2025-04-02 Nr. CB-2087-2-55-3-00868-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo ir taip teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 ir 277 straipsniuose įtvirtintas civilinio proceso normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad jeigu asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia įrodymus apie būsimas bylinėjimosi išlaidas (pvz., advokato išrašytas sąskaitas), papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas ir vėliau, įskaitant jau po pagrindinio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-377-661/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje realumo kriterijų atitinkančiomis išlaidomis pripažįstamos ne tik jau patirtos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios neišvengiamai bus patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius ar sutartinius įsipareigojimus. Toks bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus aiškinimas atitinka ir bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su civiliniu procesu, rūšies, sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023, 108 punktas).
Legislator headnote
AI generated2025-04-02 Nr. CB-2087-2-55-3-00868-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-1014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00868-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 12 d. paduotu atsakovo T. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria teismas sprendė atmesti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas priėmimo. Atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas buvo paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-786-464/2024, kuria teismas nutraukė apeliacinį procesą dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-464/2024, t. y. panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir piniginių lėšų areštas, o atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas teismo nutarties, leidžiančios atsakovui iš lėšų, kurios jau nebėra areštuotos, atlikti atitinkamus mokėjimus, nagrinėjimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismas nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo ir taip teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 ir 277 straipsniuose įtvirtintas civilinio proceso normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad jeigu asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia įrodymus apie būsimas bylinėjimosi išlaidas (pvz., advokato išrašytas sąskaitas), papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas ir vėliau, įskaitant jau po pagrindinio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-377-661/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje realumo kriterijų atitinkančiomis išlaidomis pripažįstamos ne tik jau patirtos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios neišvengiamai bus patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius ar sutartinius įsipareigojimus. Toks bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus aiškinimas atitinka ir bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su civiliniu procesu, rūšies, sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023, 108 punktas).
2. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus apie jai suteiktas teisines paslaugas byloje bei tai, kad šios teisinės paslaugos bus apmokėtos (žr. 2024 m. lapkričio 14 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priedą Nr. 1). Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad visos atsakovui suteiktos paslaugos buvo apmokėtos (žr. 2024 m. gruodžio 2 d. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo priedą Nr. 1). Taigi, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos priimant papildomą sprendimą (nutartį). Byloje teismas turėjo pareigą įvertinti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo bylos nagrinėjimo metu suteiktų paslaugų apmokėjimo faktą, o įvertinęs tokius įrodymus – spręsti, ar atsakovui buvo suteiktos paslaugos, ar jos kainavo ir, jei kainavo – ar jos buvo apmokėtos; Jeigu buvo apmokėtos – spręsti dėl realiai patirtų išlaidų priteisimo atsakovo naudai (CPK 98 straipsnis). Teismas nurodytų veiksmų neatlikęs nesivadovavo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir taip pažeidė CPK 4 straipsnį. Teismas formaliai konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 nutartimi. Tačiau šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti 2024 m. gruodžio 2 d. prašyme dėl papildomo sprendimo nurodytas aplinkybes, su juo pateiktus duomenis, pagrindžiančius atsakovui suteiktų paslaugų apmokėjimą ir priimti papildomą sprendimą, kuriuo atsakovo naudai būtų buvusios priteistos bylinėjimosi išlaidos byloje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir kitų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Žyminį mokestį už atsakovą sumokėjo jo atstovų advokatų profesinė bendrija „CEE Attorneys“, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą advokatų profesinei bendrijai grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „CEE Attorneys“ (j. a. k. 302818593) 27 (dvidešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 12 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 7429, kodas ZO10274.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas