiu nurodė, kad administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo bÅ«damas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi bÅ«ti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1223-602/2017).

Siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ , mokesčių administravimo procedÅ«roje mokesčių administratorius ar mokesčių mokėtojas turi pateikti savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus. IÅ¡aiÅ¡kinus visas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu, bÅ«tina įvertinti ar yra pagrindas pripažinti, jog pajamas GPMÄ® prasme gavo tik pareiÅ¡kėjas (vienas sutuoktinis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo laikotarpyje (2013-2016 m.) mokesčių administratorius vertino 9 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, už kuriuos gauta 793 694 Eur pajamų (2013 m.

– 287 302 Eur, 2014 m. – 171 166 Eur, 2015 m. – 204 226 Eur, 2016 m. – 131 000 Eur). Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pardavė 1 žemės sklypÄ , 10 žemės sklypų dalių, 1 vienbutį gyvenamÄ jį namÄ bei 7 butus dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose bei įsigijo 1 žemės sklypÄ (2013 m.), 2 žemės sklypus bei 2 žemės sklypų dalis ir butÄ (2014 m.), 1 žemės sklypÄ ir 1 žemės sklypo dalį (2015 m. ), 3 žemės sklypus ir vienÄ Å¾emės sklypo dalį (2016 m.).

Kaip matyti iÅ¡ Patikrinimo akto, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo įregistravęs kelias individualias veiklas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2016 m. liepos 7 d. įregistravo uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Statybos uostas“. Patikrinimo akto duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 1 d. buvo įregistruotas PVM mokėtoju, iÅ¡ PVM mokėtojų iÅ¡registruotas 2016 m. birželio 28 d.

PVM mokėtoju pareiÅ¡kėjas vėl įregistruotas 2016 m. liepos 8 d., iÅ¡registruotas – 2017 m. liepos 2 d. Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 2012 m. balandžio 25 d. įsigijo 0,1012 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė ir 2012 m. gruodžio 14 d. įregistravo 147,25 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamÄ jį (Komisijos bylos III tomas, b. l. 33-42, 59-63). Šį namÄ kartu su žemės sklypu pareiÅ¡kėjas, tuo pačiu pagal 2012 m. kovo 1 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovaudamas sutuoktinę J.

J., 2013 m. sausio 23 d. pardavė R. O. už 350 000 Lt (Komisijos bylos III tomas, b. l. 43-58). PareiÅ¡kėjas 2013 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1037 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties 2.4 punktÄ pardavėjui ir pirkėjui pasiraÅ¡ius daikto perdavimo aktÄ ir jį patvirtinus notarui, daiktas Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka pereis pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei J. J. (Komisijos bylos III tomas b. l. 64-73). PareiÅ¡kėjas Å¡iam sklype pastatė ir 2013 m. rugsėjo 18 d.

įregistravo dvibutį gyvenamÄ jį namÄ : 176,67 kv. m bendro ploto butÄ (duomenys neskelbtini) ir 176,55 kv. m bendro ploto butÄ (duomenys neskelbtini). ButÄ ir 489/1037 dalį 0,1037 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (Komsijos bylos III tomas 90-94), kurį kartu su sutuoktine J. J. 2013 m. lapkričio 28 d. pardavė J. B. už 320 000 Lt (Komisijos bylos III tomas b. l. 161-179), o butÄ ir 548/1037 dalį 0,1037 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d., kaip bendrÄ jÄ jungtinę pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės J.

J. nuosavybę pardavė V. D. už 322 000 Lt (Komisijos bylos III tomas b. l. 95-107). PareiÅ¡kėjas kartu su kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę 2012 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 18 d. įregistravo 140,00 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , kurį kartu su žemės sklypu 2013 m. sausio 18 d. turto pasidalijimo sutartimi perleido sutuoktinei (Komisijos bylos 5 tomas b. l. 23-30. 39-58).

PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę 2014 m. vasario 4 d. įsigytame kitos paskirties 0,1500 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos IV tomas b. l. 131-141) pastatė ir įregistravo dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kurį sudarė du butai – 156 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) ir 158 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę 9/20 dalį 0,15000 ha žemės sklypo ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 26 d. pardavė V.

G. ir S. G. už 275 000 Lt, o 11/20 dalį 0,1500 ha žemės sklypo ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 24 d. pardavė A. R. už 316 000 Lt (Komsijos bylos IV tomas b. l. 142-195). Be to, pareiÅ¡kėjas 2014 m. vasario 4 d. įsigytame kitos paskirties 0,1502 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 12 d. pastatė ir 2015 m. vasario 19 d. įregistravo dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , kurį sudarė du vienodo 174,11 kv. m bendro ploto butai (Komisijos bylos IV tomas b. l. 123-130).

PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. 424/751 dalį 0,1502 ha žemės sklypo ir vienÄ butÄ 2015 m. kovo 27 d. kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę už 101 360 Eur pardavė R. D.(Komisijos bylos IV tomas b. l. 84-103), o 327/751 dalį 0,1502 ha žemės sklypo ir antrÄ butÄ 2015 m. gegužės 22 d. už 102 866 Eur pardavė R. Č. ir G. Č (Komisijos bylos IV tomas b. l. 104-122). Be to, pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ R.

B. įsigijo kitos paskirties 1/5 dalį 0,1505 ha žemės sklypo ir kitÄ 0,1541 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos III tomas b. l. 109-119). PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. 2016 m. kovo 8 d. kitos paskirties 1/10 dalį 0,1505 ha žemės sklypo ir kitos paskirties 761 /1541 dalį 0,1541 ha žemės sklypo pardavė J. M. už 19 000 Eur (Komisijos bylos III tomas b. l. 125-137). PareiÅ¡kėjas ir J. M. 2016 m. kovo 30 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodyta, kad abi Å¡alys jiems priklausančiuose žemės sklypuose savo piniginėmis lėšomis pastatys butus.

PareiÅ¡kėjas adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 26 d. įregistravo dvibutį gyvenamÄ jį namÄ . ButÄ (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties 1/10 dalį 0,1505 ha žemės sklypo bei kitos paskirties 780/1541 dalį 0,1541 ha žemės sklypo pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine J. J. 2016 m. birželio 8 d. už 112 000 Eur pardavė O. P. M. (Komisijos bylos III tomas b. l. 138-160). Taigi, nors iÅ¡ apraÅ¡ytų sandorių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo ne savo asmenine, bet sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, nedalyvaujant sutuoktinei vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ , siekė gauti ekonominės naudos ir 2013-2016 m. patyrė 362 865 Eur gyvenamųjų namų statybos iÅ¡laidų.

Jokių įrodymų, kad veiklÄ vykdė vienas pareiÅ¡kėjas byloje nėra. Mokesčių administratorius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasi trečiojo suinteresuoto asmens J. J. pateikta informacija, kad ji nedalyvavo pareiÅ¡kėjo individualioje veikloje, tačiau teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad ji mokesčių administratoriui atsakė taip, kaip jos buvo klausiama, tačiau patvirtino, kad visas nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu buvo perkamas ir parduodamas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, jai žinant ir jos valia.

Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje įtvirtinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuria pripažįstama 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis).

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (3 dalis). Pagal MAĮ 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 dalis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 dalis).

Nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius nesilaikė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir jokiais įrodymais nepagrindė, kad Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ vykdė tik pareiÅ¡kėjas, taigi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta. Skundžiamame Inspekcijos Sprendime konstatuota aplinkybė, kad 2013-2016 m. 362 865 Eur gyvenamųjų namų statybos iÅ¡laidų patyrė pareiÅ¡kėjas, neatitinka tikrovės, todėl mokesčių administratoriaus Sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Tuo pačiu negali būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas skundžiamas Inspekcijos Sprendimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami Inspekcijos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas naikintini kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatas administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagal MAÄ® 66 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais Å¡iame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo bÅ«dais. Pagal MAÄ® 114 straipsnį mokesčių administratorius savarankiÅ¡kai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastÄ ir laikÄ .

Taigi, aptartose teisės normose aiÅ¡kiai apibrėžta tiek administracinio teismo, tiek mokesčių administratoriaus kompetencija - teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau neperima vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl negali perduoti Inspekcijai spręsti iÅ¡ naujo klausimo dėl pareiÅ¡kėjo ir jo buvusios sutuoktinės J. J. pajamų pripažinimo pareiÅ¡kėjo pageidaujamu bÅ«du. Apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui papildomai mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius privalo be kita ko vadovautis teismo pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu Å¡ioje byloje.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. J. (J. J.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 7 d. sprendimÄ Nr. S-85 (7-57/2020) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 68-12. Likusios skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Petkevičienė