2021-08-26 Nr. AB-16881-4-39-3-00160-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3838-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00160-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

dalyvaujant užsienietei V. A. A., jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės V. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės V. A. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios V. A. A. (toliau – ir Užsienietė) sulaikymo Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. birželio 27 d. apie 07.54 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 12 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų, tarp kurių buvo Užsienietė (gim. (duomenys neskelbtini)). Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį buvo nustatyta, kad apklausos metu ji paaiškino, jog bėga iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad vyksta pas (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. Užsienietė Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikyta iki 48 val.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 5 d. buvo gautas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštas Nr.14VaR-1991 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir Raštas). Migracijos departamentas Rašte nurodė, kad prašymas suteikti Užsienietei prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, remiantis Užsienietės pirminės apklausos metu pateikta informacija, nustatyta, jog jos kelionės tikslas patekti į Belgiją, kur gyvena jos vyras, (duomenys neskelbtini) pilietis.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, Užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjas teigė, kad, tikėtina, jog, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Pareiškėjas pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta Centre iki 48 val. Centras, aiškindamasis Užsienietės teisinę padėtį nustatė, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 27 d., neturėdama kelionės dokumentų. Užsienietė buvo sulaikyta, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti skubos tvarka ir Užsienietę apgyvendino Centre.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teikimą sulaikyti Užsienietę grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis – 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 7, 8, 10, 11 ir 12 punktais. Teismas, aptaręs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, konstatavo, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11, 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Užsienietė, tvirtindama, kad jai turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11. Užsienietė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl Užsienietei neišvengiamai būtina skirti sulaikymą, t. y. pačią griežčiausią judėjimo varžymo priemonę. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra gilių motyvų, kodėl yra būtinybė sulaikyti Užsienietę, nors ji nėra pažeidusi apgyvendinimo, judėjimo tvarkos, savo veiksmais nesudarė prielaidų net įtarimams, kad ji galėtų kaip nors pasislėpti ar nesilaikyti nustatytų taisyklių bei tvarkos.

12. Užsienietė akcentuoja, kad teismo sprendimai turi būti aiškiai ir konkrečiai motyvuoti. Nors Užsienietės prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, tačiau Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl vien tai, kad Užsienietės prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, nesuponuoja būtinumo sulaikyti Užsienietę, nes sulaikymas negali būti grindžiamas prielaidomis.

13. Užsienietė teigia, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas atitiktų tiek Užsienietės, tiek Migracijos departamento, nagrinėjančio Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį, interesus.

14. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15. Pareiškėjas pakartoja bylos faktines aplinkybes ir pažymi, kad tam, jog galima būtų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones Užsienietei, ji turi atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju Užsienietė Įstatyme numatytų sąlygų neatitinka.

16. Pareiškėjas pažymi, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (Užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką būdą, Užsienietės siekį išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis pas savo giminaičius, Užsienietės tapatybė nėra nustatyta) darytina išvada, kad, jeigu Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jos apsaugą Centre, yra akivaizdi rizika, jog jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigoje (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), ji, nesulaukusi galutinio sprendimo ir siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, pasišalins iš Centro siekdama nuvykti pas savo giminaičius į kitas Europos Sąjungos šalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje), neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, konstatavo, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11, 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

19. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina sulaikyti Užsienietę. Užsienietė akcentuoja, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas atitiktų tiek jos, tiek Migracijos departamento interesus.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 8 ir 10 punktai).

23. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

24. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, ji nėra pateikusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio punktą, Užsienietės kelionės tikslas buvo kita Europos Sąjungos valstybė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, Užsienietė, būdama nesulaikyta ir siekdama išvengti jos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jos prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog nepasitvirtino teikime nurodyta aplinkybė, kad Užsienietė siekė patekti pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodytas Užsienietės teiginys, kad pasą ji atidavė pareigūnams Lietuvos Respublikoje, Užsienietė nurodė, kad vyko pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad Užsienietė gali būti sulaikyta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, o teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, nėra nustatytos kitos aplinkybės dėl kurių Užsienietė negalėtų būti sulaikyta, todėl nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsienietei.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) pilietės V. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė