2013-11-06 Nr. AB-7685-3-62-3-00870-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-838/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. R. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 5 d., b. l. 2–6), prašydama: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-434, kuriuo pritarta V. O. atleidimui iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigų ir paskyrimui laikinai eiti šios įstaigos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas konkurso būdu išrinktas šios įstaigos direktorius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (b. l. 28–29) atsisakė priimti pareiškėjos S. R. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, grąžino jai 100 Lt žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-434 dalyje, kurioje pritarta V. O. skyrimui laikinai eiti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas.

Skundo turinys patvirtina, kad keliamas ginčas yra dėl darbo teisinių santykių, kuris yra civilinio, o ne administracinio pobūdžio. Ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) normos, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.2 punktas bei Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 1 d.), o DK 101 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos įstatai nurodo, kad įstaigos vienintelė dalininkė (savininkė) yra Kauno miesto savivaldybė. DK 109 straipsnis nustato darbo santykių pradžią, t. y. terminuotos sutarties sudarymą tam tikram laikui, o 124 straipsnio normos tų santykių pabaigą.

Aptariamo ginčo atveju pareiškėja nesutinka su savivaldybės tarybos, kaip viešosios įstaigos steigėjos, priimtu sprendimu, kuriuo pritarta, jog atleistas iš direktoriaus pareigų V. O. laikinai eitų tos pačios viešos įstaigos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas konkurso būdu išrinktas šios įstaigos direktorius. Darytina išvada, kad atsakovas yra darbo teisinių santykių subjektas, kuris pagal įstatymų nustatytą tvarką pasirašo darbo sutartį su asmeniu ir taip veikia ne viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, jog ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismų. Ta aplinkybė, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju neturi reikšmės, nes ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 19 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją, nes kaip minėta ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs iš darbo teisinių santykių (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės taryba ir Plungės rajono savivaldybės administracija).

Pareiškėja turi teisę paduoti skundą bendros kompetencijos teismui. Pareiškėjai išaiškintina teisė dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

III. Pareiškėja R. R. atskiruoju skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos skundo turinys yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, todėl turi būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos manymu, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra administracinis aktas. Nei Kauno miesto savivaldybės, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos administracijos ir S. R. nesieja jokie darbo teisiniai santykiai, t. y. nesutarimas yra kilęs ne tarp dabuotojo ir darbdavio (Darbo kodekso prasme). Pareiškėja yra suinteresuotas asmuo, kuris laimėjo konkursą į šiuo metu neteisėtai V. O. perleistas pareigas. Remiantis ABTĮ 2 straipsnio 4 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba yra laikoma viešojo administravimo subjektu ir atlikdama jai paskirtas pareigas, šiuo atveju priimdama sprendimus, atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės taryba ir Plungės rajono savivaldybės administracija, faktinėmis aplinkybėmis nėra susijusi ar analogiška nagrinėjamai situacijai, todėl negali būti laikoma teismų praktika, taikoma šioje byloje. Teismas šioje byloje turėtų vadovautis kita Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi – 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Šnipiškių ūkis“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Pareiškėjos manymu, svarbu atsižvelgti į tai, kad ji savo skunde akcentuoja ne darbo teisės normų pažeidimą, tačiau nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas neteisėtai, t. y. kelia šio sprendimo teisėtumo klausimą, kadangi savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti V. O. laikinai eiti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas pažeisdama procedūrinius reikalavimus, t. y. tarybos posėdyje buvo pasisakoma, kad V. O. liko tik vieni metai iki pensijos, todėl jis turėtų užimti pareigas neatsižvelgiant į tai, kas laimėjo konkursą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos skundo turinys yra susijęs su jos darbo teisiniais santykiais. Skundo turinys patvirtina, kad keliamas ginčas yra dėl darbo teisinių santykių, kuris yra civilinio, o ne administracinio pobūdžio. Pareiškėja mano, kad konkurso pagrindu turi teisę vykdyti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas. Tokiu būdu akivaizdu, jog administraciniam teismui pareikštas reikalavimas susijęs su pareiškėjos lūkesčiu vykdyti direktoriaus pareigas iš tų pareigų atleidus V.

O.. Todėl pareikšto materialinio reikalavimo esmė ir turinys – siekis sukurti darbo santykius tarp VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos steigėjo – Kauno miesto savivaldybės ir pareiškėjos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punktą, šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams, taigi šių įstaigų darbuotojai nepriskirtini valstybės tarnautojams, t. y. asmenims einantiems pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantiems teisės aktais apibrėžtą viešojo administravimo veiklą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Su viešosios įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, vadovu yra sudaroma darbo sutartis (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 6 p.), o su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 5 d.). Taigi VšĮ Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigos negali būti tiesiogiai prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms, todėl aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, pareiškėja nėra Kauno miesto savivaldybės tarnybos narė, todėl ji neturi teisės inicijuoti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų peržiūros teismine tvarka administracinio teisės akto teisėtumo požiūriu.

Pareiškėjos teisė inicijuoti teisminį procesą dėl administracinio akto panaikinimo kildintina iš jos interesų pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėja gina būtent savo teisę sukurti jos, kaip įstaigos vadovo, darbo santykius viešojoje įstaigoje, taigi akivaizdu, jog ginčas yra darbo santykių pobūdžio. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi uždraudė Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimus susijusius su 2013 m. gegužės 24 d. įvykusio konkurso VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti įgyvendinimu ir sustabdyti visų konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jei tokie buvo priimti) vykdymą, o Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-01685-173/2013 šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad „bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja“. Pareiškėja ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-434 dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė V. O. skyrimui laikinai eiti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas konkurso būdu išrinktas šios įstaigos direktorius. Taigi, šis sprendimas Kauno miesto savivaldybės tarybos yra priimtas kaip institucijos, vykdančios darbdavio funkcijas, o ne viešo administravimo institucijos, be to, ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, kadangi kaip šio tarybos sprendimo pasekmė atsiranda sutartiniai darbo santykiai. Vadovaujantis CK 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismų.

Svarbu tai, kad pareiškėjos ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-434 yra tik pritariama V. O. laikinam paskyrimui į VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas konkurso būdu išrinktas šios įstaigos direktorius. Darbo santykių tarp V. O. ir VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos atsiradimo (sukūrimo) pagrindas yra administracijos direktoriaus įsakymas. Todėl neaišku, kokias pareiškėjos teises ar įstatymo saugomą interesą pažeidžia savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo iš esmės tik pritariama laikinam įstaigos vadovo paskyrimui, tačiau kuris realių teisių ar teisėtų interesų nesukuria. Be to, ginčo atveju yra sukuriami tik laikini darbo santykiai, kol teismas priims galutinį sprendimą dėl konkurso VšĮ Kauno Šilainių poliklinika direktoriaus pareigoms užimti rezultatų. Į šias pareigas asmuo, vadovaujantis DK 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra priimamas ne konkurso būdu, t. y. sprendimą dėl laikino asmens paskyrimo darbdavys priima savo nuožiūra įvertinęs pretendento atitiktį pareigybei keliamiems specialiesiems reikalavimams ir jo kvalifikaciją. Pareiškėjos S. R. kandidatūra nebuvo siūloma. Šioje byloje tarybos kompetencijos ir veiklos ribų klausimas nėra keliamas, kadangi tiek Vietos savivaldos įstatymo 3 dalies 3 punktas, tiek DK 101 straipsnio 3 dalis suteikė Kauno miesto savivaldybės tarybai, kaip veikiančiai darbdavio vardu, o ne kaip viešojo administravimo institucijai, teisę priimti sprendimą dėl laikino direktoriaus paskyrimo tol, kol teismas išnagrinės bylą dėl konkurso rezultatų teisėtumo. Viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai yra priskirti tokie klausimai kaip savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus priimti konkursą laimėjusį asmenį į pareigas tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl konkurso rezultatų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti sprendimą dėl laikino įstaigos vadovo paskyrimo tam, kad būtų užtikrintas tinkamas vadovavimas įstaigai, darbų tęstinumas ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjos skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, kuris teismas – administracinis ar bendrosios kompetencijos – turi nagrinėti šį ginčą.

Pažymėtina, kad esminis administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-740/2013).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, pareiškėja ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-434 (b. l. 8), kuriuo pritarta, jog atleistas iš direktoriaus pareigų V. O. laikinai eitų tos pačios viešos įstaigos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas konkurso būdu išrinktas šios įstaigos direktorius.

Ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. T-434 (b. l. 8) priimtas vadovaujantis DK 101 straipsnio 3 dalimi, 109 straipsniu ir 124 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 5 dalimis, taip pat atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.2 punktą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12714-945/2013.

Kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos įstatai nurodo, kad įstaigos vienintelė dalininkė (savininkė) yra Kauno miesto savivaldybė. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas savivaldybės tarybos kompetencijai priskiria savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimą Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal DK 101 straipsnio 3 dalį, į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, iki konkurso asmenį galima priimti pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui. DK 109 straipsnis nustato darbo santykių pradžią, t. y. terminuotos sutarties sudarymą tam tikram laikui, o 124 straipsnio normos tų santykių pabaigą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nuostatas, daro išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, priėmusi ginčijamą 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-434, veikė kaip darbo teisinių santykių subjektas, kuris pagal įstatymų nustatytą tvarką pasirašo darbo sutartį su asmeniu ir taip veikia ne viešojo administravimo srityje. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi ginčas nepatenka į ABTĮ 2 straipsnio 19 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją, nes kaip minėta ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka. Vadinasi, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė