cdceb862-2aea-4e07-8eb3-f4d565b77c20 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-181/2012                                                                                       Procesinis bylos Nr. 1-30-1-00261-2007-3                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:             1.2.3.2.,1.2.7.1.                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,nuteistajam L.

V.,ekspertams Gintautui Å inkÅ«nui, Remigijui Petrauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus (2000-09-26 įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) bei nuteistas:             - pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;             - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus – laisvės atėmimu trylikai metų.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė L.

V. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.              Iš L. V. priteista: 4000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. V. (nužudytosios tėvo) naudai; po 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų A. V. ir P. V. naudai; 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. V. naudai.             Nukentėjusiojo S. V. byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. V. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės mėnesį, naktį iÅ¡ 17 į 18 dienos, miÅ¡ke esančiame prie Vasaros estrados, kuri yra Liepojos g. 1, Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su A. V., sudavė jai daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir padarė sužalojimus smÅ«gių vietose bei skėsdamas nukentėjusiosios kojas rankų pirÅ¡tais spaudė abiejų kojų kelius ir padarė ovalų formos kraujosruvas ant abiejų kojų kelių ir taip panaudodamas fizinį smurtÄ bei palaužęs A.

V. pasiprieÅ¡inimÄ lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra išžagino A. V.. L. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės mėnesį, naktį iÅ¡ 17 į 18 dienos, miÅ¡ke, esančiame prie Vasaros estrados, kuri yra Liepojos g. 1, Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ â€“ A. V. išžaginimÄ bei sukeldamas nukentėjusiajai A. V. didelį fizinį skausmÄ ir kančias, sudavė jai ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę blauzdÄ , ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į kairę ir ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius į deÅ¡inę rankas, ne mažiau kaip du smÅ«gius į kairį petį, ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į nugarÄ ir padarė poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus smÅ«gių vietose, taip pat sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius nukentėjusiajai į veidÄ ir padarė pogleivines kraujosruvas abiejose lÅ«pose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su nosies, apatinio ir virÅ¡utinio žandikaulių, deÅ¡inio skruosto skeveldriniu kaulo lūžimais, ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę ausį ir padarė muÅ¡tinę-plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje ausyje, lazda sudavė ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į galvÄ ir padarė muÅ¡tines plėštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujosruvÄ kairiajame smilkininiame raumenyje.

Dėl sunkios galvos traumos pasėkoje patirto su gyvybe nesuderinamo kÅ«no sužalojimo – trauminės kilmės galvos smegenų amputacijos (pusės galvos smegenų netekimo), A. V. iÅ¡ karto mirė. Nukentėjusiajai mirus, L. V. tempdamas A. V. lavonÄ Ä¯ nuoÅ¡alesnę vietÄ padarė odos nubrozdinimus krÅ«tinės ir pilvo Å¡oniniuose pavirÅ¡iuose bei slėpdamas lavonÄ apdėjo medžių Å¡akomis. Tokiu bÅ«du L. V. slėpdamas kitÄ nusikaltimÄ itin žiauriai nužudė A. V..Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir tvirtina, jog nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, jis nepadarė.

Byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog L. V. padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ant nukentėjusiosios drabužių nebuvo rasta jo DNR. Tuo tarpu ant A. V. kelnių buvo rasti biologiniai žmogaus pėdsakai, priklausantys ne apeliantui, o kitam asmeniui. Ta aplinkybė, kad ant įvykio vietoje rastos cigaretės nuorÅ«kos buvo rasti L. V. biologiniai pėdsakai nepatvirtina jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, kadangi jis neneigia buvęs įvykio vietoje ir su nukentėjusiÄ ja vartojęs alkoholinius gėrimus.

Neigdamas savo kaltę dėl A. V. nužudymo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ant rasto nužudymo įrankio – medinio pagalio taip pat nebuvo rasti jo biologiniai pėdsakai. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. V. negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo tinkamai apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo atliktas apelianto parodymų patikrinimas vietoje. Nuteistojo nuomone, A. V. išžaginti bei nužudyti galėjo kartu su ja įvykio metu buvęs V.

S., kuris, apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«na agresyvus ir neprognozuojamas. Nuteistasis L. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmetamas. L. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad išžagino nukentėjusiÄ jÄ A.

V. ir, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimÄ , tyčia, itin žiauriai jÄ nužudė. Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde, kaip ir savo parodymuose pirmosios instancijos teisme, neigia savo kaltę išžaginus ir nužudžius A. V. bei nurodo, kad Å¡ias nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti V. S.. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino nuteistojo L. V. parodymus, sugretino juos su kita bylos medžiaga ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie apelianto parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, bei paties L.

V. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apygardos teismas, atmesdamas apelianto parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, nepažeidė. Apklaustas ikiteisminiame tyrime L. V. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2007 metų pavasarį, galimai įtarime nurodytu laiku, miške, esančiame prie Vasaros estrados, Klaipėdoje, jis su V. S. ir B. K. nutarė išgerti alkoholinių gėrimų.

Eidami link parduotuvės jie susitiko A. V., kuriÄ taip pat pakvietė iÅ¡gerti. Parduotuvėje nusipirkę alkoholinių gėrimų ir maisto visi jie nuėjo į miÅ¡kÄ , kur susikÅ«rė lauÅ¾Ä ir vartojo atsineÅ¡tÄ alkoholį. A. V. susiruoÅ¡us namo, L. V. pastebėjo, kad pavogtas jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas, todėl nueinančiÄ A. V. pasivijo. Priėjęs arčiau, iÅ¡girdo pas jÄ suskambusį savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Supykęs dėl telefono vagystės L. V. miÅ¡ke rastu pagaliu sudavė smÅ«gius A.

V. į galvÄ ir į kitas kÅ«no vietas. Nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusioji nugriuvo, o L. V. pasiėmęs savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ grįžo prie laužavietės ir netrukus nuėjo namo (4 t. 53-56 b.l.). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas nuteistojo parodymų patikrinimas vietoje, o Å¡io procesinio veiksmo metu jis patvirtino savo pirmiau duotus parodymus (4 t. 63-82 b.l.). Papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu nuteistasis L. V. vėl patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai, jis dar su ja lytiÅ¡kai santykiavo.

Apeliantas teigė, jog lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Å ios apklausos metu nuteistasis taip pat patvirtino, jog A. V. pagaliu į įvairias kÅ«no vietas sudavė daug smÅ«gių. Nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusioji nugriuvo ir liko gulėti kniÅ«bsčia. Paryčiais jis grįžo namo, kur gyveno su D. V.. Atsibudęs ryte pastebėjo, jog jo drabužiai kruvini (4 t. 90-93 b.l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apeliantas taip pat patvirtino sudavęs nukentėjusiajai A. V. smÅ«gius pagaliu į įvairias kÅ«no vietas, tarp jų ir galvÄ .

L. V. Å¡ios apklausos metu teigė neprisimenantis, ar su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo (4 t. 97-99 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje apeliantas pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė L. V. teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo metus duotais parodymais. L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Kaip jau minėta, Å¡ios apklausos metu jis prisipažino nužudęs A. V.. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai prilyginami pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose duotiems parodymams. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį teismas privalo tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymus, o pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį – nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kada teisiamajame posėdyje galima balsu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, ir jais kaip įrodymais remtis priimant nuosprendį.

Be to, pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas BPK normas ir teismų praktikoje susiformavusias taisykles, tokie parodymai nelaikomi savarankiškais įrodymų šaltiniais, kita vertus, jie yra svarbūs ir gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų vertinimui.Kaip jau buvo minėta, nuteistasis L.

V. pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti nužudęs A. V., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagarsino apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (5 t. 71 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. B., atlikusi su L. V. ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų ir apklausas, paneigė apelianto tvirtinimÄ , kad jam duodant parodymus ikiteisminiame tyrime, prieÅ¡ jį buvo naudojama psichinė prievarta ar kokiu nors kitokiu bÅ«du jis buvo verčiamas duoti save įkaltinančius parodymus (5 t. 73 b.l.).

Taigi apygardos teismas pagrįstai rėmėsi L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Be to, apklausiant liudytojÄ B. B., buvo aiÅ¡kinamasi Å¡ių parodymų suraÅ¡ymo aplinkybės. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu L. V. duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojų V. S., B. K., D. V. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai B. K. ir V. S. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad 2007 metų gegužės mėnesį jie su L. V. ir nužudytÄ ja A. V. vartojo alkoholinius gėrimus miÅ¡ke, esančiame Klaipėdos mieste, prie Vasaros estrados. Sutemus, apie 21 valandÄ , L. V. kartu su A. V. iÅ¡ girtavimo vietos kažkur nuėjo, o jie susiruošė miegoti (5 t. 67-69 b.l.). Nuteistojo L. V. parodymus apie tai, kad po įvykio jis grįžo namo bei ryte plovė kruvinus drabužius, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D.

V.. Ji paaiÅ¡kino, kad 2007 metų gegužės mėnesį gyveno bute, esančiame Liepų gatvėje, Klaipėdos mieste. Å iame bute lankydavosi ir L. V.. 2007 metų gegužės mėnesį, tiksliai nežinomÄ dienÄ , L. V. namo grįžo paryčiais, buvo labai iÅ¡sigandęs bei susinervinęs. Liudytojai paklausus, kas atsitiko, Å¡is nurodė, kad sumušė žmogų. D. V. teigė pastebėjusi kraujo dėmes ant L. V. batų bei striukės. Kruvinus batus jis iÅ¡metė, o striukę iÅ¡plovė (5 t. 66-67 b.l.).

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nužudytosios A. V. lavonas buvo rastas miÅ¡ke, esančiame už Vasaros estrados, Klaipėdoje, gulintis kniÅ«bsčias (1 t. 8-67 b.l.). Å ie įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys sutampa su apelianto parodymais, kuriuose jis teigė, jog sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ kniÅ«bsčiÄ paliko gulėti miÅ¡ke. Å i aplinkybė leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog mirtį sukėlusius sužalojimus nukentėjusiajai padarė bÅ«tent apeliantas.

PrieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų galėjęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodyti A. V. kÅ«no padėties, kurioje jis paliko gulinčiÄ sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ . Nuteistojo parodymus apie tai, kad jis žuvusiajai sudavė daug smÅ«gių pagaliu į įvairias kÅ«no vietas, patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad A. V. mirė dėl itin sunkaus kÅ«no sužalojimo - trauminės kilmės galvos smegenų amputacijos (pusės galvos smegenų netekimo), padaryto stipriais traumuojančiais smÅ«giniais kontaktais kietu buku daiktu į galvos deÅ¡inę pusę.

Nukentėjusiosios kūne (galvoje, nugaroje, krūtinės ir pilvo srityse, kojose, kairiajame petyje ir žaste) taip pat nustatyti daugybiniai sužalojimai, galimai padaryti kietais, bukais daiktais. A. V. mirė apie 10-18 valandų iki įvykio vietos apžiūros, atliktos 2007 m. gegužės 18 d., 10. 20 val. Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad ovalų formos kraujosruvos ant abiejų kojų kelių, galėjo atsirasti spaudžiant šias sritis panašios formos kietais paviršiais (galbūt rankos pirštais), siekiant prievartinių lytinių santykių (1 t. 71-84 b.l.).

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pirmiau minėtÄ iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, jog žuvusiosios A. V. lavono apžiÅ«ros metu nustatyti sužalojimai kojų kelių priekiniuose vidiniuose pavirÅ¡iuose, labiausiai tikėtina, padaryti rankų pirÅ¡tais, pirÅ¡tų pagalvėlėmis skečiant kojas. Ekspertas taip pat parodė, kad tokio pobÅ«džio sužalojimai paprastai padaromi siekiant prievartinių lytinių santykių.

Be to, eksperto teigimu, Å¡ie sužalojimai nukentėjusiajai A. V. buvo padaryti prieÅ¡ pat mirtį. R. Petrauskas paneigė galimybę, kad tokio pobÅ«džio sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kietais, bukais daiktais, pavyzdžiui, pagaliu. Byloje surinktais duomenimis paneigiama ir nuteistojo kelta versija, jog teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, bÅ«dingus prievartiniams lytiniams santykiams, galėjo padaryti V. T., kuris, kaip nustatyta objektyviais bylos duomenimis, turėjo lytinių santykių su nužudytÄ ja.

IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad ant A. V. kelnaičių rasta spermos, kurios genotipas sutampa su V. T. genotipu (1 t. 105-108 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. patvirtino, kad su nukentėjusiÄ ja A. V. lytiÅ¡kai santykiavo 2007 metų gegužės mėnesio pradžioje (2 t. 133-137 b.l.). Tokius savo parodymus liudytojas V. T. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (5 t. 72 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas G. Å . patvirtino, kad ant nužudytosios A.

V. kelnaičių rasta sperma galėjo iÅ¡likti apie dvi savaites, jeigu kelnaitės visÄ laikotarpį buvo dėvimos. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojas V. T. su nužudytÄ ja A. V. lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ kelias savaites iki nužudymo. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas kategoriÅ¡kai atmetė galimybę, kad žuvusiosios A. V. lavono apžiÅ«ros metu nustatyti sužalojimai kojų kelių priekiniuose vidiniuose pavirÅ¡iuose galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ kelias savaites iki nužudymo.

Vadinasi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. V. lavono apžiÅ«ros metu nustatyti prievartiniams lytiniams santykiams bÅ«dingi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jai santykiaujant su V. T. 2007 metų gegužės mėnesio pradžioje. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog nukentėjusiÄ jÄ A. V. galėjo išžaginti ir nužudyti V. S.. Liudytojai B. K. ir V. S. viso proceso metu vienodai ir nuosekliai tvirtino, jog įvykio metu nukentėjusioji A.

V. išėjo su L. V., po ko ji, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, buvo netrukus nužudyta. Be nenuoseklių ir prieÅ¡taringų apelianto parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ A. V. smurtavo V. S. ar kokie nors kiti asmenys. Nors nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog su nužudytÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo abipusiu sutikimu, Å¡i aplinkybė paneigiama teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje be kita ko konstatuota, kad nukentėjusiosios lavone nustatyti sužalojimai kojų kelių srityse bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems siekiant prievartinių lytinių santykių.

Taigi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad: 2007 metų gegužės mėnesį, naktį iÅ¡ 17 į 18 dienÄ , miÅ¡ke, esančiame prie Vasaros estrados, Klaipėdoje, L. V., panaudodamas fizinį smurtÄ , atėmė nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis ir lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ ; siekdamas nuslėpti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , apeliantas sudavė A. V. ne mažiau kaip 34 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du jÄ itin žiauriai nužudydamas.

Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad smūgius nukentėjusiajai sudavė kiti asmenys. Vadinasi, A. V. mirties priežastimi buvo nuteistojo L. V. daugybiniais smūgiais padarytas sužalojimas, sukėlęs nukentėjusiosios mirtį, t.y. tarp nuteistojo neteisėtų, agresyvių veiksmų – daugybinių smūgių sudavimo, ir A. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šių objektyviais bylos duomenimis patikimai nustatytų aplinkybių nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nei ant nužudytosios A.

V. drabužių, nei ant nužudymo įrankio – pagalio nebuvo rasta apelianto biologinių pėdsakų. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 149 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktuose numatytas nusikalstamas veikas. Bausmė L. V. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų.

Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, tiek apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė, nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Albinas Bielskis Teisėjai                                                                  Regina Gaudutienė                                                                               Kęstutis Jucys