cdcd6d7a-a7ba-477b-9303-0b63f87ebda5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-449-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00479-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo žemės Å«kio bendrovės „KraÅ¡tovaizdis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo civilinėje byloje Nr. e2-331-212/2015 pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui žemės Å«kio bendrovei „KraÅ¡tovaizdis“ dėl skolos priteisimo.

             Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-12-03 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo dienos ir prašė atsakovo ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti pinigines lėšas.

Nurodė, kad Å¡alys buvo sudariusios paramos sutartį, atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektÄ â€žAugalininkystės produkcijos rinkodaros centro steigimas“. Atsakovui buvo iÅ¡mokėta 4 833 919 Lt parama. Tačiau ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovo padarytus esminius pažeidimus, įgyvendinant projektÄ , 2014-11-26 priėmė sprendimÄ dėl „ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ paramos sutarties nutraukimo ir iÅ¡mokėtos paramos sutarties grÄ Å¾inimo“. IeÅ¡kovas laikinÄ sias apsaugos priemones prašė taikyti iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nes dėl didelės apimties projektinės dokumentacijos bei įvairių institucijų derinimų, ieÅ¡kovas nespėjo paruoÅ¡ti ieÅ¡kinio, o atsižvelgiant į tai, kad sprendimas atsakovui jau yra iÅ¡siųstas, atsakovas gali paslėpti savo turtÄ ar jį perleisti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2014-12-04 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo tenkino ir taikė areÅ¡tÄ atsakovo ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ turtui reikalavimo ribose (bendrai 4 833 919 Lt sumai), areÅ¡tuojant ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nepakankant, likusiai sumai areÅ¡tuojant kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Å¡iuo turtu (tame tarpe jo įkeitimu, pardavimu, dovanojimu ar kitaip perleidimu tretiesiems asmenims), iÅ¡skyrus bÅ«tinus turto apsaugai bei iÅ¡laikymui.

Neužtenkant turto ieÅ¡kinio sumos ribose, teismas areÅ¡tavo ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu bankuose arba trečiuosius asmenis leidžiant jas naudoti privalomiems įsipareigojimams valstybės biudžetui ir įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondÄ vykdyti bei atsiskaitymui su ieÅ¡kovu. Tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , teismas atsižvelgė į reikalavimo sumÄ , į ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas ginčo aplinkybes, jog atsakovui buvo iÅ¡mokėtos Europos SÄ jungos lėšos, kurių bendra suma yra 4 833 919 Lt, ir Å¡ių aplinkybių sprendė, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės tikimybė egzistuoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį ir procesÄ nutraukti, arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisinį reguliavimÄ bei momentÄ , nuo kada ir kokiais atvejais ieÅ¡kovas savo teises gali ginti teismine tvarka.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti 4 833 919 Lt skolÄ grindė 2014-11-20 sprendimu, kuris atsakovui įteiktas 2014-11-26 ir dar nebuvo įsiteisėjęs, jame buvo nurodyta apskundimo tvarka. Be to, atsakovui 2014-11-26 taip pat buvo pateiktas raÅ¡tas Nr. BRK- 10273(3.144.) dėl 4 833 919 Lt paramos sumos grÄ Å¾inimo per 30 kalendorinių dienų. Minėti sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintomis GrÄ Å¾intinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sÄ jungos žemės Å«kio fondų priemonių administravimo taisyklėmis, kurios numato grÄ Å¾intinų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka procedÅ«ras.

Taisyklių 10 punktas numato, kad grÄ Å¾intinų lėšų grÄ Å¾inimo terminas - 30 kalendorinių dienų nuo laiÅ¡ko. Administruojančioji institucija grÄ Å¾intinas lėšas susigrÄ Å¾ina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedÅ«rų apraÅ¡us. Taisyklių 21 punkte numatyta, kad administruojančioji institucija turi pradėti grÄ Å¾intinų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo teisminiu bÅ«du procedÅ«ras tik po to, kai pasibaigia Taisyklių 10 punkte numatytas savanoriÅ¡ko įvykdymo 30 dienų terminas.

Taigi teisė į teisminę gynybÄ atsiranda tik praėjus tokiam terminui. IeÅ¡kovui nesulaukus 30 dienų termino ir pateikus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio patekimo, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėjo atsisakyti priimti tokį praÅ¡ymÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civiline proceso tvarka.PraÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina ne tik įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, bet ir tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

IÅ¡vadÄ , kad egzistuoja tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, teismas padarė netinkamai įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ patikrinimo aktÄ ir 2014-11-20 priimtÄ sprendimÄ , kuris dar nebuvo įsiteisėjęs.Teismas bÅ«tinybę taikyti užtikrinimo priemones grindė vien didele ieÅ¡kinio suma, tačiau nevertino atsakovo galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ , jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui. Atsakovas yra didelė įmonė, kuri teikia transportavimo paslaugas. Pasinaudojęs suteikta 4 833 919 Lt parama ir papildomai investavęs virÅ¡ 6 mln. litų, gautų iÅ¡ trečiųjų asmenų, atsakovas įgijo ir Å¡iuo metu naudoja 24 vilkikus vežimo paslaugoms teikti.

Gauta parama yra panaudota pagal paskirtį, įmonė per metus gauna apie 9 mln. litų pardavimo pajamų, įmonėje dirba virÅ¡ 40 darbuotojų. Vadovaujantis įmonės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2013 m. finansinius metus, atsakovas turėjo turto 14 967 942 Lt sumai, o pardavimo pajamos sudarė 9 051 005 Lt. DidžiÄ jÄ dalį sudaro realus materialus turtas: ilgalaikio turto už 11 579 045 Lt, materialaus turto už 10 233 426 Lt, įmonė turi daug nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovas netinkamai vertina atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus nuostoliu dydžius už 2012 m. ir 2013 m.

Å ie duomenys patvirtina ne atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį ar siekį slėpti turtÄ ar pajamas, o tai, kad atsakovas siekia savo veiklos pelningumo ir per vienerius metus nuostolį sumažino 1 mln. litų, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovas neturi tikslo nei pažeidinėti paramos sutartį, nei kitų kreditorių interesus, siekia vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepakeliamai apsunkina įmonės veiklÄ ir galimybes jÄ tęsti. Apribojus galimybes disponuoti, naudotis turtu ir lėšomis, vykdant kasdienę veiklÄ , įmonė negali funkcionuoti, atsiskaityti su joje dirbančių darbuotojų, susimokėti už kurÄ , vykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Laikinosios apsaugos priemones yra neproporcingos, suponuojančios atsakovo bankrotÄ bei pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principus. Atsakovas negalės mokėti kelių mokesčių, atsiskaityti su kuro tiekėjais, dėl ko bus nutrauktas kuro tiekimas ir sutrikdytas krovinių gabenimas, atsakovas neturės galimybių įvykdyti su trečiaisiais asmenimis sudarytų krovinių vežimo sutarčių. Atsakovas ne tik negaus pajamų, tačiau jo atžvilgiu bus taikomas ir civilinės atsakomybės institutas.

IÅ¡ esmės visos ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ gaunamos pajamos yra pardavimo pajamos iÅ¡ krovinių pervežimo veiklos, o dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė apskritai negales vykdyti krovinių pervežimo veiklos, kas reikÅ¡ pajamų negavimÄ . IeÅ¡kovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014-12-04 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius atsikirtimus:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų GrÄ Å¾intinų lėšų administravimo taisyklių 21 punktas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, numato ne momentÄ , nuo kurio agentÅ«rÄ turi teisę pradėti iÅ¡ieÅ¡koti lėšas, bet apibrėžia terminÄ , per kurį agentÅ«ra turi pareigÄ pradėti grÄ Å¾intinų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo teismo bÅ«du procedÅ«ras. Tai, kad GrÄ Å¾intinų lėšų administravimo taisyklių 10 punktas numato grÄ Å¾intinų lėšų grÄ Å¾inimo terminÄ , per kurį nėra skaičiuojamos palÅ«kanos, nereiÅ¡kia, kad tuo metu agentÅ«ra neturi teisės į teisminę gynybÄ .

Atsakovo teikiamas taisyklių aiÅ¡kinimas yra klaidingas ir paneigiantis laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslÄ . AgentÅ«ros sprendimai dėl skolos grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti skundžiami per mėnesį laiko, o laukiant tokio sprendimo įsiteisėjimo skolininkas galėtų iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskundęs minėtÄ sprendimÄ , piktnaudžiaudamas bei teikdamas akivaizdžiai nepagrįstÄ skundÄ . Tokiu bÅ«du skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas pasidarytų sunkesnis, kiltų grėsmė Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos finansiniams interesams.

Atsakovui apskundus skolos sprendimÄ administracine tvarka, teismas turėtų bylÄ dėl skolos priteisimo sustabdyti tol, kol bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla. Taigi skola iÅ¡ atsakovo nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma tol, kol nebÅ«tų patikrintas apskųsto sprendimo teisėtumas.Atsakovo nesutikimas su sprendimu dėl paramos grÄ Å¾inimo bei agentÅ«ros 2014-04-22 – 2014-06-11 patikros rezultatais neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nes Å¡ios aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai įvertintos tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. 2014-04-22 – 2014-06-11 atliktos projekto patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdė paraiÅ¡kos plane numatytos veiklos, už paramos lėšas įsigytomis specializuotomis transporto priemonėmis atsakovas daugiausiai vežė ne augalininkystės produkcijÄ , o kitas prekes (metalÄ , medienÄ , cheminius produktus), krovinius vežė užsienio valstybėse, o žemės Å«kio produkcijos sandėliavimo paslaugų apskritai neteikė.IeÅ¡kinio suma (1 399 999,71 EUR) yra didelė ne tik pati savaime, bet didelė ir atsižvelgus į atsakovo finansines galimybes.

Nors atsakovas 2013 m. gavo 9 051 005 Lt pardavimo pajamų, tačiau patyrė 9 115 952 Lt sÄ naudų, taigi pajamos yra mažesnės už sÄ naudas. 2013 metais atsakovas iÅ¡ viso patyrė 432 989 Lt nuostolių. Tai, kad atsakovas 2013 metais patyrė mažesnį nuostolį, nei 2012 m. (1 457 451 Lt), nepaneigia fakto, kad atsakovo veikla nuostolinga ir jis gali bÅ«ti nepajėgus vykdyti agentÅ«rai palankaus teismo sprendimo. Atsakovo teiginiai, kad pagal 2013 m. balanso duomenis ji turėjo turto už 14 967 942 Lt, iÅ¡ kurio 11 579 045 Lt sudaro ilgalaikis turtas, nepagrindžia jo geros turtinės padėties. 2013 m. balanso duomenis atsakovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma (11 826 434 Lt) netgi virÅ¡ija jos turimÄ ilgalaikį turtÄ .

Atsakovas taip pat turi 4 086 726 Lt trumpalaikio turto, tačiau, kaip pripažįstama, trumpalaikis turtas dėl savo pobÅ«džio nėra pakankamas garantas.Atsakovo teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitikties proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principams nepagrįsti. Teismas pritaikė tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios nagrinėjamoje situacijoje iÅ¡ esmės netrukdo įmonės normaliai Å«kinei komercinei veiklai. AreÅ¡tas į atsakovo lėšas bus nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų jo Å«kinėje komercinėje veikloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priima ir tiria kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – 2012-06-20 patikrinimo aktÄ , 2013-12-31 balansÄ bei pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , turto areÅ¡to aktÄ .

Dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), o tais atvejai, kai ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos (CPK 147 str. 3 d.).Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį pirmiausiai ginčija tuo pagrindu, kad, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ieÅ¡kovo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, kadangi toks praÅ¡ymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

TokiÄ savo pozicijÄ apeliantas grindžia GrÄ Å¾intinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sÄ jungos žemės Å«kio fondų priemonių administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, nuostatomis. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų GrÄ Å¾intinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sÄ jungos žemės Å«kio fondų priemonių administravimo taisyklių 10 punktÄ , apeliantas turėjo galimybę per 30 kalendorinių dienų nuo laiÅ¡ko, nurodyto taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje (o ne nuo jo gavimo, kaip nurodoma atskirajame skunde) grÄ Å¾inti lėšas savanoriÅ¡kai arba kreiptis į administruojančiÄ institucijÄ leisti grÄ Å¾inti lėšas dalimis.

Panevėžio apygardos teismui 2014-12-19 pateiktas ieÅ¡kinys, kuris Å¡iame teisme priimtas nagrinėti 2014-12-23 (civilinė byla Nr. e2-331-212/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.) patvirtina aplinkybę, kad lėšos nurodytu terminu negrÄ Å¾intos. Ä® bylÄ nepateiktas ir ieÅ¡kovo sutikimas leisti apeliantui lėšas grÄ Å¾inti dalimis. Dar daugiau, apeliantas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-20 inicijavo ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo 2014-11-26 priimto sprendimo nutraukti jam paramos teikimo sutartį ir įpareigoti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ paramÄ (civilinė byla Nr. I-7337-789/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Vadinasi, 30 kalendorinių dienų terminas, kurį apeliantas įvardijo kaip kliÅ«tį tokiam ieÅ¡kovo praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo priimti, bet kuriuo atveju jau yra suėjęs, o ieÅ¡kovas Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka realizavęs savo teisę pradėti teisminę grÄ Å¾intinių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , pateikęs atitinkamÄ ieÅ¡kinį dėl lėšų grÄ Å¾inimo. Tokioje situacijoje su terminais susiję atskirojo skundo argumentai jau nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s ir patys savaime nesudaro prielaidų panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį (CPK 328 str.) ir, remiantis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo apeliantui faktu, laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti iÅ¡ naujo.

Tokia procesinė nagrinėjamos bylos eiga nebÅ«tų teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga (CPK 3 str. 1 d.).     Dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iki ieÅ¡kinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kinys nebuvo paduotas iÅ¡ karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrÄ grėsmę pareiÅ¡kėjo turtiniams interesams. Taigi, Å¡ios priemonės gali bÅ«ti taikomos nustačius, kad ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiÅ¡kėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - tikimybė, jog ateityje galbÅ«t kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato reikalavimÄ , kad asmenys, praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Tačiau Å¡iuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieÅ¡kinys dar nebuvo pareikÅ¡tas. Taigi nagrinėdamas tokio pobÅ«džio klausimÄ Ä¯vertinti bÅ«simo reikalavimo tikėtinÄ pagrįstumÄ visa apimtimi teismas neturėjo objektyvios galimybės, apie tai, ar bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iÅ¡ pareikÅ¡to praÅ¡ymo turinio.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡oma taikyti nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, teismas šį klausimÄ turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieÅ¡kinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl Å¡ioje proceso stadijoje turi iÅ¡ esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginÄÄ . Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo siekiama užtikrinti, kad ieÅ¡kovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesÄ , o atsakovui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų bÅ«simo jam galbÅ«t nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar padidintų žalÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis c. b.

Nr. 2-874/2012). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo, ignoravo bÅ«simo ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimÄ . Nors, kaip pirmiau aptarta, tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra labiau ribotas, negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ bendrÄ ja tvarka, tačiau ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė Å¡iuo aspektu, atsižvelgdamas į pakankamai reikÅ¡mingÄ net ir jokių nemokumo problemų neturinčiam juridiniams asmeniui bÅ«simo reikalavimo (ieÅ¡kinio) sumÄ , pateiktame praÅ¡yme nurodytÄ bÅ«simo ginčo pobÅ«dį (ginčas tarp Å¡alių kilo apeliantui netinkamai naudojant Europos SÄ jungos paramos lėšas, suteiktas pagal 2011-01-19 paramos sutartį, dėl ko ieÅ¡kovas 2014-11-26 priėmė sprendimÄ dėl paramos sutarties nutraukimo ir iÅ¡mokėtų lėšų grÄ Å¾inimo).

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju buvo pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ir bÅ«simas ieÅ¡kinys) yra tikėtinai pagrįstas, susiformuoti, juo labiau kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turi tik preliminariai vertinti ieÅ¡kinio (įskaitytinai ir bÅ«simo) tikėtinÄ pagrįstumÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas praÅ¡ymo teisinius bei faktinius argumentus privalo įvertinti tik ta apimtimi, kad jie turi bÅ«ti pakankami prima facie patvirtinti, jog toks ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais bei teisiniais argumentais, galėtų bÅ«ti patenkintas.

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo poreikį. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.              Dėl apelianto turtinės padėties Kita bÅ«tinoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Pagal teismų praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kinio suma yra didelė, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-13 nutartis c .b.

Nr. 2-851/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė didele ieÅ¡kinio suma 4 833 919 Lt (1 399 997,71 EUR). Taigi apeliantas, siekdamas paneigti bÅ«tinumÄ taikyti jam laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė, o jo finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad bÅ«simas jam galimai nepalankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais kvestionuodamas ieÅ¡kinio sumos dydžio reikÅ¡mingumÄ , savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013-01-01 – 2013-12-31 laikotarpio balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės valdomo turto bendra vertė siekia 14 967 942 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 10 968 678 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 099 896 Lt.

Apeliantas taip pat pateikė to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitÄ , pagal kuriÄ Ä¯monės nuostolis, 2012 m. siekęs 1 457 451 Lt sumÄ , 2013 m. sumažėjo iki 432 989 Lt, kas, anot apelianto, liudija teigiamus įmonės veiklos rezultatus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis apelianto nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį. Tačiau net ir įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktÅ«ra, patvirtina neabejotinÄ Ä¯monės finansinės padėties stabilumÄ (patikimumÄ ) laiko perspektyvoje.

Juolab kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys tvirtina, jog atsakovo atžvilgiu yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ir kitose civilinėse bylose, taip pat yra pradėtas procesas dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui iÅ¡kėlimo (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos dydžio apeliantui reikÅ¡mingumÄ , kas iÅ¡ esmės ir sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apelianto atžvilgiu, atskirojo skundo argumentais bei juos patvirtinančiais įrodymais nepaneigta.

Dėl ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų pažeidimo Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.IÅ¡vardinti principai skundžiama teismo nutartimi nėra pažeidžiami.

Sutiktina su apelianto pozicija, kad dėl jo vykdomos veiklos specifikos piniginių lėšų panaudojimo suvaržymas gali turėti neigiamos įtakos apelianto, kaip juridinio asmens, Å«kinei komercinei veiklai bei jos perspektyvoms. Tačiau nors apeliantas ir tvirtina apie proporcingumo bei teisingumo principų pažeidimÄ taikytomis priemonėmis (t. y. kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustos jo veikla (krovinių vežimas), jis negalės atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais apeliantui kurÄ ir kitas paslaugas), į bylÄ Ä¯rodymų nei apie jo atžvilgiu pritaikytÄ piniginių lėšų areÅ¡tÄ , nei apie jo mastÄ jis nepateikia (CPK 12 str., 178 str.).

Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog laikantis joje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumo, apeliantui priklausančios piniginės lėšos galėjo bÅ«ti areÅ¡tuotos paskiausiai, ir tik nesant ar esant nepakankamai apeliantui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, kurių suma sudaro 4 833 919 Lt, įvykdymo užtikrinimui. Kita vertus, ir pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo materialaus ilgalaikio turto vertė sudaro 10 233 426 Lt sumÄ , kas suponuoja atitinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas iÅ¡vengė piniginių lėšų areÅ¡to, nes ieÅ¡kiniui užtikrinti pakanka jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas 2014-12-11 apelianto areÅ¡to turto apraÅ¡as, patvirtinantis, jog buvo areÅ¡tuotas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) bei kilnojamasis turtas (kelių transporto priemonės) pareikÅ¡to turtinio reikalavimo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė areÅ¡tÄ tik uždrausdamas apeliantui disponuoti areÅ¡tuotu turtu, t. y. areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neapribojo kitų atsakovo nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, apeliantas ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis savo veikloje areÅ¡tuotu turtu.

Tokiu atveju pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir kiek galima mažiau pažeidžianti apelianto interesus, o atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamÄ Ä¯takÄ Ä¯monės Å«kinės komercinės veiklos vykdymui, pripažintini faktiÅ¡kai nepagrįstais. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo apeliantui, atsakingai įvertino ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, kurie reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , svarbÄ , o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliantui taikomų suvaržymų apimties.

Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Dalia Kačinskienė