2021-03-24 Nr. AB-6062-3-61-3-01070-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1588-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01070-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. BR6-3773535 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, patikrinusi pareiškėjo ūkį, nustatė, jog 4 ha aronijų uogynas neatitinka nustatytų reikalavimų (uogyne augo per daug pašalinių krūmų ir medžių), dėl to pritaikė sankciją ir už 2019 m. ženkliai sumažino paskirtą paramą. Pareiškėjas paaiškino, kad 4 ha aronijų uogynas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir jo broliui A. K. Dar 2000 metais buvo nuspręsta sklypą padalinti tiek juridiškai, tiek fiziškai, tačiau to padaryti kol kas nėra pavykę, nes vyksta teisminiai ginčai. Jurbarko rajono apylinkės teismas minėtą sklypą padalino į dvi dalis su atskirais įvažiavimais į sklypus. Pareiškėjas deklaravo jo pusėje esantį aronijų uogyną, tačiau teismo sprendimo nesilaikė pareiškėjo brolis, kuris iš karto pradėjo pareiškėjui trukdyti patekti į jo sklypo dalį. Vėliau prasidėjo keliuko į uogyną naikinimas. Į pareiškėjo uogyną buvo vežamos atliekos, šiukšlės. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į policiją dėl trukdymo ūkininkauti. Pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys su technika patekti į jo uogynus, taip ribojant galimybes dirbti uogyne.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas, nors ir yra teisėtas, tačiau laikytinas nesąžiningu, šališku ir tendencingu. Pareiškėjas dirbo sąžiningai ir negalėjo žinoti, kad teismo sprendimo nevykdys kitas asmuo. Pareiškėjas turėtų galimybę Agentūrai teikti prašymą dėl papildomo termino skyrimo sutvarkyti uogynus, tačiau, kol nėra baigti policijos tyrimai ir neišnagrinėti ginčai teisme, nėra tikslinga imtis naujų įsipareigojimų. Pareiškėjas pripažino, kad šiuo metu uogynas neatitinka reikalavimų ir skirtos sankcijos yra teisėtos, tačiau teigė, kad įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo, tačiau dėl kito asmens piktybiškų veiksmų.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Agentūra nurodė, kad vadovaudamasi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas deklaravo didesnį kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytam KŽS, ir apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą bl3 plotą, kuriame KŽS remiamas plotas lygus 0, t. y. už tokius plotus parama nemokama.

6. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad Sprendimas laikytinas nesąžiningu, šališku. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Agentūra savo veikloje remiasi teisės aktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais principais, skaidriai ir sąžiningai administruoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei. Sankcijas nustato ne Agentūra savavališkai, o galiojantys teisės aktai. Agentūra, atlikdama savo funkcijas, privalo laikytis priimtų teisės aktų ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti numatytas sankcijas. Būtent taip, administruojant pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. Agentūrai pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2019 m. Paraiška), ir buvo padaryta. Gavus informaciją iš Centro apie paramai netinkamus deklaruoti plotus bl3, Agentūra pareiškėjui taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo.

7. Dėl skunde minimų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo broliu, bei su minėtu asmeniu susijusių teisminių procesų atsakovas nurodė, kad Agentūra minėtų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis (force majeure), sutrukdžiusioms pareiškėjui tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus Agentūrai. Pareiškėjas, net ir pateikęs 2019 m. Paraišką bei matydamas, kad negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, galėjo informuoti Agentūrą, tačiau to nepadarė. Taigi Agentūra priėmė pagrįstą Sprendimą, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto Sprendimo teisėtumo. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjui aiškiai suprantamas. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pakankamą galimybę pareiškėjui suprasti priimto Sprendimo esmę tiek turinio, tiek formos prasme. Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. BR6-3773535 teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. 2019 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 6,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos pagrindinė tiesioginė ir žalinimo išmokos; 4,50 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte; 6,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus.

11. 2019 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos nuostatomis (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014) ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

12. Vadovaujantis Centro duomenimis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas KŽS, ir apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Atsižvelgdama į tai, Agentūra, remdamasi Centro pateikta informacija, priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniais, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog Sprendimas laikytinas nesąžiningu, šališku ir tendencingu veiksmu, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas, nors ir pripažįsta, kad šiuo metu uogynas neatitinka reikalavimų ir skirtos sankcijos yra teisėtos, tačiau nurodo, kad jis įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo, tačiau dėl kito asmens (brolio) piktybiškų veiksmų. Kitų skundžiamo Sprendimo neteisėtumo argumentų pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė, todėl teismas preziumavo, jog su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidimais ir Sprendime pateiktu jų teisiniu įvertinimu pareiškėjas sutiko, ginčo dėl jų nėra. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl Sprendime pritaikytos sankcijos proporcingumo, todėl teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo aspektu Sprendimo teisėtumo taip pat nevertins. Atsižvelgdamas į tai, teismas pabrėžė, kad Sprendimo teisėtumą vertins ir pasisakys tik pareiškėjo pareikšto skundo ribose.

14. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo kaltės, tačiau dėl ilgą laiką besitęsiančių ginčų su broliu bei dėl brolio piktybinių ir suplanuotų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, nesant jo kaltės, susiklosčiusiai ginčo su Agentūra situacijai turėtų būti taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

15. Teismas vadovavosi Taisyklių 90 punktu, Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių (2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika šiuo klausimu (2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée ir Rhne, C-314/06, EU:C:2007:817, 23 ir 24 p.; 2010 m. kovo 18 d. sprendimo SGS Belgium ir kt., C-218/09, EU:C:2010:152, 44 p. ir 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Eurofit, C-99/12, EU:C:2013:487, 31 p.) ir pažymėjo, kad sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar asmuo galėjo numatyti vėliau neigiamas pasekmes sukeliančias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas KŽS, ir taip apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Šį Agentūros konstatuotą pažeidimą įvertinęs force majeure (nenugalimos jėgos) sąvokos kontekste, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo ir jo brolio santykius apibūdinančios aplinkybės bei tarp brolių vykstantys teisminiai procesai laikytini išskirtinėmis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde nors ir nurodė (daugiau abstrakčiai), kad jam vykdyti įsipareigojimus Agentūrai objektyviai trukdė brolio piktybiniai veiksmai, tačiau nepateikė jokių argumentų (įrodymų), kad būtent dėl brolio veiksmų pareiškėjas negalėjo kontroliuoti savo prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai vykdymo. Asmens, turinčio įsipareigojimų pagal paraišką, pastangos, susijusios su galimos rizikos, netikėtumų valdymu, turi apimti ir tuos ūkio subjekto veiksmus, kuriais siekiama išvengti sunkumų ateityje arba sumažinti jų įtaką vykdomai veiklai. Todėl, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip besitęsiantys teisminiai ginčai, netinkami brolio veiksmai, ketinimai ir pan., negali būti laikomos priežastimi pateisinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai netinkamą vykdymą, nes nurodytos priežastys, kaip jau minėta, nelaikytinos nesusijusiomis su pareiškėju ar neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Agentūrai prisiimtų įsipareigojimų teisingam įvykdymui (teisingam deklaravimui) turėjo įtakos pareiškėjo brolio veiksmai, teisminiai ginčai ir pan. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą, pranešdamas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kaip numatyta Taisyklių 90 punkte.

17. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka force majeure kriterijų CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių, be to, byloje nebuvo įrodyta, kad būtent pareiškėjo brolio netinkami veiksmai, teisminiai procesai lėmė, kad pareiškėjas neteisingai įvykdė pagal 2019 m. Paraišką prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad Sprendimas turėtų būti pripažintas nesąžiningu, šališku ir pan., o kaip jau nustatyta, pareiškėjas nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Sprendimas buvo priimtas, nei paskirtos sankcijos teisingumo neginčijo.

18. Teismas sprendė, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Ginčijamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

19. Pareiškėjas prašė teismo laikinai panaikinti Sprendimą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5682-876/2020. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto laikino panaikinimo (sprendžiant ginčą iš esmės) ABTĮ 88 straipsnis nenumato. Nustatyta, jog pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo ir jo brolio bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalinimu natūra. Tuo tarpu šios administracinės bylos dalykas – Sprendimo, kuris priimtas įvertinus pareiškėjo vykdytus įsipareigojimus pagal 2019 m. Paraišką, teisėtumas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamam administraciniam ginčui civilinės bylos išnagrinėjimas įtakos neturės.

III. 20. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas taip pat prašo pridėti prie bylos jo pateiktą Valstybinės miškų tarnybos raštą ir iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautus dokumentus bei išvardintas kitas bylas.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažįsta, kad Sprendimas yra galimai teisėtas, bet neteisingas, ir tai gali įvertinti tik teismas. Kadangi pareiškėjas deklaravo savo nuosavą žemės plotą, Taisyklių 3.19 punktas negalėjo būti taikomas, nes pareiškėjas nedeklaravo didesnio ploto, negu turi valdymo teises į jį ar vykdo ūkinę veiklą. Pareiškėjui pritaikytos sankcijos už tai, kad dalis aronijų uogyno tapo neprižiūrima. Pareiškėjas su tuo iš dalies sutinka, nes lauke dirbo, tačiau nesugebėjo viso sutvarkyti. Ūkininkai dažnai deklaruoja tuščius ar apleistus laukus, nurodydami, kad tuose laukuose augins konkrečias kultūras. Pasėlių patikros vykdomos tik vėliau. 2019 m. balandžio 29 d. pareiškėjas uogyną deklaravo teisingai, tačiau vėliau buvo nustatyti pažeidimai. Pareiškėjas su tuo sutinka, bet pažymi, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl trečiųjų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos prieš pareiškėjo ūkį. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja ir kitos, Sutartyje nenumatytos nenugalimos jėgos aplinkybės. Pareiškėjas mano, kad A. K. vykdyta nusikalstama veika prieš pareiškėjo ūkį gali būti laikoma force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe.

22. Pareiškėjas detalizuoja, kaip vykdo uogyno priežiūrą, kad tai yra sunkus darbas. Kad pareiškėjas galėtų vykdyti įsipareigojimus, labai svarbus yra kelias ir laisvas bei netrukdomas naudojimasis juo. Tarp ūkių vyksta konkurencinė kova, neretai stambesni ūkininkai imasi ir nusikalstamos veikos, kad priverstų bankrutuoti šalia esančių smulkesnių ūkių savininkus ir galėtų pirmumo tvarka įsigyti jų žemę. Taip elgiasi ir pareiškėjo brolis, vieno iš stambesnių ūkių (duomenys neskelbtini) rajone savininkas. Pareiškėjas nurodo, kad buvo įžeidinėjamas, buvo kėsinamasi į jo gyvybę ir sveikatą, dėl to pareiškėjas kreipėsi į policiją. Vėliau A. K. pradėjo suarinėti vienintelį į pareiškėjo sklypą vedantį keliuką. Pareiškėjas pasikvietė matininką, kuris sustatė riboženklius, tačiau brolis juos iškasė ir išsivežė. Pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl kelio gadinimo ir teroro, tyrimas atliekamas iki šiol. Dėl A. K. grasinimų sugadinti techniką, ūkininkai vengė dirbti pareiškėjo sklype, todėl pareiškėjui buvo sunku prižiūrėti sklypą. Nevykdydamas ankstesnio teismo sprendimo, A. K. pakartotinai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl sklypo ribų nustatymo (civilinė byla Nr. e2-5682-876/2020), situacija dėl kelio yra neaiški, dalis kelio yra suarta ir apsėta žieminiais kviečiais.

23. Pareiškėjas ir jo draugai yra reketuojami ir persekiojami. Pareiškėjas negalėjo numatyti aplinkybių, kad bus nevykdomas teismo sprendimas, bus trukdoma naudotis bendru keliu, ignoruojami policijos pareigūnų įspėjimai, grasinama sugadinti žemės ūkio technikos padangas, įžeidinėjama ir grasinama pareiškėjui. Pareiškėjas jas vertina kaip force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes. Iki 2020 m. žiemos pareiškėjas visais būdais bandė patekti į savo uogyną su žemės ūkio technika, tačiau nenorėjo padaryti žalos A. K. pasėliams, žiema buvo šilta, todėl žemė neįšalo. Pareiškėjas nurodo, kad būtų informavęs Agentūrą apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų 2020 m. žiemos pabaigoje, tačiau Agentūra sankcijas pritaikė nepasibaigus žiemai. Anksčiau pranešti pareiškėjas negalėjo, nes vis tikėjosi, kad bus atkurta galimybė naudotis bendru keliu. Be to, pareiškėjas, nujausdamas, kad gali nepavykti tinkamai ir laiku sutvarkyti uogyną, deklaravo jį ne kaip intensyviai prižiūrimą plotą, bet kaip neintensyviai prižiūrimą plotą. Už tokį plotą mokamos mažesnės išmokos.

24. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepridėjo prie bylos papildomų įrodymų ir nesustabdė bylos, kol bus atliktas policijos tyrimas ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5682-876/2020.

25. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad, remiantis Centro pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytam KŽS, ir apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Taisyklės nenustato tokių priežiūros kriterijų kaip intensyvi ar neintensyvi priežiūra. Pareiškėjai, deklaruodami pasėlius ir žemės ūkio naudmenas privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, nustatytų Taisyklių 6 punkte. Pareiškėjas sutinka ir pripažįsta, kad ne visai tinkami vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl Agentūra priėmė pagrįstą Sprendimą.

27. Agentūra pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis (force majeure), sutrukdžiusiomis pareiškėjui tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Sankcijos dėl patikros vietoje metu / administracinio patikrinimo metu nustatytų neatitikimų / pažeidimų gali būti netaikomos (teisė į išmokas neprarandama) tik tuo atveju, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus (Taisyklių 90 p.; Reglamento Nr. 640/2014 4 str. 2 d.). Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas. Nagrinėjant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atvejus bei nustatant jas grindžiančių dokumentinių įrodymų tinkamumą, vadovaujamasi CK 6.212 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004). Kaip matyti, pateikęs 2019 m. Paraišką, matydamas, kad negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pareiškėjas galėjo informuoti NMA, tačiau to nepadarė, tikėdamasis, kad paramą už 2019 m. Paraiškoje deklaruotas pasėlius ir žemės ūkio naudmenas gaus. Jeigu pareiškėjas mano, kad dėl trečiųjų asmenų veikos (veikimo ar neveikimo) patyrė žalą, ją turėtų išsiieškoti iš kaltųjų asmenų. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo teisėtumas. Agentūra, atlikdama savo funkcijas, privalo laikytis priimtų teisės aktų ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti numatytas sankcijas.

28. Agentūra pažymi, kad priėmė pagrįstą Sprendimą, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto Sprendimo teisėtumo. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjui aiškiai suprantamas.

29. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas sutinka su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad skirstymo į intensyvios ir neintensyvios priežiūros plotus pagal Taisyklių nuostatas nebėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. BR6-3773535 teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas KŽS, ir taip apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Šį Agentūros konstatuotą pažeidimą įvertinęs force majeure (nenugalimos jėgos) sąvokos kontekste, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo ir jo brolio santykius apibūdinančios aplinkybės bei tarp brolių vykstantys teisminiai procesai laikytini išskirtinėmis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau pažymi, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl trečiųjų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos prieš pareiškėjo ūkį, kas, pareiškėjo vertinimu, laikytina force majeure aplinkybe. Pareiškėjas detalizuoja, kad jo brolis jam trukdė naudotis bendru keliu, ignoravo policijos pareigūnų įspėjimus, grasino sugadinti žemės ūkio technikos padangas, įžeidinėjo ir grasino pareiškėjui.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jei pagalbos gavėjas nesilaiko tiesioginių išmokų skyrimo kriterijų ar nevykdo kitų atitinkamų pareigų dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, jis nepraranda su plotu ar gyvuliais, kurie susiklosčius force majeure ar išimtinėms aplinkybėms atitiko kriterijus, susijusių teisių į tokias išmokas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

35. Minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-959 redakcija) 90 punkte, kuriame numatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus.

36. Remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalimi, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną. Taigi čia pateikiamas pavyzdinis force majeure ir išimtinių aplinkybių sąrašas.

37. Remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 preambulės 5 konstatuojamąja dalimi, siekiant užtikrinti valstybių narių praktikos nuoseklumą ir force majeure sąlygos suderintą taikymą, šiame reglamente atitinkamais atvejais turėtų būti numatytos išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, taip pat neišsamus galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų, kuriuos turi pripažinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, sąrašas. Tos valdžios institucijos turėtų priimti sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių kiekvienu atveju atskirai remdamosi priimtinais įrodymais ir taikydamos force majeure sąvoką atsižvelgiant į Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Teisingumo Teismo praktiką.

38. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje šiuo klausimu yra pasisakyta, kad force majeure atvejais pripažįstamos tokios aplinkybės, kai pažeidimą lėmė su subjektu nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo byloje Gergely Szemerey, C-330/14, EU:C:2015:826, 58 punktą; sprendimo Parras Medina, C-208/01, EU:C:2002:593, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). ESTT nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée et Rhône, C‑314/06, EU:C:2007:817, 24 p., bei jame minėtą teismo praktiką).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo kaltės, tačiau dėl kito asmens galimai neteisėtų veiksmų – pareiškėjo brolio piktybinių ir suplanuotų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, teisminių ginčų ir trukdymo naudotis bendru keliu, kuriuo pareiškėjas patekdavo į savo sklypo dalį.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo ir jo brolio santykius apibūdinančios aplinkybės bei tarp brolių vykstantys teisminiai procesai nelaikytini išskirtinėmis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju aktualių Europos Sąjungos ir nacionalinių nuostatų taikymo prasme. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, nujausdamas, jog gali nepavykti tinkamai ir laiku sutvarkyti uogyną, deklaravo jį ne kaip intensyviai prižiūrimą plotą, bet kaip neintensyviai prižiūrimą plotą. Taigi ir pats pareiškėjas iš dalies sutinka, kad minėtos aplinkybės nėra tokios, kurių jis negalėjo numatyti, teikdamas Agentūrai 2019 m. balandžio 29 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde pats nurodė aplinkybes ir pateikė su jomis susijusius dokumentus, kad ginčai dėl kelio ir kiti nesutarimai su broliu tęsėsi jau gerokai anksčiau (pvz., 2017, 2018 metais). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją, neatitinka ESTT praktikoje nurodytų force majeure kriterijų ir pagrįstai nelaikytos neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių.

41. Šioje vietoje taip pat svarbu pabrėžti, kad pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą, pranešdamas apie aptariamas aplinkybes, kaip numatyta Taisyklių 90 punkte. Pats pareiškėjas tai pripažįsta apeliaciniame skunde, teigdamas, jog būtų kreipęsis žiemos pabaigoje. Visgi Taisyklių 90 punkte (Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 1 dalyje) numatytas konkretus terminas, per kurį turi būti pranešama (ir kartu pateikiami įrodymai) apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių negali būti vykdomi įsipareigojimai – per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba galėjo sužinoti apie minėtas aplinkybes. Pareiškėjas to ne tik nepadarė, bet ir nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kodėl negalėjo padaryti.

42. Kadangi pareiškėjas jokių kitų argumentų dėl Sprendimo teisėtumo ar jam skirtos sankcijos nenurodo, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros priimtas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai taikant ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas ir įvertinus aktualias faktines aplinkybes.

43. Apeliantas taip pat prašo pridėti prie bylos jo pateiktą Valstybinės miškų tarnybos raštą ir iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautus dokumentus bei išvardintas kitas bylas.

44. Akcentuotina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso buvimą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl byloje ginčijamo Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

46. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė bylos, kol bus atliktas policijos tyrimas ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5682-876/2020, nes nagrinėjamam administraciniam ginčui civilinės bylos išnagrinėjimas įtakos neturės.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan