cdcc48a8-b4d4-4b07-abc5-55c43039aa07 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41083-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo K.

S. gynėjui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2020 m. spalio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis (trys mėnesiai laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d., 15.10 val., iki 2021 m. sausio 6 d., 16.01 val., (dvi dienos), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. S. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, ir dalį jos iÅ¡platino, o bÅ«tent: 2020 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, prie parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini), įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 43,1222 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,7 procentų iki 27,4 procentų, dalį įgytų narkotinių medžiagų – 3,2031 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 procentų, 2021 m. sausio 5 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Opel Vectra Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 Eur pardavė V.

G., o likusiÄ dalį narkotinės medžiagos – kanapių, kurios masė yra 2,4071 g, laikė bute, (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų – kanapių, kurios masė yra 37,512 g, laikė namuose, (duomenys neskelbtini), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,7 procentų iki 27,4 procentų, kol 2021 m. sausio 5 d., apie 17.25 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) pareigÅ«nai jas surado ir paėmė kratos metu.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti – pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pilnai pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nusikaltimas, nors ir sunkus, tačiau nebuvo planuotas, jo vykdymui nebuvo ruoÅ¡tasi, tartasi, taip pat nebuvo bandoma jį nuslėpti. Narkotines medžiagas jis įgijo savo reikmėms, tik vėliau kilo mintis jas realizuoti.

Tai patvirtina aplinkybė, kad nuo narkotinių medžiagų įsigijimo iki jų realizavimo momento praėjo pusė metų laiko. Be to, pats pirkėjas jį susirado ir prašė parduoti narkotinių medžiagų. Apelianto vertinimu, ši nusikalstama veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, kadangi toks elgesys nėra jo gyvenimo būdo pasekmė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. 2.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, jis aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, kas padėjo greičiau nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad jis yra dirbantis, gyvenantis kartu su buvusia sutuoktine, su kuria turi du mažamečius vaikus, asmuo. Šios gyvenimiškos aplinkybės taip pat negali būti ignoruojamos, ieškant tinkamo jo atliktų neteisėtų veiksmų įvertinimo.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, praÅ¡o paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam K. S. klausimÄ , pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ , teisingumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teisingumas turi bÅ«ti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėta, jog K.

S. teisiamas ne pirmÄ kartÄ , anksčiau yra du kartus atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vienÄ kartÄ jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat vienÄ kartÄ jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. S. ne tik įgijo ir laikė narkotines medžiagas, bet ir realiai iÅ¡platino (pardavė trečiajam asmeniui). Su asmenimis, norinčiais įsigyti narkotinių medžiagų, buvo bendraujama, vartojant tikrÄ jį pokalbių turinį maskuojančius iÅ¡sireiÅ¡kimus bei terminus.

K. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo žinomas kaip asmuo, prekiaujantis narkotikais.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs iÅ¡imtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui.

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju K. S. buvo paskirtas minimalus inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydis – dveji metai laisvės atėmimo. Kadangi nuteistasis kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pagrįstai pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad naujas nusikaltimas buvo padarytas neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64, 65 straipsnių nuostatomis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta dalis 2020 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Dar labiau mažinti Å¡ios bausmės dydį objektyvaus pagrindo nėra, nes apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ (dalinį, o ne visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ ), be to, pridėta minimali neatliktos bausmės dalis (trys mėnesiai).

9. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kodėl K. S. turėtų bÅ«ti parinkta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra tai, kad jis yra dirbantis asmuo, be to, gyvena kartu su buvusia sutuoktine, su kuria turi du mažamečius vaikus. PraÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad padarytas nusikaltimas, nors ir yra sunkus, tačiau nebuvo planuotas, jo vykdymui nebuvo ruoÅ¡tasi, tartasi, taip pat nebuvo bandoma jį nuslėpti. Narkotines medžiagas jis įgijo savo reikmėms, tik vėliau kilo mintis jas realizuoti. Vertinant Å¡ias aplinkybes, pažymėtina, kad jos nėra kuo nors iÅ¡skirtinės, rodančios mažesnį tiek padarytos veikos, tiek paties nuteistojo pavojingumÄ visuomenei.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is teistumas K. S. yra Å¡eÅ¡tasis (4 t., b. l. 5–12). PirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar bÅ«damas nepilnametis, jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vis dėlto, Å¡ios poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, nes K. S. ir toliau nusikalto – pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smurtavo kitų asmenų atžvilgiu, galiausiai pradėjo platinti narkotines medžiagas. Nuteistajam buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nustatyti įpareigojimai buvo sistemingai pažeidinėjami.

PirmÄ kartÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2016 m., kai, jam pažeidus nustatytas sÄ lygas, buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. AntrÄ kartÄ Ä¯ įkalinimo įstaigÄ nuteistasis buvo pasiųstas 2017 m. Paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, K. S. pora metų sugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų ir nenusikalsti, vis dėlto, nuo 2020 m. pradžios jis įvykdė dvi smurtines nusikalstamas veikas, taip pat ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusiÄ veikÄ , dėl kurios padarymo yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja ir intensyvėja, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir patvirtina, jog teismo pasitikėjimo (švelnesnės nei realus terminuotas laisvės atėmimas) jis nėra vertas.

11. K. S. yra baustas ir administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (yra vairavęs transporto priemonę bÅ«damas neblaivus; perdavęs transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, ir kt.), taip pat nesilaiko Å¡alyje paskelbto karantino taisyklių, keldamas pavojų Covid-19 ligos plitimui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne kartÄ administracine tvarka yra baustas ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, kas rodo, jog net ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatgraso jo nuo prieÅ¡ingų teisei veiksmų vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdis, kuriame K. S. nedalyvavo dėl darbinio užimtumo, vyko 2022 m. sausio 12 d., Å¡io posėdžio metu nuteistojo gynėjas aiÅ¡kino, jog apeliantas pripažįsta kaltę ir gailisi, dirba bei veda tvarkingÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , rÅ«pindamasis mažamečiais vaikais. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų registro informacija liudija, kad 2022 m. sausio 24 d. K. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kadangi Å¡i specialioji teisė iÅ¡ jo yra atimta.

Ankstesni įrašai rodo, jog nuteistasis dažnai vairuodavo neturėdamas tam teisės, taip pat ir būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys yra itin neatsakingas, į nustatytus draudimus jis žiūri paviršutiniškai ir savo elgesio pozityvia linkme visiškai nekoreguoja.

12. Taigi, vien aplinkybės, jog nuteistasis turi mažamečių vaikų ir dirba, aptartų duomenų kontekste neleidžia svarstyti švelnesnės bausmės jam skyrimo galimybės. Be to, Sodros duomenimis K. S. darbinė veikla nėra pastovi bei ilgalaikė. 2019 m. jis pusantro mėnesio dirbo UAB „N.“, 2020 m. dirbo UAB „A.“ vos kelias savaites, 2021 m. vasario 24 d. įsidarbino UAB „S. P.“, kur dirbo iki 2021 m. balandžio 30 d. Toje pačioje įmonėje pakartotinai įsidarbino 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir dirba iki šiol.

Minėti duomenys liudija, kad per trejų metų laikotarpį K. S. darbo santykiais buvo saistomas tik kiek daugiau nei pusmetį laiko, paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu jis oficialiai niekur nedirbo, taigi, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis galimai buvo jo pajamų bei pragyvenimo šaltinis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, tik vėliau kilo mintis jas realizuoti, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai, t. y. „žolę“ K.

S. pardavinėjo reguliariai ir netgi siÅ«lė prie Å¡ios veiklos prisijungti kitam asmeniui (M. A. parodymai). Vertinti, jog padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, pagrindo nėra. K. S. suvokė, jog vykdo neteisėtÄ , pavojingÄ veikÄ ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta (K. S., nors ir bendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, tačiau pats į policijos įstaigÄ neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Jokių naujų, reikÅ¡mingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nepateikta.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė