cdc9e98d-d926-46df-b8cb-c50cfcb33f20 · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2S-1403-153/2014; 2S-1404-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06143-2009-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 114.11;121.18; 124.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Irenai Remeikienei,dalyvaujant trečiajam asmeniui S. K., ieškovės V.

L. atstovui advokatui Pauliui E. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. K. ir K. K.-Kuzminovienės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1746-199/2014, atsakovų A. K. ir K. K.-K., trečiojo asmens S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7d. nutarties civilinėje byloje, Nr. A2-1746-199/2014, kurioje atnaujintas procesas, pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeistų teisių gynimo, atsakovams A.

K., K. K.-K., trečiasis asmuo S. K., ir atsakovų A. K., K. K.-K., trečiojo asmens S. K. su savarankiÅ¡kais reikalavimais prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, valstybės institucijos iÅ¡vadai pateikti: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. L. patikslintu ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 prašė nustatyti 0,1480 ha ploto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkÄ pagal 1999 m. liepos 19 d.

S. M. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ , kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių, tai yra A. K. ir K. K.-K. paskirti naudotis žemės sklypo 1080 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, ieÅ¡kovei V. L. paskirti naudotis žemės sklypo 400 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ tvorÄ Å¾emės sklypo dalyje „B“, tarp taÅ¡kų 20 ir 21, pagal V.

L. užsakymu projektuotojo R. M. parengtÄ tvoros projektÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams A. K. bei K. K.-K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha ploto žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams A. K. ir K. K.-K. – 1080/1480 dalys, atitinkamai – 810/1480 ir 270/1480 dalys. 1999 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį žemės sklypo, t. y. 400/1480 dalis, o Å¡i su sutuoktiniu R.

L. 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo 400/1480 žemės sklypo dalis ieÅ¡kovei. Kaip matyti iÅ¡ 1999 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties teksto, R. L., kurios teises 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi perėmė ieÅ¡kovė, ir atsakovas nesudarė susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, tačiau priede prie sutarties – žemės sklypo plane Å¡alys padalino žemės sklypÄ Ä¯ „A“ ir „B“ dalis, kurių plotas atitiko sutarties Å¡alių nuosavybėje turimas idealines žemės sklypo dalis.

Žemės sklypo dalimi „A“ atsakovas A. K. iki 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo naudojosi vienas, o sudarius minėtÄ dovanojimo sutartį – abu atsakovai, žemės sklypo dalimi „B“ naudojosi R. L., o vėliau – ieÅ¡kovė. Nepaisant Å¡alių susitarimo, atsakovas trukdė R. L. ir ieÅ¡kovei naudotis žemės sklypo dalimi „B“, tai yra apie 2 metrų pločio ruožu. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovui notarine forma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarkÄ , tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ji turi bÅ«ti nustatyta teismine tvarka.

Žemės sklypo naudojimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta pagal 1999 m. liepos 19 d. S. M. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių. Å iuo planu dar 1999 m. liepos 29 d. buvo suderinta ir iÅ¡reikÅ¡ta abiejų tuometinių bendraturčių valia dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. SiÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka iÅ¡laiko abiejų Å¡alių nuosavybės teisių pusiausvyrÄ â€“ kiekviena Å¡alis naudojasi žemės sklypo dalimi.

Atsakovo naudojimui atitenka ta žemės sklypo dalis, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Tokia žemės sklypo naudojimo tvarka atitinka tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ naudojimo tvarkÄ , iÅ¡skyrus paminėtÄ Å¾emės sklypo dalį. Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ne tik dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, bet ir su tuo susijęs ginčas dėl tvoros, skiriančios ieÅ¡kovės ir atsakovo valdomas žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovei turi bÅ«ti pripažinta teisė nustatyta tvarka pastatyti tvorÄ ieÅ¡kovės naudojamoje dalyje „B“ tarp taÅ¡kų 20 ir 21 pagal ieÅ¡kovės užsakymu projektuotojo R.

M. parengtÄ projektÄ be atsakovų sutikimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. parengtÄ planÄ : ieÅ¡kovei V. L. paskyrė naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypÄ â€žB“, o atsakovui A. K. ir K. K.-K. paskyrė naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypÄ â€žA“; pripažino ieÅ¡kovei V.

L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) , sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ pastatyti tvorÄ pagal projektuotojo R. M. parengtÄ 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektÄ tarp taÅ¡kų 20 ir 21; priteisė ieÅ¡kovei V. L. iÅ¡ atsakovų A. K. ir K. K.-K. po 1282 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovų A. K. ir K. K.-K. valstybei po 46,17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso. Å iuo metu pastatyta tvora stovi ne per sklypų ribÄ tarp taÅ¡kų 20 ir 21, o giliau į ieÅ¡kovės naudojamÄ sklypÄ , todėl ji turi teisę statyti tvorÄ Å¾emės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ tarp taÅ¡kų 20 ir 21 pagal ieÅ¡kovės užsakymu projektuotojo R. M. parengtÄ sklypo vidinio padalinimo tvoros projektÄ be atsakovų sutikimo. Atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovė reikalauja jų sklypo „A“ sÄ skaita daugiau žemės sau, negu jai priklauso pagal žemės įsigijimo dokumentus, t. y. daugiau negu 400 kv. m.

Be to, paties atsakovo pateiktame UAB „Geomatininkas“ akte nurodoma, kad Å¡iuo metu tvora pastatyta ne vietoje, ji turėtų pasistumti į sklypo „A“ pusę 2,09 ir 1,76 m. Atsakovai, nedavę sutikimo ieÅ¡kovei statyti tvorÄ pagal jos parengtÄ projektÄ , nepateikė įrodymų, kad pastačius tvorÄ nurodomoje vietoje bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, todėl atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ statyti tvorÄ pripažintas neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2012-02-09 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (2 t., b. l. 153–156, 3 t., b. l. 73–78).Kauno apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p. nustatytais pagrindais, t. y. dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimÄ atsakovo sutuoktinės S. K., kurios teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas sprendimas, įtraukęs trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimÄ atsakovo A.

K. sutuoktinę S. K., ir dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo (4 t., b. l. 103–106).Atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kovė prašė: atmesti atsakovų bei trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo panaikinimo ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , civilinės bylos dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nutraukti, atsakovams A. K., K. K.-K. bei trečiajam asmeniui S. K. už piktnaudžiavimÄ procesu skirti po 5000 Lt baudÄ .

Atsakovai A. K., K. K.-K. bei trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti neteisėtais V. L. savavaliÅ¡kai pastatytus tvorÄ ir du vietinės reikÅ¡mės kanalizacijos Å¡ulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), įpareigoti V. L. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pastatytÄ tvorÄ sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.Atsakovai bei trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, skirti ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesu baudÄ po 20000 Lt kiekvienam atsakovui bei trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014-03-05 nutartimi praÅ¡ymÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 panaikinimo atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 paliko galioti, civilinės bylos Nr. A2-1746-199/2014 dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nutraukė, priteisė iÅ¡ atsakovų A. K., K. K.-K. ir trečiojo asmens S. K. valstybei po 20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Byloje yra pateiktas A.

K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio kadastriniai matavimai atlikti inžinieriaus S. M. 1995 m. gruodį. Plane yra žyma, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010-12-06 VÄ® Registrų centre, planas suderintas su Žemėtvarkos skyriaus virÅ¡ininku 1996-02-20 ir pasiraÅ¡ytas A. K. (2 t., b. l. 123). Byloje pateikta sklypo (duomenys neskelbtini) suplanavimo schema suderinta su Kauno miesto vyr. architekto pavaduotoju, Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi, Aplinkos apsaugos skyriumi, žemės sklypo plotas nurodytas 1480 kv. m, yra pastaba, kad sklypo iÅ¡matavimus ir plotÄ tikslinti natÅ«roje (1 t., b. l. 55).

Todėl teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentÄ , neva A. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriam matavimus atliko inžinierius S. M., neatitinka žemės sklypo suplanavimo scheminio plano, nes žemės sklypo plotas ir ribos sutampa. IÅ¡ namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini) , techninės apskaitos byloje esančio plano matyti, kad 1996-06-20 1480 kv. m žemės sklypo ribų planas atitinka techninės apskaitos byloje esantį 1992-12-10 planÄ ir 1990-10-01 nuotraukÄ (bylos priedas, namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla).Byloje yra pateiktas atsakovo A.

K. UAB „Geomatininkas“ 2010-01-20 žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) ribų planas, tačiau teismas nustatė, kad šis planas neatitinka nei namų valdos techninės apskaitos byloje esančios 1990-10-01 nuotraukos, nei 1992-12-10 plano, nes nurodomas didesnis žemės sklypo plotas – 2128 kv. m, nei yra suformuoto žemės sklypo plotas – 1480 kv. m, be to, UAB „Geomatininkas“ plano sklypo ribų linijos bei plotas neatitinka sklypo suplanavimo schemos (1 t., b. l. 55, 105, namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini) , techninės apskaitos byla).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagal atsakovo A. K. pateiktÄ UAB „Geomatininkas“ planÄ naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nes neatitinka bendraturčiams priklausančių dalių. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ S. M. 1999-07-19 planÄ tarp bendraturčių nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka atitinka nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinka žemės sklypo ribas, pažymėtas Kadastro žemėlapyje, atsakovų ir trečiojo asmens statiniai yra jiems skirtoje žemės sklypo dalyje „A“, iÅ¡ esmės atitinka faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , iÅ¡skyrus žemės sklypo dalies apie 2 metrus sklypo dalyje „B“, kuria naudojosi atsakovas.

IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti dėl pripažinimo jai teisės be atsakovų sutikimo pastatyti teisės normų reikalavimus atitinkančiÄ tvorÄ Å¾emės sklypo dalyje „B“ tarp taÅ¡kų 20 ir 21, pateikė projektuotojo R. M. parengtÄ sklypo vidinio pasidalijimo tvoros projektÄ ir žemės sklypo vidinio padalijimo ribos nužymėjimo vietovėje ir užtvertos tvoros užkoordinavimo brėžinį, kuriuose nurodyta tvoros vieta, žemės sklypo riba tarp sklypo dalių „A“ ir „B“, tarp taÅ¡kų 20 ir 21.

Teismas nurodė, kad Å¡is projektas neprieÅ¡tarauja 1996-06-20 namų valdos žemės sklypo ribų planui, techninės apskaitos byloje esančiam 1992-12-10 planui, tvora yra žemės sklypo dalyje „B“, o ne ant jos ribų (1 t., b. l. 25–26). Teismas pažymėjo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo byloje nepateikė reikalavimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, kokiu bÅ«du jų teises bei teisėtus interesus pažeidžia nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ ir ieÅ¡kovės sklypo dalyje „B“ pastatyta tvora.

Teismas nesutiko su trečiojo asmens S. K. argumentu, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-5268-584/2011 ir priimant sprendimÄ , buvo ignoruojamas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 1480 kv. m žemės sklypas(duomenys neskelbtini) dar yra neatidalintas ir atskirų detaliųjų planų nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-04-29 raÅ¡tÄ Nr. R15-232-/K249/2/, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 110-2-218, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus 2013-09-20 raÅ¡tÄ Nr. 70-2-2625, laikė trečiojo asmens motyvÄ nepagrįstu.

Teismo vertinimu, detaliojo plano iÅ¡ viso nėra, be to, detalusis planas Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui jokios įtakos neturi, nes byla nagrinėjama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo ir tvoros pastatymo tame pačiame žemės sklype, tad rengti detaliuosius planus nereikalinga.Teismas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai yra A. K., K. K.-K. ir V. L., todėl nustatyta 1480 kv. m žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka ir pripažintos teisės be atsakovų sutikimo statyti tvorÄ Å¡io sklypo dalyje, paž. indeksu „B“ pagal R.

M. projektÄ , negali pažeisti trečiojo asmens S. K. teisių bei teisėtų interesų, nors ji ir yra atsakovo A. K. sutuoktinė. Teismas sprendė, kad S. K. sutikimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir tvoros statybos neprivalomas. Pažymėjo, kad pagal nustatytÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ , atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai ir trečiojo asmens vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra atsakovams paskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, o tvora – sklypo dalyje „B“.Teismas civilinės bylos dalį dėl atsakovų ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl pripažinimo tvoros pastatyta neteisėtai, savavaliÅ¡kai, įpareigojimo jÄ nugriauti, kanalizacijos Å¡ulinių pripažinimo pastatytais neteisėtai, savavaliÅ¡kai, nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad atsakovų ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai jau yra iÅ¡nagrinėti teisme kitose bylose (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-116-475/2013, Nr. 2-7974-877/2012, Nr. 2-744-429/2012), dėl Å¡ių reikalavimų yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė iÅ¡nagrinėti fiktyvius ar suklastotus dokumentus ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti dokumentus suklastotais ir naikinti jų teisinę registracijÄ , kurios Kauno apylinkės teismas naikinti pagal savo kompetencijÄ ir negali.

Dėl notarės J. V. neva neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad atsakovai ir trečiais asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais nepareiÅ¡kė notarei nei ieÅ¡kinio, nei prieÅ¡ieÅ¡kinio, neginčija ir neginčijo įstatymų nustatyta tvarka notarės patvirtintų sandorių, Å¡ioje civilinėje byloje notarė nėra proceso dalyvė, todėl teismas negali spręsti dėl notarės veiksmų.Taip pat teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė, atsakovai arba trečiasis asmuo piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis kreipdamiesi į teismÄ .

Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nesudaro pagrindo abejoti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nustatytos aplinkybės, pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai, prieÅ¡ieÅ¡kinis, atnaujinus procesÄ , neįtakojo Å¡io sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. K., K. K.-K. ir trečiojo asmens S. K. ieÅ¡kovei V.

L. po 333,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovė V. L. už advokato pagalbÄ sumokėjo 1000 Lt (6 t., b. l. 131). CPK 93 straipsnyje įtvirtintas principas, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai Å¡aliai atlygina visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2014 -03-05 nutartimi S. K., A. K., K. K.-K. praÅ¡ymas dėl sprendimo panaikinimo buvo atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 paliktas galioti, o bylos dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nutraukta, minėti asmenys privalo atlyginti ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovai A. K. ir K. K.-K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį ir priimti naujÄ nutartį. Apeliantų nuomone, teismai, priimdami sprendimus bei nutartis, iniciatyvos reikiamai motyvuotai medžiagai iÅ¡reikalauti iÅ¡ kompetentingų institucijų nerodė, įrodymus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, abejingai ir neatsakingai. Nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi į bylÄ pateiktu A. K. namų valdos žemės sklypo ribų 1996 metų planu, atliktu geodezininko S. M., kuriame atsispindinčios žemės sklypo ribos nesutampa su teisiÅ¡kai pagrįsto įvardinto žemės sklypo detalaus plano žemės sklypo ribomis, ir tai akivaizdu, o ne atsakovų į bylÄ pateiktu teisiÅ¡kai pagrįstu žemės sklypo detaliuoju planu, kuris yra patvirtintas, pripažintas kompetentingų institucijų – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus, tiek pačios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus.

Nurodo, kad negalima nustatyti žemės naudojimosi tvarkos, nesant patvirtinto detalaus žemės sklypo plano, o šiuo atveju, kadangi žemės sklypas yra įsigytas pardavimo–pirkimo pagrindu, tai ir neturint žemės atidalinimo įstatymų nustatyta tvarka dokumentų, kas turi būti atlikta po teisiškai parengto ir patvirtinto detalaus žemės sklypo plano kompetentingose institucijose.Žemės įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridėtas žemės sklypo planas.

Todėl ginčo žemės sklypo tiek pirkimo notarinė sutartis, tiek dovanojimo notarinė sutartis yra neteisėtos, nes dar nėra sudarytas parduotos bei pirktos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detalusis planas, be ko ši žemės sklypo dalis negali būti atidalinta. Teismas be pagrindo netenkino atsakovų prašymų išreikalauti iš notarės, tvirtinusios sandorius, sandorių dokumentus, todėl atsakovai negalėjo pateikti ieškinio dėl notaro neteisėtų veiksmų.Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, vadovavosi priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei nutartimis, kur bylos medžiaga iš esmės visai nebuvo išnagrinėta, o sprendimas bei nutartys buvo priimtos dėl senaties termino pripažinimo.

Teismas visiÅ¡kai nevertino 2010-01-21 Nr. 4D-2009/4-1242 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktame raÅ¡te nurodytų iÅ¡vadų, atlikus tyrimÄ , jog Kauno AVA pareigÅ«nų veiksmuose, vykdant statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , yra pažeidimų, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-02-09 Nr. (7.90-2D)-1525 raÅ¡to. IeÅ¡kovė V. L. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovų atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ , 2014-03-05 teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad atskirasis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nėra nurodyta nei viena procesinė ir (ar) materialinė teisės norma, kuri buvo pažeista priimant skundžiamÄ nutartį. Mano, kad teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai pakartotinai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriuos naikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad S. K. savo vardu jokio turto Kaune, (duomenys neskelbtini), neturi, todėl nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog 2011-06-23 priimtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų.

Nors atsakovai ir trečiasis asmuo viso bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nesutinka su žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planu, sudarytu inžinieriaus S. M. 1995 m. gruodžio mėnesį, kuriuo remiantis ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 nustatyti naudojimosi žemės sklypu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , nes esÄ jis neteisingas, tačiau savo teiginius pagrindžiančių jokių konkrečių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Byloje pateiktas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), Å¡iuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir bÅ«tent Å¡is planas laikytinas oficialiu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas nustatančiu planu (t. 2, b. l. 123). Å ių koordinačių atsakovai ir trečiasis asmuo neginčijo, tad visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ 1995 m. derintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sumažintos apimties detalusis planas gali turėti priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes bÅ«tent juo buvo vadovaujamasi rengiant žemės sklypo planÄ 1995 m. gruodžio mėnesį.Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priimti atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir papildomÄ praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. A2-1746-199/2014, nes priimta pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai, ir, vadovaujantis LR įstatymų nustatyta tvarka, priimti teisingÄ nutartį vykdant teisingumÄ .

Nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl jos – S. K. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, o ne atsakove, taip užkirsdamas keliÄ ir galimybes pasinaudoti atsakovo gynybos priemonėmis nuo jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Taip pat teismas, priėmęs nutartį, 2014-03-05 nepagrįstai didesnę galiÄ suteikė ieÅ¡kovės pateiktai medžiagai ir paaiÅ¡kinimams. Teigia, kad teismas neanalizavo iÅ¡ esmės esminę reikÅ¡mę ginčo iÅ¡sprendimams turinčių dokumentų, akivaizdžiai priėmė nemotyvuotÄ ar neteisingai motyvuotÄ nutartį, kurioje nevertino visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nepagrįstÄ nutartį.

Nurodo, kad teismas, siekdamas aiÅ¡kumo ir skaidrumo nagrinėjant bylÄ , privalėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ kompetentingų institucijų visÄ reikalingÄ medžiagÄ Ä¯rodymams, kas numatyta CPK 176–185 straipsniuose, turėjo nustatyti proceso Å¡alių (ieÅ¡kovės ir jos atstovo advokato) piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡reikalauti pagal pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį visÄ dokumentinę medžiagÄ iÅ¡ notarės E. V., po to notarę traukti į procesÄ kaip Å¡alį, nes naujai gautas motyvuotas raÅ¡tas iÅ¡ LR teisingumo ministerijos 2014-03-05 Nr. (1.16)7K-1514 įrodo, kad pateikti ieÅ¡kovės į bylÄ sudaryti visi sandoriai ir patvirtinti dokumentai neatitinka notarinio veiksmo teisiÅ¡kumo.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra, nes tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. Atsakovai A. K., K. K.-K.ir trečiasis asmuo S. K. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-04-07 papildomÄ nutartį panaikinti ir joje nagrinėtÄ klausimÄ iÅ¡nagrinėti papildomai aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Nurodo, kad nesutinka mokėti ieÅ¡kovės V.

L. turėtų advokato iÅ¡laidų, nes ne atsakovai, o pati ieÅ¡kovė atliko visus procese nagrinėjamus pažeidimus, sÄ moningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas“.

Pažymi, kad S. K. į procesÄ buvo įtraukta tik kaip trečiasis asmuo, o teismas priteisė iÅ¡ atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantų skundai netenkintini.Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiÅ¡kėjų A. K., K. K.-K., S. K. atskiruosius skundus ir vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , pagal kuriÄ pripažįstama, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai praÅ¡ymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikÅ¡mė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks praÅ¡ymas atmestas, procesinę reikÅ¡mę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrÄ ja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali bÅ«ti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. skundas šioje byloje yra apeliacinis skundas, todėl jis yra nagrinėjamas pagal apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, pažymi, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Net ir po to, kai byla iÅ¡nagrinėta ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiÅ¡kėti aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutÄ , kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, bÅ«dais dėl to, kad Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis bÅ«das, leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Atnaujinus procesÄ , Å¡ie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip iÅ¡imtinės procedÅ«ros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija, pažeidusi teisinį tikrumÄ ir asmens teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymÄ si ir vykdymÄ . Å is principas sukuria draudimÄ ginčo Å¡alims siekti peržiÅ«rėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimÄ vien tik turint tikslÄ iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismų galia peržiÅ«rėti sprendimus turi bÅ«ti siejama tik su tikslu iÅ¡taisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomÄ teisingumÄ , bet ne iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ . Sprendimo peržiÅ«rėjimo mechanizmas neturėtų bÅ«ti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiÅ«riai į vienÄ situacijÄ nėra sprendimo peržiÅ«rėjimo pagrindas.

IÅ¡imtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieÅ¡ MoldovÄ Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Ro?ca prieÅ¡ MoldovÄ Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieÅ¡ RusijÄ Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieÅ¡ RusijÄ Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas pagal apeliantų A. K., K. K.-K., S. K. praÅ¡ymÄ , pateiktÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto pagrindu (3 t., b. l. 90–95, 4 t., b. l. 103–106).

Nutartyje atnaujinti procesÄ teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja S. K. privalo vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ , tačiau ji nebuvo įtraukta Å¡alimi ar trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. 2-5268-584/2011 nagrinėjimÄ .Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, taip pat laikė reikÅ¡mingu pareiÅ¡kėjų A. K., K. K.-K., S. K. argumentÄ , kad civilinėje byloje ginčas buvo iÅ¡spręstas vadovaujantis teisiÅ¡kai nepagrįstu A.

K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiÅ¡kai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) detalų žemės sklypo planÄ . Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjai įrodinėjo teisme pateikę 2013-02-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 8SD-/14.8.94/-486 (3 t., b. l. 114–115, 1 t., b. l. 31–33, 55).Todėl teismas nusprendė, kad neatnaujinęs bylos nagrinėjimo ir neiÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjos S. K. paaiÅ¡kinimo, teismas negali pasisakyti dėl teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 teisėtumo.Po proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 Kauno apylinkės teismas 2013-11-04 gavo pareiÅ¡kėjų A.

K., K. K.-K. ir S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (6 t, b. l. 62–120) ir priėmė jį nagrinėti (6 t., b. l. 132–133).PareiÅ¡kėjai prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė: priimti prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėti jį su ieÅ¡kiniu, iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pripažinti neteisėtais V. L. savavaliÅ¡kai pastatus tvorÄ ir du vietinės reikÅ¡mės kanalizacijos Å¡ulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti V.

L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pastatytÄ tvorÄ Å¾emės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.PareiÅ¡kėjÄ S. K. laikyti atsakove, nepatenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjÄ S. K. laikyti byloje trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais.Teisiniu požiÅ«riu iÅ¡nagrinėti bylos procesinėje medžiagoje esančius visus fiktyvius ar suklastotus dokumentus ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukti teisinėn atsakomybėn pagal baudžiamÄ jÄ teisę asmenis tiek suklastojusius dokumentus, tiek juos sÄ moningai vieÅ¡inančius.Pripažintus teisiÅ¡kai nepagrįstus ar suklastotus dokumentus, kurie įraÅ¡yti į Registrų centrÄ , teismo keliu naikinti jų registracijÄ .Papildomu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjai A.

K., K. K.-K. ir S. K. (6 t., b. l. 148–155) prašė skirti ieÅ¡kovei V. L. 20 000 Lt baudÄ .Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovė V. L. (6 t., b. l. 137–141) prašė pareiÅ¡kėjų A. K., K. K.-K., S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti A. K., K. K.-K., S. K. kiekvienam po 5000 Lt baudÄ .CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Kauno apylinkės teismo 2013-07-12 nutartį, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad procesas buvo atnaujintas iÅ¡ esmės dėl to, kad S. K. privalo vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ , tačiau ji nebuvo įtraukta Å¡alimi ar trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. 2-5268-584/2011 nagrinėjimÄ ir dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, jog civilinėje byloje ginčas buvo iÅ¡spręstas vadovaujantis teisiÅ¡kai nepagrįstu A.

K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiÅ¡kai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), detalų žemės sklypo planÄ . Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjai įrodinėjo teisme pateikę 2013-02-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 8SD-/14.8.94/-486.Procesas nebuvo atnaujintas dėl pripažinimo, jog V. L. savavaliÅ¡kai neteisėtai pastatė tvorÄ ir du vietinės reikÅ¡mės kanalizacijos Å¡ulinius sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir dėl įpareigojimo V.

L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pastatytÄ tvorÄ Å¾emės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat procesas nebuvo atnaujintas dėl bylos procesinėje medžiagoje esančių visų fiktyvių ar suklastotų dokumentų ir LR įstatymų nustatyta tvarka patraukimo teisinėn atsakomybėn pagal baudžiamÄ jÄ teisę asmenis tiek suklastojusius dokumentus, tiek juos sÄ moningai vieÅ¡inančius. Dėl pripažinimo teisiÅ¡kai nepagrįstų ar suklastotų dokumentų, kurie įraÅ¡yti į Registrų centrÄ , jų registracijos panaikinimo.Teisėjų kolegija primena, kad teikdami praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjai A.

K., K. K.-K., S. K. buvo nurodę ir kitas, jų manymu, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes dėl procesinėje medžiagoje esančių visų fiktyvių ar suklastotų dokumentų, dėl pripažinimo teisiÅ¡kai nepagrįstų ar suklastotų dokumentų, kurie įraÅ¡yti į Registrų centrÄ , dokumentų registracijos panaikinimo. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl Å¡ių aplinkybių taip pat nebuvo atnaujintas procesas Å¡ioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo Å¡ių aplinkybių nagrinėti ir nustatyti, kad dėl Å¡ių aplinkybių buvo priimtas neteisingas sprendimas.Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės V.

L. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ argumentu, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, dėl kurių, jų nuomone, turėtų bÅ«ti panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas, buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu tiek A. K., tiek K. K.-K., tiek S. K..Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais res judicata galiÄ , nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, pakankamu pagrindu panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų akivaizdu, kad jie iÅ¡ esmės siekia, jog bÅ«tų peržiÅ«rėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas ir visa byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ naujo pagal Å¡iuo metu esančiÄ situacijÄ , o tai, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, yra visiÅ¡kai nesuderinama su proceso atnaujinimo paskirtimi.Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 patenkino ieÅ¡kovės V.

L. ieÅ¡kinį ir nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal inžinieriaus S. M. 1999-07-19 parengtÄ planÄ : ieÅ¡kovei V. L. paskyrė naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“, o atsakovams A. K. ir K. K.-K. paskyrė naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „A“. Pripažino ieÅ¡kovei V. L. teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje „B“ pastatyti tvorÄ pagal projektuotojo R.

M. parengtÄ 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektÄ tarp taÅ¡kų 20 ir 21 ir priteisė ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 153–156).PareiÅ¡kėjai S. K. ir A. K. savo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog jie yra sutuoktiniai nuo 1966 m. sausio 15 d., ir statiniai (gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, Å¡iltnamis bei kiemo statiniai), esantys žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), po 1/2 priklauso pareiÅ¡kėjams S. K. ir A. K., kaip sutuoktiniams, nes buvo įgyti santuokos metu.

Tačiau pagal pateiktus teismui duomenis, 1966 m. sausio 15 d. sudaryta santuoka su A. K. buvo nutraukta 1993 m. gegužės 4 d., pakartotinai sudaryta 2006 m. vasario 2 d., o žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), A. K. iÅ¡ valstybės buvo įgytas 1997 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/97-0009, bÅ«tent tuo metu, kai S. K. ir A. K. buvo iÅ¡situokę (2 t., b. l. 55–57, 4 t., b. l. 79–80, 90, 6 t. 128-129). Be to, pareiÅ¡kėja S. K. jai priklausiusiÄ 1/2 dalį statinių (gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, Å¡iltnamio bei kiemo statinių) Kaune, (duomenys neskelbtini) , įgytų 1996-09-13 dovanojimo sutartimi, not. reg.

Nr. RI-5147, iš A. K., 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi, not. reg. Nr. 2415, padovanojo atsakovei K. K.-K.. Šia sutartimi A. K. atsakovei K. K.-K. padovanojo 1/4 dalį iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių 1080/1480 dalių žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 60–61).Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 810/1480 dalys žemės sklypo ir 1/2 dalis statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šiltnamio bei kiemo statinių) Kaune, (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotų A.

K. vardu, yra jo asmeninė, o ne bendroji jungtinė su S. K. nuosavybė. S. K. savo vardu jokio turto Kaune, (duomenys neskelbtini), neturi, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog 2011-06-23 priimtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisinga.Bylos duomenimis, 0,148 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovas A.

K. nupirko valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1997 m. sausio 6 d. sutartimi. Šios sutarties sudarymo metu sklypas buvo suformuotas atlikus geodezinius matavimus. Tai patvirtina byloje esantis žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas (1 t., b. l. 57). Byloje pateiktas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos (koordinatės), šiuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl šis planas laikytinas oficialiu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas nustatančiu planu (t. 2, b. l. 123).

Å ių koordinačių pareiÅ¡kėjai A. K., K. K.-K. ir S. K. neginčijo. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad byloje ginčas buvo iÅ¡spręstas vadovaujantis teisiÅ¡kai nepagrįstu A. K. orientaciniu žemės sklypo ribų 1996 metų planu, kuris sudarytas nesivadovaujant teisiÅ¡kai pagrįstu 1995 m. žemės sklypo detaliuoju planu – suplanavimo schema, ignoruojant žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). detalųjį žemės sklypo planÄ , nes Å¡ioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų.

Pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus 2013-02-26 raÅ¡te Nr. 8SD-/14.8.94/-486 (3 t., b. l. 114–115, 1 t., b. l. 31–33, 55) nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas parengus žemės sklypo sumažintos apimties detalųjį planÄ , patvirtintÄ Kauno miesto valdybos 1996-09-03 sprendimu Nr. 873 ,,Dėl pritarimo esamų valdų sumažintos apimties detaliems planams“, buvo pareiÅ¡kėjams žinomos, ir tai patvirtina ne tik minėtas raÅ¡tas Nr. 8SD-/14.8.94/-486, kuriame nurodyta kad A.

K. jau buvo pateikta minėto detalaus plano kopija, bet ir patvirtina pačių pareiÅ¡kėjų A. K. ir K. K.-K. pateikti į bylÄ dokumentai (3 t., b. l. 39–48), , todėl apeliantų argumentas dėl tariamai paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirkimo–pardavimo 1999 m. liepos 29 d. sutartimi (1 t., b. l. 8–9) atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį, tai yra 0,04 ha, iÅ¡ jam priklausančio 0,148 ha ploto žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutarties (1 t., b. l. 11–12) pagrindu žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) 400/1480 dalys nuosavybės teise perleistos ieÅ¡kovei V.

L.. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. parengtÄ planÄ , kuriame ieÅ¡kovei paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“. Å iÄ Å¾emės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) dalį apibrėžia taÅ¡kai 6-7-21-20. TaÅ¡kai 6-7 žymi viso žemės sklypo (0,148 ha ploto) iÅ¡orinę ribÄ . Jų koordinatės visiÅ¡kai atitinka taÅ¡kų 6 ir 7 koordinates, buvusias žemės sklypo suformavimo metu ir pažymėtas kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 23).

Inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. paruoÅ¡tas planas parengtas 1996 m. vasario 20 d. Žemėtvarkos tarnybos virÅ¡ininkės patvirtinto plano, pagal kurį buvo suformuotas žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindu, atskyrus 0,04 ha plotÄ nuo kitos sklypo dalies (taÅ¡kai 20-21), tad ieÅ¡kovės tvora turėtų eiti per taÅ¡kus 20 ir 21 jungiančiÄ linijÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ , kuriuo teismas paskirta naudotis tiksliomis koordinatėmis apibrėžta 400 kv. m ploto Kaune, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi „B“ pripažinęs ieÅ¡kovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ tvorÄ tarp taÅ¡kų 20 ir 21, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylÄ iÅ¡sprendė teisingai, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiu, jog minėtas sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) planas yra netinkamas naudojimosi tvarkai nustatyti.

Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo iÅ¡ esmės esminę reikÅ¡mę ginčo iÅ¡sprendimams turinčių dokumentų, akivaizdžiai priėmė nemotyvuotÄ ar neteisingai motyvuotÄ nutartį, kurioje nevertino visų byloje esančių įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstÄ nutartį, nes tokios aplinkybės yra neįrodytos (CPK 12, 178, 185 str.).Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pareiÅ¡kėjų A.

K., K. K.-K., tiek S. K. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės yra „užslėpta“ apeliacija dėl Kauno miesto apylinkės 2011 m. birželio 23 d. sprendimo, o pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės dėl Kaune, (duomenys neskelbtini) nustatytos naudojimosi žemės sklypo tvarkos ir ieÅ¡kovės teisės be atsakovų K. K.-K. ir A. K. pastatyti tvorÄ tarp taÅ¡kų 20 ir 21 nepagrįstumo, peržengia Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, be to, jau yra iÅ¡ esmės įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Ä®vertinus tai, kad žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) ribos (koordinatės), Å¡iuo žemės sklypu nužymėtos ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl abejoti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Be to, pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas dėl nutartyje nurodytų motyvų pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ , o apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimo nutraukimo, jų nekartoja ir laiko juos teisingais.Apeliantų A.

K., K. K.-K. ir S. K. motyvai dėl byloje nevertintų 2010-01-21 Nr. 4D-2009/4-1242 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktame raÅ¡te nurodytų iÅ¡vadų, jog Kauno AVA pareigÅ«nų veiksmuose, vykdant statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , yra pažeidimų, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-02-09 Nr. (7.90-2D)-1525 raÅ¡to, kurie yra susiję su Kauno apygardos prokuratÅ«ros atsisakymu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl biologinių valymo įrenginių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), ir dėl tvoros Kaune, (duomenys neskelbtini), lokalizacijos vietos žemės sklypo dalyje ,,B“ tarp taÅ¡kų 20 ir 21, ir susiraÅ¡inėjimas su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyba dėl pareiÅ¡kėjos S. K. skundo iÅ¡nagrinėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamojoje byloje.

Apeliantės argumentai dėl žemės sandorių (žemės sklypo pirkimo notarinė 1999-07-29 sutartis, dovanojimo notarinė 2004-06-09 sutartis) neteisėtumo yra teisiškai nereikšmingi, nes nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Apeliantų A. K., K. K.-K. ir S. K. argumentas, kad teismas netenkino atsakovų prašymų išreikalauti iš notarės, tvirtinusios sandorius, sandorių dokumentus, todėl atsakovai negalėjo pateikti ieškinio dėl notaro neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas, nes teismas pareikalavo iš notarės dokumentų (4 t., b. l. 180), notaro kontoroje turimus dokumentus notarė J.

V. teismui atsiuntė (6 t., b. l. 59). Dėl dokumentų, kurių neturėjo, notarė paaiÅ¡kino, kad dokumentai gali bÅ«ti atsiųsti apmokėjus archyvui (saugyklai) dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas (6 t., b. l. 57–58). Taigi ir Å¡is argumentas yra nepagrįstas. Kiti apeliantų A. K., K. K.-K. ir S. K. skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai pakartoja anksčiau nurodytus motyvus, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente pakartotinai nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliantai A.

K., K. K.-K.ir S. K., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo 2014-04-07 nutartimi ((8 t., b. l. 28–29) iÅ¡spręstu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka apmokėti ieÅ¡kovės V. L. turėtų advokato iÅ¡laidų, nes ne atsakovai, o pati ieÅ¡kovė atliko visus procese nagrinėjamus pažeidimus, sÄ moningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas. PareiÅ¡kėja S. K. į procesÄ buvo įtraukta tik kaip trečiasis asmuo, o teismas priteisė iÅ¡ atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis.Teisėjų kolegija, vertindama pirmiau nurodytus pareiÅ¡kėjų argumentus, pažymi, kad trečiasis asmuo S. K.

įtraukta byloje jos pačios praÅ¡ymu, kaip trečias asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais, pareiÅ¡kė byloje savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinio reikalavimus (6 t., b. l. 62–70), todėl turėjo visas Å¡alies procesines teises (CPK 46 str.).Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalÅ«s dydžiai yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, kuriuo vadovaujantis sprendžiama dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbÄ asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovei V. L. Kauno apylinkės teisme, remiantis 2013-06-10 atstovavimo sutartimi, atstovavo E. P. S. (b. l. 78a, 4 t.). IeÅ¡kovė V. L., remiantis pinigų priėmimo 2013-11-05 kvitu Nr. 343071, sumokėjo advokatui už teisinių paslaugų suteikimÄ (advokatas ieÅ¡kovės vardu surašė procesinius dokumentus 3 t., b. l. 142–144, 6 t., b. l. 130, 137–141, atstovavo ieÅ¡kovei teismo posėdžiuose – 4 t., b. l. 98, 6 t., b. l. 132, 193, 7 t., b. l. 51) 1000 litų (b. l. 131, 6 t.).

Byla yra didelės apimties – 8 tomų. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetus, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinėjimÄ teismui nutraukus, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo priteistina po 333,33 Lt kiekvienam ieÅ¡kovui atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ , už vienÄ advokato atstovavimo valandÄ teisme priteistinas maksimalus 150 Lt dydžio užmokestis.

Nagrinėjamu atveju advokatas atstovavo ieÅ¡kovei keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė, skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , yra 8 valandos 23 min., taigi už kiekvieno ieÅ¡kovo atstovavimÄ teismo posėdžiuose iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo priteistina maksimali advokato užmokesčio suma yra po 400 Lt. IeÅ¡kovės atstovas advokatas E. P. S. ne tik atstovavo ieÅ¡kovei teismo posėdžiuose, bet ir teikė konsultacijas, surašė procesinius dokumentus taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumÄ ir trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir nėra pernelyg didelė ar neprotinga.

Byloje nėra nustatyta, kad buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės turėtas pirmosios instancijos teisme advokato atstovavimo iÅ¡laidas priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (CPK 93 str. 1 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis sÄ moningai klaidino ir toliau klaidina teismus su pateikiama fiktyvia dokumentine medžiaga, vilkina bylas, todėl konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai šį apeliantų argumentÄ atmetė kaip neįrodyta (CPK 12,185 str.).CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai kartu su apeliaciniu skundu, su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , papildomu 2014-10-13 praÅ¡ymu Nr. E1-38870 (7 t., b. l. 79–126, 8, b. l. 50–74) pateikė įvairių raÅ¡tų, kurie yra civilinėje byloje, arba kolegija nenustatė, kad Å¡ių įrodymų pateikimo į bylÄ bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, teisėjų kolegija protokoline 2014-11-13 nutartimi apeliantų pateiktus dokumentus priimti į bylÄ atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms apeliantų skundai netenkintini, o skundžiami pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai nekeistini (CPK 328 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija            n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties nekeisti. Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Arūnas Rudzinskas                                                                  Arvydas Žibas