cdc82a1c-534d-4b02-b2b4-ca40c4b99536 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-47-366/2017 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00172-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Aurelijui Navickui,kaltinamiesiems D.

M., S. I.,gynėjams advokatams G. B., L. B.,nukentėjusioms G. S., J. M.,nukentėjusios G. S. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-03-03 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-04-09 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje;S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-03-03 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta – vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti mokslÄ , jį baugus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:D.

M. 2011 m. vasario 20 d., apie 05.00 val. kieme Å¡alia namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, virÅ¡ydamas bÅ«tinosios ginties ribas, panaudodamas peilį, tyčia smogė juo Å¡eÅ¡is kartus į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam T. M., tuo padarydamas pastarajam durtinę žaizdÄ kairiajame smilkinyje su kaukolės ir galvos smegenų pažeidimu, pavirÅ¡inę durtinę žaizdÄ kairiajame smilkinyje, iÅ¡einančiÄ Ä¯ pavirÅ¡ių nosies srityje, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ties pažastimi, durtinį nekiauryminį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ , prasidedantį prie kairiojo spenelio ir pasibaigiantį į kairę nuo vidurio linijos, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, į kairę nuo vidurio linijos ir virÅ¡ bambos, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje vidinėje spenelio pusėje, dėl ko, nuo durtinės žaizdos galvoje bei dėl jos kilusio kraujo iÅ¡siliejimo ir smegenų patinimo nukentėjusysis 2011-02-21 Oslo ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė T.

M.. S. I. 2011 m. vasario 20 d., apie 05.00 val. kieme Å¡alia namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, mažiausiai keturis kartus sudavė kumščiai ir įspyrė kojomis tuo metu su D. M. besigrumiančiam ir ant žemės parklupusiam T. M. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas pastarajam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ deÅ¡inės akies, poodinę kraujosrÅ«vÄ kairiame petyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimÄ kairiame Å¡one, t.y. tyčia nežymiai sutrikdė T.

M. sveikatÄ . Be to S. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. vasario 20 d., apie 04.00 val. pagrobė svetimÄ M. B. priklausantį 2 200 eurų vertės turtÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme, Å¡alia namo adresu (duomenys neskelbtini). Perduodant bylÄ teismui, D. M. ir S. I. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jie 2011 m. vasario 20 d., apie 05.00 val. kieme Å¡alia namo adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais tyčia mažiausiai keturis kartus sudavė kumščiais, spyrė kojomis bei, panaudodami peilį, smogė juo Å¡eÅ¡is kartus į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam T.

M., tuo padarydami nukentėjusiam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ deÅ¡inės akies, poodinę kraujosrÅ«vÄ kairiame petyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimÄ kairiame Å¡one, durtinę žaizdÄ kairiajame smilkinyje su kaukolės ir galvos smegenų pažeidimu, pavirÅ¡inę durtinę žaizdÄ kairiajame smilkinyje, iÅ¡einančiÄ Ä¯ pavirÅ¡ių nosies srityje, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ties pažastimi, durtinį nekiauryminį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ , prasidedantį prie kairiojo spenelio ir pasibaigiantį į kairę nuo vidurio linijos, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, į kairę nuo vidurio linijos ir virÅ¡ bambos, durtinę nekiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje vidinėje spenelio pusėje, dėl ko, nuo durtinės žaizdos galvoje bei dėl jos kilusio kraujo iÅ¡siliejimo ir smegenų patinimo, nukentėjusysis 2011-02-21 Oslo ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė T.

M.. Nukentėjusioji G. S. ir jos atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko bÅ«tent šį kaltinimÄ . Kaltinamasis D. M. pareiÅ¡kė, kad kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies, pripažįsta, kad sudavė mirtinus smÅ«gius peiliu, tačiau tvirtina, kad tai padarė besigindamas. Apie įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino, kad nuo 18 metų važinėjo į NorvegijÄ ir tÄ kartÄ , t.y. 2011 m. vasario mėnesį atvažiavo su S. I. į NorvegijÄ dirbti. Dirbo apie 10 dienų, paskui dar tris dienas laukė, nes buvo pakviesti į M.

B. gimtadienį. Tame rajone gyveno daug žmonių iÅ¡ Biržų. Vasario 19 dienÄ jis ir kartu gyvenę V., A. bei S. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo į Å¡vęsti gimtadienio. Gimtadienis buvo smagus, su Å¡okiais, buvo daug alkoholio. 12 val. nakties pakilojo jubiliatÄ . Vienu metu pats beveik snÅ«duriavo prie stalo, kai iÅ¡girdo, kad vyksta konfliktas. Pamatė, kad S. stumdosi su T., kurio pavardės nežino. Puolė juos skirti. Besistumdant pajuto smÅ«gį į veidÄ ir suklupo ant žemės. Po to sekė smÅ«giai kojomis, nuo kurių užsidengė veidÄ .

Kai atsidengė, pamatė, kad kažkas atitraukia T. M.. Pakilo nuo žemės, buvo pasimetęs, iÅ¡bėgo į laukÄ . IÅ¡ paskos atbėgo T. su T. rėkdami: „kur kiÅ¡iesi“. Tuomet pribėgo prie maÅ¡inos, atsirakino dureles ir pasiėmė peilį, laikytÄ maÅ¡inos durelėse. Liepė jiems nesiartinti, perspėjo, kad ginsis. T. toliau reiÅ¡kė pretenzijas, Å¡Å«kavo. Tuomet jiems pasakė, kad viskas tvarkoje, kad jie persigėrė ir kad pats važiuoja namo. Taip bekalbant, pajuto smÅ«gį į Å¡onÄ , nugriuvo ant žemės, trumpam aptemo sÄ monė.

Kai atsimerkė, paragino visus, su kuriais buvo atvykęs, važiuoti namo. S., A. ir V. susėdo į maÅ¡inÄ . Bevažiuojant namo, S. prisiminė, kad paliko striukę su telefonu ir dokumentais, todėl prašė apsisukti, bet V. įkalbinėjo negrįžti, siÅ«lė pasiimti striukę kitÄ dienÄ . Grįžęs namo S. nenusiramino – norėjo kuo greičiau pasiimti striukę ir dokumentus, net buvo pasiÅ¡ovęs važiuoti pats. S. priminė, kad jis yra girtas ir pasisiÅ«lė nuvežti. Dviese grįžo atgal.

Sustojo ant kalno, maždaug 100 metrų iki to namo, kadangi nebenorėjo konfliktų. Liepė S. eiti pasiimti striukės, o pats sėdėjo mašinoje ir laukė. Praėjo nedaug laiko ir pamatė, kaip jubiliato BMW automobilis išvažiuoja iš kiemo. Nuėjo pažiūrėti, kur S.. Einant pamatė, kad kieme kažkas rūko, rėkauja. Sustojo netoli prie stendo nes bijojo eiti. Palaukęs kol visi sueis į vidų, nuėjo prie lango pažiūrėti kur S.. Tuomet prieš akis atsirado T. ir ėmė rėkti.

Pasakė jam, kad atvažiavo pasiimti S. striukės ir iÅ¡važiuoja. Tada jis liepė eiti. Einant pro Å¡onÄ , T. čiupo ir permetė ant žemės. Prasidėjo muÅ¡tynės. Grumtynių metu pats gulėjo apačioje, o T. buvo užgulęs iÅ¡ virÅ¡aus. Jo svoris buvo daug didesnis. T. smaugė, todėl iÅ¡sitraukė peilį. Tikėjosi padaryti pavirÅ¡utinius sužalojimus, siekiant nustumti T.. Mano, kad iÅ¡ inercijos bedė 6 kartus ir tik po to beveik iÅ¡silaisvino, nes T.s dar laikė kojÄ . Pribėgęs S., kelis kartus įspyrė T..

Kai T. paleido kojÄ , su S. nubėgo į maÅ¡inÄ . Pavažiavęs kokius tris kilometrus, per langÄ iÅ¡metė peilį. Kaip buvo anksčiau planuota, kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo į LietuvÄ , o S. - į BergenÄ dirbti. Atsakinėdamas į klausimus, D. M. patikslino, kad grumtynių su T. metu, kai Å¡is užgulęs smaugė alkÅ«ne, gulėjo ant nugaros ir deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gius peiliu. Gimtadienio metu pats alkoholio nevartojo. Apie tai, kad M. mirė, sužinojo iÅ¡ kalbų ir spaudos grįžęs į LietuvÄ .

IÅ¡ pradžių nelabai norėjo tuo tikėti. MinėtÄ naktį buvo sužalotas ir pats – buvo sužalota nosis, prakirsta lÅ«pa. Kai antrÄ kartÄ atvažiavo į gimtadienio vietÄ , kieme buvo kokie keturi žmonės. Paskui jie suėjo į vidų ir liko vienas T. M.. T. M. nerÅ«kė. Besigrumiant su T. M., kažkas buvo išėjęs į laukÄ , tačiau jo nepažino, nes buvo smaugiamas. Įvykio metu vilkėjo džinsus ir dryžuotÄ megztinį, žieminius batus. Peilis buvo atlenkiamas, jį kartais naudodavo prie statybų.

T. M., kaip ir visi vakarėlio dalyviai, linksminosi, Å¡oko, agresyvus nebuvo. Vėliau gal per daug iÅ¡gėrė alkoholio, gal užpyko, kad jo draugÄ â€žužkabino“, tada ėmė elgtis kitaip. Matėsi, kad jis buvo apsvaigęs, bet paėjo. Tuo metu pats svėrė apie 65 kg, o T. buvo žymiai vyresnis ir svėrė apie 100 kg. Duodamas smÅ«gius peiliu, nesitaikė į tam tikras kÅ«no vietas, nežiÅ«rėjo, kur taiko - norėjo tik nustumti T. nuo savęs. Kai jį nustÅ«mė, peilio daugiau nebenaudojo.Teigia, jog alkoholio tÄ vakarÄ nevartojo.

Buvo iÅ¡vargęs, nes balius ilgai tęsėsi, todėl buvo prisnÅ«dęs. Neprisimena, kaip iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės peilį, kaip jį atlenkė grumtynių metu - buvo streso bÅ«senoje.S. pribėgo muÅ¡tynių pabaigoje, kai jau buvo sudavęs T. M. smÅ«gius peiliu. Pats jau buvo atsistojęs, tik T. M. dar laikė už kojos. Nieko nesakė S. apie peilį net ir kitÄ dienÄ . Ä® NorvegijÄ važiavo iÅ¡ RamÅ«no iÅ¡nuomotu autobusiuku. KitÄ dienÄ iÅ¡važiavo namo V. maÅ¡ina, nes jis buvo prašęs jÄ parvaryti į LietuvÄ .

O S. planavo grįžti su autobusiuku į LietuvÄ po Bergeno. Kaltinamasis S. I. pripažįsta, kad kelis kartus spyrė T. M., tačiau neigia savo kaltę dėl jo nužudymo ir automobilio vagystės.Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nuvažiavo Å¡vęsti M. B. 30 metų sukaktį. Vartojo alkoholį, linksminosi. Mano, kad nuo jo (S. I.) prasidėjo konfliktas. Kažkuriuo metu priėjo prie T. M. ar T. M., atlošė kėdę, neiÅ¡laikė kėdės ir tas žmogus krito. GalbÅ«t jis dėl to įsižeidė ir puolė.

MuÅ¡tynių nebuvo, bet įvyko konfliktas. Suėjo daugiau žmonių. D. bandė iÅ¡skirti, tačiau jis gavo pora smÅ«gių. Konfliktas persikėlė į laukÄ . Pats tuo metu jau buvo stipriai apgirtęs. AsmeniÅ¡kai nesudavė nei vieno smÅ«gio, gal pats kažkiek nukentėjo. Po to iÅ¡važiavo namo. Mano, kad kelionės metu buvo užmigęs. Grįžęs namo, atsiminė, kad paliko striukę, o kitÄ dienÄ turėjo važiuoti į BergenÄ . Reikėjo grįžti dėl dokumentų. Grįžo į Å¡ventės vietÄ kartu su D.

M. ir pats asmeniÅ¡kai nuėjo pasiimti striukės. D. nusprendė nevažiuoti į kiemÄ , jis bijojo konflikto. Neatsimena ar prieidamas prie pastato matė žmonių, prisimena tik užvestÄ M. automobilį. Nutarė pajuokauti, įsėdo, pagazavo, pavažiavo truputį, bet ne su ta mintimi, kad pavogti, nes su M. bendraudavo, dalindavosi automobiliais. Pavažiavo apie 100 metrų, bet negalėjo apsisukti, nes ten buvo pusnys, siauri takeliai. Grįžo pėsčias į kiemÄ ir 10-15 metrų atstumu nuo pagrindinio įėjimo pamatė, kad D.

M. stovi, o T. M. buvo ant kelių, praktiÅ¡kai gulomis buvo. Suprato, kad D. bando iÅ¡silaisvinti. Peilio nematė. Pribėgęs kelis kartus spyrė tam žmogui į korpusÄ . IÅ¡girdo, kaip durys atsidarė ir moteriÅ¡ki balsai ėmė rėkti. Tada su D. pabėgo, sėdo į autobusiukÄ ir iÅ¡važiavo. Mano, jog kelionės metu užmigo, nes nemažai buvo iÅ¡gėręs.S. I. teigia, jog padarė klaidÄ , kad spyrė T. M.. Pripažįsta, jog pasielgė netinkamai. Ä®vykio metu buvo tamsu, tada nepažino M., pažino tik M., suprato, kad jis bando iÅ¡silaisvinti.

Dėl automobilio paaiÅ¡kino, kad pamatė automobilį užkurtÄ , norėjo pakvailioti, „saulutę“ iÅ¡pieÅ¡ti, bet nebuvo kieme vietos, todėl iÅ¡važiavo. Atsakinėdamas į klausimus, S. I. paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ po to įvykio ryte važiavo į degalinę pavalgyti. Vėliau D. iÅ¡važiavo namo, o pats į BergenÄ , nes buvo sutaręs dažyti namÄ . Važiavo pas draugo panelę, ten turėjo pagyventi pora savaičių ir grįžti atgal. Bergene į darbÄ nenuėjo, nes lijo lietus.

KitÄ dienÄ buvo suimtas. Dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių. Nežino tiksliai kiek metrų nuvažiavo automobiliu. Nesupranta, kodėl negrįžo atgal į kiemÄ . Nebuvo jokių kliūčių iÅ¡važiuoti su automobiliu. Jei bÅ«tų norėjęs pavogti automobilį, bÅ«tų galėjęs tai padaryti. Tas BMW automobilis buvo M. B.. Jis anksčiau duodavo pavažinėti juo. TÄ kartÄ nepaklausė M., ar leidžia pavairuoti automobilį. Po Å¡io įvykio toliau bendravo su M. B. iki tol kol uždraudė bendrauti.

M. B. neturėjo pretenzijų dėl automobilio, jis nereikalavo atlyginti žalos.Nematė pas D. peilio, pats jokio ginklo neturėjo. D. nepasakojo apie peilį. Nematė kraujo prie nužudytojo. Pas D. po nosimi buvo kraujo, nes jis buvo sužalotas. Striukės nepasiėmė. Važiuojant į vakarėlį buvo sutarę, kad D. negers ir vairuos. KitÄ dienÄ skambino M. pasakyti, kad reikia striukės, bet jis atsakė, kad negali kalbėti, nes jis yra policijoje. Kodėl jis policijoje nesakė. IÅ¡sigando, pamanęs kad dėl muÅ¡tynių raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , todėl nevažiavo pasiimti striukės. Bergene, bendraudamas per „skypÄ â€œ su draugu, sužinojo, kad situacija rimta.

Draugas pasakė, kad mirė žmogus, subadytas 19 kartų. Negalėjo tuo patikėti. Nukentėjusioji G. S. paaiÅ¡kino, kad T. M. buvo vienintelis sÅ«nus. 2011 m. vasario 20 d., apie 18 valandÄ sulaukė skambučio iÅ¡ Norvegijos, paskambino J. M. ir pasakė, kad įvyko didžiulė tragedija, kad T. subadytas ir yra ligoninėje, kad jis neiÅ¡gyvens. Jau sekančiÄ dienÄ , t.y. vasario 21 d. nuskrido į NorvegijÄ . Oslo ligoninėje gydytojas pasakė, kad nėra jokių Å¡ansų iÅ¡gyventi, nes mirė smegenys.

Paprašė dar paaukoti organus donorystei. Atjungė aparatus. Kažkas sakė, kad M. su I. užpuolė ir subadė sÅ«nų peiliu. Laidojo sÅ«nų Biržuose. Vyras viskuo rÅ«pinosi. Teismui pateikti visi dokumentai dėl patirtos turtinės žalos, kuriÄ sudaro antkapio pastatymas, laidotuvės, gedulingi pietÅ«s ir kitos iÅ¡laidos. Po Å¡io įvykio pati du kartus gydėsi (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus. Lietuvoje laidojimo paÅ¡alpos negavo, nes sÅ«nus buvo deklaravęs iÅ¡vykimÄ , PaÅ¡alpÄ iÅ¡mokėjo Norvegija.

Dėl neturtinės žalos sumos, žalos įvertinti neįmanoma netekus vienturčio sÅ«naus. Nurodo, kad nebegali dirbti, vaistus vartoja ir teks nuolatos vartoti. ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡minusavo sumÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ Norvegijos.T. M. buvo vienintelis sÅ«nus. Santykiai su sÅ«numi buvo geri. Jis 2001 m. grįžo iÅ¡ Anglijos ir tada pastoviai važinėdavo į NorvegijÄ . SÅ«nus rėmė materialiai. A. M. yra T. tėtis, gyvenantis Amerikoje. Jam buvo skirta tokia pat paÅ¡alpa.

Su juo yra senai iÅ¡siskyrusi, jis iÅ¡vyko į AmerikÄ ir nepadėjo iÅ¡laikyti T., todėl gautus pinigus jis persiuntė per advokatę jai (G. S.). Nukentėjusioji J. M. paaiÅ¡kino, kad buvo gimtadienio vakarėlis, į kurį nuvyko kartu su T. M.. Kol ji buvo vakarėlyje, viskas vyko sklandžiai. Po 12 val. nakties pati iÅ¡važiavo su sÅ«numi namo. Ryte gavo žinutę apie tai, kad T. ligoninėje. Nuvažiavusi į įvykio vietÄ , matė ant sniego kraujÄ . Vakarėlio metu pati iÅ¡gėrė gal vienÄ taurę vyno. Kai iÅ¡važiavo namo, nieko įtartino nebuvo.

Vakaro metu T. gėrė alkoholį, nes neketino vairuoti. Vyrai gėrė stipriuosius gėrimus. Kaltinamuosius pažinojo iš matymo. Tiksliai negali pasakyti, ar visi vakarėlyje buvę vartojo alkoholį. Mano, kad ten visi svaiginosi. Negėrė T., nes buvo su vaikais. Pasakyti tiksliai, ar M. gėrė alkoholį. negali. Nukentėjusioji nurodo, kad su M. augino sūnų, kartu gyveno jau tris metus. Ieškinio nereiškia. Žino, kad įvyko konfliktas, tačiau nežino dėl ko. Išgėręs T. niekada nebūdavo agresyvus, būdavo linksmesnis.

Jis nepajėgdavo labai daug iÅ¡gerti, o iÅ¡gėręs eidavo miegoti. Jis svėrė apie 80 kilogramų. ŽiemÄ galėjo priaugti dar tris kilogramus. Nepasakytų, kad jis labai skyrėsi nuo M.. M. kur kas aukÅ¡tesnis ir gal Å¡iek tiek plonesnis nei T.. Å iandien M. beveik toks pat kaip ir įvykio dienÄ . T. santykiai su mama buvo labai geri, dažnai jai skambindavo, bendraudavo, klausdavo, ar ko jai reikia. Ä® LietuvÄ T. grįždavo dažnai, apsistodavo pas mamÄ . T. mama po jo mirties susirgo. Liudytojas M.

B. paaiÅ¡kino, kad 2011-02-18 buvo jo gimtadienis, bet Å¡ventė galbÅ«t ne tÄ dienÄ . Ä® Å¡ventę sukvietė draugus, kurių tarpe buvo ir kaltinamieji. Pats Norvegijoje gyveno apie metus, o kaltinamieji atvažiuodavo uždarbiauti. Jie pastoviai ten negyveno. Tuo metu jie dirbo prie statybų pagalbiniais darbininkais. Vakarėlis prasidėjo apie 18-19 val., jo metu vieni gėrė, kiti - ne. Po 24 val. pamatė, kad S. I. konfliktuoja su T. M.. T. S. buvo parvertęs ant žemės. Pats su svečiais juos iÅ¡skyrė ir jiedu apsiramino.

Tuo pat metu salėje, kažkur tai Å¡one, girdėjo konfliktÄ . Po to kažkas sakė, kad konfliktavo M.su T., bet pats to nematė. Po vidurnakčio, apie 1 val. kažkas pasakė, kad lauke vėl kivirčas. Išėjus į laukÄ , pamatė, kad susikivirčijo D. M. su T. M.. Atsimena tÄ momentÄ , kad T. M. su D. M. susikivirčijo, o pats laikė S. ir bandė nuraminti. Po to visi nusiramino. Pamatė, kaip D. kažkÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę. Tada pasirodė, kad tai buvo peilis.Konfliktas buvo gal dėl to, kad daug iÅ¡gėrė.

Pats irgi buvo nemažai išgėręs.Konfliktui aprimus, D. M. ir S. I. susiruošė važiuoti namo. Pats su drauge taip pat ruošėsi namo. Pamatė, kad lauke nėra mašinos, tačiau to nesureikšmino. Grįžo į vidų ir toliau baliavojo. Po to kažkas sušuko, kad lauke mušasi. Pravėręs duris, pamatė už namo tris besimušančius, kurių neatpažino, nes iki jų galėjo būti apie 30 m atstumas. Matė, jog buvo spiriama gulinčiam, po tu du vyrai nubėgo, o vienas taip ir liko gulėti.

Su draugu priėjo arčiau ir pamatė, kad guli T. M.. Jį su draugu įvilko į vidų ir pamatė, kad T. M. kraujuoja. G. L. iÅ¡kvietė policijÄ . Girdėjo, kad T. kvėpuoja, bet buvo be sÄ monės. TÄ naktį policijos pareigÅ«nai pasakė, kad pavogta maÅ¡ina. Dėl maÅ¡inos tuo metu nesuko galvos, tada rÅ«pėjo kraujuojantis žmogus. KitÄ dienÄ ar už poros dienų sužinojo, kad maÅ¡inÄ buvo paėmęs S.. Norvegijoje apklausiamas pareigÅ«nams sakė, kad su S. dalinasi maÅ¡inomis. Tuo metu S. turėjo autobusiukÄ , o pats lengvÄ jį automobilį.

Su S. buvo geri draugai, maÅ¡inomis dalinosi, kartu gyveno, todėl nematė problemų, kad jis paėmė maÅ¡inÄ . Automobilį rado policija, tačiau pareigÅ«nams sakė, kad čia jokia vagystė. Pats jos rasti negalėjo, nes buvo uždarytas 3 paras. Dažnai maÅ¡inos raktelius palieka spynelėje. TÄ naktį irgi rakteliai buvo spynelėje. Dėl dingusios maÅ¡inos nereiÅ¡kė pretenzijų, nes nebuvo pagrobtas turtas. Lietuvoje nieko nedarė dėl maÅ¡inos dingimo. Jei jis bÅ«tų tÄ naktį paprašęs leidimo, mano, kad jam bÅ«tų davęs maÅ¡inÄ .

Iki Å¡io įvykio daug kartų be iÅ¡ankstinio sutarimo S. buvo paėmęs Å¡iÄ maÅ¡inÄ . MaÅ¡inos vertė apie 10 000 litų. Liudytojas nurodo, kad Norvegijoje ne kartÄ davė parodymus. Kadangi apie tuos įvykius kalbėjo ir draugai, todėl parodymuose jau nesuvokė, kÄ draugai pasakojo ir kÄ pats matė. Su T. M. buvo pažįstamas ir Lietuvoje. Norvegijoje su juo kartu gyveno gal 4 - 6 mėnesius. T. M. dirbo prie statybų. Su juo teko bÅ«ti ir kituose vakarėliuose. Yra buvę, kad iÅ¡gėręs jis ir ramus, ir agresyvus.

Nežino, kiek Å¡ventėje jis buvo iÅ¡gėręs. T. M. elgesyje nieko ypatingo nepastebėjo. T. M. neturėjo akivaizdžių fizinių trÅ«kumų, buvo fiziÅ¡kai stiprus, svėrė nuo 80 iki 100 kg, nes buvo stambesnio sudėjimo. Liudytojas E. Å . paaiÅ¡kino, kad T. M. yra sÅ«nėnas. DienÄ po įvykio iÅ¡girdo, kad jis yra sunkios bÅ«klės ir guli ligoninėje. Teko bendrauti su to vakarėlio dalyve E., kurios dabartinės pavardės nežino, anksčiau ji buvo lyg tai P.. Ji pasakojo, kÄ ji matė ir girdėjo.

Sakė, kad vakarėlis vyko sklandžiai, buvo iÅ¡gėrusių. Vakarėlio pabaigoje, ruoÅ¡iantis visiems vykti namo, ji buvo užlipusi į viršų pažiÅ«rėti, kaip miega vaikai. Pro antro aukÅ¡to langÄ pamatė, kad vienas žemesnis, kitas aukÅ¡tesnis kažkÄ spardo. Pradėjo daužyti į langÄ , pradėjo rėkti, nubėgo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Visi puolė į laukÄ ir pamatė T., gulintį kraujo klane. E. draugauja ar pažįstama yra su D. M. dabartine žmona, kuri sakė, kad ji gavo nuo D. (D.

M.) žinutę, kad jis nužudė žmogų.Liudytojas nurodo, kad T. M. Norvegijoje uždarbiavo legaliai. Darbdavys nenorėjo mokėti draudimo, nes T. M. griuvo iÅ¡ trečio aukÅ¡to, susilaužė abi rankas, sutrupintas buvo žandikaulis, negalėjo valgyti, buvo ilgas gydymas. Po to įvykio jo rankos buvo silpnos. Kiek padirbęs, ilsėdavosi, o vakare rankas pasitepdavo tepaliuku, nes labai skaudėjo. Net vaikÄ jam buvo sunku pakelti. Tuo metu jis nedirbo. Anksčiau jis dirbo daugiau ir prie sunkesnių statybos darbų, po traumos dirbdavo apdailos darbus.

Sakydavo, kad renkasi lengvesnį darbÄ : paÅ¡veisdavo sienas, lapus grėbdavo. Liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad buvo pakviestas pas M. į gimtadienį. Pradžioje buvo linksma. Laiko nepamena, bet jau buvo vėlu, buvo išėjęs rÅ«kyti. Grįžęs pamatė, kad Å¡okių salėje stumdosi. Pradžioje konfliktas nebuvo didelis, tačiau įsismarkavo. Bandė konfliktÄ malÅ¡inti: T. M. stumdėsi su D.. Pats bandė juos iÅ¡skirti. Pradėjo rėkti moteris, viskas persikėlė į laukÄ . Pamena, kad pavyko konfliktÄ numalÅ¡inti.

Po to pats, D. M., S. I., A., gal ir P. sėdo į maÅ¡inÄ ir grįžo namo. Kai grįžo namo, matė, kad kažkuriam ant veido buvo kraujas, mano, kad tai buvo S., bet gali ir klysti, nes praėjo daug laiko. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metru (t. 17, b.l. 142 – 144) V. G. nurodė, kad vakarėlio metu pamatė kaip D. M. ir S. I. su kažkuo stumdosi. Griuvo kėdės, girdėjosi keiksmažodžiai, įžeidžiantys žodžiai. Vėliau konfliktas persikėlė į laukÄ . Kieme D. M. susikibo su T.

M.. Jie tiesiog įsikibo vienas į kitÄ , buvo slidu, jie griuvo ant sutrypto sniego. S. I. taip pat buvo susikibęs su kažkokiu vyru. To konflikto metu tiesioginių smÅ«gių suduota nebuvo, tiesiog vyko susistumdymas tarp vyrų. Jam pačiam pavyko ar tai D. M., ar S. I. iÅ¡skirti ir nuvesti link automobilio. Konflikto metu nei pas vienÄ peilio nepastebėjo. Kiek pamena, nei ant vieno incidento dalyvio, t.y. D. M., S. I. ir T. M. nesimatė jokių sužalojimų ar kraujo, nes muÅ¡tynių nebuvo – tai buvo daugiau susistumdymas. Akivaizdžiai niekas sužalotas nebuvo.

D. M. ir S. I. nebuvo nusiraminę, jie buvo pikti ir nenorėjo iÅ¡eiti, tačiau pavyko juos įkalbėti sėsti į automobilį ir iÅ¡važiuoti.Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas V. G. patvirtino, kad jie yra teisingi.Atsakinėdamas į klausimus, V. G. nurodė, kad konflikto metu piktesnis buvo nužudytasis. Be to jis buvo akivaizdžiai stambesnis už D. M.. Liudytoja G. L. – Z. 2015-07-09 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad S. I. ir D. M. pažinojo tik iÅ¡ matymo. Ä®vykio dienÄ buvo Å¡venčiamas gimtadienis ir jie buvo svečiai.

Vakarėlio metu buvo kilęs konfliktas tarp įtariamųjų ir T. M.. To konflikto metu niekas sužalotas nebuvo. Vyrai tiesiog apsistumdė. Po Å¡io konflikto S. I. ir D. M. buvo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ vakarėlio ir jie iÅ¡vyko. Po kažkurio laiko (maždaug po pusvalandžio) T. M. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Netrukus iÅ¡girdo lauke muÅ¡tynes. Pati tuojau pat iÅ¡bėgo į laukÄ . Nuo judesio kieme buvo užsidegusi Å¡viesa ir kiemas buvo gerai apÅ¡viestas. Maždaug už 10 – 20 metrų nuo namo pamatė, kad S. I. ir D.

M. spardo ir smÅ«giuoja rankomis parkritusiam T. M.. Nukentėjusįjį mušė intensyviai abu įtariamieji. Kiek bÅ«tent smÅ«gių sudavė nurodyti negali. Matė, kad smÅ«giai suduodami į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvos sritį. Pradėjus Å¡aukti ir bėgti link įvykio vietos, S. I. ir D. M. pabėgo. Ä®vykio metu nei pas vienÄ iÅ¡ įtariamųjų nematė rankose peilio ar kito kokio instrumento. Kai T. M. įtempė į namÄ ir pamatė, kad jis subadytas, nustebo (t. 17, b.l. 97 – 99).

Teismo medicinos ekspertas N. Ratkus dėl peilio geležtės ilgio paaiÅ¡kino, kad pagal nustatytų žaizdų gylį žaizdų ilgiai nuo 4 cm iki 13,5 cm. Geležtė galėjo bÅ«ti ne mažesnė nei 13,5 cm. Neatmetama galimybė kelių centimetrų geležtės ilgio paklaida. Pačiam nemačius objekto, sunku spręsti, tačiau kategoriÅ¡kai galimybės, kad jei geležtė 10 cm, tai žaizdos kanalo ilgis galėjo bÅ«ti 13 cm, negalima atmesti.Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad kaltinamajam gulint ant nugaros, o nukentėjusiam gulint ant virÅ¡aus ir su alkÅ«ne spaudžiant kaltinamÄ jį, t.y. jiems grumiantis, kontaktuojant beveik visais kÅ«no pavirÅ¡iais - tokioje padėtyje užsimojimo galimybė yra labai ribota.

Dokumentacijoje yra labai netiksliai nurodoma lokalizacija. Betarpiškai atsigulus, nesant jokiam atstumui, tokių sužalojimų padarymas yra sunkiai įmanomas, bet šiek tiek pakilus, t.y. pasirėmus laisva ranka, tarp kūnų esant bet kokiam atstumui, mano, kad galimybė yra. Jei kūnai susilietę tiesiog krūtinėmis, guli vienas ant kito, tada galimybė labai abejotina.Mirties priežastis - dūris į galvos sritį. Kiti, ne peiliu padaryti sužalojimai: muštinė žaizda virš dešinės akies, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos kairiajame petyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame šone - kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Norvegijos medicininiuose dokumentuose aprašymai yra neįprasti, gal dėl vertėjo nesusigaudymo medicininėje terminologijoje, tačiau dėl to pati esmė nesikeičia.

Dokumentuose nėra nurodyta nukentėjusiojo kÅ«no masė. NorvegiÅ¡kuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie tai, kad pas nukentėjusį kÅ«ne bÅ«tų implantai, metalinės detalės, potrauminiai požymiai, dėl ko jis negalėtų bÅ«ti pilnai fiziÅ¡kai funkcionalus. Buvo nurodyta, kad galva buvo operuota, buvo paÅ¡alintas numiręs smegenų audinys ir įdėtas slėgio matuoklis. Buvo padaryta neurochirurginė operacija. Daugiau duomenų toje dokumentacijoje nerado.Kadangi nėra matęs paties kÅ«no, sunku spręsti, ar nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas.

IÅ¡vados 13 p. yra nurodoma, kad pateiktoje tyrimui medicininėje dokumentacijoje teigiama, kad galvos sužalojimas nebÅ«tinai turėjo sukelti sÄ monės praradimÄ arba nesugebėjimÄ judėti. Nukentėjusysis po sužalojimų padarymo iÅ¡gyveno iki mirties Oslo ligoninėje. Kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas - tokia galimybė neatmetama, tačiau nėra ir kategoriÅ¡ko teiginio. IÅ¡ Oslo Teismo medicinos instituto teisminio medicinos tyrimo iÅ¡vados matyti, kad T. M. nustatyta durtinė žaizda kairiajame smilkinyje, pažeidžiant kaukolę ir smegenis.

Å is sužalojimas ir buvo mirties priežastis. Taip pat buvo durtinė pavirÅ¡inė žaizda nuo kairiojo smilkinio iki nosies, kur ji iÅ¡eina į pavirÅ¡ių nosies srityje. KrÅ«tinės kairėje pusėje buvo iÅ¡ viso trys durtinės žaizdos, visų jų kryptis buvo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, truputi aukÅ¡tyn minkÅ¡tosiose kÅ«no dalyse. DeÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje buvo viena žaizda, kuri vos, vos įėjo į krÅ«tinės sienelę ir pažeidė vienÄ Å¡onkaulį. Tai buvo vienintelė žaizda, kurios kryptis buvo kitokia.

Nebuvo rasta jokių taip vadinamų gynimosi sužalojimų. Virš dešinės akies buvo paviršinė gniuždytinė žaizda odoje ir maži odos nubrozdinimai. T. M. kraujyje rasta 1,8 procento etanolio (t. 1, b.l. 133 – 142). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog T. M. durtinė žaizda kairiajame smilkinyje su kaukolės ir galvos smegenų pažeidimu padaryta aštriu, duriančių savybių daiktu, žaizdos kanalo krypčiai einant iš kairės į dešinę.

PavirÅ¡inė žaizda kairiajame smilkinyje, iÅ¡einanti į pavirÅ¡ių nosies srityje, eina iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, iÅ¡ užpakalio į priekį ir iÅ¡ virÅ¡aus žemyn. Durtinė nekiauryminė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, ties pažastimi eina iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, iÅ¡ užpakalio į priekį ir iÅ¡ virÅ¡aus žemyn. Žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje prie kairio spenelio eina iÅ¡ kairės į deÅ¡inÄ , beveik lygiagrečiai odai. Durtinė žaizda krÅ«tinės kairėje pusėje, 13,5 cm.

į kairę nuo vidurio linijos eina iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų. Durtinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje vidinėje spenelio dalyje eina iš dešinės į kairę, truputi žemyn ir nežymiai iš priekio į užpakalį. Muštinė žaizda virš dešinės akies, poodinės kraujosruvos dešinės akies, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos kairiajame petyje ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimai kairiajame šone padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai spardant ar panašiai ir gyviems asmenims tokie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t 17, b.l. 39 – 41, 43).

IÅ¡ kratos (poėmio) raporto matyti, kad atlikus kratÄ namo (duomenys neskelbtini) viduje, rasta juodos spalvos striukė „Adidas“. Vidinėje striukės kiÅ¡enėje rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas NOKIA E 71, telefono pirkimo kvitas, juoda kortelių dėtuvė su lietuviÅ¡ku vairuotojo pažymėjimu ir S. I. asmens tapatybės kortele (T. 9, b.l. 146 – 147). Veikų vertinimas Dėl T. M. nužudymo ir sužalojimo Kaltinamasis D. M. pilnai pripažįsta, kad bÅ«tent jis T. M. sudavė smÅ«gius peiliu, nuo ko pastarasis ir mirė.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad bÅ«tent dėl jo veiksmų mirė nukentėjusysis, patvirtina visuma kitų netiesioginių įrodymų. Liudytojas M. B. nurodė, kad pas D. M. matė peilį jau pirmojo konflikto metu. Niekas nėra matęs, kad peilį ar kokį kitÄ Ä¯rankį bÅ«tų turėjęs S. I.. Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Tiek D. M., tiek S. I. vienodai ir nuosekliai nurodo, kad grįžus į pobÅ«vio vietÄ pasiimti S. I. striukės, D. M. sustojo neprivažiavęs namo, kadangi nenorėjo sukelti naujo konflikto.

Pasiimti striukės nuėjo vienas S. I.. Paties S. I. teigimu, jis į vidų neužėjo (tai patvirtina ir kiti liudytojai), o pamatęs užvestÄ M. B. automobilį, nutarė pajuokauti ir nuvarė jį už 300 m. prie gretimo namo. D. M. nurodo, kad laukdamas grįžtančio S. I., matė kaip pro Å¡alį pravažiavo M. B. automobilis. Kadangi S. I. nesulaukė ilgÄ laikÄ , ėjo jo ieÅ¡koti. Kieme susidÅ«rė su T. M. ir su juo susigrÅ«mė. S. I. į įvykio vietÄ atėjo tuomet, kai jis jau buvo pakilęs nuo žemės ir bandė iÅ¡laisvinti kojÄ , kuriÄ laikė T.

M.. Būtent tuomet S. I. kelis kartus spyrė nukentėjusiajam. Šie kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, todėl netikėti jais nėra pagrindo, juo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš kiemo tikrai buvo išvarytas ir maždaug už 300 metrų paliktas M. B. automobilis. D. M. automobilio niekas aikštelėje prie namo nematė – jis buvo paliktas kažkur toliau. Tiesioginių liudytojų, mačiusių kaip ir kokiomis aplinkybėmis kilo konfliktas tarp T.

M. ir D. M. ir kaip buvo sužalotas T. M., nėra. Liudytojai M. B. ir G. L. – Z. matė tik pačiÄ Ä¯vykio pabaigÄ . Jiems iÅ¡bėgus į laukÄ , S. I. ir D. M. pasiÅ¡alino.Minėtos aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad visus durtinius sužalojimus, tame tarpe ir mirtinÄ sužalojimÄ , padarė bÅ«tent D. M..Kaip jau minėta, pats kaltinamasis pripažįsta nužudęs T. M., tačiau teigia, jog tai padarė gindamasis. Tuo tarpu tiek pirminiame kaltinime (kurį palaiko nukentėjusioji G.

S. ir jos atstovas), tiek pakeistame kaltinime D. M. kaltinamas, kad T. M. nužudė tyčia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio. Ä®vertinus byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nėra tokį kaltinimÄ pagrindžiančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų.Byloje neabejotinai nustatyta, kad pirmas konfliktas M. B. gimtadienio pobÅ«vyje kilo apie 2 val. Taip pat nustatyta, jog konfliktÄ sukėlė S. I. veiksmai. Vėliau į jį įsivėlė kiti pobÅ«vio dalyviai.

Kaip yra nurodęs liudytojas M. B., aktyviausi konflikto dalyviai buvo S. I. ir D. M.. Kiti svečiai daugiausiai bandė išskirti konfliktuojančius. D. M. betarpiškai buvo susikibęs su T. M.. Nors liudytojų M. B., V. G. ir G. L. – Z. teigimu viskas apsiribojo apsistumdymu, smūgiai niekam nebuvo suduoti ir niekas nebuvo sumuštas ar kitaip nukentėjęs, tačiau akivaizdu, jog tarp D. M. ir T. M. dėl šio konflikto susiklostė priešiški santykiai. S. I. ir D. M. dėl šio konflikto buvo priversti kartu su kitais savo draugais nedelsiant išvykti iš pobūvio.

Kaip nurodo kaltinamieji, į įvykio vietÄ jie grįžo todėl, kad S. I. buvo palikęs savo striukę ir bÅ«tinai norėjo jÄ pasiimti. Kad tai tikra ir objektyvi priežastis, patvirtina faktas, jog kratos (poėmio) metu namo (duomenys neskelbtini) viduje rasta juodos spalvos striukė, kurioje buvo telefonas ir S. I. asmens dokumentai.Kaltinamieji nurodo, kad sugrįžę prie namo, kuriame vyko pobÅ«vis, jie į kiemÄ nevažiavo, o sustojo nuoÅ¡aliau. Kad Å¡ie parodymai teisingi, patvirtino apklausti liudytojai, kurie nurodė, jog D.

M. autobusiuko kieme nebuvo. Pats D. M. nurodo, kad į kiemÄ nevažiavo sÄ moningai, nes nenorėjo vėl sukelti konfliktÄ . Å ie parodymai nėra niekuo paneigti ir netikėti jais nėra pagrindo.Pasiimti striukės S. I. nuėjo vienas, o D. M. pasiliko laukti automobilyje. Pastarojo teigimu jis matė kaip pro Å¡alį pravažiavo M. B. automobilis, tačiau iÅ¡ parodymų galima suprasti, kad nematė kas vairavo automobilį, t.y. nežinojo ir nesuprato, kad tuo automobiliu nuvažiavo S. I.. Å iuos parodymus patvirtina S. I. parodymai, kad pavaryti M.

B. automobilį mintis jam kilo tik tuomet, kai kieme pamatė jį užvestÄ . Tai rodo, jog D. M. iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ anksto negalėjo žinoti ir nežinojo apie S. I. veiksmus. Gretinant kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, akivaizdu, jog D. M. autobusiukÄ , su kuriuo atvažiavo, pastatė tokioje vietoje, kur iÅ¡ namo jo negalima buvo matyti. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad ir pats, bÅ«damas tame autobusiuke, negalėjo matyti kas vyksta kieme prie namo. Todėl kai ilgesnį laiko tarpÄ nesulaikęs grįžtančio S. I. ir nematydamas kas vyksta kieme, D.

M. nutarė eiti prie namo pasižiūrėti, toks jo elgesys buvo logiškai pagrįstas. D. M. negalėjo žinoti, jog kieme tuo metu rūko T. M., tuo pačiu tai reiškia, jog eidamas prie namo, D. M. negalėjo planuoti nužudyti ar bent sužaloti jį. Tai, kad jie susitiko, buvo atsitiktinumas.Apie konflikto priežastį objektyvių duomenų nėra, įvykio pradžios liudytojai nematė. D. M. tvirtina, kad T. M. jį užsipuolė, sugriebdamas už rankos ir parversdamas ant žemės. Aptartos aplinkybės (suprasdamas, kad situacija pakankamai įtempta, D.

M. nevažiavo prie pat namo, o sustojo nuoÅ¡aliai ir net nėjo su S. I. paimti jo striukės, o eidamas ieÅ¡koti S. I., negalėjo žinoti, jog susitiks T. M. ir tam ruoÅ¡tis) leidžia manyti, jog D. M. tuo metu nebuvo nusiteikęs agresyviai ir tikrai siekė iÅ¡vengti bet kokio konflikto eskalavimo. Tai kelia labai rimtų abejonių, jog konfliktÄ bÅ«tų pradėjęs kaltinamasis. Bet kokia abejonė, jeigu jos negalima paÅ¡alinti, vertinama kaltinamojo naudai. Atsižvelgus ir į tai, jog T. M. buvo nustatytas 1,8 promilės girtumas, teismas laiko tikėtinu, jog konfliktÄ pradėjo T.

M.. Neatmestina ir tai, kad parvertęs D. M. ant žemės, T. M. buvo jį užsigulęs ir netgi spaudė kaklÄ . Teisme apklaustas teismo med. ekspertas paaiÅ¡kino, jog neatmestina, kad sužalojimai T. M. galėjo bÅ«ti padaryti jam užgulus kaltinamÄ jį, jei T. M. buvo pasirėmęs ranka ar rankomis ir jų kÅ«nai krÅ«tinės srityje nebuvo susiglaudę. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo kėsinamÄ si į D. M. sveikatÄ , tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus.

Esant Å¡ioms sÄ lygoms, D. M. turėjo teisę į gynybÄ . Tačiau sutinkamai su BK 28 straipsniu, gynyba laikoma teisėta, jei ji atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Å iuo atveju tokio iÅ¡vados daryti negalima.Kaip jau minėta, tarp T. M. ir D. M. dėl įvykusio konflikto ir susistumdymo, susiklostė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. Apie 5 valandÄ jiems vėl atsitiktinai susitikus kieme, konfliktas atsinaujino. Kaltinamasis D. M. tvirtina, jog buvo pargriautas ir smaugiamas. Tikėtina, jog konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs buvo parkritę ir T.

M. buvo virÅ¡uje. Tačiau nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog tuo metu buvo kėsinamasi ne tik į D. M. sveikatÄ , bet ir į gyvybę. Nors tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo tam tikras prieÅ¡iÅ¡kumas bei pyktis, tačiau akivaizdu, jog konfliktas nebuvo toks, kad T. M. siektų nužudyti D. M.. TokiÄ iÅ¡vadÄ laidžia daryti pirminio konflikto aplinkybės. Liudytojų teigimu, tuomet vyrai tiesiog stumdėsi ir jokių smÅ«gių niekam nebuvo suduota. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ir konflikto metu, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T.

M., vyrai taip pat susistumdė bei parkrito ant žemės. Neatmestina, jog besigrumiant T. M. galėjo liestis prie D. M. kaklo, tačiau tai tikrai nebuvo kėsinimasis į gyvybę. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo atliekamas smaugimo veiksmas. D. M. dėl to nesikreipė nei į teisėsaugos organus, nei į medikus. Nėra užfiksuota jokių sužalojimų D. M. kaklo srityje. Kaltinamasis savo veiksmus (peilio panaudojimÄ ) aiÅ¡kina tuo, kad T. M. buvo ženkliai už jį sunkesnis ir stipresnis.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad T. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu D. M., jo paties teigimu, buvo blaivus. Be to, kaip pats pripažįsta, jis buvo aukÅ¡tesnis už T. M.. Tos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog T. M. turėjo kažkokį ženklų pranaÅ¡umÄ . Nėra duomenų, kad T. M. bÅ«tų naudojęs kokį nors įrankį. To netvirtina ir pats D. M.. IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad nebuvo nei pagrindo, nei bÅ«tinybės D. M. naudoti peilį. Atkreiptinas dėmesys ir į sekančias aplinkybes.

D. M. tvirtina, kad peilį naudojo tik tam, jog iÅ¡silaisvintų iÅ¡ T. M.. Tačiau nukentėjusiam padaryti sužalojimai tokiÄ versijÄ paneigia. Jei įvykiai klostėsi taip kaip nurodo D. M. ir jis siekė tik iÅ¡sivaduoti, tai peiliu jis bÅ«tų žalojęs rankÄ , kuria, kaip jis teigia, T. M. jį smaugė, ar sudavęs smÅ«gius į gyvybei ne taip pavojingas vietas (kojas, nugaros sritį ir t.t.), siekdamas tik sukelti skausmÄ ir taip iÅ¡silaisvinti. Tačiau Å¡iuo atveju matyti, kad T. M. buvo padarytos net Å¡eÅ¡ios durtinės žaizdos.

Visi smÅ«giai peiliu suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – galvÄ ir krÅ«tinės sritį. Penki sužalojimai padaryti kairėje T. M. kÅ«no pusėje. Kaip paaiÅ¡kino ekspertas, tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir abiem konflikto dalyviams gulint D. M. nurodytoje padėtyje, jei T. M. buvo pasirėmęs rankomis ir jų kÅ«nai nebuvo betarpiÅ¡kai susiglaudę. Tačiau dar vienas - Å¡eÅ¡tas sužalojimas padarytas T. M. krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje. Tai reiÅ¡kia, kad suduodant šį smÅ«gį turėjo arba pasikeisti konflikto dalyvių padėtis, arba D.

M. turėjo perimti peilį į kitÄ rankÄ ar bent jau pakeisti jo laikymÄ . Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. M. tikslingai suduodamas smÅ«gius peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, siekė T. M. padaryti kuo didesnę žalÄ , suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir, nors sÄ moningai nesiekė jo nužudyti, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms, t.y. veikė neapibrėžta tyčia. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, laikytina, kad konflikto pradžioje D.

M. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, tačiau peilio panaudojimas ir kryptingas bei tikslingas smÅ«gių sudavimas į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tokiu bÅ«du nužudydamas T. M., D. M. aiÅ¡kiai virÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribas. Todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Perduodant bylÄ teismui, D. M. ir S. I. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jie T. M. nužudė tyčia, veikdami bendrininkų grupe.

BÅ«tent tokį kaltinimÄ palaiko nukentėjusioji G. S. ir jos atstovas. Tokia pozicija yra nepagrįsta.Apie tai, kad D. M. iÅ¡ anksto neturėjo tikslo nužudyti T. M., o su juo susitiko atsitiktinai, pasisakyta vertinat D. M. veikÄ ir nebekartojama. Jei tikslo nužudyti T. M. D. M. neturėjo, negalėjo bÅ«ti ir iÅ¡ankstinio susitarimo padaryti šį nusikaltimÄ su S. I.. Nėra jokio pagrindo netikėti D. M. parodymais, kad į namo (duomenys neskelbtini) kiemÄ jis ėjo tik todėl, kad ilgai nesulaukė grįžtančio S. I..

O iÅ¡ visumos byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog S. I. negrįžo todėl, kad tuo metu nuvarė M. B. automobilį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tuo metu kai D. M. ir T. M. susitiko ir tarp jų prasidėjo konfliktas, D. M. buvo vienas (be S. I.). Niekuo nėra paneigti S. I. parodymai, kad grįžęs prie namo (duomenys neskelbtini), jis pamatė, jog T. M. laiko D. M. už kojos, o pastarasis bando iÅ¡silaisvinti. Tuomet jis pribėgęs kelis kartus spyrė klÅ«pinčiam T. M. į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ .

Šiuos S. I. parodymus faktiškai patvirtina liudytojai M. B. ir G. L. – Z., kurie matė, kad suklupusiam T. M. smūgius tiek rankomis, tiek kojomis sudavė abu kaltinamieji. Kaip jau minėta, konflikto pradžios nei vienas liudytojas nematė. S. I. tvirtina, kad nežinojo ir nesuprato, jog D. M. turėjo peilį ir juo sužalojo T. M.. Netikėti šiais jo parodymais nėra pagrindo. Pats D. M. nurodo, kad peilį jis panaudojo grumtynių su T. M. pradžioje dar iki ateinant S. I.. Liudytojai, kurie matė kaip kaltinamieji smurtavo T.

M. atžvilgiu, vienodai nurodo, jog nei pas vienÄ nematė peilio. Ä®tempę T. M. į namo vidų ir pamatę, kad jam padarytos durtinės žaizdos, labai nustebo. Aplinkybę, jog T. M. galėjo bÅ«ti subadytas dar iki pasirodant S. I., netiesiogiai patvirtina, tai, kad jis buvo suklupęs ir nebegalėjo atsistoti. Kadangi S. I. nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog D. M. T. M. atžvilgiu yra panaudojęs peilį, jis negalėjo prisidėti prie nužudymo ir konkliudentiniais veiksmas, juo labiau, kad byloje nėra nustatyta, jog D.

M. bÅ«tų turėjęs tikslÄ nužudyti T. M.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, jog S. I. veikoje nėra nei objektyvinės, nei subjektyvinės nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, pusių, todėl jo veikoje nėra Å¡io nusikaltimo sudėties. S. I., spirdamas suklupusiam T. M. į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, neabejotinai suprato, kad tais veiksmais sukels jam skausmÄ ir galimai padarys vienokio ar kitokio sunkimo sužalojimÄ . IÅ¡ S. I. parodymų matyti, jog jis suduodamas smÅ«gius, nebuvo konkrečiai numatęs kokių tikslų siekia, t.y. jis veikė neapibrėžta tyčia.

Todėl jo veiksmai vertintini pagal kilusias pasekmes. IÅ¡ teismo med. ekspertų iÅ¡vados matyti, kad dėl T. M. suduotų smÅ«gių jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas sutinka su prokuroro pozicija, kuomet jis S. I. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį.                           Dėl automobilio vagystės     S. I. taip pat pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis 2011 m. vasario 20 d., apie 04.00 val., pagrobė svetimÄ M.

B. priklausantį 2 200 eurų vertės turtÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme, Å¡alia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Å i veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.S. I. dėl Å¡io kaltinimo kaltu neprisipažino ir tvirtina, kad M. B. automobilį iÅ¡ jo stovėjimo vietos nuvarė 300 metrų ir paliko tik norėdamas pakvailioti, paerzinti savo draugÄ M. B.. Nurodo, kad su M. B. yra geri draugai, ne kartÄ yra pasinaudoję vienas kito automobiliais. Teisme apklaustas M. B. taip pat patvirtino, kad su S. I. jį sieja draugiÅ¡ki santykiai.

Iki Å¡io įvykio jie ne kartÄ naudojosi vienas kito automobiliais, kartais netgi iÅ¡ anksto apie tai nepranešę ir dėl to niekada nebuvo jokių problemų. M. B. tvirtina, jog apklausiamas Norvegijoje, jis ne kartÄ tyrėjams yra sakęs, jog jokių pretenzijų S. I. dėl automobilio neturi ir nelaiko, kad jo automobilis buvo pavogtas. M. B. teiginius netiesiogiai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog tai, kad dingo M. B. automobilis buvo pastebėta dar iki T. M. sužalojimo.

Tačiau nėra jokių duomenų, kad dėl to bÅ«tų skambinta policijai ar ieÅ¡kota kitokios pagalbos.BK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ .Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vagystė yra svetimo turto pagrobimas.

Vagystės objektu pripažįstama Å¡alyje egzistuojanti visų formų ir rÅ«Å¡ių nuosavybė. Å ios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas. Vagystės objektyviosios pusės požymiui – veikai bÅ«dinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtÄ slaptÄ arba atvirÄ svetimo turto paėmimÄ ir neatlygintinÄ turto pasisavinimÄ . Å ios veikos subjektu gali bÅ«ti pakaltinamas fizinis asmuo nuo 14 metų. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad tai yra tyčinis nusikaltimas.

Kaltininkas supranta, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui bus padaryta materialinė žala. Ä®statyme nėra nurodytas nusikaltimo tikslas, tai reiÅ¡kia, kad vagystė gali bÅ«ti padaroma ir altruistiniais motyvais. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotÄ vagystę. Vagystė laikoma kvalifikuota, jei padaryta atvirai, įsibraunant į patalpas ir t. t. Automobilio pagrobimas vertinamas kaip kvalifikuota vagystė. Kadangi, kaip jau minėta, įstatymas suformuluotas taip, jog tikslas nėra bÅ«tinas, todėl yra susiformavusi praktika, kad transporto priemonės (automobilio) nuvarymas, net neturint tikslo jį pagrobti, kvalifikuojamas kai vagystė.

Užtenka to, kad kaltininkas tyčia neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimÄ automobilį.Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnį atitinka Norvegijos Karalystės BK 257 straipsnis. Å iame Norvegijos Karalystės BK straipsnyje yra pasakyta: tas, kas pagrobė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies kitam asmeniui priklausantį turtÄ , siekdamas neteisėto pelno sau ar kitam asmeniui, arba tas, kas kurstė arba padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra kaltinamas vagyste. Sulyginus minėtus Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės įstatymus, akivaizdus skirtumas.

Norvegijos Karalystės įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžė Å¡ios nusikalstamos veikos tikslÄ â€“ „siekdamas neteisėto pelno sau ar kitam asmeniui“, ko kaip jau minėta, nėra numatęs Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas analogiÅ¡kame įstatyme. Tai reiÅ¡kia, kad Norvegijos Karalystėje norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už automobilio vagystę, nepakanka konstatuoti, jog jis neteisėtai užvaldė svetimÄ automobilį, tačiau bÅ«tina įrodyti, kad tuo jis siekė neteisėto pelno sau ar kitam asmeniui.

Å iuo atveju kaltinamasis S. I. tvirtina, jog neturėjo jokio tikslo pasisavinti M. B. automobilį ar gauti kokio kito pelno. Jo teigimu tai buvo neblaivaus žmogaus noras taip pakvailioti (pajuokauti). Netikėti Å¡ias kaltinamojo parodymai nėra pagrindo, kadangi juos netiesiogiai patvirtina tolimesnė įvykių eiga. S. I. niekieno netrukdomas iÅ¡vairavo automobilį iÅ¡ jo stovėjimo vietos. Jam nebuvo jokių kliūčių su tuo automobiliu iÅ¡vykti bet kur ir taip jį pasisavinti ar gauti kažkokiÄ kitÄ naudÄ , tačiau jis sustojo maždaug už 300 metrų ir paliko automobilį nieko iÅ¡ jo nepaėmęs. Nėra jokių duomenų, kad automobilis bÅ«tų įklimpęs sniege ar bÅ«tų kitos kliÅ«tys trukdžiusios juo toliau naudotis (toliau važiuoti).

Pats S. I., palikęs automobilį, grįžo prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Po to, kai buvo sužalotas T. M., S. I. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino su D. M. vairuojamu automobiliu, nors ir tuo metu jam nebuvo jokių kliūčių persėsti į M. B. automobilį, kuris buvo pakeliui, ir jį pasisavinti. Visa tai rodo, kad S. I., pervarydamas M. B. automobilį iÅ¡ jo stovėjimo vietos į kitÄ vietÄ , nesiekė jokio pelno ar naudos sau ar kitam asmeniui. Todėl, nesant Å¡ios subjektyvinės nusikalstamos veikos pusės, nėra ir Norvegijos Karalystės BK 257 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Jei tokia veika nėra nusikalstama Norvegijos Karalystėje (kur ji buvo padaryta), tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 8 straipsniu, negalima baudžiamoji atsakomybė ir Lietuvoje. Tuo pagrindu S. I. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Bausmių skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.Kaltinamasis D.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama labai nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis ankščiau teistas (t. 18, b.l. 58 – 61) ir veikos padarymo metu turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ . Baustas už administracinės teisės pažeidimus (t. 18, b.l. 117 - 131). Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas (t. 18, b.l. 100). D. M. dirba ir mokosi. Tiek darbe, tiek mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai (t 20, b.l. 26, 27). Kaltinime nurodyta, kad jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tos veikos padarymui.

Duomenys dėl D. M. neblaivumo įvykio metu yra prieÅ¡taringi. Objektyvių įrodymų, kad jis buvo apsvaigęs, nėra. Todėl laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį turtinės žalos, veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktai).Už BK 129 straipsnio 1 daly je numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokios rÅ«Å¡ies bausmė ir skirtina.

Bausmės trukmė įstatyme numatyta nuo 7 iki 15 metų. Norvegijos Karalystės BK 233 straipsnis už analogiÅ¡kÄ veikÄ numato laisvės atėmimÄ nuo 8 iki 15 metų. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat įvertinama, kad nusikalstama veika, už kuriÄ teisiamas D. M., padaryta 2011 metais. Tyrimas Å¡ioje byloje užtruko labai ilgÄ laikÄ , tačiau ne dėl D. M. kaltės - nėra duomenų, kad jis bÅ«tų vilkinęs tyrimÄ .

Praėjo ilgas laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bausmės už jÄ paskyrimo, todėl sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad per laikotarpį nuo nagrinėjamos veikos padarymo pasikeitė kaltinamojo socialinis brandumas. Jis sukÅ«rė Å¡eimÄ , dirba, mokosi. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai Å¡ioje byloje bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus D.

M. minimaliÄ BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę.Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Kaltinamasis S. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 18, b.l. 169 – 171), baustas administracine tvarka (t. 19, b.l. 9 - 14). Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas (t. 19, b.l. 2). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tiek iÅ¡ paties S. I. paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ D. M. bei liudytojų parodymų matyti, kad įvykio metu S. I. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Pagal Norvegijos Karalystės BK 228 straipsnį už analogiÅ¡kÄ veikÄ (smurto panaudojimÄ ar kitokį skausmo sukėlimÄ ) numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o jei smurtas sukėlė kÅ«no sužalojimÄ , sveikatos sutrikdymÄ , baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusikaltimo pobūdį (spardė žmogų, kuris buvo parkritęs (suklupęs)), atsižvelgus į tai, kad nedirba, S. I. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu didesnė nei vidurkis. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Nukentėjusioji G. S. reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti atstovavimo išlaidas (t. 19, b.l. 96 – 98).

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl sÅ«naus laidojimo patyrė 3495,16 eurų turtinę žalÄ . PraÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai. Be to ji nurodo, kad patyrė 50 000 eurų neturtinę žalÄ . Kadangi Norvegijos Karalystė iÅ¡mokėjo 200 000 kronų (kas atitinka 24 404,46 eurus) neturtinės žalos atlyginimo, todėl praÅ¡o iÅ¡ abiejų kaltinamųjų priteisti 25 595,54 eurų neturtinės žalos. Be to viso proceso metu savo atstovui – advokatui sumokėjo 1396,43 eurus už teisinę pagalbÄ .

PraÅ¡o Å¡iÄ sumÄ pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamųjų. Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Civilinis ieÅ¡kinys dėl 3495,16 eurų turtinės žalos pagrįstas pateiktais dokumentais (t. 19, b.l. 99 – 107). Turtinės žalos dydžio neginčija ir kaltinamasis D. M.. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis D. M. savanoriÅ¡kai atlygino dalį turtinės žalos. Per du kartus jis sumokėjo 1600 eurų ir tai patvirtina pateikti dokumentai. Todėl Å¡ia suma civilinis ieÅ¡kinys mažintinas.

Nukentėjusiajai priteistina 1895,16 eurų. Netenkinamas praÅ¡ymas visÄ Å¡iÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų. Kaip matyti iÅ¡ paties civilinio ieÅ¡kinio bei nukentėjusios paaiÅ¡kinimų, turtinę žalÄ ji patyrė dėl sÅ«naus žūties (dėl jo laidotuvių). Dėl T. M. mirties kaltu pripažintas tik D. M.., S. I. kaltės nėra. Todėl ir visa turtinė žala priteistina tik iÅ¡ D. M.. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o iÅ¡ abiejų kaltinamųjų priteisti ir neturtinę žalÄ , kuriÄ ji įvertino 50 000 eurų.

Å iuo atveju, kaip ir dėl turtinės žalos atlyginimo, reikalavimÄ galima reikÅ¡ti tik D. M., bet ne S. I.. Neturtinė žala tretiesiems asmenims (ne pačiam nukentėjusiajam) priteisiama tik tiesioginio nukentėjusiojo mirties atveju. Å iuo atveju S. I. nėra nuteistas už T. M. nužudymÄ . Jis yra pripažintas kaltu tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pati nukentėjusioji savo ieÅ¡kinyje nurodo, kad neturtinė žala padaryta dėl iÅ¡gyvenimų, kuriuos sukėlė sÅ«naus žūtis. Akivaizdu, jog S. I. veika nėra susijusi su sÅ«naus mirtimi.

Dėl T. M. mirties kaltu pripažintas tik D. M., todėl tik jis gali bÅ«ti atsakingas už padarytÄ neturtinę žalÄ .Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , Å¡is principas tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes.

Å iuo atveju nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – mirė jaunas žmogus. Nukentėjusioji G. S. neteko savo vienintelio sÅ«naus. Neabejotinai tai jai sukėlė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, kad nors sÅ«nus gyveno užsienyje, tačiau ji su sÅ«numi palaikė glaudžius santykius. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis ženklių pajamų, nekilnojamo turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus ir ateityje galės ilgai dirbti bei gauti pajamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 7240 eurų iki 28 962 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra papildoma bausmė kaltininkui. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimas - tai žmogaus patirtų dvasinių, emocinių iÅ¡gyvenimų kompensavimas pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad svarbus pats neturtinės žalos atlyginimo faktas ir nesvarbu kas tÄ Å¾alÄ atlygino.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, nukentėjusiajai G. S. Norvegijos Karalystė iÅ¡mokėjo 200 000 kronų (24 404,46 eurus) neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ , matyti, kad nukentėjusiajai iÅ¡mokėta neturtinės žalos suma yra artima maksimaliai, kokiÄ priteisiama Lietuvos teismuose. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad neturtinė žala yra atlyginta tinkamai, neturtinė žala mažinama iki iÅ¡mokėtos 24 404,46 eurų sumos ir papildoma suma nepriteistina.

Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl 250595,54 eurų priteisimo iÅ¡ kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti, netenkinamas. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 1396,43 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ pateiktų pinigų priėmimo kvitų ir mokėjimų pavedimų matyti, kad G. S. advokatui už atstovavimÄ bei dokumentų suraÅ¡ymÄ sumokėjo 1396,43 eurus. Ä®vertinus bendrÄ bylos sudėtingumÄ ir posėdžių skaičių, sumokėta suma nelaikytina per didele. Sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma pripažintina proceso iÅ¡laidomis ir priteistina iÅ¡ kaltų asmenų.

Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje G. S. buvo pripažinta tik dėl sÅ«naus nužudymo, o dėl to kaltu pripažintas tik D. M., visos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos tik iÅ¡ D. M..Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė :S. I. iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo požymių.S. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę vieniems metams penkiems mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. spalio 14 d., vienÄ sulaikymo – suėmimo dienÄ priliginant dviem laisvės apribojimo dienoms.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti S. I. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.D.

M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 28 str. 3 d. ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaityti nuo sulaikymo pradžios.KardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. IÅ¡ D. M. nukentėjusiajai G. S. priteisti 1895,16 eurų (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 16 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1396,43 eurų (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 43 ct) atstovavimo iÅ¡laidų.Likusioje dalyje nukentėjusios G.

S. ieÅ¡kinio netenkinti. Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                                                       Sigitas Bagdonavičius