Legislator Case Law & Legislation
cdccaa0b-d880-4ed9-9cfa-da2027562407 AI generated

cdccaa0b-d880-4ed9-9cfa-da2027562407 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cdccaa0b-d880-4ed9-9cfa-da2027562407
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

mechaninės plytelių pjovimo staklės, pirktos prieÅ¡ 13 metų, dabartinė vertė – 100 Eur; elektrinės staklės „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, pirktos prieÅ¡ 6 metus, dabartinė vertė – 250 Eur, 3) elektrinės plytelių pjovimo staklės „Dimas“, pirktos prieÅ¡ 6 metus, dabartinė vertė – 225 Eur, 4) elektrinis smÅ«ginis gręžtuvas „Bosch“, pirktas prieÅ¡ 7 metus, dabartinė vertė – 100 Eur, 5) betono maiÅ¡yklė pirkta prieÅ¡ 9 metus, dabartinė vertė – 200 Eur, 6) kampinis Å¡lifuoklis „Makita“, pirktas prieÅ¡ 7 metus, dabartinė vertė – 75 Eur, 7) universalus dulkių siurblys, kurį ieÅ¡kovas yra pasiskolinęs iÅ¡ MB „Skalsa LT“, kurio dabartinė vertė – 130 Eur, ir kurio įsigijimo faktÄ patvirtina PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros kopija;

Legislator headnote

AI generated

cdccaa0b-d880-4ed9-9cfa-da2027562407 · Klaipėdos apygardos teismas: Pripažinta neįrodyta aplinkybė dėl ginčo daiktų – trijų kariÅ¡kų termosų, miegmaiÅ¡io, Å¡achmatų; Vytauto Didžiojo žalvarinio bareljefo; Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinio žemėlapio ir medinio drožinėto medžioklinio Å¡autuvo muliažo – dovanojimo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui. Daryta labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ginčo daiktai, iÅ¡skyrus vestuvinį žiedÄ ir antikvarinį gruzinų tautinį durklÄ , kurių buvimo pas atsakovę ieÅ¡kovas neįrodė, yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, įgyta Å¡alių bendrai jungtinės veiklos ir dovanojimo pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. e2A-739-538/2018             Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00845-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

D. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018-01-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovei I. D., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, MB „Skalsa LT“ dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. L. ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę I.

D. grÄ Å¾inti jam priklausančius daiktus: mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žBosch“, betono maiÅ¡yklę, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį; tris kariÅ¡kus termosus, vestuvinį žiedÄ , miegmaišį, Å¡achmatus – gintaro imitacijÄ su lenta; Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefÄ ;

Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinį žemėlapį; antikvarinį, sidabru dengtÄ gruzinų tautinį durklÄ ; medinį drožinėtÄ medžioklinio Å¡autuvo muliaÅ¾Ä . Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad su atsakove I. D. nuo 1999 metų buvo sugyventiniai, santykiai nutrÅ«ko 2015 m. birželio mėnesį, nuo to laiko ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė gyventi kitur. IeÅ¡kovo teigimu, pas atsakovę liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, kuriuos grÄ Å¾inti atsakovė atsisako:

1) mechaninės plytelių pjovimo staklės, pirktos prieš 13 metų, dabartinė vertė – 100 Eur;

2) elektrinės staklės „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, pirktos prieÅ¡ 6 metus, dabartinė vertė – 250 Eur, 3) elektrinės plytelių pjovimo staklės „Dimas“, pirktos prieÅ¡ 6 metus, dabartinė vertė – 225 Eur, 4) elektrinis smÅ«ginis gręžtuvas „Bosch“, pirktas prieÅ¡ 7 metus, dabartinė vertė – 100 Eur, 5) betono maiÅ¡yklė pirkta prieÅ¡ 9 metus, dabartinė vertė – 200 Eur, 6) kampinis Å¡lifuoklis „Makita“, pirktas prieÅ¡ 7 metus, dabartinė vertė – 75 Eur, 7) universalus dulkių siurblys, kurį ieÅ¡kovas yra pasiskolinęs iÅ¡ MB „Skalsa LT“, kurio dabartinė vertė – 130 Eur, ir kurio įsigijimo faktÄ patvirtina PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros kopija;

8) tėvų dovanos: kariški termosai, 3 vnt., vertė – 50 Eur; motinos dovanotas vestuvinis žiedas, vertė – 100 Eur, miegmaišis, kurio vertė – 50 Eur.

9) senelio dovanos: Å¡achmatai – gintaro imitacija su lenta, jų vertė – 100 Eur; Vytauto Didžiojo žalvarinis bareljefas, vertė – 50 Eur; Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinis žemėlapis, vertė – 50 Eur; antikvarinis gruzinų tautinis durklas dengtas sidabru, vertė – 200 Eur; medinis drožinėtas medžioklinio Å¡autuvo muliažas, vertė – 50 Eur. Kadangi ieÅ¡kovui uždrausta bendrauti su atsakove, jis įgaliojo savo brolį atsiimti priklausančius daiktus, Å¡is kartu su antstole 2015-09-03 nuvyko pas atsakovę, tačiau ji atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui daiktus.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovo atstovė papildomai prašė, esant neiÅ¡likusiems daiktams, priteisti ieÅ¡kovui kompensacijÄ . Atsakovė I. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018-01-09 sprendimu nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovui E. L. iÅ¡ atsakovės I. D. 700 Eur kompensacijÄ už mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žBosch“, betono maiÅ¡yklę, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį „Makita“; tris kariÅ¡kus termosus, miegmaišį, Å¡achmatus – gintaro imitacijÄ su lenta, Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefÄ ;

Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinį žemėlapį ir medinį drožinėtÄ medžioklinio Å¡autuvo muliaÅ¾Ä . Teismas nusprendė kitos ieÅ¡kinio dalies netenkinti, taip pat nusprendė priteisti ieÅ¡kovui E. L. iÅ¡ atsakovės I. D. 135,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti atsakovei I. D. iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L. 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ginčo daiktų (tų, kurių buvimas atsakovės žinioje įrodytas bylos nagrinėjimo metu) valdymo teisę prarado be savo valios, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje suimtas, todėl nuo suėmimo momento, t. y. 2015-05-28, nebegalėjo minėtiems daiktams daryti įtakos.

Taip pat nustatyta, kad ginčo daiktus (tuos, kurių buvimas atsakovės žinioje įrodytas bylos nagrinėjimo metu) savo žinioje turi atsakovė, Å¡ie daiktai yra natÅ«ra, ir bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai dėl Å¡ių daiktų. Nustatyta, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ (nuo 1999 iki 2015 metų) gyveno kartu kaip sugyventiniai, augino bendrus vaikus, vedė bendrÄ Å«kį, statė namÄ Å¡eimai ir siekė sukurti bendrÄ turtÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių dėl daiktų įsigijimo, jų buvimo atsakovės žinioje ir priklausymo tik ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybių dėl vestuvinio žiedo ir antikvarinio gruzinų tautinio durklo buvimo atsakovės žinioje, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iuos daiktus ar priteisti kompensacijÄ už juos netenkintas kaip neįrodytas. Konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog mechaninės plytelių pjovimo staklės, elektrinės staklės „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrinės plytelių pjovimo staklės „Dimas“, elektrinis smÅ«ginis gręžtuvas „Bosch“, betono maiÅ¡yklė, kampinis Å¡lifuoklis „Makita“, universalus dulkių siurblys „Makita“ yra įsigyti iÅ¡ jo asmeninių lėšų bei skirti jo asmeniniams poreikiams – darbui ar individualiai veiklai, tačiau pripažinta, kad minėti daiktai buvo Å¡alių įsigyti iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovo ir atsakovės lėšų, jų bendriems poreikiams tenkinti – namo, kuriame Å¡eima gyventų, statybai.

Pripažinta neįrodyta aplinkybė dėl ginčo daiktų – trijų kariÅ¡kų termosų, miegmaiÅ¡io, Å¡achmatų; Vytauto Didžiojo žalvarinio bareljefo; Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinio žemėlapio ir medinio drožinėto medžioklinio Å¡autuvo muliažo – dovanojimo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui. Daryta labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ginčo daiktai, iÅ¡skyrus vestuvinį žiedÄ ir antikvarinį gruzinų tautinį durklÄ , kurių buvimo pas atsakovę ieÅ¡kovas neįrodė, yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, įgyta Å¡alių bendrai jungtinės veiklos ir dovanojimo pagrindais.

Teismas, nustatęs, kad nurodyti daiktai yra bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybė, esanti vienos atsakovės žinioje, sprendė klausimÄ dėl Å¡io turto atidalijimo ieÅ¡kovui ar kompensacijos ieÅ¡kovui už dalį Å¡io turto priteisimo. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju nesant galimybės atidalyti ieÅ¡kovui priklausančiÄ turto dalį natÅ«ra ir ieÅ¡kovui sutinkant gauti kompensacijÄ už daiktus, ieÅ¡kovui priteistina kompensacija pinigais, lygi 1/2 daliai kompensuotinų daiktų vertės. Nustatyta, kad bendra nurodomo turto vertė – 1 430 Eur, atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo nurodomos daiktų vertės. Atsižvelgus į ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimus, kompensacijos dydis apskaičiuotas nuo 1 400 Eur ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 700 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisiant atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė vindikacinį ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡vardytų daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės. Atsakovės nuomone, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip neįrodytÄ , o ne spręsti klausimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kadangi tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs, o atsakovė neturėjo galimybių apsiginti nuo reikalavimo dalyti turtÄ , kadangi turto padalijimo ir kompensacijų iÅ¡mokėjimo klausimÄ nusprendė pats teismas.

Atsakovei nebuvo žinoma, kad teismas turtÄ padalys.Atsakovė nesutinka su turto padalijimo bÅ«du, turėjo bÅ«ti įvertinta galimybė daiktus dalyti natÅ«ra, nes daiktai yra dalÅ«s ir gali bÅ«ti dalijami natÅ«ra. Atsakovės nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, taikant turto padalinimÄ natÅ«ra arba iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ yra atskiras savarankiÅ¡kas reikalavimas, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas kitoje civilinėje byloje, todėl teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , suvaržė atsakovės galimybę gintis nuo nesamo reikalavimo padalyti turtÄ .Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1‑3‑995/2017 neturi prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ , buvo nagrinėjama ir vertinama ieÅ¡kovo turtinė padėtis.Atsakovė nurodo, kad ji neturi įrodinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų vertės, tai yra ieÅ¡kovo pareiga, o ieÅ¡kovas jo reikalaujamų daiktų vertės nepagrindė jokiais įrodymais.Atsiliepimu ieÅ¡kovas E. L. praÅ¡o netenkinti atsakovės apeliacinio skundo bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo atstovė sutiko, jog vietoj daiktų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista kompensacija pinigais. Teismas nekeitė ieÅ¡kinio dalyko ir neperžengė ieÅ¡kinio ribų, tačiau parinko tinkamÄ teisinį kvalifikavimÄ ginčo santykiams. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti daiktai yra nedalÅ«s. Atsakovės procesinės galimybės gintis nuo ieÅ¡kovo reikalavimų teikiant įrodymus nebuvo suvaržyta. Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas pagrįstai daiktų vertes nustatė pagal nurodytas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje.

IeÅ¡kovas sutinka su teismo atliktu baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu civilinėje byloje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pripažintina, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliacine tvarka skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2018-01-09 sprendimu ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui priteista 700 Eur kompensacija iÅ¡ atsakovės I. D. už Å¡iuos daiktus: mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žBosch“, betono maiÅ¡yklę, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį „Makita“; tris kariÅ¡kus termosus, miegmaišį, Å¡achmatus – gintaro imitacijÄ su lenta, Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefÄ ;

Lietuvos Didžiosios kunigaikÅ¡tystės žalvarinį žemėlapį ir medinį drožinėtÄ medžioklinio Å¡autuvo muliaÅ¾Ä (toliau – Daiktai). Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai. Teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti apeliacine tvarka neapskųsta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina atsakovės paduoto apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir joje nurodytų Daiktų.Atsakovė I.

D. apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė civilinei bylai nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes ir išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Apeliantė akcentuoja, kad ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs vindikacinį ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡vardytų daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl vindikacijos taikymo sÄ lygų, pripažino, jog ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių dėl daiktų įsigijimo, jų buvimo atsakovės žinioje ir priklausymo tik ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise sÄ lygų visumos.

Remdamasi Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliantė teigia, kad teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip neįrodytÄ , o ne spręsti klausimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kadangi tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs, o atsakovė neturėjo galimybių apsiginti nuo reikalavimo dalyti turtÄ .Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , į Å¡iame procesiniame dokumente iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus.

IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ . IeÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad su atsakove buvo sugyventiniai, jų santykiai nutrÅ«ko, tačiau atsakovė atsisako grÄ Å¾inti daiktus, kurie, ieÅ¡kovo teigimu, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė patvirtino, kad su ieÅ¡kovu nuo 1999 m. gyveno neregistruotoje partnerystėje, o savo atsikirtimus grindė, nurodydama faktines aplinkybes, kad dalis ginčo daiktų yra bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybė. Nustatyta, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas E. L. prašė įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovo teigimu, jam priklausančius ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė konkrečius daiktus, taip pat nurodė tokių daiktų vertes.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovo atstovė papildomai prašė, daiktams esant neiÅ¡likusiems, priteisti ieÅ¡kovui kompensacijÄ pinigais (2017-12-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 8 min. 35 sek.). Daiktų, dėl kurių ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus, vertės buvo nurodytos jau ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje. Taigi matyti, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekė savo teisių teisminės gynybos atgaunant daiktus – natÅ«ra arba kompensuojant jų praradimÄ .Svarbu tai, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti ieÅ¡kinio teisinio pagrindo, t. y.

įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Ginčo Å¡alys gali pasiÅ«lyti teismui ginčo teisinę kvalifikacijÄ , tačiau Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-7/2008; 2017-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2017-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑464‑687/2017).

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. IÅ¡ esmės teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieÅ¡kovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑317/2008; 2017-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑420‑248/2017; 2016‑06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016; ir kt.).Taigi, teismas atlieka ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių teisinį įvertinimÄ (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių ginčo teisiniame santykyje taikytinos Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Å¡alių ginčo teisinį santykį. Kaip minėta anksčiau, pati atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kad dalis ginčo Daiktų yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė.

Taigi atsakovė turėjo įvertinti ir tai, kad jos nurodomos aplinkybės bus vertinamos sprendžiant klausimÄ dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo nagrinėjant civilinę bylÄ . Pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatęs, kad ginčo Daiktai yra ieÅ¡kovo E. L. bendra nuosavybė kartu su kitu asmeniu – atsakove I. D. (bendroji dalinė nuosavybė), esanti vienos atsakovės žinioje, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo nurodomÄ interesÄ dėl jo nuosavybės teisės įgyvendinimo, dėl kurio teisminės gynybos ieÅ¡kovas kreipėsi, ir ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ taikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju spręstinas klausimas dėl bendrÄ ja daline nuosavybe esančio turto atidalijimo.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo.Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; prieÅ¡ingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais.

Pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natÅ«ra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto padalijimo bÅ«du. Nustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės daiktus dalyti natÅ«ra. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokiÄ galimybę įvertino ir padarė iÅ¡vadÄ , kad neįmanoma Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius daiktus atidalyti natÅ«ra, nes daiktai yra nedalÅ«s, be to, daiktų yra po vienÄ (iÅ¡skyrus tris kariÅ¡kus termosus), o nepareikÅ¡ta reikalavimų dėl daiktų paskirstymo natÅ«ra po lygiai pagal kiekvienai Å¡aliai atitekusių daiktų vertę.Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Daiktai yra nedalÅ«s, kadangi fiziÅ¡kai juos padalijus, nebebÅ«tų galimybės naudoti jų pagal paskirtį, jie prarastų vertę.

Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad daiktai yra dalūs ir gali būti dalijami natūra, tačiau nenurodė, kurie iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų Daiktų, atsakovės nuomone, yra dalūs ir gali būti fiziškai padalyti be neproporcingos žalos. Vadovaujantis CK 4.6 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas; nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai.

Ä®vertinus tai, kad teismo sprendimu kompensacija ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista už statybinės įrangos objektus, įrankius, buities daiktus ir kitus dirbinius, pripažintina, kad fizinis tokių daiktų padalijimas juos pakeis ir padarys neproporcingÄ Å¾alÄ jų paskirčiai. Nenustatyta faktinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl daiktų nedalumo.Nustatyta, kad atsakovė byloje pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog turi interesÄ faktiÅ¡kai naudotis statybiniais įrankiais, kurie pripažinti bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai kurie daiktai dubliuojasi, tačiau nenurodė, kuriuos konkrečius daiktus sutinka natÅ«ra perduoti ieÅ¡kovui, o kuriuos praÅ¡o palikti atsakovei. Tokių aplinkybių, koks konkretus turtas natÅ«ra turėtų atitekti ieÅ¡kovui, o koks atsakovei, apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , įvertino tai, kad Å¡alys neiÅ¡reiÅ¡kė konkrečių pageidavimų dėl daiktų paskirstymo natÅ«ra tarp Å¡alių, t. y. jog kiekvienai Å¡aliai bÅ«tų priteisti keli konkretÅ«s daiktai.

Apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bendrÄ ja daline nuosavybe pripažinto ginčo turto padalijimo bÅ«das atsakovei priteisiant Daiktus natÅ«ra, o ieÅ¡kovui – kompensacijÄ pinigais, neatitinka atsakovės interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino aplinkybes, reikÅ¡mingas taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį, dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės Daiktus dalyti natÅ«ra.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017 neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir nepagrįstai nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo turtinės padėties. Atsakovė nurodo, kad baudžiamojoje byloje pagal ieškovo paaiškinimus buvo nustatyta, jog ieškovas turto, išskyrus 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, neturi, o baudžiamojoje byloje ieškovas nenurodė aplinkybių, jog jam asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dar kokie daiktai.

Iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės nurodytu motyvu siekia pagrįsti, jog ginčo turtas ieškovui nepriklauso nei asmeninės, nei bendrosios dalinės nuosavybės teise.Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatos taikymo, nuosekliai formuoja praktikÄ , kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008‑04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑215/2008; 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑378/2009; 2014-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; 2014-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014 ir kt.).

Taigi svarbu tai, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje.Nustatyta, kad apeliantės nurodomame Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017, spręsdamas klausimÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios I.

D., tiek ir kaltinamojo E. L. turtinę padėtį. Minėtame teismo nuosprendyje įvertinti duomenys, kad E. L. (kaltinamasis) turi finansinių įsipareigojimų bankui, paimta paskola gyvenamojo namo, kuriame gyveno kartu su nukentėjusiÄ ja I. D., statybai, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant nurodytÄ klausimÄ Ä¯vertinti duomenys apie E. L. esminius turtinės padėties elementus – turimus įsipareigojimus, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto objektus, neįtraukiant buities ar namų apyvokos daiktų.

Baudžiamojoje byloje buvo bendrai vertinama duomenų apie E. L. turtinę padėtį visuma, o nagrinėjamoje civilinėje byloje vienÄ iÅ¡ įrodinėtinų aplinkybių sudaro konkrečių daiktų (statybinės įrangos, įrankių, buities daiktų ir kitų dirbinių) priklausymas nuosavybės teise. Darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017 priimtame teismo nuosprendyje nurodyti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį nėra prejudiciniai faktai, kurių CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu nereikia įrodinėti.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008‑04‑07 nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010-03-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2010).

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, tačiau taip pat vertino nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių faktinių duomenų apie byloje įrodinėtinas aplinkybes visumÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės, pagrįstai įvertino faktinius duomenis apie Å¡alis ilgÄ laikÄ (nuo 1999 m.) siejusius santykius – bendrÄ gyvenimÄ kartu, bendro Å«kio vedimÄ , aplinkybes, kad Å¡alys susilaukė bendrų vaikų ir kartu juos augino, statėsi namÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje esamomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad ginčo Daiktai, už kuriuos skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta priteisti kompensacijÄ , yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, įgyta Å¡alių bendrai jungtinės veiklos ir dovanojimo pagrindais.Apeliaciniame skunde atsakovė I. D. teigia, kad ieÅ¡kovas įrodymais nepagrindė jo reikalaujamų daiktų vertės, tai įrodyti yra ieÅ¡kovo, o ne atsakovės pareiga. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Faktiniai duomenys byloje gali bÅ«ti nustatomi įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 1–2 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumÄ . FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė daiktų, kuriuos teismo prašė įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, vertę.

Taigi atsakovei jau pradinėje proceso stadijoje buvo žinoma ieÅ¡kovo nurodoma daiktų vertė. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovo nurodomi daiktai yra netenkantys vertės, todėl faktiÅ¡kai visi jie yra beverčiai. Tačiau įvertintina tai, kad byloje atsakovė I. D. nurodė, jog ginčo daiktus naudoja, daiktai jai yra reikalingi. Kadangi daiktai naudojami pagal paskirtį, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad daiktai yra beverčiai. IeÅ¡kovo atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad daiktų vertės nurodytos atsižvelgiant į rinkos kainÄ â€“ už kokiÄ sumÄ tokio senumo daiktus bÅ«tų galima įsigyti.

Atsakovė, byloje nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodyta daiktų verte, prieÅ¡ingų duomenų apie kitokiÄ daiktų vertę nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė savo atsikirtimus, kad daiktai yra beverčiai ar jų vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodo ieÅ¡kovas, pagrindžiančių duomenų.Atsižvelgdama į tai, kad įrodinėjimo pareigÄ nustatančios civilinio proceso teisės normos numato abiem Å¡alims procesinę pareigÄ pagrįsti savo argumentus ir atsikirtimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos dėl turto vertės paskirstymo Å¡alims.

Ä®vertinusi bylos duomenis, Å¡alių nurodytas aplinkybes ir Å¡alių pozicijas dėl ginčo daiktų vertės, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta Daiktų, už kuriuos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista kompensacija, verte. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo nenustatyta, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimo dalį panaikinti ar teismo sprendimÄ pakeisti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas žyminis mokestis) iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018-01-09 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Erika MisiÅ«nienė              Almantas Padvelskis              Giedrė Seselskytė