cdcc2d5f-9d7c-44d6-9ea1-cabf3ee61d10 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2421-1109/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12813-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamajam D. A., nukentėjusiosios G.

K. atstovui advokatui Andrejui Zavtrakovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai G. K. už kaklo ir jÄ smaugė, po to, parvertęs ant žemės, jÄ už plaukų nutempė prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių ir vėl rankomis suėmęs už kaklo jÄ smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais D. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Ä®rodymai Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad visko gerai nepamena, tačiau sutinka su viskuo, kas paraÅ¡yta kaltinime. Viskas įvyko 2022 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kieme. Jo buvusi sugyventinė G. K., su kuria anksčiau gyveno, bet įvykio metu bendro Å«kio jau nebedė, buvo atvykusi susirinkti likusių daiktų. Jis buvo neblaivus, jam sukilo emocijos ir žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, jis buvo neblaivus, tačiau buvo taip, kaip paraÅ¡yta, nemano, kad G. K. sakė netiesÄ . Taip įvyko, nes jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,4 prom. neblaivumas, buvo skyrybos. Gailisi, mano, kad viskÄ buvo galima iÅ¡spręsti kitu bÅ«du, bet tuo metu suveikė emocijos ir alkoholis. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė, jis atlygino jai neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Iš G. K. pareiškimo matyti, kad ji 2022 m. balandžio 14 d. pranešė apie tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. buvęs draugas D.

A. (duomenys neskelbtini) namo kieme griebė jai už kaklo, smaugė, tampė už plaukų. D. A. tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 14). Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 14 apie 19.30 val. ji nuvyko su savo sÅ«numi D. K. pas savo buvusį draugÄ D. A. į butÄ adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti savo daiktų. Su D. A. ji susitikinėdavo nuo 2017 metų iki 2022 vasario mėnesio. Su D. A. bendrų vaikų neturi, bendro Å«kio neveda.

Atvykus pas buvusį draugÄ pasiimti likusių daiktų, pasiėmė reikalingus daiktus ir nuėjo iki maÅ¡inos. D. A. jÄ pasivijo kieme ir liepė atiduoti telefonÄ ir planÅ¡etinį kompiuterį. Jai nesutikus jų atiduoti, jis jÄ pradėjo pulti - ranka griebė už gerklės ir pradėjo jÄ smaugti. Po to parvertė jÄ ant žemės ir pradėjo smaugti ir grasino, kad įmes jÄ Ä¯ Å¡iukÅ¡lių dėžę. Griebė jÄ už plaukų ir tempė prie konteinerio, nutempęs prie konteinerio vėl smaugė.

Ji bandė rėkti. Pamatę kaimynai, kas vyksta, paklausė, ar jai nereikia pagalbos, ji atsakė, kad nereikia, nori tik iÅ¡važiuot. Kaimynai D. A. pasakė, kad jÄ paleistų arba kvies policijÄ . Po Å¡ių žodžių D. A. jÄ paleido, o ji iÅ¡važiavo pas mamÄ adresu (duomenys neskelbtini). Viso Å¡io įvykio metu jos sÅ«nus buvo maÅ¡inoje. Dėl Å¡ių D. A. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 15). IÅ¡ 2022 m. birželio 29 d. akistatos tarp D. A. ir G. K. protokolo matyti, kad G.

K. patvirtino, jog tarp jos ir D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu D. A. smaugė jÄ rankomis laikydamas už kaklo, laikydamas už plaukų, nutempė iki Å¡iukÅ¡lių konteinerių, grasino įmesti į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, bandydamas įmesti į konteinerį, pakėlė nuo žemės, įvykio metu jÄ smaugiant, jai trÅ«ko oro (1 t., b. l. 64–65). Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 18.00 val., jis kartu su mama G.

K. nuvažiavo iki jos buvusios sugyventinio D. A. namų, kurių adreso jis nežino. Jiems nuvykus iki D. namų, mama viena nuėjo pas D. į butÄ , nes jai reikėjo pasiimti asmeninius daiktus. Ji jo neprašė, kad jis eitų kartu su ja. Mama iÅ¡ pradžių jo bute pabuvo apie 30 min., tada grįžo į automobilį su daiktais. Kokius ji daiktus pasiėmė, jis nematė. Pasidėjusi daiktus į automobilį, ji nuėjo atgal į butÄ pasiimti likusių daiktų. AntrÄ kartai jai grįžtant iÅ¡ D. buto, jis pamatė, kad jai išėjus į kiemÄ , D. jÄ atsivijo iki automobilio.

Jie abu iÅ¡ pradžių žodžiu konfliktavo stovėdami prie automobilio bagažinės. Pats tuo metu sėdėjo automobilio gale, pačio konflikto nematė, tik girdėjo. Konflikto metu D. reikalavo, kad mama jam grÄ Å¾intų planÅ¡etę, jis ant jos Å¡aukė. Mama jam sakė, kad kai iÅ¡ planÅ¡etės iÅ¡sikels visus duomenis, pati jam jÄ grÄ Å¾ins. Žodinio konflikto metu D., mamÄ per prievartÄ laikydamas už plaukų ir drabužių, nutempė iki Å¡iukÅ¡lių konteinerių, esančių kieme, pats vis dar buvo automobilyje.

Matė, kad jis buvo atidaręs Å¡iukÅ¡lių konteinerį, į kurį kelis kartus bandė įmesti mamÄ laikydamas jÄ už gerklės, tampė jÄ už plaukų. Konfliktas vyko labai greitai, jis į konfliktÄ nesikiÅ¡o, buvo automobilyje ir matė, kad namo kieme su vaikais buvę suaugusieji pradėjo raminti D., buvo keli žmonės. Jis tų žmonių nepažįsta, juos matė pirmÄ kartÄ . Pats mamai nespėjo padėti, nes prasidėjus jų konfliktui, jis užrakino automobilį su rakteliu, kurį vėliau pametė automobilyje, todėl negalėjo iÅ¡lipti.

Automobilio raktÄ rado, tik kai konfliktÄ jau buvo pradėję raminti paÅ¡aliniai asmenys. Konfliktui pasibaigus ir mamai grįžus į automobilį, jis pastebėjo, kad ji yra labai susinervinusi, visa dreba, ant mamos kaklo matė raudonas žymes, kurios po konflikto ant jos kaklo dar buvo kelias dienas. Mamai grįžus į automobilį, jie iÅ¡ pradžių negalėjo iÅ¡važiuoti, nes D. stovėjo Å¡alia automobilio ir neleido mamai to padaryti, tik jį raminę asmenys įtikino D. pasitraukti nuo automobilio.

Jam pasitraukus mama iÅ¡karto iÅ¡važiavo. Nežino kodėl mama iÅ¡ karto nekvietė policijos, galimai dėl to, kad kviečiant ar laukiant policijos nekiltų kitas konfliktas. Jiems nespėjus grįžti, mamai skambino D. ir pasakė, kad jo telefonas liko ant mamos automobilio stogo ir paprašė jį grÄ Å¾inti, nes kitaip jis kvies policijÄ ir sakys, kad ji jį pavogė. Mama telefono jam nevežė, jį atidavė į namus atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kuriuos iÅ¡sikvietė jau bÅ«dama namuose.

Nori paminėti, kad kai D. dar gyveno su mama, ne vienÄ kartÄ matė tarp jų konfliktÄ , kai jis prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ , tačiau tai bÅ«davo tik tada, kai jis yra neblaivus, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai jis taip stipriai, žiauriai prieÅ¡ jÄ smurtavo (1 t., b. l. 50–51). Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dienÄ jis į namus grįžo po darbo, praktiÅ¡kai tuo pačiu metu pamatė, kad į kiemÄ atvažiavo kaimyno, jei gerai atsimena, D. draugė. Pats, pabuvęs namuose apie valandÄ , vėl iÅ¡važiavo.

Jis pačio konflikto nematė, nes tuo metu nebuvo namuose. Jis kaimyno gerai nepažįsta, Å¡is tik po Å¡io įvykio sakė jam, kad į jį gali kreiptis pareigÅ«nai dėl vaizdo įraÅ¡o. Kiek žino, kaimynas vairuoja krovininį automobilį, todėl jo dažnai namuose nebÅ«na. Kiek su tuo kaimynu teko bendrauti, jam jis pasirodė ramus, nekonfliktuotas. Taip pat iÅ¡ kaimynų nieko negirdėjo apie įvykusį konfliktÄ . Kas galėjo matyti konfliktÄ , jis nežino. Vaizdo kamerų įrašų nepavyko iÅ¡imti (1 t., b. l. 56–57).

IÅ¡ 2022 m. balandžio 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad vyriausioji patrulė nurodė, jog kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp buvusių sugyventinių (negyvena kartu apie dvi savaites, kartu gyveno nuo 2017 m.), blaivios G. K. ir akivaizdžiai neblaivaus D. A., kilus žodiniam konfliktui dėl planÅ¡etinio kompiuterio, D. A. smaugė rankomis G. K., tampė jÄ už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Moteris skundėsi skausmais ir jiems atvykus, tačiau GMP atsisakė. Ant jos kaklo buvo matomų kraujosruvų. Taip pat D. A. žemino G. K., grasindamas įmesti į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, bandydamas nutempti link jo, buvo pargriovęs ant žemės. Vyras nutraukė savo veiksmus tik nepažįstamiems žmonėms patraukus minėtÄ D. A. nuo jos. Moteris minėtų žmonių duomenų nežino, jų nepažįsta. Po įvykio moteris su sÅ«numi iÅ¡važiavo į namus adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡kart pagalbos nesikreipė, nes iÅ¡sigando (1 t., b. l. 82–85).  IÅ¡ 2022 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 14 d. apie 20.40 val. pranešėja G.

K. praneÅ¡a, kad maždaug prieÅ¡ pusvalandį buvęs sugyventinis (duomenys neskelbtini) kieme jÄ sumušė (1 t., b. l. 74–77). IÅ¡ 2022 m. gegužės 24 d. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti BODY (kÅ«no) kamerų įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kaip pranešėja pradeda pasakoti, kad skiriasi su savo buvusiu sugyventiniu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad nuvažiavus pas jį susirinkti daiktų, kilo konfliktas dėl daiktų, konflikto metu vyras griebė už gerklės, smaugė, grasino, kad įmes jÄ Ä¯ Å¡iukÅ¡lių dėžę, ruošėsi jÄ Ä¯mesti, tempė ir bandė pakelti ir įversti, bet ji prieÅ¡inosi, vyras jÄ tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, ji jautė fizinį skausmÄ .

Moters sÅ«nus, kuris matė konfliktÄ , jis pasakojo, kad mama su vyru grÅ«mėsi, kad vyras mamai buvo paėmęs už kaklo, tempė už plaukų prie Å¡iukÅ¡lių dėžių, bandė jÄ Ä¯mesti į Å¡iukÅ¡lių dėžę (1 t., b. l. 78–80). IÅ¡ 2022 m. gegužės 17 d. teismo medicinos specialisto G. A. C. iÅ¡vados Nr. G 670/2022 (02) matyti, kad G. K. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje deÅ¡inėje ties sukamojo raumens priekine dalimi, iÅ¡ilgai, apie 6,5x1,5 cm plote. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimas padarytas buku daiktu dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 42–43). Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19. 30 val. vartojus fizinį smurtÄ G. K. atžvilgiu, t. y. smaugus, tampius už plaukų, parvertus ant žemės ir taip sukėlus jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdžius sveikatÄ , pasitvirtino. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau iÅ¡dėstytais bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau iÅ¡dėstyti teismo iÅ¡tirti duomenys bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Be to, visi Å¡ie duomenys tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta: kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu ir jo parodymais, kad kilus žodiniam konfliktui jis vartojo fizinį smurtÄ G.

K. atžvilgiu, kad kaltinime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, kad G. K. nemeluoja, jis visko nepamena dėl suvartojo alkoholio ir praėjusio nemažo laiko tarpo; nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kad atvykus pa buvusį sugyventinį pasiimti likusių daiktų, tarp jų lauke, namo kieme, kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. A. buvo sugriebęs jai už kaklo, jÄ smaugė, parvertė ant žemė, už plaukų tempė link Å¡iukÅ¡lių konteinerio, grasino į jį įmesti, nutempęs bandė jÄ kelti, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ; liudytojo, kartu su nukentėjusiÄ ja buvusio jos sÅ«naus D.

K. parodymai, kad mamai atvykus pasiimti daiktų, tarp jos ir D. A. kilo konfliktas, kurio metu jis matė, kaip D., mamÄ per prievartÄ laikydamas už plaukų ir drabužių, nutempė iki Å¡iukÅ¡lių konteinerio, kelis kartus bandė į jį įmesti laikydamas mamÄ už gerklės, tampė jÄ už plaukų, pasibaigus konfliktui mama visa drebėjo, jai ant kaklo matė raudonas žymes, kurios iÅ¡liko dar kelias dienas. Netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iÅ¡ pareigÅ«nų body kamerų įrašų bei tarnybinio praneÅ¡imo, analogiÅ¡kas įvykių aplinkybes nukentėjusioji ir liudytojas nurodė atvykusiems pareigÅ«nams, o taip pat analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, o taip pat savo parodymus patvirtino ir akistatos su D.

A. metu. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nustatyti nukentėjusiajai sužalojimai kaklo srityje ir iÅ¡vadoje nurodytas jų atsiradimo bÅ«das tik patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus dėl smaugimo bei leidžia tikėti ir kitais jų parodymais dėl smurto vartojimo aplinkybių. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad D. A. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo buvusiÄ sugyventinę G. K. – smaugė suėmęs rankomis ja už kaklo, parvertė ant žemės, tampė už plaukų ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

Å ios kilusios pasekmės yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su jo neteisėtu elgesiu – smurto vartojimu (smaugimu, tampymu sugriebus už plaukų). Kaltinamasis bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo neabejotinai suvokė, kad smaugimas, tampymas už plaukų yra neteisėta, pavojinga veika, kad ja kėsinamasi į kito asmens sveikatÄ , kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , sutrikdyti sveikatÄ , konkrečių pasekmių neindividualizavo, t. y. jį tenkino bet kokios galinčios kilti pasekmės. Veiksmų tÄ sa ir intensyvumas rodo, kad siekė neteisėtų pasekmių, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog D. A. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai G. K. už kaklo ir jÄ smaugė, po to, parvertęs ant žemės, jÄ už plaukų nutempė prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių ir vėl rankomis suėmęs už kaklo jÄ smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant kitam asmeniui fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdant sveikatÄ požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų, t. y. jeigu asmuo:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis D. A. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Taip pat posėdžio metu buvo pateiktas raÅ¡ytinis nukentėjusiosios ir kaltinamojo pareiÅ¡kimas, kuriame nukentėjusioji G. K. patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, pripažino kaltę ir gailisi, atlygino padarytÄ neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, jie susiraikė ir jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Civilinio ieÅ¡kinio atsisako, praÅ¡o nutraukti bylÄ kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau paskutinis teistumas buvo beveik prieÅ¡ deÅ¡imt metų, jis iÅ¡nykęs ir todėl asmuo laikomas neteistu, į tai, kad visiÅ¡kai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidų, su nukentėjusiÄ ja susitaikė ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už tai, kad vairavo transporto priemonę be galiojančios techninės apžiÅ«ros), dirba, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis). Kiti klausimai Kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktininas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. A., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu D. A. per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. D. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ , esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė